- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- I-139-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00487-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Tomas Blinstrubis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Gediminas Bulotas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Rūtos Miliuvienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ atstovams Giedriui Masalskui ir advokatui Gediminui Bulotui,
atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros atstovui Vytautui Račkauskui,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Živilei Gasiulienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (I t., b. l. 1–16) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-474 (toliau – ir Sprendimas), Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. gruodžio 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-53 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-649 (toliau – ir Patikrinimo aktas).
Pareiškėja nurodė, kad Patikrinimo akte padaryta išvada, jog Bendrovė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vykdė mišrių statybinių atliekų (atliekų kodas 17 09 04) apdorojimą (smulkinimą) teritorijoje, neturėdami nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo atliekų sandėliavimui, apdorojimui ir tvarkymo veiklai vykdyti, todėl Privalomajame nurodyme Bendrovei nurodyta nedelsiant nutraukti mišrių statybinių atliekų (atliekų kodas 17 09 04) apdorojimą (smulkinimą) teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šioje teritorijoje esančias mišrias statybines atliekas (atliekų kodas 17 09 04) įstatymų nustatyta tvarka perduoti atliekų tvarkytojams bei iš anksto pranešti apie tokį perdavimą Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai, taip pat pateikti jai dokumentus, įrodančius šių atliekų išvežimą. Pareiškėjos teigimu, minėtas nurodymas yra neteisėtas ir užkerta kelią Bendrovei vykdyti teisėtą veiklą ir apdoroti (smulkinti) šioje statybvietės teritorijoje gautas statybines atliekas (griovimo medžiagas), dėl to Bendrovė patiria nuostolius. Paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 28–30 d. teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo vykdomi darbai pagal pastatų griovimo projektą, kuriam yra išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas, t. y. buvo tvarkoma nugriautų pastatų bei kitų su jais susijusių įrenginių teritorija – surenkami nugriautų statinių bei jų pamatų likučiai į krūvas bei perdirbami (smulkinami). Tai konstatuojama ir Patikrinimo akte, tai patvirtina ir antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Išrūšiavus ir perdirbus vietoje gautas statybines atliekas, iš jų gautas produktas – skalda, kaip statybinė medžiaga, buvo išvežama panaudoti pagal paskirtį, tad iš ginčo teritorijos Patikrinimo akte nurodytu laiku buvo išvežamos ne statybinės atliekos (atliekų kodas 17 09 04), o statybinė medžiaga – skalda. Atkreipė dėmesį, jog ne visos griovimo metu gautos medžiagos gali būti laikomos statybinėmis atliekomis. Griovimo metu gautos tokios medžiagos kaip, pvz., plytos, skalda bei kt., kurios gali būti panaudotos kaip statybinės medžiagos, negali būti laikomos statybinėmis atliekomis, o yra antrinės žaliavos, šalutiniai produktai ir pan.
Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19² straipsnio 2 dalies nuostatas, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, (toliau – ir Taršos leidimų taisyklės) 6 punktą taršos leidimą turėti privalo tik veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (stacionarų technikos objektą), atitinkantį vieną ar kelis Taršos leidimų taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus. Bendrovė pabrėžė, jog ji neatitinka nurodytų kriterijų, kuriems esant ji privalėtų turėti taršos leidimą, nes teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji nebuvo veiklos vykdytoju, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja visą įrenginį arba tokio įrenginio dalį. Šioje teritorijoje nebuvo ir nėra stacionaraus technikos objekto, joje yra tik mobilūs įrengimai, kuriems eksploatuoti taršos leidimo nereikia. Jokie teisės aktai nenustato, kad griovimo darbams vykdyti ir griovimo metu gautoms medžiagoms statybvietėje tvarkyti (rūšiuoti, perdirbti) yra reikalingas taršos leidimas.
