Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-02-02 · Civilinė byla Nr. e2A-26-856/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-01Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
e2A-26-856/2022
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00366-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Atsakovas
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-26-856/2022Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00366-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 15 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10643-1138/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui S. S. dėl mokymo išlaidų skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juris LT“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. S. 1 120,24 Eur įsiskolinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Juris LT“ perėmė, o atitinkamai UAB „RNDV Industries“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą S. S.. Be to, ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą. UAB „RNDV Industries“ su atsakovu S. S. sudarė 2020 m. vasario 6 d. susitarimą dėl mokymo išlaidų atlyginimo, pagal kurį atsakovo prašymu pradinė kreditorė sutiko sumokėti už mokymus, o atsakovas sutiko apmokėti už mokymus Susitarime nurodytomis sąlygomis. Susitarime buvo susitarta, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas (atsakovas) nutrauks darbo sutartį be svarbių priežasčių ar ji bus nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės nepraėjus 1 metams po mokymų pabaigos, atsakovas įsipareigojo visą darbdavio išlaidų už mokymus sumą (1 080 Eur) sumokėti paskutinę darbo sutarties dieną arba sutinka, kad ši suma būtų išskaičiuota iš darbuotojui mokėtinų paskutinių išmokų. Jei atliktos išskaitos nepadengia visos mokymų sumos, tuomet likusią dalį darbuotojas įsipareigoja sumokėti darbdaviui per 10 darbo dienų po darbo sutarties nutraukimo ne ginčo tvarka. Pradinė kreditorė sumokėjo už mokymus. Kadangi atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atleisti iš darbo, t. y. atsakovas nutraukė darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių, jis privalėjo sumokėti 1 080 Eur už mokymus, todėl pradinė kreditorė išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 1 080 Eur sumai. Jokios išskaitos iš atsakovui mokėtinų lėšų nebuvo padarytos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas 2021 m. balandžio 22 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo S. S. ieškovei UAB „Juris LT“ 1 120,24 Eur įsiskolinimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 120,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 313 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 22 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)tarp „UAB RNDV Industries” ir atsakovo buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią darbo sutartį atsakovas minėtoje įmonėje įsidarbino (duomenys neskelbtini). Šalys, be kitų sąlygų, jų sudarytoje darbo sutartyje įtvirtino susitarimą dėl mokymo išlaidų, darbdavio patirtų per dvejus darbo metus, atlyginimo, jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties ar darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojas ir darbdavys gera valia susitaria bei darbuotojas sutinka, kad darbdavio patirtos išlaidos būtų atlygintinos iš paskutiniųjų darbuotojui mokėtinų sumų darant išskaitas (Darbo sutarties 6.1 p.). Pažymi, kad dėl šios sąlygos darbuotojas, t. y. atsakovas, neturėjo galimybės apsispręsti, nes jis yra silpnoji sutarties šalis, ir sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, siekiant gauti darbo vietą ir neturint teisės derėtis dėl sąlygų. 2020 m. vasario 6 d. atsakovui darbdavys pateikė jau parengtą prašymą dėl organizuojamų „Steigerbouwer“ mokymų ir liepė jį pasirašyti. Tą pačią dieną buvo pasirašyta ir sutartis dėl mokymo išlaidų atlyginimo, kuri taip pat buvo parengta darbdavio. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad darbuotojas siekia kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų žinių, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus. Pažymi, kad šiuos dokumentus darbdavys atsakovui tiesiog nurodė pasirašyti, nes atsakovui buvo liepta kovo mėnesį vykti dirbti į Olandiją. Dirbant su pastoliais Olandijoje yra reikalaujama, kad (duomenys neskelbtini) būtų išklausę „Steigerbouwer“ mokymus ir turėtų sertifikatus. „Steigerbouwer“ yra olandiškus standartus atitinkantys (duomenys neskelbtini) (DNV) sertifikatai, suteikiantys teisę dirbti industriniuose objektuose. UAB „RNDV Industries“ yra tarptautinė techninės izoliacijos ir pastolių įmonė, veikianti tarptautiniu mastu ir vykdanti daug projektų užsienyje, įskaitant Nyderlandus. Visi įmonės atliekami projektai su pastoliais yra nurodyti oficialiame įmonės internetiniame puslapyje. Taigi, akivaizdu, kad darbdavys liepė atsakovui vykti į mokymus dėl darbo funkcijų atlikimo, tiesiogiai susijusių su darbo sutartimi, o ne įgyti naujų žinių, viršijančių atsakovo darbo veiklai keliamus reikalavimus. Net ir dabartiniuose UAB „RNDV Industries“ darbo skelbimuose matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbai vyksta užsienyje, prieš atliekant darbus