- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2-54-1137/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03580-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- L. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Eglė Latauskienė, Kristina Vezbergaitė
- Kategorijos
atsakovų L. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Eglei Latauskienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams L. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė S. G. 2023 m. balandžio 24 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama:
1.1 Priteisti ieškovės S. G. naudai solidariai iš atsakovų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei L. S., 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
1.2 Priteisti ieškovės S. G. naudai solidariai iš atsakovų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei L. S., 1267,21 Eur turtinei žalai atlyginti.
1.3 Įpareigoti solidariai atsakovus ieškovės S. G. naudai viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją:
Šalies argumentai
1.3.1 apie tai paskelbiant bent dviejuose vietiniuose dienraščiuose;
1.3.2 apie tai paskelbiant bent dviejuose vietinių naujienų portaluose;
1.3.3 apie tai raštu pranešant AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.
1.4 Priteisti ieškovės S. G. naudai solidariai iš atsakovų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei L. S. visas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys rašytiniai įrodymai teismui bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos;
1.5 Priteisti ieškovės S. G. naudai solidariai iš atsakovų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei L. S. 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Savo ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1 Nuo (duomenys neskelbtini) iki pat (duomenys neskelbtini) S. G. dirbo vyriausiąja buhaltere UAB “(duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios registruota buveinė yra (duomenys neskelbtini), kuri yra atstovaujama direktoriaus L. S. Įmonėje 2020-09-27 SODRA duomenis, dirbo 52 darbuotojai.
2.2 Ieškovė 2019-11-18 direktoriui pateikė raštą, kuriame paprašė iki 2019 m. lapkričio mėn. 29 d. pakviesti liudininkus, pateikti dokumentus, kur būtų nurodyta, kokia asmeniškai ieškovės ar su darbuotojais buvo padaryta vagystė, ar įvykdytas finansinis nusikaltimas. Atsakymo į raštą gauta nebuvo, ieškovė nebeapsikentusi tokios situacijos darbe, nusprendė išeiti iš darbovietės.
2.3 (duomenys neskelbtini) nutraukus darbo santykius su UAB “(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini) žodžiu buvo sudaryta paslaugų sutartis tarp ieškovės bei UAB „(duomenys neskelbtini)”, dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų. Sutartimi buvo susitarta, kad ieškovė, veikianti individualios veiklos pagrindu, nuo 2020 m. sausio mėnesio teiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos paslaugas, mokant 1000 eurų kas mėnesį nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio.
2.4 Nepaisant tokio susitarimo, ieškovei sausio – vasario mėnesiais UAB “ (duomenys neskelbtini)”, suteikus paslaugų už 2000 eurų, buvo išrašyta sąskaita faktūra serija Nr. DG Nr. 045, kurią ieškovė paprašė apmokėti ne vėliau kaip iki 2020-03-10. UAB “(duomenys neskelbtini)”, nesutikus mokėti ieškovei už suteiktas buhalterines paslaugas ir atsisakius mokėti darbo užmokestį, jos vadovo L. S. bei teisininkės Eglės Latauskienės vardu, atsakovai ėmė šmeižti ieškovę, skambinti telefonu jos buvusiems kolegoms ir esamiems darbdaviams.
2.5 UAB „(duomenys neskelbtini)" inicijavo dokumentų ir duomenų patikrą, įsitikinti ar tikrai ieškovė laiku teikė finansinius dokumentus SODRA ir VMĮ registruose ir VĮ „Registrų centras“. Nepaisant, kad jokių pažeidimų darbdavys nerado, tačiau po UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkės Eglės Latauskienės melagingų pranešimų, buvo suabejota ieškovės reputacija. Teko aiškintis dabartiniams darbdaviams, kad ieškovė nėra nusikaltėlė, kad nevagia kad teisingai ir tvarkingai tvarko buhalteriją. Tokiu būdu ieškovės reputacija buvo akivaizdžiai pažeminta.