Pareiškėja taip pat nesutinka su nurodymu mišrias statybines atliekas, esančias įvardintose krūvose (pirma krūva – 1 522 t, antra krūva – 1 750 t) įstatymų nustatyta tvarka perduoti atliekų tvarkytojams. Bendrovė pabrėžė, jog ji pati yra atliekų tvarkytoja, todėl nesuprantama, kodėl statybines atliekas reikia perduoti kitiems atliekų tvarkytojams. Privalomajame nurodyme nurodytos krūvos yra sudarytos iš statybvietėje nugriautų pastatų, joje rastų pamatų, rūsių griovimo medžiagų. Jos galėjo būti panaudotos išrūšiuojant į statybines medžiagas, antrines žaliavas, šalutinius produktus bei nepanaudotinas, šalintinas statybines atliekas. Tokią teisę Bendrovė turi kaip griovimo darbus ginčo teritorijoje atliekanti įmonė. Pareiškėjos nuomone, nepagrįstos ir išvados, kad atliekos į šias dvi krūvas suvežtos neteisėtai. Atkreipė dėmesį, jog Patikrinimo akte pripažįstama, kad nurodytose krūvose yra būtent statybvietėje gautos medžiagos. Šiuo atveju nėra ir negali būti jokių įrodymų, jog šiuos kaupus sudarančios medžiagos būtų suvežtos iš kitų teritorijų, tad Privalomojo nurodymo teiginiai apie neteisėtą statybinių atliekų suvežimą yra prieštaraujantys pareigūnų nustatytoms ir Patikrinimo akte nurodytoms faktinėms aplinkybėms.
Paaiškino, kad iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016 m. gruodžio 28 d. į ginčo teritoriją buvo įvežtos skalda ir plytos, kurios nėra statybinės atliekos. Teritorijoje skalda buvo išsijota, plytos sukrautos atskirai, sijojimo įrenginiu atsijotos nuo smėlio, grunto, dedamos ant palečių. Darbai dėl didesnio šalčio tuo metu buvo laikinai nutraukti, vėliau buvo tęsiami. Pabrėžė, jog plytos nėra laikomos mišriomis statybos atliekomis (kodas 17 09 04), joms yra suteiktas kitas kodas – 17 01 02. Nurodo, jog Patikrinimo akto bei Sprendimo teiginiai, jog 2016 m. gruodžio 28 d. buvo išvežtos statybinės atliekos iš statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o 2016 m. gruodžio 29 d. į ginčo teritoriją buvo įvežamos statybinės atliekos, iškrautos mišrios statybinės atliekos buvo smulkinamos, sijojamos, kapojamos ir pan., yra neteisingi bei neatitinkantys tikrovės, nes 2016 m. gruodžio 28 ir 29 d. teritorijoje buvo smulkinamos pačioje teritorijoje išgautos statybinės atliekos, rūšiuojama skalda. 2016 m. gruodžio 29 d. iš teritorijos buvo išvežama išrūšiuota skalda, todėl neteisingi ir Patikrinimo akto teiginiai, jog sunkiasvorė transporto priemonė iš teritorijos išveža apdorotas (susmulkintas) statybines atliekas (atliekų kodas 17 09 04). Ši transporto priemonė vežė ne statybines atliekas, o skaldą, gautą perdirbus ginčo teritorijoje buvusių ir nugriautų statinių statybines atliekas. Pabrėžė, jog ir R. L. pareigūnams pasakė, jog vežama skalda, o ne atliekos. Pasak pareiškėjos, teritorijoje gauta skalda atitinka jai nustatytus reikalavimus, be to, atliekos, kurių perdirbti ar kitaip panaudoti nėra galimybių, turi būti šalinamos iš statybvietės jas iš ten išvežant.
