Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo 4 metams bausme;

– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimo 1 metams bausme;

– pagal BK 309 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme;

– pagal BK 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 1 metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), R. A. nustatyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Civilinis ieškinys tenkintas ir iš R. A. nukentėjusiojo G. S. naudai priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo jam priteistos neturtinės žalos atlyginamo sumos, nurodant palūkanas skaičiuoti nuo R. A. nustatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija teismo nustatytų BK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų aplinkybių bei jų teisinio kvalifikavimo, tad plačiau dėl to teisėjų kolegija nepasisakys. Apeliantas ginčija teismo išvadas dėl R. A. nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, su tuo siedamas ir prašymus dėl civilinio ieškinio bei laikino nuosavybės teisių apribojimo, taip pat dėl jam skirtų bausmių. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus skundžiamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde, atsiliepime į jį, taip pat išsakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius įrodymus. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai pripažino, kad R. A. padarė veikas, turinčias BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų nusikaltimų požymių. Bausmės už visas nustatytas nusikalstamas veikas, taip pat ir subendrinta bausmė, paskirtos teisingai, civilinio ieškinio bei laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimai išspręsti tinkamai.

Dėl nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį

13. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. S. jau buvo pilnametis, tai yra sulaukęs 18 metų, vis tik tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme jis apklausiamas nebuvo. Tokį procesinį sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindė svarbi priežastis. Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 283 straipsnis) numato atskirus atvejus, kai nukentėjusysis gali būti nekviečiamas ir neapklausiamas teisme dėl to, kad jam taikomas anonimiškumas, tai būtina dėl nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Teismų praktikoje nukentėjusiojo nedalyvavimo teismo procese svarbia priežastimi pripažįstamos situacijos, kai dėl apklausos teisme nukentėjusiajam gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, kurių buvimas arba reali grėsmė paprastai patvirtinama medicininio pobūdžio duomenimis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Gani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 61800/08; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Rosin prieš Estiją, peticijos Nr. 26540/08; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje D. T. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 25307/10; 2014 m. vasario 11 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje González Nájera prieš Ispaniją, peticijos Nr. 61047/13; 2018 m. birželio 12 d. sprendimas byloje T. K. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 14000/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-719/2021, Nr. 2K-7-196-303/2022). Byloje esančiame 2022 m. gegužės 26 d. – liepos 1 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-119/2022 padarytos išvados, kad G. S. toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje nerekomenduojama dėl jam nustatytų psichikos sutrikimų: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Konstatuotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl tiriamų įtariamojo R. A. veiksmų (t. 1, b. l. 190–189). Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į byloje pateiktus ir minėtame ekspertizės akte aptartus duomenis apie G. S. aukštą suicido riziką ir ilgalaikės pagalbos poreikį, taip pat nukentėjusiojo sesers liudytojos D. S. paaiškinimus, įvertintus ir apygardos teismo, apie tai, kad G. S. priėmė sprendimą nevykti į teismo posėdį, nes nėra visiškai stabilios psichinės būklės. Kiekvienas toks įvykis gali privesti prie to, kad jis vėl bandys žudytis. Liudytoja D. S. taip pat pažymėjo, kad bet koks nestabilumas išveda G. S. iš normalios psichinės būsenos. Dėl to, kad jam suėjo 18 metų, niekas nepasikeitė (t. 5, b. l. 181–183). Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. lapkričio 29 d., 2022 m. sausio 3 d., 2022 m. sausio 19 d. buvo kreiptasi į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką, prašant atsakyti, kada būtų galima su G. S. atlikti procesinius veiksmus (t. 1, b. l. 112, 115, 119, 126), tačiau medikai, atsižvelgdami į nestabilią G. S. psichologinę būseną, apklausos ilgą laiką nerekomendavo (t. 1, b. l. 117, 121, 128). Nukentėjusysis pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas tik 2022 m. balandžio 20 d. Įvertinusi aptartus duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nukentėjusiojo G. S. nedalyvavimo tolesniuose baudžiamojo proceso veiksmuose priežastis yra svarbi. Tokiai išvadai teisėjų kolegija pritaria ir šiuo metu.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. S., pasakodamas apie byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, susijusią su jo seksualiniu prievartavimu, perteikė savo paties patirtus išgyvenimus ir R. A. jo atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio nusikalstamus veiksmus, o ne išgalvotas aplinkybes, kaip bando įtikinti nuteistasis ir gynėjas. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad byloje apart nukentėjusiojo kitų tiesioginių įvykio liudytojų nėra, todėl, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertino ir tarpusavyje lygino išvestinius įrodymus, tai yra parodymus asmenų, kurie apie nagrinėjamą įvykį žino tik iš G. S. pasakojimo. Šiuo atveju nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, iš esmės sutapo su jo pasakojimais liudytojams E. M. F., D. S., taip pat teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo bei psichologinio įvertinimo metu. Nors išsamių įvykio aplinkybių nukentėjusysis gydytojui E. M. F. neatskleidė, kaip paaiškino liudytojas, G. S. buvo labai susigraudinęs, be to, hospitalizuojamas psichiatrinėje ligoninėje, jam buvo duodami vaistai, tačiau iš viso pasakojimo bei G. S. kūno kalbos, elgesio, liudytojas padarė išvadą, jog nukentėjusysis buvo seksualiai prievartautas oraliniu būdu. Liudytoja D. S. taip pat patvirtino, jog brolis papasakojo jai apie įvykį, kurio metu šis patyrė seksualinę prievartą, be to, nukentėjusysis parodė asmens anketą, kurios pavadinimas buvo „R. A.“, bei nuotraukose atpažino nuteistąjį kaip asmenį, su kuriuo susirašinėjo, buvo susitikęs ir su kuriuo santykiavo oraliniu būdu. Taigi, nukentėjusysis minėtiems asmenims atskleidė aplinkybes dėl jo atžvilgiu R. A. atliktų seksualinės prievartos veiksmų, esminės jo nurodytos aplinkybės sutampa tarpusavyje, nesikeitė. Visais atvejais nukentėjusysis G. S. nurodė, kad su nuteistuoju santykiavo oraliniu būdu, nurodė tą pačią įvykio datą, vietą, bendravimo su R. A. pagrindines aplinkybes.