2.6 Be visa ko, tyrimo Nr. M-1-01-22408-20, metu buvo nustatyta, kad „Atlikus užklausą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, duomenų, kad S. G. atžvilgiu Lietuvoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį neturime“. O tai reiškia, kad 2020-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųstame rašte, skirtame AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju, L. S., dėstė ne nuomonę, o faktus.
2.7 Bet koks neigiamas faktas ar šmeižtas, toks kokį atliko atsakovai – neigiamai veikia ieškovės klientus bei esamą darbovietę, įgalina nepasitikėti ieškove, trukdo siekti karjeros, nekalbant apie pačio asmens orumo ir garbės pažeminimą.
2.8 2020-06-25 ieškovė pardavė vieną iš turėtų automobilių nes reikėjo pinigų, buvo sunku susikaupti ir imtis daugiau darbų. 2021-07-15 kitą automobilį pagal panaudos sutartį, ieškovė naudotis UAB (duomenys neskelbtini), nes dėl didelių nerimo priepuolių nebegalėjo/bijojo vairuoti. 2023-01-24 ieškovė automobilį pardavė, nes ieškovė vis dar negali vairuoti. Pagal pridedamą paskutinį laišką FNTT, matosi, kad 2023-01-23 ieškovė dar davė paaiškinimus. Dėl to nuo 2020 ieškovei smarkiai krito pajamos. Ieškovė buvo planavusi nuo 2020 m. pradėti dirbti savarankiškai, buvo optimistiškai nusiteikusi dėl savo karjeros. Pateikta individualios veiklos pažymą kuri jau nebegalioja, nes ieškovei teko nutraukti ją dėl to, kad pašlijo sveikata. Kita individualios veiklos pažyma yra paimta nuo 2022-08-16 ir galiojanti, tačiau ieškovė buvo nuolat įvelta į atsakovų inicijuotus ikiteisminius tyrimus. Papildomai teikiami banko išrašai, kur matosi, ieškovės gaunamas darbo užmokestis už 2023 metus bei SODRA išrašai, kur ieškovei sunku susirasti darbą po tokių atsakovų veiksmų.
2.9 Ieškovė lankėsi pas psichologą, pridedami pas psichologą paskirti apsilankymai. 2022-10-19 ieškovė kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl aukšto spaudimo ir jai buvo 2023-02-24 nustatyta lėtinė liga (duomenys neskelbtini), ieškovė turi nuolatos vartoti vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo.
2.10 Ieškovės, kaip asmens ir kaip profesionalo reputacijai, garbei ir orumui yra padaryta labai didelė žala, nes atsakovų paskleisti prasimanymai apie nusikalstamas veikas tęsėsi nuo pat 2019 m. spalio iki dabar, t. y. 2023 m. kovo. 52. ieškovė reikalaus atlyginti proporcingai nedidelę neturtinę žalą, kurią sudarys tik 10000 eurų. Bendrasis metinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas, kuris 2018 m. buvo 895674 Eur, o 2019 m. – 1155033 Eur. Manytina, kad tokia suma nėra didelė tokios atsakovams tačiau tai galėtų kompensuoti ieškovės patirtus nepatogumus ir išgyvenimus.
2.11 Šios žalos, padarytos neteisėtai paskleidžiant šmeižtą, atstatyti nebegalima, tačiau viešas paneigimas klaidingai paskleistos informacijos, dalinai atkurtų padarytą žalą, todėl ieškovė be neturtinės žalos atlyginimo, prašys viešo, neteisingai paskleistų faktų, paneigimo per visuomenės informavimo priemones. Turtinę žalą konkrečiu atveju sudaro 1267,21 eurų (iš jų 1230 eurų išlaidos advokatui baudžiamajame procese, kurių nebūtų ieškovė patyrusi, jei nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų bei 37,21 eur vaistams.