vykdomi mokymai, kas reiškia, kad be šių mokymų darbuotojai net neturėtų galimybės pasirašyti darbo sutarties su UAB „RNDV Industries“. Be to, darbo sutartyje atsakovo darbo pobūdis buvo komandiruotės. Po „Steigerbouwer“ mokymų atsakovas jokio sertifikato negavo, taip pat neišvyko į komandiruotę Olandijoje, nes 2020 m. kovo mėnesį prasidėjo pasaulinė Covid-19 pandemija ir darbdavys nebesiūlė šio darbo. (duomenys neskelbtini) atsakovas pateikė prašymą išeiti iš darbo, darbo sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva dėl asmeninių šeimyninių aplinkybių. Tačiau viena iš atsakovo išėjimo priežasčių buvo tai, kad darbdavys nesuteikdavo atsakovui pakankamai darbo, t. y. nebesiūlydavo vykti į komandiruotes ir atsakovas ilgą laiką faktiškai nedirbo, o atlyginimas atsakovui buvo mokamas tik už faktiškai dirbtą laiką (Darbo sutarties 3 p.), todėl atsakovo toks darbas nebetenkino. Atsakovui išeinant iš darbo darbdavys jo neįspėjo, kad atsakovas turi susimokėti už „Steigerbouwer“ mokymus. Nebuvo atliktos ir išskaitos iš atsakovo atlyginimo, kaip kad darbdavys buvo numatęs Darbo sutarties 6.1 punkte bei Susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo 2 punkte. Drauge su ieškiniu pateiktos 2020 m. liepos 2 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui atsakovas taip pat negavo iš darbdavio. Praėjus 2020 m. vasario 6 d. Susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo 2 punkte ir 2020 m. liepos 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje nustatytam 10 dienų geranoriško sumokėjimo terminui, darbdavys nesiuntė atsakovui jokių pretenzijų ir reikalavimų. Darbdavys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1 dalimi, privalėjo bendradarbiauti ir veikti sąžiningai darbuotojo atžvilgiu. Pirmą kartą apie tai, kad atsakovui neva kyla pareiga sumokėti išklausytų mokymų sumą, jis sužinojo, kai jau skolą iš UAB „RNDV Industries“ buvo perėmęs ieškovas. Akivaizdu, kad atsakovo darbdavys tikslingai, pasinaudodamas darbuotojo teisiniu neišprusimu ir pačiu darbuotoju, kaip silpnąja sutarties šalimi, kuri negali nustatyti savo sąlygų ir siūlyti tam tikrų tiek Darbo sutarties, tiek Susitarimo dėl mokymų išlaidų sąlygų, liepė pasirašyti susitarimą dėl mokymo išlaidų atlyginimo. Darbuotojui siekiant išsaugoti darbo vietą, atsakovas pasirašė visus jam pateiktus dokumentus ir vyko į mokymus, t. y. vykdė darbdavio nurodymus. Atsakovas nuo išėjimo iš darbo UAB „RNDV Industries“ iki šios dienos yra bedarbis. Jeigu jis būtų gavęs iš mokymų papildomos vertės darbo rinkoje, šiuo metu tikrai būtų gavęs naują panašaus pobūdžio darbą ir pasinaudotų mokymų suteiktais privalumais. Kadangi mokymai buvo skirti atsakovo darbo funkcijai vykdyti, jam nekyla sutartinė prievolė pagal Darbo sutarties 6.1 punktą bei 2020 m. vasario 6 d. Susitarimą dėl mokymo išlaidų atlyginimo atlyginti darbdaviui skolą už mokymus, nes šie mokymai atsakovo atžvilgiu turėjo būti vykdomi neatlygintinai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. spalio 15 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 22 d. preliminarų sprendimą pakeitė - ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo S. S. ieškovei UAB „Juris LT“ 560,12 Eur įsiskolinimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovui 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas sprendė, kad ieškovė byloje neįrodė, jog „Steigerbouwer“ mokymų metu atsakovo įgytos žinios buvo aukštesnio lygio, nei reikalingos tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Teismas nurodė, kad nors bylos duomenys ir patvirtina, kad atsakovas UAB „RNDV Industries“ dirbo ir iki mokymų(duomenys neskelbtini) pareigose (tą pripažino atsakovas), tačiau atsakovo pateiktuose UAB „RNDV Industries“ viešai skelbiamuose darbo skelbimuose nurodoma, kad ieškomi pastolių montuotojai, o būsimų darbuotojų laukia „dviejų savaičių pastolių montuotojų mokymai“, „neturintiems patirties suteikiami mokymai“ ir pan. Teismas nurodė, kad šiuo atveju negali spręsti, jog papildomi mokymai nebuvo būtini atsakovui toliau tęsti darbą UAB „RNDV Industries“ ir gauti darbo pasiūlymus (pavyzdžiui, dėl pasikeitusių reikalavimų šalyse, į kurias darbuotojas komandiruojamas, griežtesnės darbo saugos kontrolės šiose šalyse, pasikeitusių verslo sąlygų, užsakovams reikalaujant atitinkamų sertifikatų ir pan.). Juo labiau, kad byloje apskritai nebuvo įrodinėjamos atsakovo įgytos papildomos kompetencijos, mokymų turinys, aukštesnio lygio žinių įgijimas nei buvo reikalingas darbo funkcijoms atlikti. Teismas pažymėjo, kad ir pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis buvo informuotas, kad jeigu nesilaikys sertifikato, jam UAB „RNDV Industries“ negalės suteikti darbo Olandijoje ir kitose šalyse. Teismas vertino, kad vien aplinkybė, jog susitarime dėl mokymo nurodoma, kad mokymuose įgytos žinios viršija darbo vietai keliamus reikalavimus, nesant kitų tai patvirtinančių duomenų, darbuotojui esant silpnesnei darbo sutarties šaliai, neturint teisinio išprusimo, savaime neįrodo aptartų, kasacinio teismo (civilinės bylos Nr. e3K-3-174-701/2021) nurodytų aplinkybių, kuomet mokymo išlaidos pilna apimtimi turėtų būti priteistos ieškovei.

