Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-195-413/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
2A-195-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09618-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas (pran.)
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Atsakovas
B. J., R. J., L. B., V. B.
Trečiasis asmuo
E. F., M. D., V. R., Ž. R.
Civilinė byla Nr. 2A-195-413/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09618-2013-0;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9.1; 35.3.6; 45.5; 99.5; 99.7; 121.19.2; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1835-429/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovams B. J. ir R. J., L. B. ir V. B., tretiesiems asmenims E. F., M. D., V. R., Ž. R. projektavimo biurui, J. N., uždarajai akcinei bendrovei „Jian Nan“ dėl įsiskolinimo išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Kauno energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį gyvenamosios – verslo paskirties 4586,72 kv. m ploto (3033,92 kv. m – gyvenamosios patalpos; 1552,80 kv. m – negyvenamosios patalpos) pastatui (duomenys neskelbtini), su kurio bendraturčiais atsakovėmis L. B. bei B. J. ieškovė 2008 m. rugpjūčio 5 d. sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4872200010. Gyvenamasias patalpas (duomenys neskelbtini) (bendro 175,76 kv.m ploto); 35-20 (bendro 118,38 kv. m ploto); 35-26 (bendro 68,16 kv. m ploto); 35-33 (bendro 42,92 kv. m ploto) atsakovai 2007 m. vasario 7 d., 2008 m. liepos 11 d. ir 2008 m. liepos 17 d. pardavė tretiesiems asmenims Ž. R. projektavimo biurui, V. R. bei J. N., M. D., E. F., dalį verslo patalpų (bendras 759,98 kv. m ploto) 2010 m. balandžio 19 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2010/04-19 išnuomojo trečiajam asmeniui UAB „Jian Nan“. Atsakovė L. B. 2011 m. balandžio 28 d. pasirašė ieškovės naudai 60 000 Lt skolos su 6 proc. metinėmis palūkanomis vekselį (neapmokėta vekslelio suma – 55 089,09 Lt). Už per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. suteiktas paslaugas, proporcingai turimai pastato, į kurį tiekiama šilumos energija, daliai ir atsakovų sumokėtoms įmokoms, apskaičiuotas įsiskolinimas ir delspinigiai. Kadangi atsakovai gera valia vengė atsiskaityti, ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą ir patikslinusi reikalavimus prašė priteisti solidariai: iš atsakovų L. B. ir V. B. - 83 932,10 Lt įsiskolinimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų B. J. ir R. J. - 144 130,21 Lt įsiskolinimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš visų atsakovų- bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovai prašė ieškinį atmesti, kadangi prašoma priteisti skola turėtų būti išdalinta visiems patalpų (butų ir verslo patalpų) savininkams bei nuomininkams, kadangi būtent jie yra šilumos energijos vartotojai. Be to, ieškovė ignoravo itin svarbiais aplinkybes, susijusias su tiksliu patiektos šilumos energijos kiekio nustatymu, dėl ko neteisingai apskaičiavo įsiskolinimo sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 257,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad atsakovėms L. B. ir B. J. nuosavybės teise, po ½ dalį priklauso daugiabutis gyvenamas namas su verslo patalpomis, esantis Laisvės al. 35, Kaune. Ieškovė AB „Kauno energija“ ir atsakovės B. J. ir L. B. sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4872200010.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad skola atsakovams apskaičiuota neteisėtai ir neteisingai. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į atsakovų, iš vienos pusės, ir trečiųjų asmenų, iš kitos pusės, sudarytas patalpų pirkimo-pardavimo ir nuomos sutarčių sąlygas, kuriose numatyta trečiųjų asmenų tiesioginė pareiga sudaryti su ieškove šilumos energijos tiekimo sutartis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai faktiniais šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyviais yra pastato patalpų savininkai, todėl reikalavimai mokėti už šilumos energiją turi būti pateikti kiekvienam savininkui atskirai. Teismas nustatė, kad pagal 2010 m. balandžio 19 d. tarp atsakovių B. J. ir L. B. ir trečiojo asmens UAB „Jiang Nan“ sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2010/04-19 (dėl prekybos patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 759,98 kv. m, trečiasis asmuo sumokėjo ieškovei 38 875,95 Lt mokesčių, tačiau ieškovė mokėjimo sumų atsakovams neperskaičiavo ir prašomo priteisti skolos dydžio nepatikslino. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė, gavusi ir susipažinusi su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadomis, esant atsakovių ir trečiųjų asmenų susitarimui, pagal kurį tretieji asmenys privalo tiesiogiai apmokėti ieškovei už šilumos tiekimą, nepateikė teismui paskaičiavimų – įrodymų dėl dalies įsiskolinimo sumažinimo, neperskaičiavo skolos pritaikydama tinkamą koeficientą, negalėjo tiksliai nurodyti, kodėl skaičiuojant šilumą skirtingais laikotarpiais buvo nurodomas skirtingas pastato tūris, turintis reikšmę mokesčio už bendro naudojimo patalpų šildymą paskaičiavimui. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė patikslinto ieškinio reikalavimų dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, taigi tuo pačiu ir išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, dėl ko ieškovės ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti 2014 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, o teismo padarytos išvados prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams.

