Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis „D“ pardavėju, neteistas, pagal 2018-08-17 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 93 str. 1 d. 3 p. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 str. 1 d. atleistas, skirta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 6 mėn. įpareigojant mokytis arba dirbti, nuo 23 val. būti namuose, nekeisti gyvenamosios vietos, kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. mušdamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 05 19 apie 18.30 val., bendrojo naudojimo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,24 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su V. M. metu, vieną kartą tyčia spyrė koja V. M. į pilvo sritį. Tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą, bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.;

taip pat, R. M. sunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui - tėvui, o būtent: 2019 05 19 apie 19 val., bendrojo naudojimo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,24 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - tėvą V. R., t. y. grumtynių metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu – ranka ar rankos kumščiu tyčia smūgiavo nukentėjusiajam V. R. į dešinę akį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, taip pat penkis kartus tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam V. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas durtines - pjautines žaizdas kairiame žaste, kairiame dilbyje, pilve ir kairėje šlaunyje bei durtinę - pjautinę žaizdą kairėje klubinėje srityje su pilvaplėvės, didžiosios taukinės pažeidimu ir hemoperitoniumu, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad taip R. M. ir kaimynų M. butų buvę susiklostę konfliktiški santykiai, todėl nėra pagrindo manyti, jog V. M. į Bendrąjį pagalbos centrą būtų skambinusi be jokio reikalo.

Iš Garso įrašo matyti, jog 2019-05-19 19.04 val. buvo skambinta į Bendrąjį pagalbos centrą. Pokalbio trukmė 13 min 10 s. Moteris vardu V. M., pranešė, kad (duomenys neskelbtini) du vyrai mušasi laiptinėje, kas vienas jų jai trenkė koja į pilvą. Vėliau, pokalbio metu, informuojama, kad dar vienas žmogus yra sužeistas į pilvą, kad jis kraujuoja. Nurodomi kaltinamojo duomenys – 18 metų, su šortais, nuogas, be maikutės, labai girtas (t. 1, b. l. 34-38), kas atitinka liudytojų parodymus apie įvykio metu buvusią kaltinamojo būklę bei aprangą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Esant tiesioginės tyčios atvejui, asmuo suvokia pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti, netiesioginės tyčios atveju – asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numano, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti.

Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. M., nors ir būdamas girtas, suduodamas V. M., turėjo suprasti, kad jis savo veiksmais gali mažiausiai sukelti fizinį skausmą ar net sunkesnius padarinius. Tai patvirtina ir ekspertizės išvados (t. 2, b. l. 33-38), kuriose nurodyta, kad R. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuojamas žalingas alkoholio vartojimas bei nekomplikuota intoksikacija alkoholiu. R. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl savo psichikos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. M. elgesys, kai jis iš esmės be jokios aiškios priežasties puolė ant V. M. ir spyrė moteriai koja į pilvą, jau pats savaime rodo, kad pastarasis veikė tyčia, kad jis suprato, o ir turėjo suprasti, savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius bei bent preliminariai suprato, kad pastarajai skaudės ir nors jų nedetalizavo padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, taigi jis veikė netiesiogine tyčia.

Tai, jog specialisto išvada jokių sužalojimų V. M. nebuvo konstatuota, nepaneigia pačio spyrio ir skausmo sukėlimo V. M. fakto. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakomybė pagal BK 140 str. kyla ne tik dėl sužalojimų, bet ir dėl paties fizinio skausmo, kuris nebūtinai turi turėti fizines pasekmes (žymes ant nukentėjusiojo kūno).

Iš nukentėjusiosios parodymų, tolimesnės įvykių eigos (peilio paėmimo, išbėgimo į kolidorių, tėvo sužalojimo) teismo nuomone, nenustatyta, kad kaltinamajam susitikus su kaimyne, būtų kilusi kokia nors grėsmė, todėl remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad aplinkybių, kurios šalintų R. M. baudžiamąją atsakomybę, teismo ištirtais įrodymais nenustatyta, todėl R. M. veiksmai prieš V. M. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o kaltinamojo apeliavimas į jo girtumą, į tai, kad įvykio nelabai pamena, nėra jo atsakomybę šalinanti aplinkybė.

R. M. nusikalstami veiksmai prieš V. R. kvalifikuotini pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., nes ji sunkiai sutrikdė sveikatą savo tėvui - artimam giminaičiui. Kaip matyti iš kaltinamojo aiškinimų, nors V. R. su kaltinamuoju R. M. ir jo motina kartu negyveno, tačiau R. M. buvo žinoma, jog pastarasis yra jo biologinis tėvas, ir nors jis nuo jo gimimo gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė, tačiau sistemiškai ir periodiškai pas juos atvažiuodavo, dalyvavo jo – R. M. auklėjime ir ugdyme, finansiškai nuolat prisidėdavo prie jo išlaikymo. R. M. V. R. visada laikė savo tėvu, elgėsi su juo kaip su tėvu, jo klausė, jį gerbė, jo santykiai su juo visada buvo labai geri, konfliktų tarp jų niekada nebuvo, smurto taip pat.

