- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-361-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35389-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- A. Š., V. Š.
- Atsakovas
- Centro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovų A. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovams Centro partijai – tautininkams ir partijos pirmininko pavaduotojui K. A. K. dėl teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydami pripažinti, kad atsakovai neteisėtai pažeidė jų teises – teisę dalyvauti 2019 m. spalio 26 d. partijos delegatų suvažiavime, teisę balsuoti, rinkti, būti išrinktam.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jiems 2019 m. spalio 26 d. atvykus į (duomenys neskelbtini), kur vyko registracija į partijos suvažiavimą, priėjus prie registracijos stalo, partijos pirmininko pavaduotojas K. A. K. jiems pranešė, kad jie nėra partijos skyrių delegatai, nes jų narystė partijoje sustabdyta. Įvykio metu bandė kalbėti apie procedūrinius pažeidimus, tačiau nebuvo išklausyti. Šiuo pagrindu suvažiavimo rengėjai neregistravo jų, kaip delegatų. Ieškovai paaiškino, kad partijos Klaipėdos ir Šilalės skyriuose įvyko susirinkimai, kurie buvo protokoluojami, protokolo išrašai buvo pateikti suvažiavimo rengėjams. Skyrių susirinkimuose į 2019 m. spalio 26 d. partijos suvažiavimą delegatu nuo Klaipėdos skyriaus buvo išrinktas ieškovas A. Š., nuo Šilalės skyriaus delegatu išrinktas ieškovas V. Š.. Teigia, kad atsakovas partijos pirmininko pavaduotojas jokių narystės partijoje sustabdymą įrodančių dokumentų, nei suvažiavimo rengėjams, nei ieškovams asmeniškai, nepateikė. Ieškovai laikosi pozicijos, kad jų narystė partijoje buvo sustabdyta pažeidžiant partijos įstatuose nustatytą narystės stabdymo tvarką. Iki 2019 m. spalio 26 d. nei Klaipėdos, nei Šilalės partijos skyriai nebuvo informuoti apie ieškovų narystės partijoje sustabdymą, nors vadovaujantis įstatais, skyriaus taryba turėjo būti apie tai raštu informuota.
3. Ieškovų vertinimu, atsakovas partijos pirmininko pavaduotojas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo subjektinėmis teisėmis, jo veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir protingumo bei sąžiningumo principams. Pirmininko pavaduotojas tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančius faktus suvažiavimo delegatams apie ieškovų narystės sustabdymą, taip neteisėtai apribodamas jų, kaip partijos narių, partijos suvažiavimo delegatų teises (dalyvavimo, balsavimo, rinkimo ir pan.). Ieškovų teigimu, jie 2019 m. spalio 27 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą partijos pirmininko pavaduotoją, klausdami, kokiu pagrindu ir kuo vadovaujantis jiems nebuvo leista registruotis partijos suvažiavimo delegatais. 2019 m. lapkričio 8 d. pakartotinai išsiuntė partijos pirmininko pavaduotojui elektroninį laišką, tačiau jokių atsakymų nei į pirminį, nei į pakartotinį prašymus nesulaukė. Suvažiavimo metu buvo priimti reikšmingi sprendimai, išrinkti ir papildyti valdymo organai, dalinai pakeistas partijos pavadinimas. Ieškovų teisės buvo pažeistos, nes jie neteko galimybės ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimų. Partijos pirmininko pavaduotojas atėmė iš ieškovų galimybę aktyviai ir rezultatyviai balsuojant dalyvauti suvažiavime, jie neteko teisės būti renkami ir išrinkti. Dėl K. A. K. neteisėtų veiksmų, suvažiavimo organizatoriai įvykdė suvažiavo organizavimo ir vedimo grubius procedūrinius pažeidimus, t. y. ieškovų neregistravo ir neįtraukė į dalyvių sąrašą.