2. Nepagrįsta įrodymais teismo išvada, kad ieškovė yra priskaičiavusi, o trečiasis asmuo UAB „Jiang Nan“ tiesiogiai mokėjo ieškovei mokesčius nuo nuomos sutarties sudarymo dienos (2010 m. balandžio 19 d.). Teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai – prie atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Jiang Nan“ pateikė gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą, iš kurio matyti, kad sąskaitos šiam asmeniui yra pateikiamos nuo 2011 m. vasario 28 d., o pirma įmoka atlikta 2011 m. kovo 30 d., t. y. po Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5105000010 su šiuo vartotoju sudarymo. Iki šios sutarties sudarymo ieškovė sąskaitas pateikinėjo tik atsakovams.

3. Nepagrįsta teismo išvada, jog visi atsakovų nuomininkai apie pareigą mokėti už šilumos energiją žinojo sudarydami su atsakovėmis sutartis, todėl pareiga atsiskaityti su AB „Kauno energija“ atsiranda būtent jiems. Byloje nėra duomenų apie atsakovų sudarytas nuomos sutartis dėl patalpų, o teismas nenurodė kokiais įrodymais rėmėsi darydamas tokią išvadą. Be to, ieškovė su kitais nuomininkais nėra sudariusi tarpusavio Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių, todėl tų nuomininkų nuomojamo patalpų ploto atžvilgiu už šilumos tiekimą ir toliau liko atsakingi atsakovai, kaip patalpų savininkai. Ieškovės ir UAB „Jiang Nan“ tarpusavio sutartis nesukūrė precedento ar praktikos, kad ir kitiems nuomininkams ieškovė privalėjo išrašyti sąskaitas.

4. Atsakovai, pasirašydami sutartį su ieškove, nenurodė, kad dalis patalpų/butų yra parduota, t. y. kad pastate ((duomenys neskelbtini)) yra dar kitų savininkų, todėl pagrįstai galima manyti, jog tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų – M. D., E. F., Ž. R. projektavimo biuro ir V. R. bei J. N. galėjo būti žodiniai susitarimai dėl mokesčių mokėjimo, kad bus pateikiama bendra pastato sąskaita už šilumą, o atsakovai nurodys, kiek kiekvienam butui reikia sumokėti, kaip tai analogiškai buvo su trečiuoju asmeniu UAB „JIANG NAN“ (nuo 2010-04-19 iki 2011-02-24) iki tol, kol minėta bendrovė sudarė su ieškove individualią šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantė pažymi, kad su atsakovėmis minėta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pastatui, o ne atskiriems butams. Pats teismas sprendime konstatavo, jog pareigą šilumos tiekėjui pranešti duomenis apie pastate esančių patalpų ploto pasikeitimus turi šilumos vartotojai, tai yra atsakovai ir tretieji asmenys, tačiau praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo trečiųjų asmenų patalpų / butų įsigijimo, atsakovai tik 2011 m. spalio 10 d. ir 2011 m. spalio 18 d. pateikė prašymus ieškovei ir nurodė, kad pastate yra parduotų butų, todėl mokesčius už suvartotą šilumą ieškovė skaičiuotų ir sąskaitas pateiktų būtent šiems asmenims. Apeliantė nurodo, kad atsakovai aptartu laikotarpiu neginčijo pateiktų sąskaitų už šilumą, neprašė išskaičiuoti mokesčius, kuriuos turėtų mokėti tretieji asmenys M. D., E. F. ir Ž. R. projektavimo biuras, o tik daugkartiniuose prašymuose prašė atidėti skolos sumokėjimą. Be to, atsakovė L. B. pasirašė neprotestuotiną vekselį. Todėl, apeliantės nuomone, teismas turėjo pakankamą pagrindą padaryti priešingas išvadas, nei nurodė sprendime.

5. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis vienoje sprendimo dalyje konstatuoja, kad minėtų tarpusavio susitarimų nebuvo, o kitoje dalyje konstatuoja, kad tokie susitarimai yra, nes nuo susitarimų buvimo ar nebuvimo fakto priklauso, ar ieškovė teisingai paskirstydavo suvartotą šilumą atsakovams ir tretiesiems asmenims.

6. Teismas motyvuojamoje dalyje rėmėsi pateikta Komisijos išvada, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Tačiau neaišku kokiais įrodymais remdamasis teismas konstatavo, kad šilumos paskirstymui vartotojams pastate taikomas ir metodas Nr. 5, kadangi šis metodas kartu su Metodu Nr. 4 taikomas tik tokiu atveju, jeigu yra teisėtai atjungtų nuo centralizuoto šildymo sistemos patalpų. Kadangi ginčo pastate nėra atjungtų nuo centralizuoto šildymo sistemos patalpų, tai tokiu atveju taikomas tik Metodas Nr. 4.

7. Teismo išvada, kad ieškovė negalėjo tiksliai nurodyti kodėl skaičiuojant šilumą skirtingais laikotarpiais buvo nurodomas skirtingas pastato tūris, turintis reikšmę mokesčio bendro naudojimo patalpų paskaičiavimui, prieštarauja byloje ieškovės pateiktiems įrodymams ir Komisijos išvadai, kurioje nurodyta, kad šilumos kiekio šildymui priskyrimas pastato šilumos vartotojams pagal Metodo Nr. 4 nuostatas turi būti vykdomas vadovaujantis pastate esančių butų ar patalpų naudinguoju plotu. Be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, nuginčijančių ieškovės pateiktus įrodymus dėl skolos dydžio ar mokesčių skaičiavimo teisingumo.

