- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-578-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00366-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 3.2.9.1Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6450-1138/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. balandžio 22 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Juris LT“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo S. S. ieškovei UAB „Juris LT“ 1 120,24 Eur įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 120,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 313 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Per įstatymo nustatytą terminą atsakovas pateikė prieštaravimus dėl ieškovės pateikto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo. 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi priimti atsakovo prieštaravimai dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 22 d. preliminaraus sprendimo. Minėta nutartimi ieškovė buvo informuota, kad turi teisę ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus ir pateikti naujus įrodymus. Nutartimi ieškovė taip pat įpareigota pateikti duomenis (įrodymus), ar dėl mokymo išlaidų iš atsakovo priteisimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją.
3. Per teismo nustatytą terminą ieškovės atsiliepimas į prieštaravimus ir įrodymai dėl kreipimosi į Darbo ginčų komisiją nebuvo gauti.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. birželio 14 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 22 d. preliminarų sprendimą, ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu, grąžino ieškovei 13 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis atsakovas 2020 m. liepos 2 d. buvo atleistas iš darbo jo paties prašymu, tačiau skolos už mokymo išlaidas neapmokėjo, dėl ko jam buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už mokymų išlaidas 1 080 Eur sumai. Ieškovė 2020 m. gruodžio 9 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Juris LT“ perėmė, o atitinkamai UAB „RNDV Industries“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą S. S. Dėl nurodytos skolos priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 216 straipsnyje nustatyta, jog darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai yra Darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą, nors įstatymas nustatė imperatyvią pareigą pirmiausiai kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 412 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
6. Teismas pažymėjo, jog praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas Darbo ginčų komisijos sprendimu (DK 220 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminas nėra naikinamasis ir ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, teismas ieškovei pasiūlė kreiptis į Darbo ginčų komisiją, o ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokio pobūdžio ginčai yra kilę iš darbo teisinių santykių ir turi būti nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje e2S-125-368/2020).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Juris LT“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Iš Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019, galima pagrįstai teigti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuria paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu. Procesas byloje jau buvo prasidėjęs ir šalys tinkamai gynė savo teises ir teisėtus interesus bei buvo visos prielaidos ginčą išspręsti teismo sprendimu.
7.2. Nagrinėjamu atveju ieškovui nebeįmanoma pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl šiuo pagrindu ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu. Byloje su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, kad 2020-12-09 naujasis kreditorius ir šioje byloje ieškovė UAB „Juris LT“ bei UAB „RNDV Industries“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „RNDV Industries“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą S. S. Ieškinys teisme buvo pareikštas 2021-04-16, t. y. praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po atsakovo S. S. atleidimo iš darbo. UAB „RNDV Industries“ sudarė su ieškove reikalavimo perleidimo sutartį tik po penkių mėnesių nuo atsakovo atleidimo iš darbo. Iš šių aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių prielaidų dėl galimybės atnaujinti terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl trijų mėnesių termino atnaujinimo, nes tam ieškovas neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Trijų mėnesių termino praleidimą nulėmė ne ieškovo, o pradinio kreditoriaus valia ir veiksmai.
7.3. Privalomas kreipimasis į Darbo ginčų komisiją nagrinėjamu atveju būtų kaip išskirtinai formalus veiksmas, kuris paneigtų ieškovo teisę į teisminę gynybą bei užvilkintų procesą ir būtų visiškai neekonomiškas veiksmas, kadangi šalys faktiškai privalėtų jau pažengusį teisminį procesą pradėti iš naujo. Tai pareikalautų ne tik papildomo laiko, bet ir resursų. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindas palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu. Ieškinys pareikštas net ne darbdavio, o reikalavimą perėmusio asmens, ir buvo pareikštas dėl skolos priteisimo iš atsakovo S. S..
7.4. Nagrinėjamu atveju buvo likęs tik vienas procesinis veiksmas bylos šalių ginčo išsprendimui teisme, t. y. bylos išnagrinėjimas teismo posėdyje. Šios aplinkybės rodo, kad teismas iš esmės galėjo užbaigti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje vadovaudamasis ekonomiškumo, proceso greitumo ir operatyvumo principais, tačiau priėmė nutartį palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu, kas iš esmės prieštarauja nurodytiems principams ir ieškovo teisei ginti teisme teisėtus interesus. Atsakovas byloje buvo atstovaujamas profesionalios atstovės, kuri, atsakovo vardu teikdama prieštaravimus, juose nenurodė jokių aplinkybių dėl ieškovo pareigos kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Kartu buvo pripažinta aplinkybė, kad prievolė atsiskaityti kilo jau po darbo sutarties nutraukimo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Savo argumentus dėl negalėjimo kreiptis į Darbo ginčų komisiją apeliantas galėjo išdėstyti po 2021 m. gegužės 19 d. nutarties priėmimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Perimant atsakovo darbdavio teises, apeliantas, veikdamas savo naudai, turėjo įvertinti skolos perėmimo riziką, galimybes ją prisiteisti ir ginčo kilimo esmę, t. y. kad ginčas bus dėl darbo santykių, o ne dėl skolos priteisimo bendrąja prasme, nes tai yra nuolatinė apelianto darbo veikla. Akivaizdu, kad net teismui 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-4944-1138/2021 nurodžius, jog teismas šalių ginčą kildina iš darbo santykių, apeliantas nesiėmė jokių veiksmų tinkamai įgyvendinti savo teises ir į Darbo ginčų komisiją nesikreipė.