Pareiškėjos teigimu, neteisingi ir Patikrinimo akto teiginiai, jog Bendrovė teritorijoje neturi svėrimo įrenginio ir nėra fiksuojamas išvežamos iš teritorijos statybinių griovimo atliekų kiekis. Paaiškino, jog teritorijoje yra net dvejos svarstyklės, jos sumontuotos krautuvuose „Volvo“ ir „Case“. Šiomis svarstyklėmis yra sveriamos visos šiais krautuvais pakraunamos medžiagos, tačiau Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai nesiaiškino visų teritorijoje atliekamų darbų aplinkybių. Dėl 2016 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo nevykdymo pažymėjo, kad minėtas privalomasis nurodymas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra 2016 m. spalio mėn. atliktų Bendrovės veiklos teritorijoje neplaninių patikrinimų metu pažeidimų nerado.
Bendrovės nuomone, 2016 m. gruodžio 28–30 d. patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Visų pirma patikrinimą atlikęs vyresnysis specialistas V. K. nebuvo aplinkos apsaugos pareigūnas, todėl jam negalėjo būti pavesta atlikti patikrinimą ir jis negalėjo vykdyti jokių aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų. Be to, Patikrinimo akte nurodyti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros veiksmai yra atlikti iki pavedime atlikti patikrinimą nurodytos patikrinimo pradžios, t. y. 2016 m. gruodžio 28 d. vaizdo fiksavimo kamera „Sony“ užfiksuotas statybinių atliekų išvežimas iš statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pabrėžė, jog apie tokį filmavimą Bendrovei nebuvo pranešta, todėl toks slaptas fiksavimas vaizdo kamera prieštarauja teisės aktams ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principams.
Pareiškėjos įsitikinimu, Patikrinimo aktas sukūrė Bendrovei tiesiogines pasekmes, nes jo išvados nulėmė Privalomojo nurodymo priėmimą ir Bendrovės tariamai neteisėtų veiksmų konstatavimą. Atkreipė dėmesį, jog, nors Privalomajame nurodyme pažymėta, kad jis surašytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau jokio šioje normoje nurodyto pagrindo surašyti Privalomąjį nurodymą nebuvo. Taigi Patikrinimo aktas bei jo išvados surašytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neatitinka tikrovės ir yra neteisingos.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus RAAD atsiliepime (I t., b. l. 75–77) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Patikrinimo akte nurodyta, jog iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdant pastato demontavimo darbus susidariusios griovimo atliekos sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išvežamos į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. priešingai nei nurodo pareiškėja, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo apdorojamos (smulkinamos) iš kitos teritorijos atvežtos atliekos. Pažymėjo, kad statybvietėje susidarančios nepavojingos inertinės statybinės atliekos gali būti smulkinamos mobilia įranga, kai smulkinamos toje statybvietėje susidariusios nepavojingos inertinės statybinės atliekos ir kai jų smulkinimas numatytas statinio statybos ar griovimo projekte. Pabrėžė, jog Taršos leidimų taisyklės negali būti aiškinamos siaurinamai. Taršos leidimų taisyklių 4.4 punkte įvardijama sąvoka įrenginys, kuri apibrėžiama kaip stacionarus technikos objektas, negali būti suprantama kaip konkreti techninė įranga, kuriai išduodamas taršos leidimas. Atsakovės nuomone, kaip įrenginys gali būti įvardijama ir konkreti atliekų tvarkymo aikštelė, kurioje yra vykdoma atliekų tvarkymo veikla. Pažymėjo, kad Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje yra įtvirtintos atliekų rūšys ir atliekų naudojimo veiklų kodai, kuriems netaikomas reikalavimas turėti leidimo dalį „atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas, tačiau Bendrovės tvarkomos atliekos ir pasirinktas atliekų naudojimo būdas nepatenka į šio sąrašo apimtį, todėl pareiškėjai yra privaloma turėti taršos leidimą.
Vilniaus RAAD taip pat nurodė, kad Bendrovė neturi teisės vykdyti atliekų tvarkymo ginčo teritorijoje, nes, remiantis Atliekų tvarkytojų registre pateikta informacija, UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ turi teisę vykdyti tik S1 (surinkimas) ir S2 (vežimas) kodais pažymėtas atliekų tvarkymo veiklas, todėl pareiškėja teisėtai įpareigota perduoti atliekas atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti mišrias statybines atliekas (atliekų kodas 17 09 04).
Vilniaus RAAD teigimu, patikrinus informaciją, gautą iš Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, dėl mišrių statybinių atliekų neteisėto smulkinimo (apdorojimo), 2016 m. gruodžio 28 d. buvo nustatyta, kad mišrios statybinės atliekos (atliekų kodas 17 09 04) iš statybvietės, kurioje griaunamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sunkiasvorėmis transporto priemonėmis yra vežamos į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir išpilamos. Atkreipė dėmesį, jog tapačios aplinkybės, t. y. atliekų įvežimas iš kitų teritorijų į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nustatytas ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo akte, kurio pagrindu taip pat buvo išduotas privalomasis nurodymas. Taip pat buvo nustatyta, kad iškrautos mišrios statybinės atliekos (atliekų kodas 17 09 04) šioje teritorijoje yra smulkinamos, sijojamos, kapojamos ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išvežamos. Visos šios faktinės aplinkybės buvo užfiksuotos vaizdo kamera. Neplaninio patikrinimo atlikimo metu 2016 m. gruodžio 29 d. nustatyta, kad teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mišrios statybinės ir griovimo atliekos (atliekų kodas 17 09 04) sudaro du kaupus mišrių statybinių atliekų. Minėti atliekų kaupai buvo išmatuoti rulete ir nustatyta, kad bendras mišrių statybinių atliekų (atliekų kodas 17 09 04) kiekis yra 3 273,504 t. Kadangi Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kad tvarkymo tikslai pagal buvusios AB „Velga“ gamyklos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), užterštos teritorijos tvarkymo planą yra pasiekti, Vilniaus RAAD nesutinka, kad 2016 m. gruodžio 28 ir 29 d. ginčo teritorijoje buvo smulkinamos pačioje teritorijoje išgautos statybinės atliekos.
Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi vaizdo įrašai ar nuotraukos yra tik vieni iš galimų įrodymų rūšių. Vilniaus RAAD nuomone, šiame kontekste yra aktuali ir AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostata, pagal kurią aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi pareigą, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.
Dėl Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus RAAD nurodė, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Ginčijamame Patikrinimo akte konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų, todėl Patikrinimo aktas tiesiogiai nesukūrė pareiškėjai teisių ir pareigų ir negali būti naikinamas.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra atsiliepime (I t., b. l. 164) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog sutinka su Vilniaus RAAD atsiliepime išdėstyta pozicija.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Bendrovės atstovas advokatas Gediminas Bulotas papildomai nurodė, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, kokia veikla buvo vykdoma ir ar jai reikia taršos leidimo. Pabrėžė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) nurodė, jog spalio mėn. ginčo teritorijoje nebuvo įrenginio, kuriam reikėtų taršos leidimo. Kadangi gruodžio mėn. teritorijoje buvo tie patys mobilūs įrenginiai, vadinasi, jiems taršos leidimo nereikia. Pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo jokių pagrindų Privalomajam nurodymui surašyti, nes atsakovai niekur neužsimena apie jokią žalą aplinkai. Atkreipė dėmesį, jog Privalomajame nurodyme teigiama, kad atliekos suvežtos neteisėtai, nors Patikrinimo akto 5 punkte