27. Tolimesnė minėtame apžiūros protokole fiksuotų R. A. susirašinėjimų analizė su kitais asmenimis teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai nuteistojo veiksmus sieti su mažamečio seksualiniu prievartavimu oraliniu būdu. Be to, susirašinėjimų turinys patvirtina, jog nuteistajam R. A. buvo žinoma kiek nusikaltimo padarymo metu G. S. buvo metų. Byloje yra užfiksuoti R. A. susirašinėjimai (kalba netaisyta) su asmeniu, kurio profilio vardas „Messenger“ programėlėje „A. K.“. Susirašinėjimo metu R. A. 2020 m. liepos 6 d. 15:20 val. siuntė minėtam asmeniui (A. K.) nuotraukas, iš kurių viena (penkta – paskutinė nuotrauka Nr. 23, t. 3, b. l. 114) yra G. S., bei aptarinėjo nuotraukose pavaizduotus asmenis. R. A.: „Paskutinis 14 metų. Šaunus. Šitas baltas tik čiulpė nesidulkina.“ Asmuo: „ai...14 metų tai pedofilija...ką iš jo paimsi...proto neturi…“. R. A.: „Taip bet kaip žmogus geras aš bendrauju su juo“. Asmuo: „Paaugs ir taps dar geresnis...Tik už tuos, kam nėra 16, galima į kalėjimą patekti.“ R. A.: „Šaunus bet gaila anksti pradėjo sugadino vaikiną piderastai. Panorės sugaus nuo 22 metų ir sodina.“ <...> R. A.: „Aš nuostabiai bendrauju su paaugliais įdomu ir ne visada seksas paprasčiausiai bendravimas“. Toliau užfiksuota, kaip 2020 m. spalio 29 d. 10:29 val. R. A. tam pačiam asmeniui persiuntė vaizdo įrašą (trukmė 0:05 min.), kuriame užfiksuotas G. S., rodantis lytinį organą (t. 3, b. l. 117). Kaip nustatyta, šį vaizdo įrašą nukentėjusysis R. A. buvo atsiuntęs 2020 m. spalio 28 d. Nuteistasis su asmeniu, pasivadinusiu A. K., aptarinėjo vaizdo įraše matomą G. S.. 2020 m. spalio 29 d. 13:07 val. asmuo rašė R. A. apie gautą vaizdo įrašą: „simp“. R. A.: „15 metų“. Asmuo: „Na iš penio sunku amžių nustatyti“. R. A.: „Štai. Kojytės plikos matosi kad vaikas“. Asmuo: „Gali būti...tu jį realiai pažįsti ar tiesiog internete bendravote?“. Po to R. A. atsiuntė G. S. nuotrauką (nuotrauka Nr. 30, t. 3, b. l. 118) ir toliau aptarinėjo nukentėjusįjį. Asmuo: „Aha, bet atrodo kaip suaugęs“. R. A.: „Aš jį dievinu. Šeima sunki. Vargšas vaikas. Motinos neturi <...>“ (t. 3, b. l. 78–79, 88–90). Nuteistasis R. A. G. S. nuotrauką siuntė ir kitiems asmenims. Užfiksuotas R. A. susirašinėjimas su asmeniu, kurio profilio vardas „Messenger“ programėlėje „S. P.“. Susirašinėjimo metu 2020 m. birželio 6 d. 06:34 val. be kitų nuotraukų atsiuntė G. S. nuotrauką ir rašė: „O šitas, 15 metų man pats geriausias <...>“. R. A. dar kartą persiuntė G. S. nuotrauką ir rašė: „Bučiuojasi mažas super įsisiurbdamas. Aš su juo nuo 14 metų“. Asmuo: „Oho. Man patinka dėdės, stiprūs ir vyriški“, į ką R. A. atsakė: „Kiekvienam savo. O man vaikai paaugliai. Čia blogai? Asmuo: „Na pagal įstatymus taip“ <...>“ (t. 3, b. l. 80, 90–91). Be to, „Facebook“ paskyros „R. A.“ vartotojas iš „Facebook“ paskyros „G. S.“ vartotojo gautą vaizdo įrašą 2020 m. spalio 28 d. 23:54 val. persiuntė ir „Facebook“ paskyros „S. L.“ vartotojui (t. 3, b. l. 83, 52, 53). Teisėjų kolegijai šių R. A. susirašinėjimų su kitais asmenimis turinys abejonių nekelia, aptarti duomenys patvirtina, kad R. A. su kitais asmenimis aptarinėjo persiųstą vaizdo įrašą su G. S. lytiniu organu bei jo fotonuotrauką. R. A. nurodė, kad jam patinka vaikai, paaugliai, kad su G. S. yra nuo 14 metų, kartu nurodydamas ir jo šeimynines aplinkybes bei tikrąjį amžių (nukentėjusiajam 15 metų suėjo (duomenys neskelbtini)), ignoravo pastabą, kad tai draudžiama įstatymu. Be visa to nuteistasis taip pat nurodė, kad nukentėjusysis tik „čiulpia“, tai yra patvirtino, kad su G. S. jį siejo oralinis lytinis santykis.

