- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1804-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04239-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- K. B., K. G.
- Atsakovas
- K. G., L. L., V. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. (G.), atstovaujamos advokato G. Z., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9580-1088/2019 pagal ieškovės K. G. patikslintą ieškinį atsakovams K. G., L. L., V. P. individualiai įmonei, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje uždaroji akcinė bendrovė ,,Storoma“, dėl reikalavimo perleidimo sutarčių ir papildomų susitarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. liepos 8 d. K. G. ir V. P. individualios įmonės pasirašytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/05/08-1; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. liepos 8 d. L. L. ir V. P. individualios įmonės pasirašytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/05/08-2; pripažinti 2019 m. balandžio 28 d. (taip nurodyta ieškinyje) K. G. ir V. P. individualios įmonės pasirašytą Papildomą susitarimą Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties tariamu sandoriu; pripažinti 2019 m. balandžio 28 d. (taip nurodyta ieškinyje) L. L. ir V. P. individualios įmonės pasirašytą Papildomą susitarimą Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties tariamu sandoriu; pripažinti atsakoves V. P. individualią įmonę, L. L. ir K. G. nesąžiningomis proceso šalimis; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. vasario 12 d. dėl jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose įvykusios vandentiekio avarijos buvo aplieta dalis atsakovėms L. L. ir K. G. dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 8 d. K. G. ir V. P. individuali įmonė pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/05/08-1, taip pat L. L. ir V. P. individuali įmonė pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/05/08-2, kuriomis buvo perleista reikalavimo teisė, susijusi su skola į skolininkę K. G., sutarčių 2 punkte nurodyta, jog skolos suma - 9269,25 Eur susidarė iš žalos, padarytos iš skolininkei nuosavybės teise priklausiusių patalpų užliejus pradiniam kreditoriui nuosavybės teise priklausančias patalpas. 2017 m. birželio 6 d. V. P. individuali įmonė kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo iš atsakovių K. G. ir UAB „Storoma“, o 2019 m. kovo 8 d. ieškovė K. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento. 2019 m. balandžio 24 d. K. G. ir V. P. individuali įmonė, L. L. ir V. P. individuali įmonė pasirašė Papildomus susitarimus Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarčių Nr. 2017/05/08-1 ir Nr. 2017/05/08-2, kuriais patikslino Reikalavimo perleidimo sutarčių 1 punktą ir jį išdėstė taip: ,,Šia Sutartimi Pradinis kreditorius šioje Sutartyje nustatyta tvarka perleidžia Naujajam kreditoriui, o Naujasis kreditorius perima iš Pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises į žalos atlyginimą, kuri buvo padaryta Pradiniam kreditoriui priklausančioms ir valdomoms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 12 d. patalpas užpylus vandeniu iš aukščiau esančių patalpų“. Susitarimų 2 punktu šalys susitarė, kad paaiškėjus, jog dėl patalpoms padarytos žalos turi atsakyti ne K. G., o kitas asmuo, tokios aplinkybės nepakeis šalių valios dėl reikalavimo perleidimo, Sutartis ir jos priedai liks galioti, o Naujasis kreditorius tokiu atveju turės teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kito asmens. Naujasis kreditorius prisiima visą su tuo susijusią riziką. Susitarimo 3 punktu šalys susitarė pakeisti Sutarties 2 p. ir išdėstyti jį taip: ,,Pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui reikalavimo teisę į patalpoms padarytą žalą, kurios dydis pinigine išraiška bus nustatytas įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimo teisė perleidžiama kartu su visomis iš jos kylančiomis ir/ar su ja susijusiomis Pradinio kreditoriaus teisėmis. Naujasis kreditorius prisiima visą su tuo susijusią riziką. Šalys susitarimu dar kartą patvirtinto Reikalavimo perleidimo sutartimis išreikštą savo valią dėl teisės į patalpoms padarytos žalos atlyginimo perleidimą. Todėl tuo atveju, jeigu Reikalavimo perleidimo sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, teisė į patalpoms padarytos žalos atlyginimą laikoma perleista pagal papildomus susitarimus (Susitarimo 4 punktas). Atsakovių sudarytos Reikalavimo perleidimo sutartys pripažintinos negaliojančios nuo jų sudarymo momento kaip prieštaraujančios CK 6.102 straipsnio 1 dalies, draudžiančios perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, reikalavimams, nes Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame butų nustatytas atsakingas už sukeltą žalą asmuo, nustatytas ir priteistas konkretus žalos dydis. Atsakovių sudaryti Papildomi susitarimai prie Reikalavimo perleidimo 2017 m. gegužės 8 d. sutarčių pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį pripažinti tariamais sandoriais, nes tai yra naujos cesijos sutartys, jomis keičiamos ginčijamų pradinių sutarčių esminės sąlygos. Iš Papildomų susitarimų pasirašymo motyvų matyti, jog jų pasirašymas yra įtakotas ne šalių tikrosios valios, bet vykstančio teisminio proceso bei siekio išvengti neigiamų teismo sprendimo priėmimo padarinių, jais akivaizdžiai simuliuojamas sandorių sudarymas. Atsakovės K. G. ir L. L. jau 2017 m. gegužės 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis yra perleidusios reikalavimo teisę į 2016 m. sausio 12 d. atsiradusią žalą dėl užliejimo, todėl jokie papildomi susitarimai yra negalimi. Papildomi susitarimai pasirašyti suėjus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytam 3 metų ieškinio senaties terminui, taikomam reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Papildomų susitarimų pasirašymas vykstant teisminiams procesams vertintinas nesąžiningu atsakovių procesiniu elgesiu.
3. Atsakovės K. G., L. L., V. P. individuali įmonė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. sausio 12 d. dėl ieškovei nuosavybės teise priklausiusiose patalpose įvykusios avarijos buvo užlietos aukštu žemiau esančios atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos. Avarijos metu atsakovių patalpomis naudojosi V. P. individuali įmonė. Dėl avarijos patalpoms buvo padaryta žala, kuri pasireiškia pačių patalpų ir patalpose buvusio V. P. individualios įmonės inventoriaus sugadinimu. UAB „Skena“ atliktos ekspertizės aktu nustatyta, jog dėl vandens užliejimo patalpoms buvo padaryta 9 269,25 Eur žala. V. P. individualios įmonės inventoriui taip pat buvo padaryta žala, dėl kurios dydžio ginčas šiuo metu yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje. Kadangi žala padaryta ne tik atsakovėms K. G. bei L. L. nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, bet ir atsakovės V. P. individualios įmonės inventoriui, 2017 m. gegužės 8 d. atsakovės sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu V. P. individuali įmonė įgijo reikalavimo teisę į ieškovę dėl žalos padarytos ne tik V. P. individualiai įmonei, bet ir K. G. ir L. L. atlyginimo. V. P. individualios įmonės savininkė yra K. G., įmonė valdo patalpas panaudos sutarties pagrindu, todėl atsakovės pasirinko perleisti savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo V. P. individualiai įmonei dėl koncentruotumo.
4. Trečiasis asmuo UAB ,,Storoma“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šioje byloje ieškovės nurodomos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės ir argumentai, susiję su žalos dydžiu ir už ją atsakingu asmeniu, nenustatinėtini ir netirtini, kadangi jie nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko. Kitoje civilinėje byloje kilęs ginčas dėl žalos dydžio ir už ją atsakingo subjekto, kurią išsprendus ir bus aiški Reikalavimo perleidimo sutartimis perleistos teisės įgyvendinimo apimtis. Atsakovės turi teisę nevaržomai bet kada sudaryti susitarimus, kaip joms yra naudinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš K. G. 605 Eur bylinėjimosi išlaidas V. P. individualiai įmonei, 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB ,,Storoma“ bei 25,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
6. Teismas vertino, kad remiantis atsakovės V. P. individualios įmonės nurodytomis CPK normomis nėra pagrindo konstatuoti bylos nutraukimo pagrindo. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teismas nurodė, kad Papildomi susitarimai sudaryti siekiant greičiau užbaigti ginčą šioje byloje ir patikslinant pradinių sutarčių nuostatas dėl perleidžiamo reikalavimo dydžio. Vertindamas Papildomų susitarimų turinį, jų sudarymo aplinkybes, jų pagrindu šalims sukuriančias teises teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl jų fiktyvumo, todėl ieškinį dėl 2019 m. balandžio 24 d. Papildomų susitarimų prie reikalavimo perleidimo pripažinimo tariamais CK 1.86 straipsnio pagrindu atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nurodė, kad prievolė, kilusi iš žalos padarymo fakto, gali būti reikalavimo perleidimo dalyku. Byloje nėra ginčo, kad dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose 2016 m. vasario 12 d. įvykusios vandentiekio avarijos atsakovėms buvo padaryta žala. Atsakovės K. G. ir L. L. ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu turėjo galiojančias reikalavimo teises ieškovei ir turėjo teisę jas perleisti. Sudarius ginčijamas sutartis pasikeitė subjektas, kuriam turi būti atlyginta žala. Ieškovės argumentai dėl prievolės apimties nesudaro pagrindo konstatuoti CK 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo. Iš reikalavimo perleidimo sutarčių ir papildomų susitarimų turinio matyti, atsakovių K. G. ir L. L. valia buvo perleisti turimą reikalavimo teisę į visą padarytą žalą, kurios dydis reikalavimo perleidimo sutartyse nurodytas remiantis atsakovių prašymu atliktu ekspertų įvertinimu. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-408-1043/2019, kurioje atsakovė V. P. individuali įmonė šioje byloje ginčijamų reikalavimo perleidimų sutarčių pagrindu pareiškusi reikalavimą ieškovei dėl 2016 m. vasario 12 d. įvykusios avarijos padarytos žalos atlyginimo. Kilus ginčui, avarijos metu padarytos žalos dydį nustatys teismas.
8. Teismas vertino, kad atsakovių sudarytos ginčijamos reikalavimo teisės perleidimo sutartys į žalos, kilusios iš žalos padarymo fakto, atlyginimą savaime ieškovės teisių nepažeidžia. Jeigu kitoje nagrinėjamoje byloje būtų nustatytas mažesnis, nei nurodytas reikalavimo perleidimo sutartyse, padarytos žalos dydis atsakovių turtui, taip pat nereikštų skolininkės – ieškovės teisių pažeidimo, nes nagrinėjant ginčą ieškovė turi teisę ginčyti jai reiškiamą reikalavimą, teikti atsikirtimus ir įrodymus dėl žalos dydžio, ginčyti ekspertų išvadas, reikšti prašymą dėl ekspertizės skyrimo žalos dydžiui nustatyti, taip pat reikšti atsikirtimus ir įrodymus dėl atsakomybės subjekto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė K. B. (G.) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – K. G. ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, pažeidė materialinės teisės normas (CK 1.80 str., 1.86 str.) ir proceso teisės normas (CPK 185 str. 1 d.), ko pasėkoje priėmė neteisėtą sprendimą.
9.2. Teismas nesigilino į ginčo esmę, nenagrinėjo patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų, kad sutartimis buvo nurodytas konkretus asmuo, iš kurio atsakovės turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo, kai tokia ieškovės pareiga atsakyti nebuvo patvirtinta jokiu sandoriu ar teismo sprendimu. Taip pat nėra priimtas joks teismo sprendimas, be to, nėra šalių susitarimo, kuriuo ieškovė sutiktų su sutartyse nurodytu skolos ar žalos dydžiu. Todėl ginčo sutartys prieštarauja įstatymams ir turi būti panaikintos CK 1.80 str. pagrindu.
9.3. Teismas nevertino, kad sutartyse nurodytas žalos dydis kildinamas iš deliktinės civilinės atsakomybės (patalpų užliejimo), todėl vadovaujantis CK 6.281 str. nuostatomis, įpareigoti atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą turi teisę tik teismas, priimdamas sprendimą, kurio ginčo atveju nėra. Atsakovės perleido reikalavimus į žalos atlyginimą, nors specialisto paskaičiavimų pagrindu išieškojimas iš ieškovės nebūtų įmanomas, todėl minėtą reikalavimą perleisti yra draudžiama (CK 6.102 str. 1 d.). Be to, minėti paskaičiavimai buvo nepagrįsti, nes civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo teismo eksperto išvadoje konstatuota, kad atsakovėms priklausančioms patalpoms dėl užliejimo padaryta 4107,32 Eur žala.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Teismo sprendimu pažeidžiamas bendrasis principas, jog niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Šiuo atveju atsakovė V. P. individuali įmonė reikalavimo sutarčių pagrindu įgijo reikalavimo teisę į 18 528,50 Eur dydžio bendrą skolą, nors kiekviena iš atsakovių, būdama ½ dalies užlietų patalpų savininke, turėjo teisę reikalauti, jog teismas joms priteistų po ½ dalį žalos atlyginimo specialisto paskaičiavimų pagrindu.