Specialisto išvada Nr. S 543/2019 (01) patvirtina, kad V. R. yra R. M. biologinis tėvas su 99.999996 proc. tikimybe (t. 1, b. l. 192-195).

Teismas praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo.

Nors R. M. nurodo, jog tėvo sužalojimo jis nepamena, tačiau tiki savo tėvo, motinos O. M. ir draugės K.O. M. aiškinimais, kad jis rankose turėjo peilį, ir iš esmės tik jis galėjo tėvui padaryti jam nustatytus sužalojimus. Teismo nuomone, kaltinamasis R. M., kaip ir smurto prieš V. M. atveju, nukentėjusiajam V. R. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. Tokią išvadą, teismo nuomone, patvirtina aukščiau minėta specialisto išvada (2 t., b.l. 33-38) bei nusikaltimo padarymo aplinkybės: nusikaltimas įvykdytas pakankamai nedidelėje patalpoje, peiliui įsmigti ir padaryti tokius sužalojimus, kokie buvo padaryti nukentėjusiajam, reikalinga pakankamai didelė jėga, todėl, teismo manymu, kaltinamasis neatsargiai elgdamasi su peiliu, tokio pobūdžio sužalojimo (vertinant sužalojimą į pilvą) V. R. padaryti negalėjo. Nors kaltinamasis, prisidengdamas savo neblaivumu, savo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kas kart vis koregavo, galų gale nurodydamas, jog tėvas pastarajam sakė, kad jam buvo padarytos dvi žaizdos, todėl kaip galėjo būti padaryti 5 dūriai peiliu, kaltinamasis nežino, visgi abejoti specialistų išvada dėl padarytų sužalojimų skaičiaus – teismas neturi pagrindo.

Iš nukentėjusiojo, liudytojų O. M., K.O. M. parodymų matyti, jog kaltinamasis elgėsi itin agresyviai, neadekvačiai, todėl, teismo nuomone, kaltinamasis peiliu durdamas nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, nors ir nedetalizuodamas, į kurią vietą pataikys, savaime suvokė, kad tokiu būdu kelia grėsmę mažiausiai nukentėjusiojo sveikatai ir numatė tokių pasekmių galimybę, o tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Tai patvirtina tiek kaltinamojo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jo padarymo (susijaudinimas, jis buvo nuramintas tik pašaliniams asmenims prispaudus), taip pat padarytų sužalojimų kiekis, nusikalstamų veiksmų intensyvumas bei jų nutraukimo priežastys.

Medicininių dokumentų apžiūros metu teismo medicinos ekspertas V. K. pateikė išvadą, kad V. R. nustatyta pilvo sienos kiauryminė durtinė žaizda, kuri atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat nustatytos paviršinės žaizdos kairės kirkšnies, šlaunies srityse bei kairiame dilbyje, kurios atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl R. M. - jam nustatyta žaizda kairiajame dilbyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą, minėta žaizda galėjo būti padaryta ne už ilgo iki medicininės pagalbos suteikimo, t.y. 2019-05-19 (t. 1, b. l. 93-94).

Iš specialisto išvados Nr. G 1626/2019 (01), matyti, jog V. R. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, durtinės pjautinės žaizdos kairiame žaste, kairiame dilbyje, pilve ir kairėje šlaunyje bei durtinė - pjautinė žaizda kairėje klubinėje srityje su pilvaplėvės, didžiosios taukinės pažeidimu ir hemoperitoniumu. Poodinė kraujosruva dešinės akies srityje padaryta kietu buku daiktu. Durtinės - pjautinės žaizdos padarytos aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) ar įrankiu (įrankiais) galimai, peiliu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2019-05-19, 20.18 val. V. R. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl durtinės - pjautinės žaizdos kairėje klubinėje srityje su pilvaplėvės, didžiosios taukinės pažeidimu ir hemoperitoniumu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. R. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2019-05-19, 20.18 val. Įvertinus medicinos dokumentuose aprašytų sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus V. R. galėjo pasidaryti pats. V. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. V. R. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Kadangi V. R. nustatyti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kuriems reikėjo skubaus operacinio gydymo, todėl jie pavojingi gyvybei (t. 1, b. l. 98-99).