28. Reikšmingas įrodymas dėl nukentėjusiojo mažametystės nusikaltimo padarymo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra ne tik pirmiau aptartas R. A. susirašinėjimo programėle „Messenger“ turinys, bet ir užfiksuoti jo pokalbiai su motina I. A., kuriuose, be kita ko, buvo tariamasi, kaip išvengti gresiančios atsakomybės, patariama sakyti, kad G. S. tuo metu buvo ne trylika, o penkiolika metų. Pokalbiai vyko rusų kalba. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2022 m. rugsėjo 26 d. protokole užfiksuota pokalbių stenograma lietuvių kalba (t. 4, b. l. 88–107).

30. Taigi, aptartų susirašinėjimų ir pokalbių analizė, kaip jau minėta, ne tik patvirtina nukentėjusiojo G. S. nurodytas aplinkybes ir neleidžia abejoti jo parodymų patikimumu, bet ir paneigia R. A. versiją, kad jis su tuomet buvusiu mažamečiu G. S. neturėjo jokių seksualinių santykių ir, kad pastarasis jį apkalba. Pažymėtina, kad pirmos apklausos metu R. A. apskritai neigė susirašinėjęs su G. S. (t. 5, b. l. 4–5), nors nuteistojo ir nukentėjusiojo G. S. pirmiau aptarta susirašinėjimo analizė liudija priešingai. Matyti, kad bendravimas vyko aktyviai, ne tik dienos metu, bet ir vėlai vakare, nuteistasis G. S. vadino „mažiuku“, „zuikiu“, siuntinėjo „bučkius“, „širdutes“. Įtariamojo 2022 m. spalio 19 d. apklausos metu pateikus R. A. susirašinėjimo su nukentėjusiuoju kopijas, R. A. pripažino, kad jį pažinojo, nors negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl bendravo su vaiku seksualinėmis temomis, siuntė bei prašė atsiųsti vyriško lytinio organo nuotrauką (t. 5, b. l. 24–29). Aptarti susirašinėjimai ne tik patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl prieš jį atliktų veiksmų pobūdžio, bet yra ir netiesioginis R. A. kaltės įrodymas. Vėlesnėse apklausose nuteistasis R. A. laikėsi pozicijos, kad su G. S. tik susirašinėjo internetu, tačiau susitikę nei (duomenys neskelbtini), nei kitur nebuvo, jokio oralinio lytinio akto tarp jų taip pat nebuvo, tačiau bylos duomenys liudija priešingai. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole pateikiami susirašinėjimai tarp R. A. ir asmenų, pasivadinusių „A. K.“ bei „S. P.“, patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis R. A. buvo seksuliai prievartautas oraliniu būdu. R. A. susirašinėjimo su minėtais asmenimis metu ne tik jiems siuntė vaizdo įrašą su G. S. lytiniu organu, nuotraukas, tačiau kartu apie jį (G. S.) nurodė, kad „šitas baltas tik čiulpė nesidulkina“, „bučiuojasi mažas super įsisiurbdamas“. Taigi, nėra jokio pagrindo netikėti G. S. parodymais, nes ir pats R. A. susirašinėjimo su kitais asmenimis metu nurodė tokias pačias aplinkybes, kokias apklausos metu tvirtino ir nukentėjusysis. Užfiksuotų pokalbių su motina I. A. turinys, kaip antai R. A. pokalbio fragmentas: „Ne, ten „tracho“ nebuvo, tik va šitai, va kur čiulpimas“, taip pat įrodo, kad nuteistasis atliko jam inkriminuotus veiksmus. Be kita ko, pokalbių su motina metu buvo kalbama apie sau „parankių“ parodymų davimą, kuriamos versijos, patariama R. A. sakyti, kad nukentėjusiam G. S. tuo metu buvo penkiolika metų, ne trylika, ne dvylika, jog apgavo, pasakė aštuoniolika, o jam buvo penkiolika. Paminėtina, kad tokios pozicijos nuteistasis ir laikėsi procese. Iš to seka, kad R. A. atliko su G. S. inkriminuotus seksualinės prievartos veiksmus bei žinojo nukentėjusiojo amžių.