4. Dublike ieškovai papildomai nurodė, kad juridinio fakto nustatymas turi lemiamos įtakos tolimesniam ieškovų, kaip juridinio asmens dalyvių ir / ar fizinių asmenų, pažeistų teisių gynimui civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Centro partijos - tautininkai pirmininko pavaduotojas K. A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) vyko partijos suvažiavimas. Visi į suvažiavimą atvykę partijos nariai, kurie skyrių susirinkimuose buvo išrinkti delegatais į suvažiavimą, buvo registruojami suvažiavimo delegatais, įrašomi į delegatų sąrašą ir jiems pasirašius buvo išduodamos antspauduotos delegatų kortelės. Kitiems partijos nariams ir svečiams buvo išduodamos suvažiavimo dalyvio, bet ne delegato kortelės, nesuteikiančios balsavimo teisės ir jie buvo įrašomi į suvažiavimo dalyvių sąrašą. Atvykę ieškovai pareiškė prašymą būti registruojami, kaip suvažiavimo delegatai, pateikė Klaipėdos skyriaus ir Šilalės skyriaus susirinkimų protokolų išrašus, kuriuose nurodyti skyriaus susirinkimo metu išrinkti delegatai. Teisę dalyvauti suvažiavime nuo Klaipėdos miesto skyriaus kaip delegatai turėjo 8 partijos nariai. Dalyvaujant partijos pirmininko pavaduotojui sekretoriatui peržiūrėjus protokolo išrašą buvo konstatuota, kad vienas iš 8 deleguotų asmenų – A. Š. – negali būti registruojamas delegatu, kadangi 2019 m. balandžio 27 d. partijos valdybos sprendimu jo narystė partijoje yra sustabdyta. Į suvažiavimą atvykę Šilalės skyriaus atstovai sekretoriatui pateikė 2019 m. spalio 24 d. skyriaus susirinkimo protokolo išrašą, kuriame nurodyti skyriaus susirinkimo metu išrinkti delegatai. Protokolo išraše konstatuota, kad vienam iš aukščiau eilėje dalyvauti negalint suvažiavimo delegatu tampa kitas iš eilės. Dalyvaujant partijos pirmininko pavaduotojui K. A. K. sekretoriatui peržiūrėjus protokolo išrašą buvo konstatuota, kad pirmuoju eilėje esantis V. Š. negali būti registruojamas delegatu, kadangi 2019 m. balandžio 27 d. partijos Valdybos sprendimu jo narystė partijoje yra sustabdyta.
6. Suvažiavimo organizatoriai pasiūlė ieškovams registruoti juos suvažiavimo dalyviais be balso teisės, kadangi tokią teisę remiantis tuo pačiu įstatų punktu jie turi. Ieškovai nesutiko, tačiau jiems buvo leista likti ir dalyvauti suvažiavime. Abu ieškovai suvažiavime liko ir jame dalyvavo be balsavimo teisės. Ieškovas A. Š. netgi pasinaudojo teise pasisakyti renkant Etikos komisijos narius. Atsakovas pažymėjo, kad jis, priešingai nei teigia ieškovai, vykdydamas savo kaip partijos nario ir pirmininko pavaduotojo pareigas, elgėsi teisingai, teisėtai ir tinkamai, užtikrino, kad neturintys tam teisės asmenys nebūtų registruojami suvažiavimo delegatais. Ieškovai teisės balsuoti ir būti išrinktais neteko dėl savo pačių netinkamų veiksmų, prieštaraujančių partijos veiklos įstatams, dėl ko jų narystė partijoje buvo sustabdyta. Visus suvažiavimo protokolus patikrino ir sprendimus patvirtino, teisėtais pripažino ir registravo Teisingumo ministerija. Remiantis Teisingumo ministerijos ekspertų išvada, buvo užregistruota naujoji partijos valdyba bei pakeistas partijos pavadinimas. Atsakovo teigimu, nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad jie nebuvo išklausyti apie procedūrinius pažeidimus bandant užsiregistruoti juos delegatais suvažiavime. Priešingai, ieškovams buvo paaiškinta, kad jie dėl narystės partijoje sustabdymo neturi teisės registruotis delegatais. Neginčijo aplinkybių, kad asmeniniu elektroniniu paštu gavo ieškovų jam siųstus elektroninius laiškus, tačiau laikydamasis įstatuose numatytos bendravimo su nariais tvarkos atsakyti jiems negalėjo, nes atsakymus apie partijos veiklą, nutarimus, reaguodami į oficialius narių paklausimus, teikia partijos sekretoriatas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Centro partija – tautininkai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu partijos atstovas pareiškė, kad palaiko partijos pirmininko pavaduotojo atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu bylą nutraukė ir priteisė iš ieškovų po 6,24 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
9. Teismas nurodė, kad remiantis byloje esančiu Centro partijos – tautininkų valdybos 2019 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu, posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl partijos narių A. Š.ir V. Š., kurių vieši veiksmai kompromituoja visuomenėje partiją, narystės sustabdymo, valdybos narių balsų dauguma buvo nutarta sustabdyti partijos narių A. Š. ir V. Š. narystę partijoje. Remiantis partijos 2020 m. liepos 18 d. posėdžio išrašu, posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl Etikos komisijos rekomendacijų pašalinti iš partijos narius A. Š. ir V. Š., balsų dauguma buvo priimtas sprendimas pašalinti minėtus narius iš partijos. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad ieškovai įstatymų nustatyta tvarka ginčytų partijos valdybos sprendimus dėl jų narystės partijoje sustabdymo ir pašalinimo iš partijos, kad ieškovai įstatymų nustatyta tvarka ginčytų partijos 2020 m. spalio 26 d. suvažiavimo metu priimtus sprendimus, taip pat sprendimus dėl naujos valdybos sudarymo, tokie reikalavimai nebuvo pareikšti ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovai 2019 m. spalio 27 d. kreipėsi į partijos pirmininką su prašymu informuoti juos, kokiu pagrindu ir kuo vadovaujantis jiems nebuvo leista registruotis delegatais ginčo suvažiavimo metu.
