- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-17
- Bylos Nr.
- e2A-406-280/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00187-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1590-1147/2022 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. A. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 294,55 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 265,09 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 18 Eur žyminio mokesčio, 242 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp nuomotojo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės 2020 m. spalio 9 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-023769, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-06/01, kuria ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog atsakovė įvykdytų prievolę. 2021 m. birželio 16 d. atsakovė raštu informuota apie reikalavimo perleidimą ir, kad privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Atsakovė per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, į siunčiamus pranešimus nereagavo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino išnuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, atsakovė ieškovei yra skolinga 294,55 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Šalys sutartyje susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, atsakovė įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos, todėl atsakovei paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 294,55 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 26,51 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas skaičiuojamas už priteistą 321,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 149,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad tarp nuomotojo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės 2020 m. spalio 9 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-023769, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-06/01, kuria ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog atsakovė įvykdytų prievolę. 2021 m. birželio 16 d. atsakovė raštu informuota apie reikalavimo perleidimą ir, kad privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Atsakovė per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, į siunčiamus pranešimus nereagavo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino išnuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, atsakovė ieškovei yra skolinga 294,55 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Kadangi atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, teismas priteisė iš jos ieškovei 294,55 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis netesybų priteisimą, jų mažinimą, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, nustatė, kad šalys sutartyje susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, atsakovė įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 265,09 Eur delspinigių, paskaičiuotų pagal sutartyje numatytą 0,5 proc. delspinigių dydį už 180 kalendorinių dienų, tarp šalių sudaryta išperkamosios nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau sprendė, jog tai savaime nereiškia, jog atsakovei negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Kadangi atsakovė yra vartotoja (išperkamosios nuomos būdu įsigijo kilnojamąjį daiktą –asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), jai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra silpnesnė sandorio šalis – vartotoja, prievolė nėra įvykdyta, susidarė pernelyg didelės, akivaizdžiai neprotingos netesybos, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų bei sprendė, jog yra pagrindas sutartimi nustatytą delspinigių dydį mažinti nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc. ir priteisti ieškovei iš atsakovės 26,51 Eur delspinigių ((294,55 Eur x 0,05 proc.) / 100 proc.) x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
6. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jos ieškovei priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 321,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismas tenkino 57,37 proc. ieškinio, iš atsakovės ieškovei priteistas 10,33 Eur žyminis mokestis ir 138,84 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir kitos patirtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 265,09 Eur delspinigių, 260 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 18 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
8. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, nes pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-023769 bendrosiose sąlygose įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Sutinka, kad šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau ji negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas VKĮ normos (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-247-280/2018).
9. Pažymi, kad CK 6.256 straipsnio 2 dalyje įvirtinta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Tačiau netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal skunde nurodomą kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas 10 kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
10. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė prašė priteisti delspinigius tik už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su kreipėsi po protingo termino. Delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovė susipažino su Sutarčių sąlygomis, su jomis sutiko.
Motyvuojamoji dalis
11. Kadangi ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl dalies delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad tarp nuomotojo UAB(duomenys neskelbtini) ir atsakovės 2020 m. spalio 9 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-023769, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys sutartyje susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, atsakovė įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovė paskaičiavo delspinigius už 180 dienų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog yra pagrindas sutartimi nustatytą delspinigių dydį mažinti nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc. ir priteisti ieškovei iš atsakovės 26,51 Eur delspinigių, su kuo apeliantė nesutinka.
16. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 9 d. sutartį Nr. BK-023769 vertino kaip išperkamosios nuomos sutartį ir sprendė, jog jai galioja VKĮ įtvirtinta vartotojo teisių apsauga. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis. Taigi, ginčo dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo nėra. Tačiau apeliantė įrodinėja, jog Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) normos. Apeliantė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju taikytinas VKĮ, kadangi pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą VKĮ netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
17. Pažymėtina, kad nors formaliai Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, o VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo.
18. Nagrinėjamu atveju egzistuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad tarp šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis iš esmės nebuvo orientuota į daikto grąžinimą Pradinei kreditorei, suėjus išperkamosios nuomos terminui, o atsakovė siekė savo asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui įsigyti kilnojamąjį daiktą, kuris, savo paskirtimi ir esme yra skirtas naudotis ilgesniam terminui. Sutarties sąlyga, neįtvirtinanti pareigos privalomai pirkti daiktą, negalėtų būti pripažinta sąžininga. Todėl pagrįstai pripažinta, jog sutarčiai galioja VKĮ įstatyme įtvirtinta vartotojo teisių apsauga, o apskaičiuojamai delspinigių sumai yra taikomos VKĮ nuostatos, numatančios 0,05 proc. netesybų dydį. Atsižvelgiant ir į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovės priteisti 26,51 Eur ((294,55 Eur x 0,05 proc.) / 100 proc.) x 180 d.) dydžio delspinigius.
19. Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Tačiau, nors apeliantė vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, VKĮ nuostatas, vertindamas delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla interesus. Dėl to pagrįstai delspinigių dydis buvo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Manytina, toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
24. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
25. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sprendimo ar jo dalies panaikinti ar keisti. Dėl nurodyto ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio skundo netenkinus, atitinkamai nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.