32. Apeliaciniame skunde bandoma įtikinti, jog fizinio kontakto oralinio būdu su G. S. 2018 m. vasario 14 d. nebuvo, kadangi R. A. tuo metu nukentėjusiojo dar nepažinojo, jo paskyra „R. A.“ socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurta tik 2018 m. birželio 1 d. (apeliaciniame skunde nurodytą datą gynėjas patikslino teismo posėdžio metu). Šie argumentai nepagrįsti, atmetami. Teisėjų kolegijai ir šiuo aspektu nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo G. S. parodymais, jog jis seksualiai R. A. buvo prievartaujamas 2018 m. vasario 14 d. Nusikalstamos veikos padarymo laikas nustatytas visų baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmiau teisėjų kolegijos jau įvertintų įrodymų visumos kontekste. Kad įvykis buvo konkrečiai vasario 14 d., nukentėjusysis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek seseriai D. S., tai siejo su Valentinos dienos švente. Anot liudytojos D. S., 2018 m. vasario 14 d. yra tiksli įvykio data, nes tuo metu G. S. buvo Valentino dienos šventėje, kuri vyko mokykloje, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Liudytoja V. K. taip pat patvirtino, kad būtent 2018 m. vasario 14 d. buvo organizuojama Valentino dienos šventė, ją organizavo ne ji, o jaunimas. Tai visiškai atitinka G. S. parodymus apie veikos padarymo laiką. Nors liudytoja N. S. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad 2018 m. vasario 14 d. R. A. buvo namuose, kartu šventė Valentino dieną, buvo ir broliai, nuteistojo motina, vis tik pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šios liudytojos parodymais. Minėta liudytoja dėl 2018 m. vasario 14 d. įvykio pirmą kartą apklausta praėjus penkeriems metams, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl liudytojos gebėjimo atsiminti tokius senus įvykius, ypač įvertinus ir tai, kad atsakydama į prokuroro klausimą ji negalėjo nurodyti tikslių aplinkybių Valentino dienos šventės, vykusios, pavyzdžiui, metais anksčiau, tai yra 2017 m. vasario 14 d. Be to, ji nurodė atsimenanti 2018 m. vasario 14 d. šventę, nes viską gali atsekti iš nuotraukų, visgi vėliau patikslino nuotraukų iš 2018 m. vasario 14 d. šventės neturinti. Be to, jos nurodytų aplinkybių dėl Valentino dienos šventimo 2018 m. nebuvo nurodę nei pats R. A., nei jo motina I. A., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nesivadovauti šios liudytojos, buvusios R. A. sugyventinės parodymais, nes jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Vertinant argumentus dėl „Facebook“ profilio sukūrimo datos paminėtina, kad iš 2022 m. kovo 3 d. – 2022 m. birželio 1 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrint kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“, paleidus jame esančią programėlę „Facebook“, ji automatiškai prisijungia prie „Facebook“ vartotojo profilio „R. A.“. Nuėjus į „Facebook“ vartotojo profilio „R. A.“ nustatymų skyrių buvo suformuota „Facebook“ vartotojo profilio „R. A.“ duomenų kopija už visą laikotarpį. Nustatyta, kad paskyros duomenys prieinami nuo 2018 m. birželio 1 d. (t. 3, b. l. 76–95). Visgi pats nuteistasis R. A. nurodė, kad anksčiau yra turėjęs kitą „Facebook“ paskyrimą, kuri taip pat vadinosi „R. A.“ (t. 5, b. l. 4–6), nors nepamena, kada tiksliai susirašinėjo su G. S., tačiau pripažino, jog galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytas laiku – 2018 metų pradžioje (t. 5, b. l. 62–63). Byloje užfiksuoti tyrimui reikšmingi R. A. ir G. S. susirašinėjimai tik 2020 metais, tačiau susirašinėjimų turinys, kaip, antai, „pasiilgau, pusę metų nesimatėm“, „tu išaugai“, patvirtina, kad R. A. su G. S. bendravo ir anksčiau. Tai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kuris taip pat nurodė, kad anksčiau R. A. naudojosi kitu „Facebook“ profiliu. Paminėtini ir liudytojos N. S. parodymai, kuri taip pat patvirtino, kad pirma „Facebook“ paskyra R. A. naudojosi nuo 2016 m. iki 2018 m. gegužės pabaigos. Iš šių aptartų duomenų visumos galima spręsti, kad nuteistasis R. A. socialiniu tinklu „Facebook“ naudojosi bei jame paskyrą turėjo dar iki skunde minimos datos – 2018 m. birželio 1 d., tad pirmiau minėti apelianto argumentai pirmosios instancijos teismo nustatytų R. A. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nepaneigia.

33. Dar vienas iš apeliacinio skundo motyvų yra susijęs su nukentėjusiojo sesers D. S. parodymų patikimumu. Teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyvių kliūčių, kurios trukdytų vadovautis D. S. parodymais. Kaip minėta, apie brolio patirtą seksualinę prievartą liudytoja sužinojo iš G. S. gydančio gydytojo ir tik po kurio laiko nukentėjusysis pasipasakojo ir seseriai. Liudytoja D. S. nurodė, kad brolis kalbėdamas bandydavo kažką nutylėti, kažką papildydavo, pokalbių metu linkęs save kaltinti, pasakojo viską R. A. naudai, tik po kiek laiko pradėjo suprasti, jog jis nėra kaltas dėl šios situacijos. Liudytoja paaiškino, kad G. S. apklausos 2022 m. balandžio 20 d. metu ji sužinojo kelis naujus, jai iki tol negirdėtus dalykus, kad viskas, kas vyko susitikimo metu, vyko be prievartos, nors iki to G. S. pasakojo kitaip. Be to, per apklausą išgirdo, kad brolis su tuo asmeniu (R. A.) buvo susitikęs ne vieną, o du kartus (t. 2, b. l. 140–142). Taigi, minėtos liudytojos parodymų pagrindas yra aplinkybės, kurias ji sužinojo iš paties nukentėjusiojo pasakojimų, ir asmeninis liudytojos situacijos vertinimas. Tai paaiškina ir tam tikrus aplinkybių neatitikimus, kaip antai, apie įvykio metu (ne)naudotą smurtą, (ne)išdaužtą automobilio stiklą. Tai šiame procesiniame sprendime jau buvo aptarta. Šie neatitikimai yra paaiškinti nukentėjusiojo emocine būkle po įvykių, dėl nuteistojo nusikalstamų veikų patirtu ir išlikusiu psichiką traumuojančiu poveikiu, ir nėra esminiai. Kaip minėta, R. A. neinkriminuotas fizinio smurto panaudojamas seksualiai prievartaujant G. S. oralinio fizinio sąlyčio būdu. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad R. A. darė jam emocinį poveikį, priekaištavo, jog tiek laiko važiavo, todėl nori užbaigti lytinį aktą. Nors D. S. sprendė, kad brolis norėjo pabandyti intymaus pobūdžio santykius, kad jam buvo įdomu, norėjo pažinti savo kūną, be to, pats nukentėjusysis taip pat teigė, kad vykdamas susitikti su nuteistuoju įsivaizdavo, jog tarp jų gali įvykti seksualiniai santykiai, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip sutikimas seksualinio pobūdžio veiksmams atlikti, ypač būnant mažamečiu. Kaip patvirtino jau minėto teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akto išvados, nagrinėjamų įvykių metu G. S., kuriam tuo metu buvo 12–13 metų, galėjo suprasti su juo galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jam trūko žinių ir gyvenimiškos patirties, kad suprastų jų reikšmę (pavojingumą, galimą žalą, juridines pasekmes). G. S. žodžiais, panašiu laiku, t. y. prasidedant paauglystei (12–13 metų), jis taip pat suprato, jog yra homoseksualus. Lytinis brendimas, atsirandantis seksualinis smalsumas, sumišimas, kas su juo vyksta, ir neturėjimas su kuo apie visa tai pasidalinti (mamos nebuvo, trūko tėčio dėmesio, jautėsi vienišas ir emociškai paliktas), darė jį pažeidžiamu bendravime su jam nepažįstamais suaugusiais (tame tarpe ir įtariamuoju). Nors G. S. vykdamas susitikti su įtariamuoju įsivaizdavo, jog tarp jų gali įvykti intymaus pobūdžio santykiai, tačiau vyro veiksmai jam buvo netikėti, jį išgąsdino (svarbu turėti omenyje, kad šios seksualinės patirtys paaugliui galimai buvo pirmosios). Ir nors, G. S. žodžiais, jis bandė priešintis (nedrąsiai bandė nesutikti, kad gal nereikia), tačiau dėl savo būsenos (išsigandęs, pasimetęs) ir menkos gyvenimiškos patirties (tame tarpe ir riboto supratimo apie tokių veiksmų reikšmę) aktyviau to daryti jis negalėjo. Taigi, būdamas nebrandus, be gyvenimiškos patirties ir emociškai pažeidžiamas, G. S. nebuvo pajėgus visapusiškai suprasti savo interesų ir atitinkamai jų ginti. Byloje nustatyta, kad R. A., žinodamas G. S. amžių, atvažiavo su juo į nuošalią vietą. Esant žodiniams nukentėjusiojo prieštaravimams dėl siūlomų intymių oralinių veiksmų, R. A. jam priekaištavo, kad tiek laiko važiavo, todėl nori užbaigti lytinį aktą. Tokiu būdu jis įbaugino nukentėjusįjį, palenkė jo galvą prie savo lytinio organo ir oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Pagrindo išvadai, kad tokie veiksmai buvo atlikti su nukentėjusiojo sutikimu ar nuteistasis turėjo pagrindą taip manyti, nėra. Taigi, paminėti skundo argumentai abejonių dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad R. A. veikė tiesiogine tyčia, nekelia.

34. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, sietini su nukentėjusiojo G. S. ir liudytojos D. S. noru atkeršyti, pasipelnyti, taip pat minėtos liudytojos suinteresuotumu ginti brolį. Objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo sesuo D. S. dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuota R. A. melagingai apkaltinti, byloje nėra. D. S. nuteistojo net nepažinojo, todėl tokie teiginiai nėra įtikinami. Taip pat pasisakytina ir apie nukentėjusįjį G. S.. Apie kokius nors konfliktus tiek su nukentėjusiuoju G. S., tiek su D. S., jų neprocesinius piniginius reikalavimus ar panašiai nieko nenurodė ir pats nuteistasis R. A.. Apie G. S. patirtą seksualinę prievartą teisėsaugos pareigūnams pranešė ne jis pats ar jo sesuo, o VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės administracija (t. 1, b. l. 1). Iš liudytojo E. M. F. paaiškinimo matyti, kad nukentėjusysis nesiekė, kad gydytojui atskleistas seksualinės prievartos faktas būtų žinomas kitiems asmenims, ypatingai seseriai. Seksualinės prievartos faktas paaiškėjo praėjus daugiau kaip trejiems metams būtent dėl to, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu atliktos seksualinės prievartos patyrė psichikos traumą. Iš liudytojos D. S. paaiškinimų teismui taip pat matyti, kad nukentėjusysis nesiekia laisvės atėmimo nuteistajam skyrimo. D. S. buvo skirta laikinoji brolio globa, ji procese paskirta jo atstove pagal įstatymą, tad G. S. interesų gynimas buvo jos pareiga. Nuteistojo gynėjo skunde įvardyto liudytojos D. S. ar nukentėjusiojo siekio pasipelnyti nepatvirtina ir šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad G. S. patyrė neturtinę žalą, tad tokiu būdu buvo realizuota įstatymo garantuota jo teisė. Apeliaciniame skunde dėstomi deklaratyvūs teiginiai dėl susitarimo su gydytoju E. M. F. dėl melagingų parodymų prieš nuteistąjį davimo yra nepagrįsti, atmetami. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių E. M. F. galėtų būti vertinamas kaip suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį žinomai melagingus parodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų asmenų parodymus pripažino BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais ir objektyvią tiesą atspindinčiais įrodymais, kuriuos, be kita ko, patvirtina ir kiti, šiame procesiniame sprendime jau aptarti bylos duomenys.

35. Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, įvertino pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Įrodymų visumos pagrindu teismas teisingai nustatė nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o būtent, kad veikdamas tiesiogine tyčia R. A. seksualiai prievartavo mažametį oralinio fizinio sąlyčio būdu, bei tinkamai jas kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Dėl nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą

36. Ginčijant R. A. kaltę dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kategoriškai nesutinkama, jog G. S. (duomenys neskelbtini) sutrikimas nustatytas būtent dėl 2018 m. vasario 14 d. padaryto nusikaltimo. Apeliaciniame skunde ekspertizės aktas kaip įrodymas išsamiau nekvestionuojamas, tačiau nurodoma, kad surašydamas išvadą ekspertas nevertino visų tam reikšmingų duomenų. Anot apeliantų, G. S. turėjo rimtų psichikos sveikatos sutrikimų dar iki pradedant bendrauti „Facebook“ susirašinėjimo programėle su R. A., todėl G. S. konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas (duomenys neskelbtini) tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susijęs su nuteistojo veiksmais. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

37. Byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados patvirtina, kad nukentėjusiajam G. S. konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl R. A. veiksmų, ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tyrimą atliko teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė E. K., turinti 4 metų darbo ekspertu stažą, ir teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. P., turinti 10 metų darbo ekspertu stažą. Ekspertės įvertino visus byloje pateiktus G. S. medicininius dokumentus nuo pat jo gimimo, tarp jų ir psichiatrų/psichologų, pas kuriuos nukentėjusysis lankėsi tiek prieš nagrinėjamą įvykį, tiek po jo, medicininius įrašus, taip pat globos namų „duomenys neskelbtini“ įvertinimo išvadas, socialinės paramos centro, švietimo pagalbos tarnybos pateiktą informaciją, nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir tyrimo metu atlikto stebėjimo, pusiau struktūruoto pokalbio su G. S. metu gautus duomenis. Ekspertizės akte aprašyti ir įvertinti medicininiuose dokumentuose užfiksuoti susirgimai, traumos, psichologinė būsena, duomenys apie G. S. šeimynines aplinkybes, santykius su artimos aplinkos asmenimis, esami santykiai su draugu. Nustatyta, kad pirma vaikų ir paauglių psichiatrės konsultacija buvo teikta 2012 m. lapkričio 6 d. dėl vagiliavimo mokykloje. 2016 m. sausio 27 d. G. S. konsultuotas ambulatoriškai dėl elgesio problemų, pykčio protrūkių, nuotaikos kaitos. 2016 m. rugpjūčio 9 d. – 2016 m. rugpjūčio 29 d. nukentėjusysis gydytas vaikų psichiatrijos skyriuje dėl vagiliavimo, greito susierzinimo, pykčio protrūkių, dažnos nuotaikos kaitos. 2017 m. kovo 15 d. – 2017 m. kovo 31 d. G. S. tris kartus konsultuotas psichologės dėl netinkamo elgesio mokykloje. Aptarti duomenys rodo, kad G. S. nuo vaikystės turėjo emocinių sutrikimų, tačiau psichiatrų buvo konsultuotas tik dėl elgesio problemų (pykčio protrūkių, nuotaikos kaitos), vagiliavimo, netinkamo elgesio mokykloje, tačiau niekada dėl mėginimo nusižudyti. Tačiau po patirtos 2018 m. vasario 14 d. neigiamos seksualinio pobūdžio patirties G. S. net kelis kartus mėgino nusižudyti, neapleisdavo suicidinės mintys. Tai patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys. 2018 m. balandžio 30 d. – 2018 m. birželio 5 d. G. S. 5 kartus konsultuotas vaikų psichologės dėl nestabilios vaiko emocinės būsenos, elgesio problemų, alkoholio vartojimo. 2019 m. lapkričio 25 d. – 2019 m. gruodžio 6 d. G. S. buvo gydomas vaikų psichiatrijos skyriuje dėl tyčinio apsinuodijimo medikamentais (benzodiazepinais, tavegiliu). 2020 m. sausio 7 d. konsultuotas vaikų ir paauglių psichiatrės dėl miego sutrikimų, 2020 m. lapkričio 9 d. konsultuotas psichiatrės. 2021 m. spalio 3 d. – 2021 m. spalio 20 d. gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl ketinimų nusižudyti (kairio dilbio susipjaustymo), liūdnos nuotaikos, prasto miego. Būtent šio gydymosi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje metu (2021 m. spalio 18 d.) gydančiam gydytojui G. S. pasipasakojo apie patirtą seksualinę prievartą kai jam buvo 13 metų. Nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) sutrikimas (duomenys neskelbtini). Toliau G. S. dėl tos pačios diagnozės (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 4 d. – 2022 m. kovo 2 d. konsultuotas 6 kartus. 2022 m. kovo 7 d. – 2022 m. kovo 11 d. G. S. gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl liūdnos nuotaikos, suicidinių minčių, nustatyta ta pati diagnozė (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą G. S. gydytas vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje 2022 m. gegužės 11 d. – 2022 m. gegužės 20 d. dėl minčių nusižudyti, savižalos. Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 190–199). Nukentėjusiojo G. S. elgesio analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad byloje nagrinėto įvykio patirtis (seksualinė prievarta oralinio fizinio sąlyčio būdu) lėmė jo elgesio pokyčius, G. S. psichinė būklė suprastėjo, net kelis kartus jis bandė nusižudyti, o suicidinės mintys kilusios sąsajoje su byloje tiriama veika (R. A. veiksmais). Vertinant šiuos faktinius duomenis, byloje padaryta pagrįsta išvada, kad tarp nuteistojo nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai įvertinta ir ekspertizės akte konstatavus, jog G. S. psichikos būsenoje, be kita ko, vyrauja savikalta, pastovus galvojimas apie patirtus psichotraumuojančius įvykius ir R. A. veiksmus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte padarytų išvadų teisingumu. Juolab, kad jas patvirtina ir kiti šioje baudžiamojoje byloje ištirti prieš tai minėti įrodymai.

38. Nukentėjusiojo G. S. teigimu, po susitikimų su R. A. ir patirto įvykio jis juto baimę, nemalonumą, pasikeitė jo mąstymas, pradėjo savęs nemėgti. Apie įvykį papasakojo ligoninėje, nes tikėjosi išėjęs iš ligoninės nusižudyti. Susižalojo dėl pykčio ant savęs ir dėl būsimo tyrimo (t. 1, b. l. 190–199). Apie patirtos seksualinės prievartos traumuojantį poveikį, neigiamas pasekmes G. S. sveikatai galima spręsti ir iš nukentėjusiojo sesers D. S. aptartų parodymų apie nukentėjusiojo pablogėjusią emocinę būseną, suicidines mintis po nagrinėjamo įvykio. Aptartų duomenų visuma pagrindžia tiesioginį priežastinį ryšį tarp nustatytų R. A. seksualinio prievartavimo veiksmų ir mažamečiui G. S. atsiradusių pasekmių ((duomenys neskelbtini), vertinamo kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas). Šiuos nuteistojo R. A. nusikalstamus veiksmus apygardos teismas tinkamai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl paskirtos bausmės

39. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2, 3 dalys).

40. Šiuo atveju parenkant bausmes atsižvelgta į tai, kad R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinta ir tai, kad R. A. padarė vieną nesunkų, du apysunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimus. Už nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 3 iki 13 metų. Vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgtina į tai, kad R. A. ankstesnis teistumas buvo išnykęs (t. 4, b. l. 154–155), tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. Jis taip pat baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 158– 164, 165), nedirba (t. 4, b. l. 168), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 6, b. l. 9), gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 8), nevedęs, turi mažametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visumą bausmei individualizuoti reikšmingų duomenų, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 309 straipsnio 1, 2 dalis, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą skyrė laisvės atėmimo bausmes, neviršijančias sankcijos vidurkio, artimesnes sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esantį įrodymų visetą, konstatuoja, kad šioje byloje nuteistajam paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už visas nusikalstamas veikas paskirtos atskiros bausmės, tiek skirta apėmimo būdu subendrinta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

41. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo jo ginamajam paskirti švelnesnes bausmes, tai siedamas ir su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu. Pastarosios teisės normos taikymas yra galimas tik tuo atveju, kai nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistasis savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie savo nusikalstamas veikas, todėl svarstyti dėl nuteistajam paskirtų bausmių švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės. Pagal įstatymo prasmę ir teismų praktiką, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-289/2011, Nr. 2K-161-303/2023 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. A. bausmę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tad šiuo atveju nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos, kurios suteiktų bent prielaidas svarstyti dėl šio straipsnio nuostatų taikymo. Vertinant nuteistojo R. A. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pavojingumą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, pažymėtina, kad jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą, patvirtinančių, kad pagal sankciją nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje nenustatyta (BK 54 straipsnio 3 dalis). Iš esmės jokių priešingą išvadą pagrindžiančių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Viena iš R. A. padarytų nusikalstamų veikų yra labai sunkus tyčinis nusikaltimas, todėl atidėti arba iš dalies atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį taip pat nėra galimybės.

42. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam R. A. yra teisėta ir pagrįsta. Teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje nenustatyta. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą taip pat nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

43. Apeliaciniame skunde prašoma nukentėjusiojo G. S. vardu pateiktą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, tačiau nenurodoma argumentų, kuriais būtų ginčijami iš nuteistojo R. A. nukentėjusiojo naudai priteisto civilinio ieškinio klausimai. Pažymėtina, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu tik tuomet, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu skundžiamo nuosprendžio išvada dėl nuteistojo R. A. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nekeičiama, todėl teisinio pagrindo tenkinti minėtą prašymą nėra. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantų siekis priimti išteisinamąjį nuosprendį R. A. atžvilgiu apibrėžia pačias plačiausias skundo ribas, teisėjų kolegija pasisakys ir dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos pagrįstumo.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai. Neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šių kriterijų visuma leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Tuo pačiu teismas turi atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Bylos įrodymai patvirtina, kad R. A. seksualiai prievartavo mažametį G. S., dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė (duomenys neskelbtini) sutrikimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl to, kad nukentėjusiajam G. S. nustatyti nusikalstami nuteistojo veiksmai sukėlė skaudžius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sutrikdė psichikos sveikatą, sukėlusią jam ir (duomenys neskelbtini) sutrikimą. Šie padariniai buvo nuo įvykio praėjus net keliems metams. Nusikalstamų veiksmų pasekmes patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 6, b. l. 9), turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (t. 2, b. l. 179; t. 5, b. l. 117–118; t. 6, b. l. 68). Atsižvelgtina ir į R. A. nustatytus sveikatos sutrikimus (t. 6, b. l. 10–16). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo naudai iš R. A. priteista 5 000 Eur suma. Panašaus pobūdžio bylose paprastai yra priteisiamos nuo 1 000 Eur iki 12 000 Eur dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-469-303/2016, Nr. 2K-21-788/2018, Nr. 2K-240-689/2018, Nr. 2K-322-719/2018, Nr. 2K-61-689/2019, Nr. 2K-288-648/2019, Nr. 2K-36-489/2020 ir kt.), tačiau paminėtos sumos turi būti vertinamos atsižvelgus tiek į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, tiek ir į besikeičiančią ekonominę situaciją Lietuvoje. Įvertinusi visumą šių duomenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, neatitinka įstatyme apibrėžtų kriterijų ir yra neteisinga. Apygardos teismas taip pat pagrįstai tenkino nukentėjusiojo atstovo advokato prašymą dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo ir, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-372-449/2022), palūkanų pradžią nusprendė skaičiuoti nuo nuteistajam palankesnio momento – nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos, o ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

45. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. A. turtui – keleiviniam automobiliui „Nissan Primera“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabai SSTSST-7132-06, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus daikto numeris; (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Prašymas nepagrįstas, atmetamas. Pažymėtina, prokuroro 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu (t. 5, b. l. 113–114) laikinai apribotas R. A. minėtas turtas siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu civilinio ieškinio išsprendimo klausimas paliekamas nepakeistas, tenkinti prašymo ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą prašomam turtui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą atmesti.