Žemesnės instancijos teismas
2.12 Teismo posėdžio metu savo ieškinio reikalavimus palaikė. Atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad ją įžeidė atsakovo melagingi teiginiai, jog ieškovė vogė pinigus, aplaidžiai tvarkė apskaitą, pasisavino įmonės konfidencialią informaciją. Taip pat nurodė, kad buvo atvejis, kai pasisavino 1000 eurų, tačiau juos grąžino. Nurodė, kad tokia buvo praktika šioje įmonėje. Patvirtino, kad iki šiol turi atsakovės įmonės apskaitos dokumentus ir juos laiko, siekdama apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, dėl dokumentų neperdavimo, kuriuos sunaikins po šios bylos išnagrinėjimo. Atsakydama į teisėjo klausimą, ar viešas paneigimo paskelbimas ieškovės reputacijai dar labiau nepakenks, nes apie tai sužinos dar daugiau žmonių, ieškovė atsakė neigiamai, nurodydama, kad toks paskelbimo būdas ją tenkina.
Atsiliepimas
1. Atsakovai L. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1 ieškovė, buvusi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė, žinodama pagal jos pateiktą 2019-12-10 Prašymą dėl jos atleidimo datos, per 21 dieną iki jos faktinio atleidimo dienos (2019-12-31), nesutvarkė visų baigiamųjų buhalterinės apskaitos procesų veiksmų ir neperdavė pagal teisės aktų reikalavimus savo vykdytos veiklos ir su ja susijusių dokumentų ir duomenų, o 2020-03-12 registruota pašto siunta pateikė popierinius buhalterinės apskaitos dokumentus (už 2019-11/12 mėn.) ir vieną USB jungtį, kurioje yra pateikti registriniai popieriniai dokumentai (pdf formatu, kurie 2020-03-11 sukurti iš žemiau nurodomos kompiuterinės programos RIVILE_GAMA).
3.2 Dėl tokių buhalterės nekompetencijos ir piktybinio vengimo atsiskaityti su buvusiu darbdaviu veiksmų ir neveikimo, Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) „ žinodama, kad Ieškovė dirba, tuo metu – 2020-03-31, buhalterės pareigose UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pateikė nuomonę dėl jos veiklos. Dėl tokių Ieškovės veiksmų 2020-04-06 buvo kreiptąsi į Panevėžio AVPK Panevėžio ir Panevėžio rajono policijos komisariatą, kuris tuo metu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
3.3 Panevėžio aps. valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioti valstybės tarnautojai atliko Atsakovės – UAB (duomenys neskelbtini) - mokestinį tyrimą ir pateikė Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, kur užfiksuoti teiginiai apie Ieškovės mokestinių prievolių (pelno ir pridėtinės vertės mokesčių) vykdymo neteisėtumą ir neatsakingumą laikotarpiu (2019 metais). Pranešimo 8-12 psl. - tai Pelno mokesčio apskaičiavimo trūkumai, kuriuos įvykdė Ieškovė S. G., nes šį mokestį valstybės įstaiga tikrino už 2019-01-01 / 2019-12-31 laikotarpį, kurio metu konkrečius buhalterinės apskaitos darbus vykdė Ieškovė; Pranešimo 3-8, 17, 24 psl. konkrečiuoju laikotarpiu 2019 metais Ieškovė nevykdė privalomųjų mokestinių prievolių arba jas vykdė klaidingai, ko pasekoje Atsakovė – UAB (duomenys neskelbtini) - privalėjo pateikti patikslintas deklaracijas (FR0711) “Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ už 2018-2019 m.; (SAM3SD) už 2019 m. 06, 07, 10-12 mėn. bei juridinio asmens pranešimą apie jo duomenų pakeitimą Mokesčių mokėtojų registre (FR0791).
3.4 2021 m. sausio mėn. į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyrių ir buvo pradėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Prokuroras, nutraukdamas aukščiau nurodytą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad „<...> Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos pasekmes nekilo, o veika nėra tokio pavojingumo, už kurią reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Be to, pažymėtina, kad specialisto išvada yra sąlyginė ir iš esmės remiasi liudytojos S. G. parodymais, kuri šiuo atveju yra specialusis subjektas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. O be šios liudytojos parodymų, kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, iš esmės nėra.
3.5 Ieškovė, po darbo santykių nutraukimo su Atsakove UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo darbo santykius net 4 darbovietėse: AB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)); UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB (duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) (Priedas Nr. 13). Pastebėtina, kad tokiu darbo krūviu dirbusi Ieškovė, tikėtinai ne dėl Atsakovų veiksmų ar neveikimo galėjo „persidirbti“, ko pasekoje, patirti visi jos nurodomi sveikatos negalavimai neturi jokio priežastinio ryšio su ginčo dalyku.
3.6 LR BPK nenumato išlaidų advokato pagalbai atlyginimo nutraukus ikiteisminį tyrimą. Taip pat paminėtina, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pačios Ieškovės iniciatyva, o nutrauktas nepriimant jokio teisinio dokumento – konstatuojančio Atsakovų kaltę Ieškovės atžvilgiu.
3.7 Teismui pateikiami dokumentai patvirtina tai, kad buvusi Atsakovės – UAB (duomenys neskelbtini) - buhalterė S. G., siekdama savanaudiškų tikslų ir veikdama galimai nusikalstamai siekė iš Atsakovės gauti materialinės naudos dėl šių elektroninių duomenų ir kitų duomenų perdavimo (Priedas Nr. 15), nes reikalavo dėl jų grąžinimo susimokėti.
3.8 Ieškovė pateikia sudubliuotą reikalavimą dėl viešų pranešimų visuomenės informavimo priemonėse, kurios yra ir vietiniai dienraščiai, ir vietiniai naujienų portalai. Tokiu atveju, neaišku kodėl juos išskyrė Ieškovė, kuo jos skiriasi ir kodėl dienraštį ir naujienų portalą, kurie gali sutapti, pvz. (duomenys neskelbtini).
3.9 Teismo posėdžio metu savo atsikirtimus palaikė. Iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių pateikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere. 2019 m. gruodžio 10 d. šalys susitarė nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsniu nuo 2019 m. gruodžio 31 d.
2. Atsakovas L. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2020 m. kovo 31 d. išsiuntė 2 elektroninius laiškus su pranešimu: „Mūsų įmonės duomenimis, Jūsų įmonėje buhalterinę apskaitą veda buhalterio pareigas užimanti darbuotoja S. G. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). Siekdami užtikrinti kooperacijos principą dėl informacijos pasikeitimo dėl nekompetentingų ir nesąžiningų darbuotojų, pranešame Jums apie tai, kad iki (duomenys neskelbtini) dienos S. G. užėmė vyr. buhalterio pareigas mūsų įmonėje. Sutartis buvo nutraukta jai prašant, tačiau po 2020 m. pasikeitus įmonės buhalterinę apskaitą vykdančiam asmeniui, mūsų įmonėje atliktas auditas ir inventorizacija, po kurio paaiškėjo, kad S. G. vykdydama vyr. buhalterio pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai (pvz., neatlikta daug einamųjų metų kasmėnesinių įprastų buhalterinės apskaitos veiksmų, nesutvarkyti ir nepriduoti buhalterinės apskaitos registrai), bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją), dėl kurių mūsų įmonė kreipsis į atitinkamas valstybės įstaigas (Panevėžio apsk. VPK) dėl atsakomybės taikymo buvusiai įmonės vyr. buhalterei S. G.“ (toliau – Pranešimas).
3. Ieškovė 2020 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 154 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktoriui L. S. pradėjimo. 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) L. S. atžvilgiu. 2021 m. gegužės 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, o L. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
4. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Ieškovės veiksmų 2020 m. balandžio 6 d. buvo kreipėsi į Panevėžio AVPK Panevėžio ir Panevėžio rajono policijos komisariatą, kuris tuo metu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Dėl asmens garbės ir orumo gynimo
5. Ieškovė teismui nurodė, o jos atstovė baigiamųjų kalbų metu patvirtino, jog ieškovę įžeidė šie atsakovės teiginiai:
8.1 „S. G. vykdydama vyr. buhalterio pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai“.
8.2 „Yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją).“
1. Kasacinio teismo konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
2. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
4. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).
5. Teismo vertinimu, ginčo teiginiai atitinka žinios, o ne paskleistos nuomonės kriterijus, kadangi juose konstatuojami faktai „pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai“, „nesutvarkyti ir nepriduoti buhalterinės apskaitos registrai“, „dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją“.
6. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, jog pirmoji ir antroji sąlygą t. y. žinių paskleidimo faktas ir tai, kad žinios paskleistos apie ieškovę yra įrodytas, kadangi minėtą elektroninį laišką matė bent vienas, šioje byloje nedalyvaujantis asmuo, dėl ko byloje ginčo ir nekilo.
7. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Atsakovė nurodė, jog ieškovė atleidimo iš darbo dieną nebuvo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkiusi visų baigiamųjų buhalterinės apskaitos procesų veiksmų ir neperdavė pagal teisės aktų reikalavimus savo vykdytos veiklos ir su ja susijusių dokumentų ir duomenų, kas atsakovės nuomone pagrindžia ginčo el. laiške nurodytą teiginį „S. G. vykdydama vyr. buhalterio pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai (pvz., neatlikta daug einamųjų metų kasmėnesinių įprastų buhalterinės apskaitos veiksmų, nesutvarkyti ir nepriduoti buhalterinės apskaitos registrai)“.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, žinodama pagal jos pateiktą 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą dėl jos atleidimo datos, per 21 dieną iki jos faktinio atleidimo dienos ((duomenys neskelbtini)) nesutvarkė visų baigiamųjų buhalterinės apskaitos procesų veiksmų ir neperdavė pagal teisės aktų reikalavimus savo vykdytos veiklos ir ja su susijusių dokumentų ir duomenų (bandomasis balansas už 2019 m. kiekvieną mėnesį (01-12); Ilgalaikio turto sąrašas ir kortelės; Finansinių skolų sąrašas; Atsargų (žaliavų) sąrašas; Prekių pirktų perparduoti sąrašas; Išankstinių apmokėjimų tiekėjams sąrašas; Nebaigtų vykdyti sutarčių sąrašas; Pirkėjų skolų sąrašas; Kitų gautinų skolų sąrašas; Kito trumpalaikio turto sąrašas; Finansinių skolų sąrašas; Skolų tiekėjams sąrašas; Gautų iš pirkėjų avansu sąrašas; Darbuotojams priskaičiuotą komandiruotpinigių sąrašas; Darbuotojams priskaičiuotų lauko priedų; Neatskaitomo PVM sąnaudų detalizacija; Neleidžiamų atskaitymų detalizacija; Baudų ir delspinigių detalizacija ir t. t.), ieškovė visus atsakovės duomenis iš jos programos ir tarnybinio atsakovės kompiuterio persikėlė į savo asmeninį nešiojamą kompiuterį ir juos pasisavino ir 2020 m. balandžio 6 d. juos sunaikino (įstatymų nustatyta tvarka). Tai gi teiginys, kad ieškovė neatliko daug einamųjų kasmetinių įprastų darbų ir pareigas vykdė aplaidžiai ir netinkamai, dėl ko jai iš esmės ir buvo skirtas papildomas laikas šiems darbam atlikti, nes jie nebuvo atlikti iki einamųjų finansinių metų pabaigos, kam ieškovė turėjo būti pasiruošusi, nes tai yra tiesiogiai susiję su ieškovės pareigomis ir tą numato Lietuvos respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 18 str., yra tiesa. Šią teismo išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog ir po ieškovės atleidimo iš buhalterės pareigų, atsakovė tęsė bendravimą su ieškove, teikė jai dokumentus tam, kad ieškovė atliktų nebaigtus apskaitos tvarkymo darbus.
9. Vertinant ar atsakovės teiginys apie ieškovę „bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“ atitinka tikrovę, teismas pažymi, jog iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 11 lapo matyti, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi prokuratūra ištyrusi apskaitos dokumentus konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose (laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn.), S. G. paskaičiuoto ir jai išmokėto darbo užmokesčio dydžiai sutampa, nors ir skiriasi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo prieduose (darbo užmokesčio lentelėse) nurodytų dydžių. Dėl šio teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį ir jį pasisavino. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, jog ginčo teiginys apie darbo užmokesčio pasisavinimą buvo paremtas apskaitos duomenimis iki 2018 m. vasario mėn., todėl teismas dėl laikotarpio nuo ieškovės įsidarbinimo pas atsakovę iki 2018 m. vasario mėn. ir nepasisako.
10. Teismas taip pat sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog paskleista žinia apie ieškove dėl konfidencialios informacijos pasisavinimo yra tiesa. Kaip bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir atsakovės atstovės patvirtinta, ieškovė išeidama iš darbo persikėlė atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ duomenis į usb laikmeną, kas gal būt ir galėtų sudaryti prielaidas manymui, jog ieškovė pasisavino konfidencialią UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją, tačiau po to kai su ieškove darbo santykiai buvo nutraukti, pati atsakovė teikė ieškovei įvairus apskaitos dokumentus tam, kad ieškovė baigtų juos tvarkyti, tai gi, atsakovei buvo žinoma ir ji pati siekė, kad ieškovė ir po darbo santykių pabaigos tvarkytų jos apskaitą, atsakovė pati teikė apskaitos dokumentus ieškovei. Pažymėtina, kad ieškovė jai pateiktus dokumentus grąžino atsakovei. Konkrečių dokumentų, kuriuos ieškovė būtų pasiėmusi iš atsakovės ir jų negrąžinusi, atsakovė teismui nenurodė. Atsakovė teismo posėdžio metu neįrodinėjo, kad jos teiginys apie tai, kad ieškovė pasisavino įmonės konfidencialią informacija, apima kokią nors kitą konfidencialią informaciją nesusijusią su aptarta atsakovės apskaitos informacija. Įvertinus išdėstytą, negalima teigti, jog pačiai atsakovei perdavus konfidencialią informaciją ieškovei, ieškovė pasisavino atsakovės konfidencialią informaciją. Tai gi ir šis atsakovės teiginys teismo vertinimu, neatitinka tikrovės.
11. Aplinkybė, kad atsakovė viešai skleisdama žinią apie ieškovę pavartojo sąvoką „požymių“ nekeičia paskleistos žinios netikrumo fakto, nes atsakovės paskleistos žinios turinys ar su šia sąvoka, ar be jos visuomenėje sukuria pagrindą prieštaringam, neigiamam asmenybės vertinimui.
12. Sprendžiant klausimą dėl to, ar ginčo teiginiai žemina ieškovės garbę ir orumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas). Teismo vertinimu, šis teiginys „bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“ akivaizdžiai diskredituoja ieškovę ir žemina jos garbę ir orumą, nes suoponuoja nuomonę, jog ieškovė vykdė nusikalstamą veiką atlikdama savo pareigas pas atsakovę, nors taip nebuvo.
13. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia, kad atsakovas L. S. veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, savo 2020 m. kovo 31 d. išsiųstuose dviejuose elektroniniuose laiškuose kurie buvo siųsti AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskleidė šią tikrovės neatitinkančią žinią apie ieškovę S. G., kuri žemina ieškovės S. G. garbę ir orumą: „S. G. vykdydama vyr. buhalterio pareigas <...>, bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“.
Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo
14. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti ieškovės S. G. naudai solidariai iš atsakovų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei L. S., 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1267,21 Eur turtinei žalai atlyginti. Įpareigoti solidariai atsakovus ieškovės S. G. naudai viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją: 1. apie tai paskelbiant bent dviejuose vietiniuose dienraščiuose; 2. apie tai paskelbiant bent dviejuose vietinių naujienų portaluose; 3. apie tai raštu pranešant AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.
15. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jos garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovus tokius duomenis paneigti, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neturtinę žalą įrodinėjo teigdama, kad buvo padaryta žala jos dalykinei reputacijai, dėl atsakovo išsakytų teiginių ji patyrė pažeminimą esamų ir buvusių darbuotojų akivaizdoje (nepatogumų dėl papildomo dėmesio, poreikio aiškintis prieš naujuosius darbdavius, dėl prasidėjusių ikiteisminių tyrimų ir pablogėjusios sveikatos).
19. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).
20. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad jai teko aiškintis artimiesiems ir kolegoms bei naujiesiems darbdaviams dėl ginčo teiginių, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nenustatyta, kad ieškovei sukelti pažeidimai būtų buvę žymūs, labai skaudūs ir būtų pakenkę jos profesinei karjerai. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ir pati ieškovė, jos naujieji darbdaviai po šių laiškų gavimo tik pasikvietė pokalbiui ieškovę, ją išklausė ir kaip nurodė pati ieškovė, šią informaciją vertino tik kaip buvusio darbdavio ir ieškovės konflikto reikalą. Dėl šios informacijos ieškovė nebuvo atleista iš užimamų pareigų, nei buvo pažeminta jose. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog dėl jos pajamų sumažėjimo yra kalti atsakovai, kad dėl išsiųsto laiško dviem darbdaviams, kiti darbdaviai atsisakė ieškovės paslaugų.
21. Tačiau teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo 2022 m. balandžio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2A-206-280-2022, 36 p. padaryta išvada, kad kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovė patyrė nepatogumų bei išgyvenimų ir dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų, kurių dalį buvo priversta pati inicijuoti gindama savo teises dėl atsakovų atliktų veiksmų, kas galėjo ir sąlygoti jos sveikatos pablogėjimą. Ir nors šie ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti dėl veikų mažareikšmiškumo, tai nepaneigia ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų susijusių su ikiteisminiais procesais.
22. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl vidutinio pritiesiamo neturtinės žalos dydžio garbės ir orumo bylose, sprendžia, kad šioje byloje teisingas neturtinės žalos atlyginimas būtų 3 000 Eur, kuris solidariems atsakovams nebus pernelyg didelis (CK 6.250 straipsnis).
23. Ieškovė taip pat nurodė, jog ji patyrė ir 1267,21 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 1230 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese ir 37,21 eurai vaistams. Aplinkybė, kad ieškovės inicijuotame ikiteisminiame tyrime atsakovams nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o atsakovės inicijuotame ikiteisminiame tyrime ieškovei nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir ieškovei nebuvo priteistos turėtos išlaidos advokato pagalbai atlyginti, negali būti pagrindas šias išlaidas atlyginti civilinio proceso tvarka. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos, todėl teismas jų ir nepriteisia šioje byloje.
24. Įvertinus aplinkybė, jog teismas jau konstatavo, kad dėl atsakovų veiksmų ieškovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, taip pat įvertinus ieškovės pirktų vaistų tikslingumą ir jų įsigijimo laiką, darytina išvada, kad jos patirtos 37,21 eurų išlaidos vaistams įsigyti yra jos turtinė žala, kurią turi atlyginti solidarūs atsakovai.
Dėl paskleistos informacijos paneigimo tvarkos.
25. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti solidariai atsakovus ieškovės S. G. naudai viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją: 1. apie tai paskelbiant bent dviejuose vietiniuose dienraščiuose; 2. apie tai paskelbiant bent dviejuose vietinių naujienų portaluose; 3. apie tai raštu pranešant AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.
26. Kaip minėta anksčiau, CK 2.24 suteikia ieškovei teisę reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus melagingus teiginius paneigti ne tik tokiu būdu kokiu jie buvo paskelbti, bet ir viešai, motyvuodama tuo, kad apie šiuos teiginius sužinojo ir daug didesnis ratas žmonių. Teismo posėdžio metu, teismui paklausus ieškovės, ar jos manymu toks viešas informacijos paneigimas nesukels jai didesnės žalos, nei naudos, nes apie nepagrįstus atsakovų teiginius sužinos daug didesnis ratas žmonių, ieškovė atsakė neigiamai, patikslindama, kad toks jos pažeistos teisių gynimo būdas ją tenkina ir pasiektų tinkamą auditoriją, dėl ko teismas šį ieškovės reikalavimą ir tenkina. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra tikslinga įpareigoti atsakovus apie minėtus paneigiančius pranešimus raštu pranešti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo informuota atskiru atsakovų pranešimu apie šiuos nepagrįstus atsakovų teiginius, tai juos tokiu atskiru pranešimu nėra tikslinta informuoti ir apie ginčo informacijos paneigimą. Teismo vertinimu pakankama satisfakcija šioje vietoje bus viešas paneigimo paskelbimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra šios bylos šalis, tad jai informacija bus žinoma iš teismo sprendimo, dėl ko atsakovei pačiai save informuoti apie tai, kokį sprendimą teismas priėmė šioje byloje taip pat nėra tikslinga.
27. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, tenkinamas ieškovės neturtinis reikalavimas – įpareigoti atsakovus viešai paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis, kad S. G. vykdant vyr. buhalterio pareigas jos darbe buvo apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją). Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paneigimą paskelbiant bent dviejuose vietiniuose dienraščiuose; bent dviejuose vietinių naujienų portaluose; raštu pranešant AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl procesinių palūkanų
28. Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei L. S. 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl šis ieškovės reikalavimas yra tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.
31. Teismas įvertinęs iki ieškinio patikslinimo ir po jo ieškovės reikštus reikalavimus, į tai, kad nors jos reikšti reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ir nebuvo visiškai patenkinti, tačiau ieškinys iš esmės yra pagrįstas, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra patenkintas nors ir mažesnėje apimtyje, nei siekė ieškovė, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 90 proc. dalyje.
32. Ieškovė S. G. pateikė teismui duomenis apie jos patirtas 1530 eurų bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 283 eurus sumokėto žyminio mokesčio. Įvertinus šios bylos sudėtingumą, aplinkybė, jog ji nagrinėjama pakartotinai, po apskųsto sprendimo peržiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgus į posėdžių trukmę, nagrinėtų klausimų sudėtingumą, teismas sprendžia, kad šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistinos 1377 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 255 eurus sumokėto žyminio mokesčio dalies (CPK 98 str.).
33. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė duomenis apie patirtas 1550 eurų bylinėjimosi išlaidas kurios susidarė pirmosios instancijos teisme. Įvertinus šios bylos sudėtingumą, atsižvelgus į posėdžių trukmę, teiktų procesinių dokumentų pobūdį ir turinį, nagrinėtų klausimų sudėtingumą, teismas sprendžia, kad šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos 155 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
34. Byloje taip pat susidarė 13,30 eurų išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atsižvelgus į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, bei teisingumo ir protingumo principą yra priteistinos valstybei iš atsakovų L. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis, t. y. po 7,65 eurus iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 30 (trisdešimt) dienų viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją apie ieškovę S. G.: apie tai paskelbiant bent dviejuose vietiniuose dienraščiuose; apie tai paskelbiant bent dviejuose vietinių naujienų portaluose; apie tai raštu pranešant AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atsakovas L. S. veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2020 m. kovo 31 d. paskelbė savo išsiųstuose dviejuose elektroniniuose laiškuose kurie buvo siųsti AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Priteisti solidariai iš atsakovų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinę žalą ir 37,21 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 21 ct) turtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3037,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 1377 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 7,65 eurus iš kiekvieno. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.