10. Ieškovai pateiktame ieškinyje nekonkretizavo savo pažeistų teisių ir/ar įstatymų saugomų interesų, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai jų nenurodė, nors ieškinio priėmimo stadijoje ir pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje jiems tokia galimybe buvo pasiūlyta pasinaudoti. Teismo vertinimu, ieškiniu iš esmės reiškiamas nepasitenkinimas susidariusia situacija, kurioje atsidūrė ieškovai, t. y. tuo, kad ginčo suvažiavimo metu jie nebuvo registruoti, kaip atitinkamų partijos skyrių delegatai. Tačiau faktiškai nėra ginčijami jokie kompetentingų partijos organų sprendimai, kuriais buvo sustabdyta ieškovų narystė partijoje, dėl kurių jie nebuvo registruoti delegatais ginčo suvažiavimo metu. Taip pat neginčijamas sprendimas pašalinti ieškovus iš partijos narių, neginčijamos aplinkybės, kad remiantis partijos įstatais, partijos nariai, kurių narystė partijoje sustabdyta, neturi teisės dalyvauti suvažiavime delegatais, kaip atitinkamų partijų atstovai. Ieškovai, nurodydami ieškinio dalyką, aiškiai nenurodė teisės arba įstatymų saugomų interesų, kuriuos, ieškovų nuomone, reikėtų ginti. Nagrinėjamu atveju ieškinyje pareikštas reikalavimas neatitinka nei vieno CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatyto pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo. Pareikštu savarankišku reikalavimu ieškovai iš esmės prašo nustatyti faktą dėl pažeistų teisių pripažinimo, kuris yra aplinkybės, įrodinėtinos ir galinčios būti reikšmingos kitoje byloje, kurioje būtų reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas. Priešingai nei teigia ieškovai, nagrinėjamu atveju vien juridinio fakto dėl jų pažeistų teisių pripažinimo nustatymas, nesukels ieškovams jokių materialiųjų teisinių padarinių, nepriklausomai nuo to, kad galimai ateityje ieškovai šio fakto pagrindu inicijuos kitą teisminį ginčą dėl pažeistų teisių gynimo.
11. Ieškinio priėmimo stadijoje ieškovams buvo pasiūlyta pašalinti ieškinio trūkumus, patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, tarp kitų trūkumų nurodyti, kokias konkrečiai jų teises pažeidė tiek partija, tiek partijos pirmininko pavaduotojas. Ieškovai nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo, laikydamiesi pozicijos, kad teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismo posėdžių metu buvo aiškinamasi, kokius konkrečiai pažeidimus padarė partijos pirmininko pavaduotojas, kokias ieškovų teises šis asmuo pažeidė, kokias neigiamas pasekmes ieškovams sukėlė galimai neteisėti pavaduotojo veiksmai. Ieškovai laikėsi pozicijos, kad partijos pirmininko pavaduotojas neteisėtai apribojo jų teisę registruotis delegatais, tačiau nedetalizavo pavaduotojo neteisėtų veiksmų bei jų reikšmės valdybos priimtiems sprendimams dėl ieškovų narystės sustabdymo. Taigi, bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo keliamas klausimas dėl to, kokių materialiųjų teisinių padarinių siekia ieškovai, kokias teisines pasekmes sukels ieškinio reikalavimo (ne)patenkinimas abiejų atsakovų atžvilgiu. Ieškovai, tiek atstovaudami savo interesus patys, tiek įsitraukius į teismo procesą kvalifikuotai atstovei laikėsi pozicijos, kad jiems yra svarbus paties fakto dėl jų teisių pažeidimo ginčo suvažiavimo metu neregistruojant jų delegatais pripažinimas, ką jie patvirtino pateiktame dublike ir teismo posėdžių metu.
12. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovų pareikštas ieškinio reikalavimas (dėl pažeistų teisių pripažinimo) yra susijęs su veiksmais ar aktais (neginčijamais valdybos ar kitų organų sprendimais), kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės ieškovų teisėms ar pareigoms. Ieškovų ieškinyje pareikštas reikalavimas iš esmės nenustato jų teisių ir pareigų, jis negali būti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, t. y. prašymas nustatyti faktą dėl pažeistų teisių pripažinimo, kuris negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas sprendė, kad civilinė byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo argumentai
13. Ieškovai A. Š. ir V. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pats parenka gynybos būdą. Ieškinio dalykas - tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Reikalavimas dėl teisių pripažinimo gali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas tuo atveju, jeigu jo patenkinimas sukelia ieškovui tiesiogines teises ir pareigas. Apeliantai iš skundžiamo sprendimo konteksto menamai supranta, kad jiems reikėjo reikalauti žalos atlyginimo dėl pažeistų teisių. Atsakovai neteisėtai pažeidė apeliantų teises - teisę dalyvauti 2019 m. spalio 26 d. partijos delegatų suvažiavime, teisę balsuoti, rinkti, būti išrinktiems, tačiau šių pažeistų teisių atstatyti nebeįmanoma, atkurti natūra taip pat, užkirsti kelią teisės pažeidimams ar uždrausti atlikti veiksmus šiuo atveju neįmanoma, reikalauti nutraukti arba pakeisti teisinį santykį, taip pat toks gynybos būdas netinkamas, o prisiteisti neturtinės žalos pinigine išraiška apeliantai nesiekia. Tačiau pripažinimas, kad atsakovai neteisėtai veikė ir pažeidė jų asmenines neturtines apeliantų teises ir būtų ta moralinė neturtinė kompensacija už negrįžtamai pažeistas apeliantų teises.
14. Tokiu būdu būtų atstatyta apeliantų politinė reputacija, garbė, bendravimo orumas, atkurtas politinių galimybių potencialas, pašalintas neteisybės ir bejėgiškumo jausmas, būtų atlyginta padaryta dvasinė skriauda. Kartais išties vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą yra pakankama kompensacija. Byloje yra surinkti įrodymai, kad apeliantų narystė buvo sustabdyta neteisėtos sudėties partijos valdybos 2019 m. balandžio 27 d. sprendimu. Atsakovo atstovas partijos pirmininkas N. P. pripažino teismo posėdžio metu, kad nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, tokiu būdu sąmoningai leisdamas veikti neteisėtai partijos valdybai. Tokie neteisėtų juridinio asmens organų sprendimai yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų priėmimo momento. Tuo tarpu teismas turi pareigą ex officio teise niekinius sandorius pripažinti negaliojančiais, net ir nesant šalių reikalavimui tokį sandorį nuginčyti. Partijos valdyba galėjo pradėti veikti tik nuo įregistravimo juridinių asmenų registre nuo 2019 m. gruodžio 18 d., bet ne anksčiau. Be to, apie 2019 m. balandžio 27 d. neteisėtos partijos valdybos sprendimą stabdyti apeliantų narystę partijoje nebuvo informuoti partijos teritorinių skyrių pirmininkai. Teismas nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus.
15. Pirmininko pavaduotojas K. A. K. sąmoningai ir tendencingai siekė neteisėtai riboti apeliantų teises ir davė neteisėtus nurodymus suvažiavimo sekretoriatui neregistruoti apeliantų 2019 m. spalio 26 d. partijos suvažiavimo delegatais, žinodamas ir suvokdamas, kad 2019 m. balandžio 27 d. partijos valdybos sprendimas yra neteisėtas, niekinis. Teismas priėmė sprendimą, o ne nutartį dėl bylos nutraukimo bei nenurodė, į kurią instituciją apeliantams kreiptis. Ginčą nagrinėjęs teismas nenustatinėjo, nesiaiškino, netyrė ir nevertino byloje nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių dėl pažeistų teisių dalyvaujant politinės partijos veikloje. Pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti spręsti ieškovų reikalavimo ir, nustatęs pažeidimo faktą, privalėjo ginti jų teises.
16. Atsakovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad Centro partijos – tautininkų valdybos 2019 m. balandžio 27 d. posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl partijos narių A. Š. ir V. Š., kurių vieši veiksmai kompromituoja visuomenėje partiją, narystės sustabdymo, valdybos narių balsų dauguma buvo nutarta sustabdyti partijos narių A. Š. ir V. Š. narystę partijoje. Remiantis partijos 2020 m. liepos 18 d. posėdžio išrašu, posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl Etikos komisijos rekomendacijų pašalinti iš partijos narius A. Š. ir V. Š., ir balsų dauguma buvo priimtas sprendimas pašalinti minėtus narius iš partijos. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad ieškovai įstatymų nustatyta tvarka ginčytų partijos valdybos sprendimus dėl jų narystės partijoje sustabdymo ir pašalinimo iš partijos ar partijos 2020 m. spalio 26 d. suvažiavimo metu priimtus sprendimus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė bylą, kadangi nustatė, jog ieškovų reikalavimas iš esmės nenustato jų teisių ir pareigų, jis negali būti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).
20. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y., modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-129/2006, 2008-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu ieškovo reiškiami reikalavimai nesukuria materialinių teisinių padarinių, byla nenagrinėtina teisme.
21. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
22. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylą pagal ieškovų ieškinį nutraukė remdamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir pažymi, jog ieškovų reikalavimų patenkinimas nesukeltų jiems jokių materialinių teisinių padarinių, kas reiškia, jog tai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Nors ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jų reikalavimo patenkinimas jiems nesukeltų materialinių pasekmių, tačiau kokios tos materialinės pasekmės taip ir nenurodo. Nors ieškovai nesutinka su aplinkybe, jog atsakovas jų neregistravo kaip partijos skyrių delegatų ir nesudarė galimybės balsuoti partijos suvažiavime, tačiau nei šiuo ieškiniu nei kitose civilinėse bylose jie neginčija partijos organų sprendimų, kuriais ieškovų narystė partijoje buvo sustabdyta ar ieškovai buvo pašalinti iš partijos. Taip pat ieškovai neginčija jokių 2020 m. spalio 26 d. suvažiavimo, kuriame, anot ieškovų jiems nebuvo suteikta teisė balsuoti, priimtų sprendimų.
23. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylą ieškovams buvo sudaryta galimybė pašalinti ieškinio trūkumus, patikslinti ieškinio reikalavimus ir nurodyti kokias materialines pasekmes jiems sukeltų jų ieškinio reikalavimų tenkinimas. Pirmosios instancijos teismas tokias galimybes ieškovams sudarė ir teismo posėdžių metu. Ieškovai byloje laikėsi pozicijos, jog jiems yra svarbus paties fakto dėl jų teisių pažeidimo ginčo suvažiavimo metu neregistruojant jų delegatais pripažinimas. Nors CK 1.138 straipsnio 1 punktas nustato, jog civilines teises teismas gali ginti ir jas tiesiog pripažindamas, tačiau dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimas dėl teisių pripažinimo gali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas tuo atveju, jeigu jo patenkinimas sukelia ieškovui tiesiogines teises ir pareigas. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nurodytas ieškinys dėl pripažinimo yra toks, kuriuo reikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius, o nagrinėjamu atveju ieškovų pareikštas reikalavimas nėra ieškinys dėl pripažinimo, nes, kaip minėta, jo patenkinimas materialinių padarinių ieškovams nesukeltų. Taigi pirmosios instancijos teismas, ieškovams nepatikslinus ieškinio reikalavimų ir nenurodžius, kokius materialinius padarinius jiems sukeltų ieškinio patenkinimas, pagrįstai bylą pagal ieškovų ieškinį nutraukė, kadangi tokia byla nėra nagrinėtina civilinio proceso tvarka.
24. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovų apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovų A. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.