7. Teismas pažymėjo, kad ir darbo sutarties nuostatos šiuo atveju nėra palankios darbuotojui ir gali sukelti atsakovo teismo posėdžio metu nurodytą situaciją, kuomet, darbuotojui nesirenkant mokymų, nėra siūlomas darbas, bei nesiūlant darbo, darbuotojas neturi galimybės realiai užsidirbti pragyvenimui, kas gali lemti darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva. Darbo sutarties nuostatos numato, kad nustatomas ne visas darbo laikas, t. y. 1 darbo valanda per mėnesį, tačiau darbuotojo darbo laikas, neviršijantis 40 valandų per savaitę, nėra traktuojamas kaip viršvalandinis. Be to, nors ieškovė ir teikė atsakovui 2020 m. vasario 13 ir 18 dienomis siųstų el. laiškų kopijas dėl komandiruočių, 2020 m. balandžio 7 dienos el. laišką dėl darbo Lietuvoje, tačiau teismui nėra žinomas nurodytų pasiūlymų dirbti turinys (trukmė, darbo pradžia ir pan.), nėra aišku, kada atsakovui galėjo būti išduotas „Steigerbouwer“ pažymėjimas, ar atsakovo kvalifikacija atitiko nurodytą darbo pasiūlymuose. Juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, jog, pavyzdžiui, 2020 m. vasario 13 d. atsakovui dar vyko mokymai. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad įrodymų rinkimas teismo iniciatyva darbo ginčuose yra galimas, tačiau teismas neturi pareigos rinkti įrodymų pelno siekiančio juridinio asmens naudai, už jį įrodinėti tam tikrų aplinkybių buvimą, nes tai neatitiktų nei teismo nešališkumui keliamų kriterijų, nei darbuotojo teisių ir interesų apsaugos, nei teisingumo ir protingumo principų.

8. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovo argumentai, jog darbdavys liepė pasirašyti susitarimą dėl mokymo išlaidų atlyginimo, jog atsakovas yra bedarbis, kadangi iš mokymų jis negavo naudos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, taip pat atsikirtimų, nurodytų rašytiniuose paaiškinimuose, atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį toje apimtyje, su kuria sutiko atsakovas, t.y. tenkinti pusę ieškovės byloje reiškiamų reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Juris LT“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovės ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. 2020-02-06 Susitarime šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė ir raštu patvirtino, kad darbuotojas (atsakovas) siekia kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų žinių, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus. Šis Susitarimas ar atskiros jo dalys nėra nuginčytos ar pripažintos negaliojančiomis.

9.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, jog Susitarimą pasirašė darbdavys UAB „RNDV Industries“ ir darbuotojas (atsakovas), o darbuotojas yra silpnesnė darbo sutarties šalis, neturinti teisinio išprusimo, paneigia Susitarimo nuostatą dėl Susitarimo šalių konstatuoto fakto, kad darbuotojas (atsakovas) siekia kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų žinių, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Pats pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, pripažino, kad ieškovas turi teisę į išlaidų, kurias patyrė sumokėdamas už atsakovo mokymus, atlyginimą, todėl visiškai nesuprantami teismo teiginiai apie neva neįrodytas aplinkybes, jog atsakovas siekė kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų žinių, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, tačiau be jokio teisinio pagrindo priteistiną sumą sumažino per pusę.

9.4. Pirmosios instancijos teismas sumenkino sutarčių laisvės principą bei paneigė Susitarimo nuostatas. Sutartys sudaromos laisva sutarties šalių valia, todėl kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat turi teisę pasinaudojusi atitinkamų veiklos sričių specialistų pagalba sutartį išsiaiškinti. Todėl atsakovas, jeigu jam buvo kilę neaiškumų dėl Susitarimo pasirašymo, galėjo dėl jo pasikonsultuoti su specialistais, ir jeigu jam buvo nepriimtinos sąlygos, jo tiesiog nepasirašyti. Šiuo atveju, pats atsakovas pasirašydamas Susitarimą, patvirtino, kad jam visos Susitarimo sąlygos yra aiškios, o Susitarimas sudarytas laisva valia.

9.5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, darbo sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2018-09-20, o mokymai vyko 2020 m. vasario mėnesį. Be to, nepaneigti ieškovo teiginiai, kad atsakovas nuo darbo sutarties sudarymo iki 2020 m. vasario mėn. mokymų, buvo ne vienoje komandiruotėje. Šios aplinkybės paneigia prieštaravimų teiginius, kad be mokymų atsakovas negalėjo dirbti ar pasirašyti darbo sutartį. Atsakovas tik po pusantrų darbo metų UAB „RNDV Industries“ kėlėsi kvalifikaciją, jog galėtų praplėsti savo darbo galimybes, nors tai nebuvo būtina – jis galėto ir toliau dirbti UAB „RNDV Industries“ kaip dirbo iki mokymų, nes mokymai nebuvo privalomi darbo funkcijoms atlikti. Aiškinimas, kad po pusantrų metų nuo darbo sutarties sudarymo dienos, atsakovui buvo reikalingi mokymai, jog jis galėtų dirbti pagal darbo sutartį sulygtą darbą, prieštarauja elementariai verslo logikai.