nurodoma, jog atliekos susidarė iš teritorijoje vykdytų griovimo darbų. Paaiškino, kad teritorijoje darbai buvo vykdomi pagal du dokumentus. Užterštas gruntas buvo išvežtas, tačiau teritorijoje turėjo būti pašalinti ir kiti likę statiniai, iš kurių ir susidarė ginčo atliekų krūvos. Šios atliekos buvo ir 2016 m. spalio mėn. vykdyto patikrinimo metu, kai jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Nors teigiama, kad iš (duomenys neskelbtini) atvežtos mišrios atliekos, tačiau nekur neužfiksuota, ar atliekos buvo tirtos. Pabrėžė, jog plytos, betonas, čerpės nėra atliekos, o 2016 m. gruodžio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo atvežtos būtent plytos ir skalda. Plytos vėliau išrūšiuotos ant padėklų. Advokatas taip pat pažymėjo, jog nesuprantama, kaip tonažas buvo nustatinėjamas rulete, kur tai užfiksuota. Be to, patikrinimas pradėtas vykdyti dar nesurašius pavedimo tikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrovės direktorius teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad į ginčo teritoriją vežė statybines medžiagas, bet ne atliekas. Toks vežimas galimas pagal statinių griovimo projektą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus RAAD atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad šiuo atveju reikia vadovautis užterštos teritorijos tvarkymo planu, pagal kurį atliekų įvežimas nenumatytas. Nekvestionuoja LAT nutarties, tačiau mano, jog mobiliems įrenginiams, kai perdirbamos įvežamos atliekos, taršos leidimas yra reikalingas. Paaiškino, jog Patikrinimo akto 5 punkte yra išdėstyta Bendrovės atstovės pozicija, kuri per klaidą atskirta nuo Patikrinimo akto 4 punkto. Šiuo atveju pareigūnai matė, jog atliekos atvežamos į ginčo teritoriją. Pareigūnai kvalifikuoti vizualiai nustatyti tinkamus atliekų kodus.
Atsakovės Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros atstovas teismo posėdyje prašė Bendrovės skundą atmesti. Nurodė, jog palaiko Vilniaus RAAD atstovės išdėstytą poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas J. J. nurodė, kad 2016 m. pabaigoje iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas apie iš (duomenys neskelbtini) vežamas statybines atliekas į (duomenys neskelbtini). Kadangi tą dieną budėjo, nuvyko patikrinti, bet statybų aikštelės jau nebedirbo. Kitą dieną gavo pavedimą atlikti patikrinimą. Dirbo kartu su V. K.. Nustatė, jog iš (duomenys neskelbtini) sunkiasvorės mašinos veža atliekas į (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu tikrino vieną sunkvežimį su skalda, išvažiuojantį iš (duomenys neskelbtini), įvažiuojančių mašinų netikrino. Kai atvyko Bendrovės atstovė, išmatavo teritorijoje (duomenys neskelbtini) esančias atliekų krūvas. Bendrovės atstovė aiškino, jog šios krūvos susidarė tvarkant ginčo teritoriją, bet, liudytojo teigimu, anksčiau tokių krūvų teritorijoje nebuvo. Pažymėjo, kad datų tiksliai nepamena. Paaiškino, jog matėsi, kad atliekos neišrūšiuotos, jas sudarė metalas, padangos ir pan. Teritorijoje tuo metu veikė statybinė technika – 2 smulkintuvai.
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas kartu su J. J. Bendrovės patikrinimą atlikęs tuo metu Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyriausiojo specialisto pareigas ėjęs V. K. nurodė, kad patikrinimo metu įvažiuojančių mašinų nestabdė. Stebėjo aplinką, filmavo, matavo atliekų krūvas. Patikrinimo akto tekstą surašė ir išvadą suformulavo kolega.
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas R. M. nurodė, kad buvo padaugėję pranešimų, jog (duomenys neskelbtini) daromas sąvartynas, todėl važiavo stebėti Bendrovės teritorijų. Pažymėjo, kad filmavo teritoriją (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nebuvo, tačiau iš nuotraukų, filmuotos medžiagos buvo matyti, kad atliekų nuo spalio mėn. padaugėjo. Pažymėjo, kad tarnybinį pranešimą surašė pats. Kadangi sėdi kartu su kolegomis, kartu važinėja į patikrinimus, tai ir rašo panašiai.
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius G. B. paaiškino, jog vyko į šalia (duomenys neskelbtini) esantį garažą ir pastebėjo, kaip statybvietėje į savivartį kraunamos atliekos ir išvežamos. Į teritoriją (duomenys neskelbtini) nevyko. Paaiškino, kad tarnybinio pranešimo tekstas panašus į kitų pareigūnų, nes tokios aplinkybės buvo nustatytos, todėl kitaip negalėjo surašyti.
Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ projektų vadovė R. L. paaiškino, kad teritorija (duomenys neskelbtini) buvo tikrinama ne vieną karta, o (duomenys neskelbtini) oficialiai tikrinta nebuvo. Paaiškino, kad dalį plytų iš (duomenys neskelbtini) pervežė į (duomenys neskelbtini), kad ten jas išrūšiuotų, sudėtų ant padėklų ir parduotų žmonėms. Iš teritorijos (duomenys neskelbtini) taip pat buvo vežama nefrakcionuota skalda, kuri taip pat buvo parduodama. Pastatas (duomenys neskelbtini) buvo švariai sutvarkytas, todėl jokios atliekos nebuvo vežamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dalis bylos nutrauktina. Kita skundo dalis tenkintina visiškai.
Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-649, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. gruodžio 30 d. privalomojo nurodymo ir Vilniaus RAAD 2017 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-474 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjas 2016 m. gruodžio 29 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. (38-14)-VR-1.7-5174 (I t., b. l. 25–26), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 26⁴ straipsnio 12 dalies 4 punkto reikalavimais bei atsižvelgdamas į gautą skundą, pavedė patikrinti UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ veiklavietes, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pavedė patikrinimą pradėti 2016 m. gruodžio 29 d., baigti – 2017 m. sausio 25 d. Patikrinimą atlikti pavedė J. J. ir V. K..
Nurodyti pareigūnai, atlikę Bendrovės veiklos teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neplaninį teminį (dėl atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi) patikrinimą, 2016 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-649 (I t., b. l. 22–23) nurodė, jog 2016 m. gruodžio 28 d. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba pranešė, jog iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato demontavimo metu susidariusios griovimo atliekos sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išvežamos į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. gruodžio 28 d. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra vaizdo fiksavimo kamera užfiksavo statybinių atliekų išvežimą iš statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad į teritoriją sunkiosiomis transporto priemonėmis įvežamos statybinės atliekos, kurios yra smulkinamos, apdorojamos ir rūšiuojamos. Patikrinimo metu teritorijoje dirbo du ekskavatoriai ir du smulkintuvai. Bendrovės projektų vadovė R. L. paaiškino, jog teritorija tvarkoma nuo seniau užsilikusių statybinių atliekų, šiuo metu vyksta statybinių, metalo ir kitų susidariusių atliekų apdorojimas, smulkinimas (trupinimas), apdorotos atliekos vežamos į statybvietę Saltoniškių g. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, jog teritorijoje užfiksuoti du kaupai neapdorotų mišrių statybinių atliekų (atliekų kodas 17 09 04), susidariusių demontavus / nugriovus dalį pastatų esančių teritorijoje. Vieną kaupą sudaro mišrios griovimo statybinės atliekos (1 522 t), kitą – mišrios statybinės griovimo atliekos (1 750 t). Bendrovė teritorijoje neturi svėrimo įrenginio (svarstyklių) t. y. nėra fiksuojamos išvežamos iš teritorijos statybinių griovimo atliekų kiekis, be to, 2016 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-33, nurodė Bendrovei nutraukti statybinių ir griovimo bei kitų atliekų priėmimą ir saugojimą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Patikrinimo akte padaryta išvada, jog pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdė mišrių statybinių atliekų (atliekų kodas 17 09 04) apdorojimą (smulkinimą) teritorijoje, neturėdama nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo atliekoms sandėliuoti, apdoroti ir tvarkymo veiklai vykdyti, ir tuo pažeidė AAĮ 19² straipsnio 2 dalies ir Taršos leidimų taisyklių 6 punkto reikalavimus.
Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. J., vadovaudamasis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Patikrinimo aktu, 2016 m. gruodžio 30 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-53 (I t., b. l. 20–21), kuriame nurodė pareiškėjai: 1) nedelsiant nutraukti mišrių statybinių atliekų (atliekų kodas 17 09 04) apdorojimą (smulkinimą) teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2) mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 17 09 04), kurios į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo suvežtos neteisėtai (pirma krūva – 1 522 t, antra krūva – 1 750 t), įstatymu nustatyta tvarka perduoti atliekų tvarkytojams; 3) apie planuojamą statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04) perdavimą atliekų tvarkytojams prieš dvi darbo dienas informuoti raštu Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą, nurodant datą ir laiką; 4) perdavus mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 17 09 04), pateikti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai dokumentus (vežimo važtaraščius, kelionės lapus ir t. t., įrodančius atliekų išvežimą.
Nesutikdama su Patikrinimo aktu ir Privalomuoju nurodymu, pareiškėja apskundė juos Vilniaus RAAD direktoriui (I t., b. l. 27–33). Vilniaus RAAD 2017 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-474 Bendrovės skundo netenkino (I t., b. l. 17–19).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nurodymas nedelsiant nutraukti mišrių statybinių atliekų (atliekų kodas 17 09 04) apdorojimą (smulkinimą) teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjai duotas dėl to, kad Bendrovė neturėjo taršos leidimo ir tuo pažeidė AAĮ 19² straipsnio 2 dalies ir Taršos leidimų taisyklių 6 punkto reikalavimus.
AAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. To paties įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija turi teisę eksploatuoti įrenginį, nurodytą Taršos leidimų taisyklėse, tik turėdamas galiojantį Taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Taršos leidimų taisyklių 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą.
Teismas atkreipia dėmesį, jog nei Patikrinimo akte, nei Privalomajame nurodyme ar Sprendime nėra aiškiai nurodyta, ką atsakovai skundžiamuose aktuose laiko įrenginiu, kokius Taršos leidimų taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, anot atsakovų, šis įrenginys atitinka, todėl skundžiami aktai vertintini kaip neatitinkantys VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tačiau iš Vilniaus RAAD teismui pateikto atsiliepimo galima daryti išvadą, jog atsakovas įrenginiu šiuo atveju laikė atliekų tvarkymo aikštelę, t. y. ginčo teritoriją (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad LAT 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-59-976/2017 išaiškino, jog Taršos leidimų taisyklėse apibrėžtas įrenginys, kuriam eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimą, yra tam tikras mechanizmas, technika ir juo negali būti pripažįstama teritorija, todėl išvada, jog pareiškėja veiklą vykdė be privalomo taršos leidimo ir šios išvados pagrindu duotas nurodymas nutraukti mišrių statybinių atliekų (atliekų kodas 17 09 04) apdorojimą (smulkinimą) teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra nepagristas ir neteisėtas.
Atsikreiptinas dėmesys, jog teismo posėdyje Vilniaus RAAD laikėsi pozicijos, kad net ir po LAT išaiškinimo, taršos leidimas ginčo atveju vis tiek buvo būtinas, nes ginčo teritorijoje pareiškėjos eksploatuota mobilia įranga buvo perdirbamos iš kitų teritorijų atvežtos atliekos. Tačiau teismas pažymi, kad pagal Taršos leidimų taisyklių 4.4 papunktį įrenginys – tai stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Atsakovai neginčija fakto, kad ginčo teritorijoje veikė mobili įranga, o jokia argumentacija, kodėl mobilūs įrenginiai turėtų būti pripažįstami stacionariais skundžiamuose aktuose nėra pateikta. Pažymėtina, kad taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuojamos pačiame individualiame administraciniame akte, kuriuo jos taikomos, o ne teismo posėdžio metu ar kituose teismui teikiamuose dokumentuose, todėl Vilniaus RAAD pozicija, kad taršos leidimas pareiškėjai būtinas kitu nei skundžiamuose aktuose nurodytu pagrindu, vertintinas kritiškai.