Šalies argumentai
8.2. Apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2- 421-464/2019 buvo nagrinėta visiškai kitokia teisinė situacija, bylos šalys buvo tiesiogiai susietos darbo santykiais, vyko ilgas teisminis procesas, kurio eigoje teismai netinkamai kvalifikavo ginčo kilmę. Tuo tarpu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6450-l 138/2021 teismas nuo pat atsakovo pateiktų prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo ginčą kvalifikavo tinkamai, tačiau apeliantas nesiėmė tinkamų veiksmų ir tikslingai nebandė kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
8.3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas preliminariame sprendime kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip prievolinius, o patį ieškinį kaip pareikštą dėl skolos priteisimo, todėl vėliau neva teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėto todėl, kad tolesnėje proceso stadijoje teismas nustatė, jog teisiniai ginčo santykiai kilo iš darbo santykių. Preliminarus sprendimas nėra galutinis sprendimas, jis nėra skubiai vykdytinas ir negalioja tol, kol neįsiteisėja. Preliminarus sprendimas priimamas formaliai, vertinant tik ieškovo argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, todėl preliminaraus sprendimo baigtis priklauso nuo to, ar atsakovas pateiks prieštaravimus. Pateikus prieštaravimus, bylos nagrinėjimas vyksta toliau ir šalims yra taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės. Kadangi ginčui po atsakovo prieštaravimų yra pradėtos taikyti bendrosios ginčo teisenos normos, teismas pagrįstai sprendė, jog nesilaikius išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri paaiškėjo tik po atsakovo prieštaravimų gavimo, teismas pagrįstai paliko apelianto ieškinį nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Teisė į teisminę gynybą – tai viena iš pagrindinių asmens teisių, kurią garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
11. Pagal CPK nuostatas, asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių gynybos, turi pateikti teismui teisės aktų reikalavimus atitinkantį ieškinį ir sumokėti už jį nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 135 straipsnis), ieškinys turi būti paduotas teismui, pagal CPK IV skyriuje išdėstytas taisykles kompetentingam nagrinėti konkretų ginčą, įstatyme nustatytais atvejais ieškinį teikiantis asmuo prieš kreipdamasis į teismą privalo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kt. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.
12. Vadovaujantis DK 220 straipsnio 1 dalimi, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas Darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą Darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu Darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – Darbo ginčų komisijoje, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus, individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčo komisijoje, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 33 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas S. S. 2020 m. liepos 2 d. buvo atleistas iš darbo UAB „RNDV Industries“. 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Juris LT“ ir UAB „RNDV Industries“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovą S. S. Ieškovė su ieškiniu šioje byloje į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2021 m. balandžio 16 d. Ieškinys priimtas nagrinėti 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi. 2021 m. balandžio 22 d. byloje priimtas preliminarus sprendimas. 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi priimti atsakovo prieštaravimai, ieškovė, be kita ko, įpareigota pateikti duomenis (įrodymus), ar dėl mokymo išlaidų iš atsakovo priteisimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją. 2021 m. birželio 14 d. priimta skundžiama nutartis, kuria nutarta panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 22 d. preliminarų sprendimą, ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtu.
15. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad UAB „RNDV Industries“ sudarė su ieškove reikalavimo perleidimo sutartį tik po penkių mėnesių nuo atsakovo atleidimo iš darbo, o ieškinys teisme buvo pareikštas praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po atsakovo atleidimo iš darbo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovė skundžiamos nutarties palikti jos ieškinį nenagrinėtą priėmimo metu jau ženkliai buvo praleidusi trijų mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą, nustatytą DK 220 straipsnio 1 dalyje. Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių prielaidų dėl galimybės atnaujinti terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl trijų mėnesių termino atnaujinimo, nes tam ieškovė neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo (termino praleidimą nulėmė ne ieškovės, o pradinio kreditoriaus veiksmai).
16. Kaip jau minėta, DK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu Darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien dėl ženkliai praleisto termino išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka ieškovė, tikėtina, jau nebegalėtų pasinaudoti, Darbo ginčų komisijoje ginčas nebūtų išnagrinėtas iš esmės, todėl, kaip teisingai nurodė apeliantė atskirajame skunde, privalomas kreipimasis į Darbo ginčų komisiją būtų kaip išskirtinai formalus veiksmas, kuris užvilkintų procesą, kadangi šalys privalėtų jau pažengusį teisminį procesą pradėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia situacija, įvertinus tai, jog šiuo atveju ginčo nagrinėjimas teisme iki priimant skundžiamą nutartį buvo pažengęs (priimti prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo), neatitiktų civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis), pamatinių civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai galimai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus bei kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).
17. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Šiuo atveju spręstina, kad dėl ženkliai praleisto termino kreiptis į Darbo ginčų komisiją, neegzistuojant jokio faktinio ir teisinio pagrindo šį terminą ieškovei atnaujinti, ieškovė nebeturi galimybės pasinaudoti išankstine darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl neegzistuoja CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu, šalių ginčas turi būti nagrinėjamas teisme.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.