9.6. Nėra į bylą pateiktų įrodymų, kurie paneigtų Susitarime šalių sulygtas sąlygas ir konstatuotus faktus, kad atsakovas siekė kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų žinių, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. S. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Apeliaciniame skunde nurodyti apeliantės teiginiai dėl to, jog atsakovas neginčija darbo sutarties ir susitarimo dėl mokymų sudarymo faktų, nepagrindžia fakto, kad šie mokymai suteikė atsakovui žinių, kurios buvo aukštesnio lygio, nei atsakovo darbo funkcijoms atlikti. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu neneigė fakto, kad jis dalyvavo mokymuose, tačiau dalyvavimo mokymuose priežastis buvo ne atsakovo noras tobulėti ir dalyvavimas vyko ne atsakovo iniciatyva. Atsakovas vykdė darbdavio paliepimą, nes neturėjo kito pasirinkimo. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas yra silpnoji tiek darbo sutarties, tiek susitarimo dėl mokymų šalis darbdavio atžvilgiu.

10.2. (duomenys neskelbtini) atsakovas pateikė prašymą išeiti iš darbo. Atsakovui išeinant iš darbo darbdavys jo neįspėjo, kad atsakovas turi susimokėti už „Steigerbouwer“ mokymus. Nebuvo atliktos ir išskaitos iš atsakovo atlyginimo, kaip kad darbdavys buvo numatęs Darbo sutarties 6.1 punkte bei Susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo 2 punkte. 2020 m. liepos 2 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui atsakovas taip pat negavo iš darbdavio. Praėjus 2020 m. vasario 6 d. Susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo 2 punkte ir 2020 m. liepos 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje nustatytam 10 dienų geranoriško sumokėjimo terminui, darbdavys nesiuntė atsakovui jokių pretenzijų ir reikalavimų. Darbdavys, vadovaudamasis DK 24 straipsnio 1 dalimi, privalėjo bendradarbiauti ir veikti sąžiningai darbuotojo atžvilgiu. Pirmą kartą apie tai, kad atsakovui neva kyla pareiga sumokėti išklausytų mokymų sumą, jis sužinojo, kai jau skolą iš UAB „RNDV Industries“ buvo perėmęs apeliantas.

Šalies argumentai

10.3. Susitarimas yra sudaromas laisva valia, derinant abiejų sutarties šalių sąlygas. Šiuo atveju atsakovas neturėjo galimybės rinktis. 2020 m. vasario 6 d. atsakovui darbdavys pateikė jau parengtą prašymą dėl organizuojamų „Steigerbouwer“ mokymų ir liepė jį pasirašyti. Jeigu atsakovas būtų atsisakęs tai padaryti, jis būtų tiesiog atleistas iš darbo. Tą pačią dieną buvo pasirašyta ir sutartis dėl mokymo išlaidų atlyginimo, kuri taip pat buvo parengta darbdavio.