8. Apeliantės nuomone, teismo sprendime yra daug prieštaravimų. Byloje pateikta Komisijos išvada patvirtino, kad ieškovė taikė tinkamą Metodą Nr. 4, tačiau teismas konstatavo, kad ieškovė, gavusi ir susipažinusi su Komisijos išvada, turėjo atlikti perskaičiavimą. Nors trečiasis asmuo UAB „Jiang Nan“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad iki 2011 m. sausio 1 d. jis tiesiogiai atsiskaitydavo su atsakovais, o ieškovė sąskaitas iki 2011 m. sausio 1 d. pateikinėjo tik atsakovams, tačiau teismas konstatavo, kad ieškovė sąskaitas pateikinėjo tiesiogiai trečiajam asmeniui UAB „Jiang Nan“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. B. ir V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovė nepagrįstai kitų asmenų neįvykdytas prievoles siekia perkelti niekuo su tuo nesusijusiems asmenims (atsakovams). Ieškovė eilę metu iki šio teisminio ginčo buvo sistemingai informuojama, jog objekte yra visa eilė kitiems savininkams priklausančių turtinių vienetų ir būtent visi savininkai/faktiniai naudotojai turėtų apmokėti už atitinkamiems turtiniams vienetams patiektą šilumos energiją. Sutarties sudarymo metu, ginčo pastatas buvo naujai pastatytas komercinis objektas ir ieškovei negalėjo būti nežinoma, jog šis turtas yra ir bus pardavinėjamas atskirais turtiniais vienetais tretiesiems asmenims. Sutartyje nesusitarta, kad L. B. ir B. J. turėtų prievolę mokėti už trečiųjų asmenų naudai patiektą šilumos energiją, todėl atsakovai niekada nebuvo įsipareigoję mokėti už trečiųjų asmenų naudojamą šilumos energiją. Be to, pagal CK 6.383 straipsnio 4 dalį, 6.188 straipsnio nuostatas atsakovai vertintini kaip vartotojai, o toks reikalavimas, kuriuo iš vartotojo yra reikalaujama sumokėti už kitiems subjektams (vartotojams) patiektą šilumos energiją, turėtų būti vertinamas kaip iš esmės pažeidžiantis vartotojo interesus. Tokie ieškovės veiksmai laikyti nesuderinamais su ieškovei, kaip specialiajam subjektui, taikomais žymiai aukštesniais veiklos standartais ir laikytini piktnaudžiavimu savo teisėmis. Be to, ieškovė ne kartą buvo prašyta, jog pateiktų šilumos energijos kiekių detalizacijas, kurių pagrindu būtų galima nustatyti kiek šilumos energijos konkrečiai buvo patiekta atsakovų turtui ir kiek trečiųjų asmenų turtui, tačiau tą padaryti ieškovė vengė. Be to, trečiųjų asmenų pareiga mokėti už šilumos energiją atsiranda ir be rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o tai sąlygoja faktinis šilumos energijos naudojimas (tokia pozicija buvo palaikyta ir Komisijos išvadoje).

3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad egzistavo kažkoks „mistinis susitarimas“ tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų dėl apmokėjimo už šilumos energiją. Turtinių vienetų pirkimo-pardavimo sutartyse yra aiškiai nustatyta prievolė turto įgijėjams nuo sutarties pasirašymo dienos mokėti visus mokesčius už komunalines paslaugas teikiamas atitinkamam turtui (5.7. p.). Vadovaujantis sutartimis, tretieji asmenys įsipareigojo apmokėti už patiektą šilumos energiją nuo atitinkamų sutarčių sudarymo dienos.

Šalies argumentai

4. Apeliantė yra nenuosekli teigdama, kad atsakovai turi mokėti už trečiųjų asmenų naudai patiektą šilumos energiją, tačiau pati sutarties vykdymo eigoje dalį trečiųjų asmenų išskiria ir jiems pradeda pateikinėti atskiras sąskaitas ir vesti jų atžvilgiu atskirą apskaitą. Tai rado, kad ieškovė pripažino atsakovų pozicijos pagrįstumą dar iki teisminio ginčo atsiradimo, tačiau teisminio ginčo metu tokios pozicijos visiškai nepaisė. Be to, ieškovės reikalavimas privalėjo būti atmestas ir dėl to, jog jis paneigia kitų savininkų pareigą išlaikyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus (CK 4.82 str. 3 d.). Ši bendrasavininkių pareiga yra įtvirtina ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje, atitinkama pozicija buvo išreikšta ir Komisijos išvadoje. Todėl skundžiamame sprendime buvo pagrįstai konstatuota, jog ieškovės reikalavimas yra tinkamai nepagrįstas, neįrodytas, netinkamai apskaičiuotas ir dėl to negali būti tenkinamas.