Iš specialistės K. G. paaiškinimų matyti, jog V. R. nustatytos penkios durtinės - pjautinės žaizdos padarytos duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu. Po vieną trauminį poveikį į: kairį žastą, kairį dilbį, pilvą, kairę šlaunį ir klubinę sritį padarant išvados Nr. G 2743/2019 (01) 1-ame punkte išvardintus sužalojimus. Dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje padarymo laiko - pateiktuose V. R. medicinos dokumentuose poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje makromorfologinis vaizdas nėra aprašytas - ji įvardinta kaip poodinė hematoma apie dešinę akį, jos spalva nėra nurodyta, todėl pasisakyti apie tikslesnį sužalojimo padarymo laiką nėra galimybės, jis padarytas prieš kreipiantis į VšĮ RVUL 2019-05-19 20.18 val. Sužalojimo lokalizacija yra nukentėjusiajam rankomis pasiekiamoje vietoje, tačiau sužalojimo pobūdis nebūdingas savęs žalojimui. Sužalojimo lokalizacija griuvimui nebūdinga, kaip nurodyta išvados G 2743/2019 (01) 1-ame punkte, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, neatmetama galimybė - ranka, rankos kumštis. Poodinė kraujosruva dešinės akies srityje atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 101).

Nukentėjusysis patvirtino, jog po įvykio jis buvo ne tik sužalotas peiliu, bet ir apmėlusi akis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kas nors kitas įvykio metu būtų smurtavęs prieš V. R. ir nors pats R. M. nurodo, jog įvykio aplinkybių jis nepamena, teismo vertinimu, pagrįstai kaltinamajam inkriminuojami, visi po įvykio nukentėjusiajam V. R. nustatyti sužalojimai.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs žmogus, normalaus protinio išsivystimo, suvokė, o ir turėjo suvokti, jog 5 dūriai peiliu nukentėjusiajam, tame tarpe ir į pilvą ne tik gali pažeisti gyvybiškai svarbius V. R. kūno organus, bet ir kelia pavojų šio asmens sveikatai, t. y. numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, tačiau kokio sunkumo sveikatos sutrikdymą norėjo padaryti, jam akivaizdžiai nebuvo svarbu, t. y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes. Toks vertinimas atitinka ir teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-62/2014).

R. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada. Atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad kaltinamajam nukentėjusysis yra artimas giminaitis - tėvas, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip sunkus artimo giminaičio sveikatos sutrikdymas. Kvalifikuoti kaltinamojo veiksmų kaip neatsargaus nusikaltimo nėra pagrindo.

Tai, kad įvykio metu buvo sužalotas/susižalojo pats kaltinamasis, kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Byloje nera jokių objektyvių duomenų, kad kas nors įvykio metu prieš jį būtų naudojęs kokį nors pjaunančių/duriančių savybių turintį daiktą.

Bausmės skyrimas

R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2019-05-19 20:24 – praėjus valandai po įvykio nustatyta 2,24 prom. – 1 t., b.l. 200) ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Ekspertizės akte Nr. 78TPK-190/2019 nurodyta, kad R. M. joks psichikos sutrikimas praeityje nebuvo diagnozuotas. R. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuojamas žalingas alkoholio vartojimas bei nekomplikuota intoksikacija alkoholiu; dėl savo psichikos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu R. M. konstatuojamas žalingas alkoholio vartojimas, kas netrukdo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. R. M. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje. R. M. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. R. M. nenustatyta tokių psichinės veiklos ypatumų, kurie trukdytų jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Konkretūs asmens poelgiai priklauso nuo daugelio veiksnių (konkrečios situacijos ypatumų, asmens psichikos būklės, jo emocinės ir fiziologinės būsenos tuo metu, jo tuometinių veiklos motyvų bei tikslų, jam visų galimų tiriamo asmens elgesį sąlygojančių faktorių, negalima daryti kategoriškų išvadų apie jo poelgius. Tyrimo metu padidintas agresyvumas ar polinkis žiaurumui, kaip asmenybės bruožas, R. M. nenustatytas, tačiau agresyvių reakcijų ir poelgių galimybė kategoriškai neatmetama, o apsvaigimas nuo alkoholio gali padidinti jų tikimybę. R. M. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, su juo galima atlikti proceso veiksmus. R. M. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (t. 2, b. l. 33-38).

Kaltinamasis jauno amžiaus, laikomas anksčiau neteistu, tačiau jis ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kvaišinančių (narkotinių ir alkoholinių medžiagų vartojimą (2 t., b.l. 46-53). Kaltinamasis nusikaltimus, už kuriuos jis teisiamas šioje byloje padarė vos sulaukęs pilnametystės (18 metų ir 1 mėn.). Jis, būdamas nepilnamečiu, 2018-08-17 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 str. 1 d. buvo atleistas BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo apklausos metu R. M. buvo nurodęs jog įvykio dieną jis buvo pavartojęs narkotinių medžiagų (t. 1, b.l. 177), tačiau teisme jis šią aplinkybę kategoriškai neigė. Kokių nors objektyvių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra. Po įvykio kaltinamasis nebuvo tikrintas dėl narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo, todėl teismas neturi galimybės spręsti apie narkotinių/psichotropinių medžiagų įtaką nusikaltimų padarymui.

Šioje byloje nustatyta, jog įvykio dieną kaltinamasis gėrė su savo tėvais, tėvas nurodydamas, jog jis nors ir negyvendamas kartu, tačiau visą gyvenimą rūpinasi sūnumi, jį auklėja, teismo posėdžio metu nurodė, jog sūnus yra pilnametis, todėl jis nematąs jokios problemos kartu vartoti alkoholį, kad pastarasis gali elgtis kaip nori. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, teismo nuomone, rodo, jog tėvai skyrė nepakankamai dėmesio kaltinamojo elgesiui, pagrindinį dėmesį nukreipdami į juridinį kaltinamojo pilnametystės faktą.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017)

Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį (žmogaus sveikatai) ir sukeltas pasekmes (sunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. baudžiama viešaisiais darbais, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. – laisvės atėmimu nuo 2 iki 12 metų.

Gynėjas prašo, taikant BK 54 straipsnio 3 d. nuostatas skirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje.

BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Skirdamas bausmę, teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra formalių, įstatyme nustatytų sąlygų kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, tačiau, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai.

Teismas, vertindamas R. M. asmenybę, tai, kad jis yra itin jauno amžiaus, turi faktinę šeimą, dirba, laukiasi kūdikio, į tai, kad jis, prisipažino padaręs nusikaltimus, pripažino jų faktines aplinkybes, atlygino ligonių kasoms padarytą žalą, daro išvadą, kad visa tai rodo, kad kaltinamojo R. M. asmenybės pavojingumas nėra toks didelis, todėl darytina išvada, kad skiriant bausmę už BK 135 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, jo atžvilgiu galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti švelnesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, nes net minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, kad ir už įvykdytą sunkią nusikalstamą veiką, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principams, juo labiau, jog atsižvelgiant į įstatymo (BK 11 str.) veikos priskyrimą sunkiam nusikaltimui, nėra galimybės taikyti nei 64/1 str., nei BK 75 str. Skirdamas kaltinamajam bausmę, švelnesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė, teismas įvertina, jog turtinė žala atlyginta, o nukentėjusieji materialinių pretenzijų kaltinamajam neturi, didelę fizinę žalą patyręs tėvas prašo griežtai nebausti, bei suteikia galimybę kaltinamajam įrodyti, kad jo padaryti nusikaltimai buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad jis ateityje nenusikals. Taigi, teismo nuomone, kaltinamajam už abu nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės, pagal BK 135 str. 2 d. nustatant jos maksimalų terminą bei kaltinamojo tinkamo elgesio korekcijai būtinus įpareigojimus.

Pagal atskirus straipsnius paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., taikant bausmių apėmimą, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingų nusikaltimų kategorijoms.

R. M. į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2019-05-20 19.50 val. iki 2019-05-21 12.17 val. – 1 para (t. 1, b. l. 169-170).

R. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (t. 1, b. l. 172-173) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (t. 1, b. l. 179) naikintina, nes nustatytos sąlygos trukdo kaltinamojo darbui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

3 nuoplovos, virtuvinis peilis medine rankena, pilkos spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos džinsiniai šortai, pilkos spalvos marškinėliai - priduoti saugojimui į Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį (t. 1, b. l. 116).nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 307,87 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 107-111). Teisme gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pranešimas, kad padaryta žala atlyginta, todėl atsakoma nuo ieškinio. Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusieji V. M. ir V. R. civilinių ieškinių byloje nereiškė.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant:

- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

- pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius BK 54 str. 3 d. jam paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant:

- nevartoti narkotinių, psichotropinių ar kitų kvaišinančių medžiagų;

- laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jei išėjimas nesusijęs su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 2 metams įpareigojant:

- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

- nevartoti narkotinių, psichotropinių ar kitų kvaišinančių medžiagų;

- laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jei išėjimas nesusijęs su darbu ar mokslu.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikiną sulaikymą nuo 2019-05-20 iki 2019-05-21 (1 parą).

R. M. kardomąją priemonę registraciją policijos įstaigoje panaikinti, o kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3 nuoplovas, virtuvinį peilį medine rankena, pilkos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsinius šortus, pilkos spalvos marškinėlius, priduotus saugojimui į Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį (t. 1, b. l. 116) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Priimti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsisakymą nuo ieškinio ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.