10.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino skolos dydžio, jos adekvatumo, vadovavosi teismų praktikoje nurodytais kriterijais ir savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, bei nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą mažinti prašomą priteisti skolą, taip pat nurodė argumentus, dėl kurių skolos priteisimas buvo mažinamas. Taigi, teismas prašomos priteisti skolos dydį sumažino visiškai pagrįstai, nepažeisdamas įstatymo normų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal DK 37 straipsnio 2 dalį atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Taigi, ne bet kokie darbuotojo apmokymai ar kvalifikacijos kėlimas gali lemti darbuotojo pareigą atlyginti dėl jų darbdavio patirtas išlaidas. DK 37 straipsnis aiškintinas DK 29 straipsnio, įtvirtinančio darbdavio pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek būtina jo darbo funkcijai atlikti, ir imtis priemonių darbuotojo kvalifikacijai ir jo profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti, kontekste. Darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas turėtų atsirasti tuomet, jei darbuotojas, kuris ir be apmokymų ar kvalifikacijos kėlimo yra tinkamas eiti pavestas funkcijas, įgyja papildomų žinių ar gebėjimų, viršijančių jo atliekamam darbui (funkcijoms) keliamus reikalavimus (kompetenciją), kurie suteikia papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, padidina darbuotojo vertę. Vien tik vykdant DK 29 straipsnyje nustatytą darbdavio pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, bei imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti, darbdavio patirtos darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neturėtų būti vertinamos kaip susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu, taip pat atlygintinomis nelaikytinos ir darbo funkcijų vykdymo išlaidos, darbuotojui vykstant į tarnybinę komandiruotę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021).

13. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog bylose dėl darbdavio patirtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojui buvo suteiktos žinios, atitinkančios DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. turi būti įrodyti du palyginamieji dalykai: kokios žinios reikalingos darbuotojo darbo funkcijoms atlikti ir tai, kad mokymuose darbuotojui suteiktos žinios buvo aukštesnio lygio, nei reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „RNDV Industries“ su atsakovu S. S. (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas UAB „RNDV Industries“ įsidarbino (duomenys neskelbtini) pareigose (1.2. papunktis). Darbo sutarties 6.2. papunktyje numatyta darbuotojo pareiga atlyginti mokymų išlaidas už paskutinius dvejus metus, jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba be svarbios priežasties. 2020 m. vasario 6 d. UAB „RNDV Industries“ su atsakovu S. S. sudarė susitarimą (toliau – ir Susitarimas) dėl mokymo išlaidų atlyginimo, pagal kurį atsakovo prašymu bendrovė sutiko sumokėti už atsakovo mokymus, o atsakovas sutiko apmokėti už mokymus Susitarime nurodytomis sąlygomis. Pagal susitarimo 2 punktą, tuo atveju, jeigu darbuotojas (atsakovas) nutrauks darbo sutartį be svarbių priežasčių ar ji bus nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės nepraėjus 1 metams po mokymų pabaigos, atsakovas įsipareigojo visą darbdavio išlaidų už mokymus sumą (1 080 Eur) sumokėti paskutinę darbo sutarties dieną arba sutinka, kad ši suma būtų išskaičiuota iš darbuotojui mokėtinų paskutinių išmokų. Atsakovas 2020 m. liepos 2 d. buvo atleistas iš darbo jo paties (duomenys neskelbtini) prašymo pagrindu (prašoma atleisti dėl šeimyninės padėties ir atsiskaityti per dešimt dienų), tačiau 1 080 Eur už mokymo išlaidas neišskaičiuoti, jis jų nesumokėjo, dėl ko buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už mokymų išlaidas 1 080 Eur sumai.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą (ieškovės ieškinio, atsakovo prieštaravimų, ieškovės papildomų rašytinių paaiškinimų po prieštaravimų turinį, byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu atsakovo ir jo atstovės teiktus paaiškinimus), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog „Steigerbouwer“ mokymų metu atsakovo S. S. įgytos žinios buvo aukštesnio lygio, nei reikalingos tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais šios išvados taipogi nepaneigė. Kartu pažymėtina, kad atsakovas yra buvęs darbuotojas – silpnesnioji darbo santykių šalis, todėl visos abejonės dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių įrodytumo ir tikrumo vertinamos darbuotojo naudai.

16. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad Susitarimas ar atskiros jo dalys nėra nuginčytos ar pripažintos negaliojančiomis, pirmosios instancijos teismas sumenkino sutarčių laisvės principą bei paneigė Susitarimo nuostatas. Sutiktina su apeliante, kad civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas, tačiau šis principas savaime nereiškia, jog jis suteikia teisę susitarti dėl tokių sąlygų, kurios nėra palankios ir/ar aiškios darbuotojui bei, kad tokia sutartis (jos nuostatos) turi būti vykdoma nesilaikant DK nuostatų. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, nepaisant darbdavio ir darbuotojo susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo, bylose dėl darbdavio patirtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo darbdaviui bet kokiu atveju tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojui buvo suteiktos žinios, atitinkančios DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. darbdavys suteikė darbuotojui žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog Susitarime dėl mokymo išlaidų atlyginimo nurodoma, kad mokymuose įgytos žinios viršija darbo veiklai keliamus reikalavimus, nesant kitų tai patvirtinančių duomenų (byloje nebuvo įrodinėjamos atsakovo įgytos papildomos kompetencijos, mokymų turinys, aukštesnio lygio žinių įgijimas nei buvo reikalingas darbo funkcijoms atlikti), darbuotojui esant silpnesnei darbo sutarties šaliai, neturint teisinio išprusimo, tai savaime neįrodo, kad mokymo išlaidos pilna apimtimi turėtų būti priteistos ieškovei.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu geranoriškai sutiko patenkinti pusę ieškinio reikalavimų, ir šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, nepaneigia ieškovės, siekiančios ieškinio patenkinimo pilna apimtimi, pareigos įrodyti, kad darbuotojui buvo suteiktos žinios, atitinkančios DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

18. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepaneigti jos teiginiai, jog atsakovas nuo darbo sutarties sudarymo (2018-09-20) iki 2020 m. vasario mėnesio mokymų, buvo ne vienoje komandiruotėje. Šios aplinkybės, apeliantės įsitikinimu, paneigia atsakovo prieštaravimų teiginius, kad be mokymų atsakovas negalėjo dirbti ar pasirašyti darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė, jog iki mokymų dirbo(duomenys neskelbtini) pareigose, tačiau byloje nėra duomenų, pagal kokias darbdavio nustatytas sąlygas atsakovas dalyvavo komandiruotėse iki mokymų. Šiuo atveju apeliantė nepaneigė atsakovo prieštaravimuose nurodytų aplinkybių, kad mokymai buvo būtini tęsti toliau darbą, tai yra to, jog: Susitarimą darbdavys atsakovui liepė pasirašyti, kadangi atsakovui buvo nurodyta 2020 m. kovo mėnesį vykti dirbti į Olandiją; dirbant su pastoliais Olandijoje yra reikalaujama, kad (duomenys neskelbtini) būtų išklausę „Steigerbouwer“ mokymus ir turėtų sertifikatus; darbdavys liepė atsakovui vykti į mokymus dėl darbo funkcijų atlikimo, tiesiogiai susijusių su darbo sutartimi, o ne įgyti naujų žinių, viršijančių atsakovo darbo veiklai keliamus reikalavimus, UAB „RNDV Industries“ viešai skelbiamuose darbo skelbimuose nurodoma, kad ieškomi pastolių montuotojai, o būsimų darbuotojų laukia „dviejų savaičių pastolių montuotojų mokymai“, „neturintiems patirties suteikiami mokymai“, kas reiškia, kad be šių mokymų darbuotojai net neturėtų galimybės pasirašyti darbo sutarties su UAB „RNDV Industries“. Kaip jau minėta, visos abejonės dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių įrodytumo ir tikrumo vertinamos darbuotojo naudai. Taigi, įvertinus atsakovo prieštaravimuose nurodytas ir apeliantės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog papildomi mokymai nebuvo būtini atsakovui toliau tęsti darbą UAB „RNDV Industries“ ir gauti darbo.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

20. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė