Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Višinskienės, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. įteikė Departamentui skundą dėl 2021 m. rugsėjo 21 d. Inspekcijos rašytinio įspėjimo Nr. J20-20, tačiau Departamentas skundą atmetė, nurodė, kad įspėjimai nėra sankcijos ar viešojo administravimo subjekto sprendimai, savo turiniu teisių ar pareigų adresatui nenustato, teisinių pasekmių nesukelia, todėl jie nėra skundžiami.

7. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Energetikos katedros tyrėją, mokslų daktarą K. B., kad jis, kaip didelę patirtį šioje srityje sukaupęs ekspertas, pateiktų išvadą susiklosčiusio ginčo kontekste. Pareiškėjas 2022 m. sausio 17 d. gavo ekspertinio įvertinimo išvadą (toliau – ir Išvada).

23. Atsakovas taip pat sutiko, kad konteinerio tipo katilinė neturi ir negali turėti adreso ir unikalaus bei kadastro numerių, nes ji nėra nekilnojamasis daiktas – statinys. Adresas, unikalus bei kadastro numeriai yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą bei jo savybes ir naudojimo sąlygas. Kurą deginantys įrenginiai (katilai ir kt.) dažniausiai yra statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu ir kurie negali būti atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais ir atitinkamai turėti atskirus adresus ir unikalius bei kadastro numerius (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

II.

31. Teismas sutiko su atsakovo padarytomis išvadomis. Nurodė, kad Įstatymas numato, jog fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, o eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, kurio veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei, taip pat eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą (19 straipsnis). Įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

33. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Taršos taisyklių nuostatomis. Nurodė, kad konteinerinė katilinė negali būti laikoma nekilnojamuoju daiktu, nes ji yra įrenginys, o ne statinys. Taršos šaltinio stacionarumo pobūdžiui įvertinti turi būti vadovaujamasi specialiu Aplinkos oro apsaugos įstatymu. Nors katilinė, esant būtinumui, gali būti transportuojama (perkeliama iš vienos vietos į kitą), tačiau eksploatavimo metu ją prijungus prie kitų stacionarių įrenginių (bendros sistemos), iš jos teršalai patenka į aplinką kaip iš stacionaraus įrenginio, nes eksploatacijoje ji yra nejudantis (stacionarus) įrenginys, veikiantis nekintamoje aplinkoje. Tokiu atveju prijungta ir eksploatuojama konteinerinė katilinė atitinka Aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte apibrėžtą stacionaraus taršos šaltinio sąvoką – taršos šaltinis, esantis nekintamoje buvimo vietoje, ir negali būti laikoma mobiliu taršos šaltiniu, kuriuo gali būti tik motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus (2 straipsnio 11 punktas). Pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalis, stacionariu taršos šaltiniu laikomas nekintamoje buvimo vietoje esantis įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą. Stacionaraus taršos šaltinio požymis yra teršalų iš jo išmetimas nekintamoje vietoje, tai yra taršos šaltiniui nejudant. Konteinerio tipo katilinė – kurą deginantis įrenginys, kuris veikia pagal paskirtį nekintamoje vietoje ir nekintamoje vietoje į aplinkos orą išmeta teršalus. Neatsižvelgiant į tai, kad toks įrenginys techniškai pritaikytas būti perkeltas eksploatuoti kitoje vietoje (toliau – kilnojamasis kurą deginantis įrenginys), jis turi būti suprantamas kaip stacionarus technikos objektas, stacionarus taršos šaltinis, kuriam taikomi atitinkami aplinkos oro apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Perkėlus kurą deginantį kilnojamąjį įrenginį į kitą vietą, požymis dėl eksploatacijos nekintamoje buvimo vietoje nepakinta, pakinta tik eksploatacijos vieta.

38. Pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį teršalai iš stacionaraus taršos šaltinio gali būti išmetami į aplinkos orą tiktai tam turint leidimą. Stacionaraus taršos šaltinio naudotojas privalo nedelsdamas pranešti leidimą išdavusiai institucijai apie gamybos arba technologinių procesų pokyčius, galinčius padidinti išmetamų teršalų kiekius arba lemti kitų teršalų išmetimą (Aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjas nepranešė Agentūrai apie Garliavos katilinėje eksploatuojamą naują taršos šaltinį, galintį padidinti išmetamų teršalų kiekius. Pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, taršos šaltinio naudotojas privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti žaliavų, kuro, energijos sąnaudų, produkcijos kiekio, taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitą ir Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti ataskaitas. Patikrinimo metu nustatyta, kad iš taršos šaltinio – Katilo – išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaita nebuvo tvarkoma, pateiktose ataskaitose jis taip pat nebuvo įtrauktas. Mobilių katilinių įtraukimas į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos planą nelaikomas tinkamu informavimu apie naujo taršos šaltinio eksploatacijos pradžią. Metinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos planas buvo parengtas ir patvirtintas remiantis Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų skyrimo ir prekybos jais tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-231, o apie naujo taršos šaltinio veiklos pradžią pareiškėjas privalėjo informuoti atsakovą ir Agentūrą atskiru raštu Inventorizacijos taisyklėse nustatyta tvarka.

III.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir jų vertinimą.

50. Teismas taip pat neatliko Išvados tyrimo, kurioje išsamiai išanalizuoti teisiniai ir praktiniai mobilių konteinerio tipo katilinių skirtumai nuo stacionarių įrenginių. Teismas neįvertino mobilių katilinių paskirties ir pobūdžio.

62. Departamentas nesutinka, kad Sprendimu ribojamas pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės principas, kadangi taršos įrenginiui eksploatuoti taršos leidimo išdavimas ar jo pakeitimas neužkerta kelio pareiškėjui eksploatuoti pagal paskirtį konteinerinio tipo katilinę. Nurodo, kad pareiškėjas šiuo atveju nėra pateikęs informacijos apie įrenginio neįprastas (neatitiktines) veiklos sąlygas ir numatytas priemones taršai sumažinti. Teisės aktų pagrindu priimti sprendimai tam tikra apimtimi gali riboti atskirų subjektų ūkinės veiklos laisvę, tai yra neišvengiama konstitucinių vertybių įgyvendinimo pasekmė. Toks ūkinės veiklos laisvės apribojimas pats savaime negali būti pagrindu kelti klausimą dėl priimtų sprendimų teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

64. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta Taršos taisyklėse nustatyta tvarka pateikti Agentūrai paraišką dėl taršos leidimo Nr. TL-K.5-7/2015 pakeitimo, ir Sprendimo, kuriuo Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

67. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama ta apimtimi, kurioje pareiškėjas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

68. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

69. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

70. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 straipsnis), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad teismas, priimdamas sprendimą, objektyviai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, aktualias teisės nuostatas aiškindamas atsižvelgė į galiojančio teisinio reglamentavimo tikslus, o ta aplinkybė, jog teismas sprendimo motyvuose iš esmės pritarė atsakovo atsiliepime išdėstytiems argumentams, savaime negali būti vertinama kaip reikalavimo motyvuoti teismo sprendimą pažeidimas.

72. Teismo sprendimo išvados apie stacionaraus taršos šaltinio eksploatavimą grindžiamos byloje nustatytais faktais. Inspekcija, 2021 m. birželio 30 d., patikrinusi AB „Kauno energija“ Garliavos katilinę, esančią (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo aktas Nr. PA-21-527), be kita ko, nustatė, kad patikrinimo metu Katilinės teritorijoje eksploatuojama konteinerinio tipo katilinė, kurioje įrengtas Katilas, kaminas ir biokuro sandėliavimo įrenginiai. Taršos leidimas šios katilinės eksploatacijai nėra išduotas, Taršos leidime, inventorizacijos ataskaitoje Katilas nėra įvertintas kaip taršos šaltinis, nėra įvertinti į orą išmetamų teršalų kiekiai ir sudėtis. Taršos leidimo 2 lentelėje „Leidžiama tarša į aplinkos orą“ taršos šaltinių sąraše Katilas nėra numatytas. Departamentas ir Agentūra nebuvo informuoti apie naujo taršos šaltinio veiklos pradžią. Iš taršos šaltinio – Katilo – išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaita nėra tvarkoma. Bendrovės teikiamose ataskaitose jis taip pat nėra įtraukiamas. Inspekcija, 2021 m. gruodžio 23 d. patikrinusi tą pačią Katilinę (Patikrinimo aktas 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. PA21-1149), nustatė, kad eksploatuojamos dvi konteinerinio tipo katilinės, kuriose įrengtas kietu biokuru (skiedromis) kūrenami katilai „Kalvis K-720M“, kaminai ir biokuro sandėliavimo įrenginiai. Taršos leidimas šių katilinių eksploatacijai nėra išduotas, Taršos leidime, inventorizacijos ataskaitoje katilai „Kalvis K-720M“ nėra įvertinti kaip taršos šaltiniai, nėra įvertinti į orą išmetamų teršalų kiekiai ir sudėtis. Nustatyti faktai patvirtina, kad Katilas buvo eksploatuojamas pagal paskirtį nekintamoje vietoje ilgą laiką, informacijos į bylą apie įrenginio neįprastas (neatitiktines) veiklos sąlygas ir su tuo susijusias numatytas priemones taršai sumažinti pareiškėjas nėra pateikęs. Antstolio R. S. 2022 m. birželio 28 d. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodomosios reikšmės byloje neturi, nes juo užfiksuotas faktas apie mobiliųjų katilų išvežimą iš Katilinės yra įvykęs vėliau, negu Patikrinimo aktais užfiksuotos aplinkybės.

73. Aplinkos oro apsaugos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2021 metų sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d.), be kita ko, nustato priemones, ribojančias aplinkos oro taršą ir mažinančias jos neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai; reglamentuoja visuomeninius santykius aplinkos oro apsaugos ir kokybės valdymo srityse (1 str. 1 d. 2, 3 p.). Aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama, kad taršos šaltinis – įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą; 10 dalyje – kad stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, esantis nekintamoje buvimo vietoje; 11 dalyje – kad mobilus taršos šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus. Pareiškėjas, akcentuodamas galimybę ginčo Katilinę perkelti į kitą vietą, teigia, kad dėl šios aplinkybės ji turi būti priskirta prie mobilių taršos šaltinių. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, pagrįstai nurodė, kad taršos šaltinio, kaip stacionaraus, esminis identifikavimo požymis yra jo buvimas, taigi veikimas ir teršalų iš jo patekimas į aplinkos orą, nekintamoje buvimo vietoje. Aplinkybę, kad Katilinė nekintamoje vietoje buvo ir veikė, taigi ir teršalai pateko į aplinkos orą nekintamoje buvimo vietoje, patvirtina Patikrinimo aktai 2021 m. birželio 31 d. PA-21-527 ir 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. PA21-1149. Nagrinėjamu atveju vien tik fizinė galimybė pergabenti taršos šaltinį – Katilinę – transporto priemonių pagalba į kitą vietą nesudaro pagrindo jo vertinti kaip mobilaus taršos šaltinio Aplinkos oro apsaugos įstatymo prasme. Pati katilinė nėra savarankiškai judantis mechanizmas, kai tokį mobilaus taršos šaltinio požymį numato jo apibrėžimas pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį.

74. Aptariamu atveju pareiškėjo nurodomi kriterijai, kad mobili katilinė gali veikti autonomiškai, ji nėra technikos įrenginys, sukurtas pagrindiniam įrenginiui tarnauti, nėra nuolat susijusi su konkrečiu pagrindiniu pastatu, taigi, neturi nė vieno priklausiniui būdingo požymio, nes pagal savo savybes nėra susijusi su pagrindiniu statiniu; mobili katilinė gali būti eksploatuojama savarankiškai; tarp mobilios katilinės ir jokio kito objekto nėra nuolatinio funkcinio ryšio; mobili katilinė nėra tarnaujantis stacionariam daiktui objektas, laikytini nereikšmingais sprendžiant dėl Katilinės kaip tam tikro taršos objekto požymių vertinimo. Ekspertinio vertinio išvada teismui nėra privaloma, ypač kai ji grindžiama teisės normų aiškinimu, kas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

75. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Katilinė, skirtingai negu teigia pareiškėjas, gali funkcionuoti naudojama pagal paskirtį tik prijungta prie bendros šilumos tiekimo sistemos, ji neveikia autonomiškai. Ginčo objektas identifikuotinas pagal Aplinkos oro apsaugos įstatyme numatytus kriterijus – buvo eksploatuojama nekintamoje vietoje, ji nėra savarankiškai judantis mechanizmas, bei objekto požymius siejant su šio įstatymo siekiamais tikslais – nustatyti priemones, ribojančias aplinkos oro taršą ir mažinančias jos neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai. Aplinkos oro apsaugos įstatymo tikslai įgyvendinami įtvirtinant taršos šaltinio naudotojo pareigas, tarp jų ir turėti leidimą kai iš stacionaraus taršos šaltinio teršalai išmetami į aplinkos orą (Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 str., 15 str.). Teikiant prioritetą pareiškėjo nurodomiems Katilinės, kaip daikto, požymiams civilinės apyvartos prasme, būtų nepagrįstai paneigiami Aplinkos oro apsaugos įstatyme siekiami tikslais, nes nekintamoje vietoje eksploatuojamam taršos šaltiniui nesant tam objektyvaus faktinio pagrindo būtų netaikomas stacionariems taršos šaltiniams privalomas teisinis reglamentavimas, tai savo ruožtu nepagrįstai lemtų skirtingą teisės reikalavimų taikymą iš esmės ta pačia ūkine veikla užsiimantiems ūkio subjektams.

76. Ankščiau nurodyti motyvai atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 25 d. rašte Nr. (10)-D8(E)-1087 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių taikymo kilnojamiesiems kurą deginantiems įrenginiams“, kuriame pažymėta, kad neatsižvelgiant į tai, jog toks kurą deginantis įrenginys, kuris pritaikytas būti perkeltas eksploatuoti kitoje vietoje, turi būti suprantamas kaip stacionarus technikos objektas, stacionarus taršos šaltinis. Perkėlus kilnojamąjį kurą deginantį įrenginį į kitą vietą, požymis dėl eksploatacijos nekintamoje vietoje nepakinta, kinta tik eksploatacijos vieta. Taršos taisyklėse apibrėžtas įrenginys nesietinas su statybą reguliuojančiuose teisės aktuose ar civiliniame kodekse naudojamu terminu kilnojamasis daiktas. Taršos šaltinio stacionarumo pobūdžiui įvertinti turi būti vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymu. Taršos taisyklių 4.4 papunktyje apibrėžtos įrenginio neįprastos (neatitinktinės) veiklos sąlygos, kurios be kita ko apima įrenginio gedimą. Taršos leidimas kilnojamam kurą deginančiam įrenginiui būtų neprivalomas, kai jis naudojamas tik remonto laikotarpiu vietoj remontuojamo įprastai naudojamo kurą deginančio įrenginio Pagal Taršos taisyklių 60 punktą, įrenginio neįprastos (neatitiktinės) veiklos sąlygos turi būti įtrauktos į Taršos leidimo sąlygas. Bet kokiu atveju, eksploatuojant kurą deginantį įrenginį, negali būti viršytos aplinkos oro kokybės normos. Nekintamoje buvimo vietoje eksploatuojant ir kilnojamuosius kurą deginančius įrenginius turi būti taikomos lygiavertės stacionariems (nekilnojamiesiems) kurą deginantiems įrenginiams taikomos taršos leidimo sąlygos.

77. Nurodytos sąlygos įrenginio eksploatavimui neįprastos (neatitiktinės) veiklos sąlygomis paneigia pareiškėjo argumentus dėl jo galimybės naudoti kilnojamąjį kurą deginantį pagal poreikius ir paskirtį, o teisės aktuose nustatyti reikalavimai nėra laikytini neproporcingais ūkinės veiklos laisvės ribojimais, nes jais siekiama pozityvių visai visuomenei reikšmingų tikslų – mažinti aplinkos oro taršą ir jos žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

78. Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų nei pagrįstų argumentų, kad Patikrinimų metu nustatytas Katilinės eksploatavimas buvo laikinas, nulemtas kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių – įrenginio gedimo, ekstremalių klimato sąlygų ar pan., taigi neatitiktinės veiklos sąlygos nebuvo įrodytos. Kito patikrinimo metu (2021 m. gruodžio 23 d.) buvo nustatyta, kad ši Katilinė ir toliau eksploatuojama, t. y. jos eksploatavimas, nenustačius gedimų ar remonto požymių, laikytinas pastoviu. Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. sausio 13 d. rašte Nr. (30.3)-A4E-386 nurodė, kad Katilinė yra pastatyta atsakovui priklausančio stacionaraus technikos objekto teritorijoje, prijungta prie šio objekto eksploatuojamų šiluminių trasų, todėl yra tiesiogiai susijusi su pagrindiniu objektu – Garliavos katiline. AB „Kauno energija“ nėra pateikusi Agentūrai informacijos apie tai, kad ši konteinerinė Katilinė bus eksploatuojama laikinai, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą šilumos tiekimą didesnių techninių sutrikimų ar avarijų atvejais.

79. Privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta Taršos taisyklių nustatyta tvarka pateikti Agentūrai paraišką dėl Taršos leidimo Nr. TL-K.5-7/2015 pakeitimo. Sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo pagrįstumo, neturi reikšmės pareiškėjo argumentai, kad apie mobilios katilinės veiklos pradžią jis 2020 m. lapkričio 26 d. raštu informavo Agentūrą, pateikė derinti veiklos monitoringo planą, kuris yra taršos leidimo dalis; plane buvo įtrauktos ir dvi kietą biokurą deginančios mobilios katilinės; gavus pastabas iš Agentūros, planas buvo pataisytas ir pakartotinai pateiktas derinti ir Agentūros 2020 m. gruodžio 28 d. patvirtintas, jokių pastabų nebuvo gauta.

80. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, taršos šaltinio naudotojas privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti žaliavų, kuro, energijos sąnaudų, produkcijos kiekio, taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitą ir Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti ataskaitas. Patikrinimo metu nustatyta, kad iš taršos šaltinio – Katilo – išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaita nebuvo tvarkoma, pateiktose ataskaitose jis taip pat nebuvo įtrauktas. Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad mobilių katilinių įtraukimas į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos planą negali būti laikomas tinkamu informavimu apie naujo taršos šaltinio eksploatacijos pradžią. Metinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos (monitoringo) planas buvo parengtas ir patvirtintas remiantis Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų skyrimo ir prekybos jais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-231, nustatyta tvarka, o apie naujo taršos šaltinio veiklos pradžią pareiškėjas privalėjo informuoti atsakovą ir Agentūrą atskiru raštu Taršos taisyklėse nustatyta tvarka.

81. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo išvada dėl Katilinės traktavimo stacionariu technikos objektu prieštarauja suformuotai teismų praktikai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-139-629/2018), nepagrįsti, nes skirtingos faktinės bylų aplinkybės – nurodomoje byloje skiriasi vykdyta ūkinė veikla – mišrių statybinių atliekų apdorojimas mobiliais įrenginiais tvarkymo aikštelėje, bei nėra šiai bylai aktualių išaiškinimų dėl techninio įrenginio – kilnojamos Katilinės, integruotos į bendrą šilumos tiekimo sistemą, veiklos nekintamoje vietoje vertinimo. Administracinėje byloje Nr. I-139-629/2018 objektu, turinčiu adresą ir unikalų bei kadastrinį numerius, buvo laikoma konkreti teritorija, bei konstatuota, kad privalomas nurodymas gali būti surašytas Taisyklėse apibrėžtam įrenginiui, kuriam eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimą, t. y. tam tikram mechanizmui, technikai, ir juo negali būti pripažįstama teritorija. Tokios sąlygos nėra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, nes joje yra aktualus Privalomo nurodymo dalykas – konkretaus įrenginio, Katilinės veiklos nekintamoje vietoje faktas, o ne pati teritorija.

82. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendime nurodytos bei įvertintos visos bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės, motyvuose išdėstyti argumentai, kuriais grindžiamos išvados, tinkamai taikytos ginčo santykius reglamentuojančios teisės normos. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.