5. Atsakovų nuomone, apeliantė neturi teisės reikalauti įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo V. B., kadangi šis atsakovas nėra sutarties šalis ir jokių sutartinių teisinių santykių su ieškove neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš teismo sprendimo išvadų, kuriomis remiantis pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, seka, kad pagal pareikštą ieškinį pareiga atsiskaityti už ieškovės patiektą šilumos energiją teko ne tik atsakovams, bet ir tretiesiems asmenims, kaip pastato (duomenys neskelbtini) savininkams (nuomininkams), dėl ko ieškovės reikalavimai dėl įsiskolinimo turėjo būti pateikti kiekvienam savininkui atskirai. Taigi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytą aplinkybę, turėjo teisinį pagrindą imtis priemonių, kad byloje dalyvaujantys tretieji asmenys būtų patraukti atsakovais. CPK 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Šios bylos atveju paminėta įstatymo nuostata gali būti įgyvendinama remiantis CPK 45 straipsnio taisyklėmis. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nepasiūlė ieškovui pakeisti (įtraukti) atsakovo, o tinkamo atsakovo (-ų), turinčio pareigą atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien šis pažeidimas sudaro pagrindą teismo sprendimai naikintini. Nustačius esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnis). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Išvados apie faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvas įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tik fragmentiškai įvertinęs kai kuriuos ieškovės pateiktus įrodymus, nenustatęs reikšmingų bylai aplinkybių, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl šių pažeidimų nebuvo atskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą teismo sprendimo panaikinimui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovai, būdami gyvenamosios ir verslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, privalo apmokėti įsiskolinimą ieškovei už jos centralizuotai namo šildymui patiektą energiją, kai galiojant 2008 m. rugpjūčio 5 d. šalių sudarytai Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčiai Nr. 4872200010, dalis patalpų iki šios sutarties sudarymo buvo parduotos tretiesiems fiziniams asmenims, su kuriais nėra sudarytos šilumo tiekimo sutartys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Šilumos ūkio įstatymą, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; kt.). Laikydamasis nuoseklaus išaiškinimo pirmiau nurodytose bylose, kasacinis teismas pažymėjo, kad šilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi būti konkretus; jame turi būti aiškiai išreikšta, jog nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi (pirkėju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009). Išvadą byloje pateikusi Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktu, pažymėjo, kad pareiga šilumos tiekėjui pranešti duomenis apie pastate esančių patalpų ploto pasikeitimus turi šilumos vartotojai. Minėta, kad pagal bylos duomenis tretieji (fiziniai) asmenys patalpas (duomenys neskelbtini) (bendro 175,76 kv.m ploto); 35-20 (bendro 118,38 kv. m ploto); 35-26 (bendro 68,16 kv. m ploto); 35-33 (bendro 42,92 kv. m ploto) nupirko iš atsakovų atitinkamai 2007 m. vasario 7 d., 2008 m. liepos 11 d. ir 2008 m. liepos 17 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį šalys sudarė 2008 m. rugpjūčio 5 d., o prašymus dėl savarankiškų sutarčių dėl energijos tiekimo sudarymo su trečiasiaias (fiziniais ) asmenimis, kuriems atsakovai pardavė dalį patalpų, atsakovai pateikė ieškovei atitinkamai 2011 m. spalio 10 d. ir 2011 m. spalio 18 d. Pirmosios instancijos teismas netyrė, dėl kokių priažasčių šios sutartys nebuvo sudarytos, kodėl atsakovės tokius prašymus pateikė ieškovei praėjus daugiau kaip trims metams nuo patalpų pardavimo ir kodėl atsakovės nereikalavo sumažinti šildomo patalpų ploto pasirašant 2008 m. rugpjūčio 5 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėta 2008 m. rugpjūčio 5 d. sutartimi šalys susitarė dėl 3033,92 kv. m gyvenamųjų patalpų apšildomo ploto, kai tuo tarpu tretiesiems asmenims parduotų patalpų bendras plotas sudaro tik nedielę, t. y. 405,22 kv. m ploto, viso pastato, į kurį tiekiama šilumos energija, gyvenamojo ploto dalį. Todėl nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys atsakovams yra visiškai nepgrįstas. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovės duomenų apie pastato šildomo ploto, tenkančio atsakovėms pagal 2008 m. rugpjūčio 5 d. sutartį, pasikeitimus, nesiaiškino, kokią gyvenamųjų ir kitų patalpų ploto dalį reliai valdo atsakovai, taigi ginčo esmės faaktiškai neatskleidė, o savo išvadas grindė pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų santykiai dėl šilumos energijos tiekimo turi būti nustatomi, vadovaujantis sutarčių teisės aiškinimo taisyklėmis.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas civilinio proceso normas, reglamentuojančias naujos šalies (atsakovo) įtraukimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia, kadangi šį klausimą turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė