Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Rezoliucinė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. V. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:

G. V., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 700 Eur dydžio užstatu, perduodant jį laiduotojo V. V. atsakomybei 1 metų 6 mėnesių terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, nustatant, jog šios priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. gegužės 6 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, G. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija savo kaltės ir (ar) jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o prašo pakeisti skirtos turto konfiskavimo priemonės taikymo apimtį arba formą, o būtent netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės arba konfiskuoti dalį automobilio vertės – 3 415 Eur.

Dėl draudimo vairuoti kelių transporto priemones

4. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nemotyvavo, kodėl skiria dvi baudžiamojo poveikio priemones – draudimą vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimą. Nuosprendyje teismas aiškiai motyvavo, kodėl parenka ir skiria būtent šias dvi baudžiamojo poveikio priemones G. V. ir kartu nurodė teisinius šių priemonių taikymo pagrindus.

5. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti, taikyti ją ar ne. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

6. Įvertinęs G. V. padaryto nusikaltimo pobūdį – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytą jam neblaivumo laipsnį – 2,14 promilių, atsižvelgdamas į jo asmenybę – Lietuvoje neteistas, nebaustas administracine tvarka, pripažino padaręs nusikaltimą, apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis BPK 67 straipsnio 2 dalis, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, nusprendė, jog yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi teismo skirtas 2 metų draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas net nesiekia šios priemonės taikymo vidurkio. (BK 68 straipsnio 2 dalis). Toks terminas, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad G. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrindė aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės būtinumą, vertindamas ją bausmės paskirties, apibrėžtos BK 41 straipsnyje, kontekste. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Dėl turto konfiskavimo

8. Apeliantas teigia, kad 6 830 Eur vertės automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jam ir broliui R. V., todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, negalėjo būti konfiskuotas, o teismas turėjo išieškoti jam priklausančią šio konfiskuotino turto (automobilio) dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 415 Eur. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

9. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.). Sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Šia prasme atsižvelgiama į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021).

10. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; 3 dalyje – kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

11. Byloje neginčijamai nustatyta, kad G. V. automobilį „„Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. Taigi šis automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas teisingai nustatė aplinkybes, kad automobilio savininkas yra G. V., automobilis registruotas jo vardu, įsigytas Anglijoje 2023 m. spalio 23 d (b. l. 29–32, 56–57, 94–100). Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis, už šios nusikalstamos veikos padarymą šis automobilis, kaip nusikaltimo priemonė, gali ir turi būti konfiskuojamas. Jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti taikoma aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, byloje nėra ir apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

12. Teigdamas, jog teismo motyvai dėl turto konfiskavimo priemonės taikymo yra prieštaringi, apeliantas yra neteisus. Motyvuodamas, jog aktuali nusikalstama veika yra atsitiktinė ir yra pagrindo manyti, kad G. V. laikysis teisės aktų reikalavimų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, teismas sprendė laidavimo instituto, o ne turto konfiskavimo taikymo klausimą. Būtent dėl turto konfiskavimo priemonės taikymo teismas pagrįstai motyvavo, jog ši priemonė taikoma siekiant užkirsti kelią G. V. pakartotinai daryti nusikalstamas veikas ateityje ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kitas apelianto teiginys, jog automobilio pardavimas Lietuvoje bus apsunkintas, nes automobilio vairas yra dešinėje pusėje, yra nepagrįstas. Tokį automobilį iš valstybės įsigijusiam asmeniui ribojimų dalyvauti eisme Lietuvoje ar užsienyje iš esmės nėra. Be to, tokį automobilį asmuo gali įsigyti ir ardymo tikslais dėl detalių ir pan. Teigdamas, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog jis vairavo neblaivus, siekdamas gauti medicininę pagalbą, kadangi Palangoje buvo sumuštas, apeliantas nutyli teismo objektyviai nustatytą aplinkybę, jog policija sustabdė jį važiuojantį ne pas medikus (į Palangą ar į Klaipėdą), o iš Palangos į Vydmantų kaimą. Jokių duomenų, jog apeliantas vairavo neblaivus esant būtinojo reikalingumo situacijai, apylinkės teismas pagrįstai neįžvelgė. Beje, iš teisiamojo posėdžio metu G. V. duotų parodymų matyti, kad jis vartojo alkoholį prieš sėsdamas vairuoti ir važiavo į Vydmantus, o ne į ligoninę.

13. Galiausiai, argumentuodamas, jog automobilį įsigijo kartu su broliu ir kartu juo naudojosi Anglijoje, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas turėjo išieškoti automobilio dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 415 Eur, apeliantas nepagrįstai neįvertina pagrįstų apylinkės teismo motyvų, jog daikto (automobilio) valdymas bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais nepanaikina paties kaltinamojo, kaip transporto priemonės savininko, teisinio statuso ir nereiškia, kad ši transporto priemonė jam yra svetima ir priklauso „tretiesiems asmenims“ BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo prasme. Jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.). Taigi, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, nepriklausomai nuo nuosavybės formos (asmeninė ar bendroji), G. V. yra automobilio savininkas, o jo brolio R. V. galbūt pažeisti turtiniai interesai dėl konfiskuoto turto galėtų būti ginami civilinio proceso tvarka, reiškiant atitinkamus reikalavimus dėl šio turto praradimo kaltam asmeniui.

14. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikyta tinkamai, automobilio konfiskavimas atitinka šios priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. V. apeliacinį skundą atmesti.