9.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl papildomų susitarimų pripažinimo tariamais CK 1.86 straipsnio pagrindu. Akivaizdu, jog papildomi susitarimai buvo pasirašyti tik dėl to, jog buvo iškelta ši civilinė byla. Jie buvo parengti, siekiant ištaisyti sutarčių nuostatas, kurios buvo nurodytos ieškinyje, kaip prieštaraujančios įstatymų reikalavimams. Kadangi minėti susitarimai nebuvo parengti tol, kol neprasidėjo šis teisminis procesas, akivaizdus jų tariamumas ir sudarymas tik dėl akių, siekiant atsikirsti į ieškinio reikalavimus.
9.6. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus šalių paaiškinimus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu atsakovė L. L. nesugebėjo aiškiai paaiškinti ginčijamos sutarties ir papildomo susitarimo sudarymo aplinkybių, nenurodė, nei kas rengė sutartį ir papildomą susitarimą, nei kodėl nusprendė sutartį keisti. Atsakovė K. G. negalėjo atsakyti ir neatsakė į klausimą, dėl kokių priežasčių buvo sudarytas papildomas susitarimas, nežinojo kokios sutarties sąlygos buvo keičiamos, kas akivaizdžiai patvirtina papildomų susitarimų tariamumą.
Atsiliepimas
10. Atsakovės V. P. individuali įmonė, K. G. ir L. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas teisingai nurodė, jog žalos padarymo faktas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų. Tai reiškia, kad prievolė, kilusi iš žalos padarymo fakto, gali būti reikalavimo perleidimo dalyku. Byloje nėra ginčo, kad K. G. ir L. L. turėjo teisę į žalos atlyginimą, kas reiškia, kad ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu turėjo galiojančias reikalavimo teises į apeliantę ir turėjo teisę jas perleisti (CK 6.101 str. 1 d.).
10.2. Atsakovų sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys atitinka teisės aktų reikalavimus, o apeliantė nenurodo nei vienos objektyvios aplinkybės dėl kurios sutartys turėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantės pozicija, kai ji sutinka su žalos faktu ir su tuo, kad K. G. ir L. L. turėjo reikalavimo teisę, tačiau nesutinka su tuo, kad teisė galėjo būti perleista, prieštarauja CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.101 str. reguliavimui bei yra nelogiška.
10.3. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su UAB „Skena” specialisto atliktais sąmatiniais skaičiavimais nepanaikina ir/ar niekaip neapriboja atsakovių teisių disponavimo ir gynybos būdų. Ginčas dėl priteistinos žalos dydžio yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje. Apeliantė skunde nepateikė nei vieno objektyvaus argumento, dėl kurio nebūtų galimas išieškojimas pagal perleistą reikalavimą.
10.4. Ginčijamomis sutartimis nebuvo perleista daugiau teisių, nei K. G. ir L. L. turėjo. Jos abi, pasirašydamos atskiras reikalavimo perleidimo sutartis, perleido reikalavimo teises į visą padarytos žalos atlyginimą, kurios dydį nustatė ekspertas. Apeliantės nurodytą aplinkybę paneigia tai, kad kitoje byloje V. P. individuali įmonė kreipėsi į teismą dėl patalpoms padarytos žalos iš ieškovės priteisimo dėl 9269,25 Eur, o ne dėl 18538,50 Eur priteisimo.
10.5. K. G. ir L. L. yra seserys, V. P. individualios įmonės savininkė yra K. G.. Nuo pat 2017 m. gegužės 8 d. K. G. ir L. L. valia buvo perleisti reikalavimo teises V. P. individualiai įmonei dėl koncentruotumo, t. y. kad su tuo pačiu reikalavimu nereikėtų į teismą kreiptis trims asmenims.
10.6. Papildomais susitarimais prie ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių šalys papildomai išreiškė (patikslino) savo valią dėl reikalavimo V. P. individualiai įmonei perleidimo. Atsakovų tarpusavio sąsajumas neišvengiamai suponuoja išvadą dėl tikrųjų šalių ketinimų perleisti reikalavimą, o skundo argumentai dėl papildomų susitarimų fiktyvumo prieštarauja logikai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių ir prie jų sudarytų papildomų susitarimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos faktinės aplinkybės
14. 2016 m. vasario 12 d. dėl K. G. nuosavybės teise priklausančiose patalpose dėl įvykusios vandentiekio avarijos buvo aplieta dalis atsakovėms L. L. ir K. G. dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).
15. 2017 m. gegužės 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/05/08-1 K. G. perleido V. P. individualiai įmonei reikalavimo teises, susijusias su skola, į skolininkę K. G. (e. b. l. 7-8). Sutarties 2 punktu nustatyta, kad skolos suma – 9269,25 Eur susidarė dėl žalos, padarytos iš skolininkui nuosavybės teise priklausiusių patalpų užliejus Pradiniam kreditoriui nuosavybės teise priklausančias patalpas, su visomis kylančiomis ar su ja susijusiomis Pradinio kreditoriaus teisėmis, įskaitant Pradinio kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti visą žalos atlyginimą, iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, jei tokių būtų, skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidas.
16. 2017 m. gegužės 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/05/08-2 L. L. perleido V. P. individualiai įmonei reikalavimo teises, susijusias su skola, į skolininkę K. G. (e. b. l. 9-10). Sutarties 2 punktu nustatyta, kad skolos suma – 9269,25 Eur susidarė dėl žalos, padarytos iš skolininkui nuosavybės teise priklausiusių patalpų užliejus Pradiniam kreditoriui nuosavybės teise priklausančias patalpas, su visomis kylančiomis ar su ja susijusiomis Pradinio kreditoriaus teisėmis, įskaitant Pradinio kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti visą žalos atlyginimą, iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, jei tokių būtų, skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidas.
17. 2019 m. balandžio 24 d. K. G. ir V. P. individuali įmonė, L. L. ir V. P. individuali įmonė pasirašė papildomus susitarimus Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarčių Nr. 2017/05/08-1 ir Nr. 2017/05/08-2 (e. b. l. 114-115, 116-117), kuriais patikslino Reikalavimo perleidimo sutarčių 1 punktą ir jį išdėstė taip: ,,Šia Sutartimi Pradinis kreditorius šioje Sutartyje nustatyta tvarka perleidžia Naujajam kreditoriui, o Naujasis kreditorius perima iš Pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises į žalos atlyginimą, kuri buvo padaryta Pradiniam kreditoriui priklausančioms ir valdomoms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 12 d. patalpas užpylus vandeniu iš aukščiau esančių patalpų“. Susitarimų 2 punktu šalys susitarė, kad paaiškėjus, jog dėl patalpoms padarytos žalos turi atsakyti ne K. G., o kitas asmuo, tokios aplinkybės nepakeis šalių valios dėl reikalavimo perleidimo, Sutartis ir jos priedai liks galioti, o Naujasis kreditorius tokiu atveju turės teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kito asmens. Naujasis kreditorius prisiima visą su tuo susijusią riziką. Susitarimo 3 punktu šalys susitarė pakeisti Sutarties 2 p. ir išdėstyti jį taip: ,,Pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui reikalavimo teisę į patalpoms padarytą žalą, kurios dydis pinigine išraiška bus nustatytas įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimo teisė perleidžiama kartu su visomis iš jos kylančiomis ir/ar su ja susijusiomis Pradinio kreditoriaus teisėmis. Naujasis kreditorius prisiima visą su tuo susijusią riziką. Šalys susitarimu dar kartą patvirtinto Reikalavimo perleidimo sutartimis išreikštą savo valią dėl teisės į patalpoms padarytos žalos atlyginimo perleidimą. Todėl tuo atveju, jeigu Reikalavimo perleidimo sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, teisė į patalpoms padarytos žalos atlyginimą laikoma perleista pagal papildomus susitarimus (Susitarimo 4 punktas).
Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių ir papildomų susitarimų pripažinimo negaliojančiais
18. Ieškovė prašo 2017 m. gegužės 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartis ir 2019 m. balandžio 24 d. ir prie jų sudarytus Papildomus susitarimus pripažinti negaliojančiais, motyvuodama tuo, kad sutartimis buvo nurodytas konkretus asmuo iš kurio atsakovės turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo, konkretus žalos dydis, kai tokia ieškovės pareiga atsakyti nebuvo patvirtinta jokiu sandoriu ar teismo sprendimu. Papildomi susitarimai buvo pasirašyti tik dėl to, jog buvo iškelta ši civilinė byla, siekiant ištaisyti sutarčių nuostatas, kurios buvo nurodytos ieškinyje, kaip prieštaraujančios įstatymų reikalavimams.
19. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).
21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad, kilus ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas).
22. Ieškovė neginčijo žalos padarymo fakto, t. y bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad 2016 m. vasario 12 d. dėl jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose įvykusios vandentiekio avarijos buvo aplieta dalis atsakovėms L. L. ir K. G. dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Žalos dydis Reikalavimo perleidimo sutartyse nurodytas remiantis atliktu ekspertiniu įvertinimu. Todėl bylą nagrinėjusiam teismui pakako byloje nustatytų duomenų, kad jis konstatuotų prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku, t. y. teisė į padarytos žalos atlyginimą.
23. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-408-1043/2019, kurioje atsakovė V. P. individuali įmonė šioje byloje ginčijamų Reikalavimo perleidimų sutarčių pagrindu pareiškė reikalavimą ieškovei dėl 2016 m. vasario 12 d. įvykusios avarijos žalos atlyginimo. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad negalėjo būti perleista ginčijama reikalavimo teisė, nes nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame butų nustatytas atsakingas už sukeltą žalą asmuo, nustatytas ir priteistas konkretus žalos dydis. Civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, žalos dydis bei atsakingas už padarytą žalą asmuo bus nustatinėjamos kitoje Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-408-1043/2019, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-408-1043/2019 nuspręsta pripažinti 2015 m. vasario 2 d. tarp K. G. ir UAB „Storoma“ sudarytą gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 004 ir patalpų perdavimo-priėmimo aktą apsimestiniais sandoriais, t. y. šioje byloje patenkintas UAB „Storoma“ priešieškinis K. G., kuris buvo grindžiamas tuo, kad šiuo apsimestiniu sandoriu buvo siekiama išvengti prievolės atlyginti patalpų apliejimu padarytą žalą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
24. Skolininkas gali atsikirsti naujojo kreditoriaus reikalavimams CK 6.107 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovių sudarytos ginčijamos Reikalavimo teisės perleidimo sutartys ieškovės teisių nepažeidžia. 2017 m. gegužės 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartyse nurodytas žalos dydis (9269,25 Eur) ar prie šių sutarčių 2019 m. balandžio 24 d. pasirašytuose Papildomuose susitarimuose dėl reikalavimo perleidimo dalyko bei skolininko, t. y. perleistos visos reikalavimo teises į žalos atlyginimą, nenurodant konkrečios sumos, taip pat, kad reikalavimas perleidžiamas ne tik į K. G., bet ir į kitą asmenį (jeigu tokios aplinkybės paaiškėtų), kaip jau buvo minėta, apeliantei neužkerta kelio reikšti visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui. Sudarius ginčijamas sutartis skolos suma (žalos dydis) apeliantės atžvilgiu nei padidėjo, nei sumažėjo, pasikeitė tik subjektas, kuriam ji turėtų būti sumokėta. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi tik tas aplinkybes, kurios svarbios šiai bylai – ar reikalavimas apskritai galėjo būti perleistas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).
25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismu, kad reikalavimo perleidimo sutartys ar prie jų sudaryti papildomi susitarimai nepažeidė ne tik apeliantės teisių, bet ir įstatyminio reglamentavimo. Atsakovės K. G. ir L. L. turėjo teisę perleisti atsakovei V. P. individualiai įmonei reikalavimo teises į žalos atlyginimą, todėl pastaroji įgijo teisę apeliantei reikšti reikalavimus, kuriuos apeliantei turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo sutartyse bei papildomuose susitarimuose užfiksuota tikroji sandorių šalių valia, byloje nenustatyta, kad jų nuostatos prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms, ar, kad jie būtų sudaryti tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių). Kadangi nagrinėjamoje byloje neįrodytas reikalavimo perleidimo sutarčių neteisėtumas dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų (CK 1.80, 1.86 straipsniai), neįrodyta, jog reikalavimo teisė negalioja ar, kad jos negalima įgyvendinti (CK 6.102 straipsnio 1 dalis), tai pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis ir jų papildomus susitarimus negaliojančiais.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą ir atsakovų atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; V. H. v. the N., j. of 19 April 1994, par. 61). Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialiosios teisės normų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieškovei, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
28. Atsakovė V. P. individualiai įmonė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, sudaro 8,38 Eur, kurios, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės K. B. atsakovei V. P. individualiai įmonei 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės K. B. 8,38 Eur (aštuonis eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.