Kaip minėta, Privalomuoju nurodymu pareiškėjai taip pat nurodyta mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 17 09 04), kurios į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo suvežtos neteisėtai (pirma krūva – 1 522 t, antra krūva – 1 750 t), įstatymu nustatyta tvarka perduoti atliekų tvarkytojams ir informuoti apie tai Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, toks nurodymas duotas konstatavus, jog mišrios statybinės atliekos į teritoriją (duomenys neskelbtini) neteisėtai atvežtos iš statybvietės (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad atsakovų teiginiai, jog nurodytos atliekų krūvos yra neteisėtai suvežtos iš statybvietės (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad Bendrovė neneigia, jog 2016 m. gruodžio 28 d. iš statybvietės (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo vežamos statybinės medžiagos – skalda ir plytos, ką patvirtina Bendrovės pateikti krovinių važtaraščiai (I t., b. l. 60–61), o Patikrinimo akte nurodyta, kad ginčo teritorijoje buvo rastos dvi krūvos mišrių statybinių atliekų (kodas 17 09 04). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles kodu 17 09 04 žymimos mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01 (betonas), 17 09 02 (plytos) ir 17 09 03 (čerpės ir keramika). Iš liudytojų parodymų galima spręsti, jog išvada, kad minėtos atliekų krūvos suvežtos iš (duomenys neskelbtini) iš esmės pagrista tik prielaidomis, nes Bendrovės veiklos patikrinimą atlikę pareigūnai netikrino į teritoriją (duomenys neskelbtini) atvykstančių sunkvežimių, nelygino jų su iš (duomenys neskelbtini) esančios statybvietės išvažiuojančiomis mašinomis. Į bylą pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai taip pat neįrodo, kad užfiksuotos atliekų krūvos buvo atvežtos, o ne susidarė pačioje ginčo teritorijoje. Teismui abejonių kelia ir į bylą pateikti 3 iš esmės identiški tarnybiniai pranešimai, kuriuose aprašomos Bendrovės patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nors du iš trijų tarnybinius pranešimus surašiusių asmenų (G. B. ir R. M.) 2016 m. gruodžio 29 d. vykusiame patikrinime nedalyvavo. Vien aplinkybė, kad 2016 m. spalio mėn. vykusio patikrinimo metu tokių didelių atliekų krūvų nebuvo, o Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 20 d. konstatavo, kad ginčo teritorijoje užterštas gruntas yra pašalintas, nesudaro pagrindo teigti, kad šios atliekos buvo suvežtos iš (duomenys neskelbtini) nes užteršto grunto pašalinimas nebūtinai reiškia, kad teritorijoje neliko kitų griautinų statinių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Privalomojo nurodymo 2–4 punktai taip pat yra nepagrįsti ir neteisėti.
Pareiškėja prašo panaikinti ne tik Privalomąjį nurodymą ir jį patvirtinantį Sprendimą, bet ir Patikrinimo aktą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad tai yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas priimti Privalomąjį nurodymą. Patikrinimo akte yra konstatuojamos tam tikros faktinės aplinkybės, tačiau tai nėra administracinis aktas, kuriuo pareiškėjai nustatomos tam tikros teisės ar pareigos, todėl Patikrinimo aktas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik tarpinis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl Patikrinimo akto panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.) ir pareiškėjos skundas tenkinamas, t. y. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. gruodžio 30 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-53 ir jį patvirtinantis Vilniaus RAAD 2017 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. (38-2)-VR-1.7-474 naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-649.
Tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-474 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos Vilniaus miesto agentūros 2016 m. gruodžio 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-53.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.