- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-125-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07631-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės Laitom WORKS atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15545-797/2019.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Laitom WORKS kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo E. R. ir nurodė, jog ji patyrė atsakovo mokymo išlaidas, kurias privalo atlyginti buvęs darbuotojas, nes jis neįvykdė įsipareigojimų ir nutraukė darbo sutartį anksčiau, neišdirbo devynių mėnesių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB Laitom WORKS ieškinį atsakovui E. R. dėl mokymo išlaidų priteisimo.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti mokymo išlaidas, kurios atsirado iš darbo teisinių santykių. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus: mokymų sutartį, darbo sutarties 4.3 p. ir ieškovės nurodytą faktinį pagrindą - darbuotojas įsipareigojo išdirbti pas ieškovę ne mažiau kaip 9 mėnesius, tačiau tokio įsipareigojimo nevykdė ir nutraukė darbo sutartį savo inciatyva, todėl turi kompensuoti patirtas mokymo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją (DK 216 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė pirmiausiai turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį, apeliantė UAB „Laitom WORKS prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-12-02 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Mokymų sutarties sudarymo momentu darbo santykių tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo, t. y. nebuvo jokios sudarytos galiojančios darbo sutarties, atitinkamai nebuvo jokio tarp šalių pavaldumo, todėl Mokymų sutartis vertintina, kaip civilinis sandoris, kurio pagrindu tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o tik vėliau ir darbo santykiai. Todėl darbuotojo mokymų išlaidų klausimas gali būti vertinamas taikant LR DK nuostatas tik tuo atveju, jeigu mokymų išlaidos darbdavio buvo patirtos darbo sutarties galiojimo metu, t. y. esant darbo teisiniam santykiui, esant sudarytai ir galiojančiai darbo sutarčiai.
4.2. Mokymų sutarties šalys aiškiai siekė konkretaus rezultato sukūrimo, kas nėra būdinga darbo santykiams, kur yra vykdoma tam tikra darbo funkcija. Be to, Mokymų sutartį sudarė du subjektai, turintys savo organizacinį ir turtinį atskirumą bei teisiškai nepavaldūs vieni kitiems, kas vėl gi būdinga tik civiliniam teisiniam santykiui. Ieškovas, kaip darbdavys, nebūtų sudaręs darbo sutarties su atsakovu, jeigu nebūtų sudaryta Mokymų sutartis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
7. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Apeliantė nesutikdama su teismo nutartimi, savo poziciją grindžia tuo, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė civiliniai santykiai, todėl ginčui negali būti taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka darbo ginčų komisijoje. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
9. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
10. Darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsnio 1 dalyje yra numatyti du pagrindiniai darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai: darbo ginčų komisija ir teismas. Paprastai visi ginčai pirmiausia turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje, o į teismą kreipiamasi tik tuo atveju, jei nesutinkama su darbo ginčų komisijos sprendimu.
11. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Tuo tarpu ieškovė laiko, kad ginčas priskirtinas civiliniams santykiams, nes pirmiausia buvo sudaryta Mokymų sutartis, o Mokymų sutarties sudarymo momentu darbo santykių tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Tai yra nebuvo jokios sudarytos galiojančios darbo sutarties, atitinkamai nebuvo jokio tarp šalių pavaldumo, todėl Mokymų sutartis, apeliantės nuomone, vertintina, kaip civilinis sandoris, kurio pagrindu tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o tik vėliau ir darbo santykiai. Anot apeliantės, darbuotojo mokymų išlaidų klausimas gali būti vertinamas taikant DK nuostatas tik tuo atveju, jeigu mokymų išlaidos darbdavio buvo patirtos darbo sutarties galiojimo metu, t. y. esant darbo teisiniam santykiui, esant sudarytai ir galiojančiai darbo sutarčiai.
12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimą šioje byloje nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstas išvadas, kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teismo tvarkos, kad ginčas kilo iš darbo teisinių santykių. Nors ieškovė ir teigia, kad pirmiausia su atsakovu buvo sudaryta Mokymų sutartis, tam, kad apmokyti atsakovą, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad galutinis Mokymų sutarties sudarymo tikslas buvo darbo funkcijų atlikimas. Tai yra apmokyti atsakovą tam, kas pastarasis galėtų pas ieškovę dirbti, ką ir pagrindžia kartu su ieškiniu pateikta Mokymų sutartis, darbo sutarties 4.3 p. ir ieškovės nurodytas faktinis pagrindas - darbuotojas įsipareigojo išdirbti pas ieškovę ne mažiau kaip 9 mėnesius, tačiau tokio įsipareigojimo nevykdė ir nutraukė darbo sutartį savo iniciatyva, todėl turi kompensuoti patirtas mokymo išlaidas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių miesto rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.