Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-6366-402/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-14
Bylos Nr.: I3-6366-402/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00251-2024-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: V. M.
Atsakovas: valstybės įmonės Registrų centro

Kategorijos

19.3.3Nekilnojamojo daikto registravimas
19.3.4Daiktinių teisių įregistravimas

Administracinė byla Nr. I3-6366-402/2024Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00251-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.3.4; (S) 19.3.6; 55.1.1; 57.2

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 14 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjo V. M. atstovui advokato padėjėjui J. P.,atsakovės valstybės įmonės Registrų centro atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su 2024-03-13 patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus (toliau – Alytaus teritorinis registratorius) 2023-10-05 sprendimą Nr. SPR4-23728 (14.5 E);

2) panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – Vilniaus kadastro tvarkytojas) 2023-10-06 sprendimą Nr. SPR5-22243 (14.4 E);

3) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ RC) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2023-12-19 sprendimą;

4) įpareigoti atsakovę įregistruoti K. M. nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdyje teigia, kad Alytaus teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2023-10-05 sprendimu Nr. SPR4-23728 (14.5E) pareiškėjo prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises atmetė. Vilniaus kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs prašymą, 2023-10-06 sprendimu Nr. SPR5-22243 (MAE) pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tvartas), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Daržinė), ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Šulinys), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – Daiktai), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmetė. VĮ RC Komisija 2023-12-19 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą ir paveldėto turto neįregistravo į Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėjo nuomone, sprendimai yra naikintini.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apylinkės teismas 2023-06-01 civilinėje byloje Nr. e2YT-5422-1136/2023 priėmė sprendimą, kuriame nusprendė pareiškimą patenkinti. Palikimo priėmimui patvirtinti nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi byloje esančiais dokumentais ir priėmė teisingą sprendimą. Peržiūrėjęs dokumentus, nustatė, kad kitų asmenų, galinčių pretenduoti į palikimą, nėra, o kad pareiškėjo tėvas valdė namą su priklausiniais, įrodo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-04-24 raštas Nr. F-120 „Dėl pastatų (duomenys neskelbtini)“, kuriame pažymėta, kad „vadovaujantis seniūnijos namų ūkio knyga Nr. 22, asmenine sąskaita Nr. 898, (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), priklausė gyvenamas namas su priklausiniais prie jo. Šiame name iki mirties gyveno K. M.. Jis tvarkė, valdė šį turtą ir mokėjo mokesčius.“

Panevėžio apylinkės teismas išnagrinėjo visus dokumentus ir įvertinęs visas galimas pasekmes priėmė sprendimą, tačiau VĮ RC atsisako įregistruoti K. M. nuosavybę ir tokiu būdu užkertą kelią paveldėti pareiškėjo tėvo palikimą. Teismui užteko nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tai VĮ RC turėtų užtekti teismo sprendimo.

Papildomai buvo kreiptasi į archyvą dėl duomenų apie ūkinį kiemą. Pateiktuose dokumentuose (4 lapas) nurodyta, kad ūkiui priklauso pastatai – nuosavas namas 1984, 1985 m. Kituose puslapiuose nurodyti tik turimi gyvuliai. Iš patektų dokumentų matyti, kad tuo metu ūkinės knygos nebuvo tinkamai pildomos, nes gyvuliai nurodyti, o pastatai nepažymėti. Jei buvo ūkinis kiemas, vadinasi, buvo ir pastatai.

VĮ RC atsisakė įvykdyti tik jam įstatymo leidėjo pavestas funkcijas, būtent atsisako įregistruoti pareiškėjo tėvo valdytą namą su priklausiniais. Toks atsisakymas yra neteisėtas, todėl pareiškėjo skundas yra pagrįstas. Atsakovė nevykdo valstybės pavestos funkcijos, pažiedžia pareiškėjo teises.

Atsiliepimas

Atsakovė VĮ RC su skundu nesutinka. Jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Registrų centrą su 2023-07-26 prašymu (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 36307399) (toliau – 2023-07-26 prašymas) įrašyti Daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti K. M., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į šiuos Daiktus. Kartu su 2023-07-26 prašymu pateikti dokumentai: Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2023-03-28 parengtos Daiktų kadastro duomenų bylos (toliau – 2023-03-28 kadastro duomenų bylos); Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-06-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5422-1136/2023 (toliau – 2023-06-01 Teismo sprendimas) nuorašas; 2023-07-13 liudijimas, notarinio registro Nr. 3568 (toliau – 2023-07-13 Liudijimas); Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-07-24 raštas Nr. F-83 „Dėl K. M. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)“ (toliau – 2023-07-24 Pažyma).

Žemesnės instancijos teismas

Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Marijampolės skyrius (toliau – Marijampolės kadastro tvarkytojas), išnagrinėjęs pareiškėjo 2023-07-26 prašymą ir su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 4, 11 punktais, 2023-08-03 sprendimu Nr. SPR5-17073 (14.4 E) „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – 2023-08-03 sprendimas) pareiškėjo prašymą įrašyti Daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmetė, nes pateikti dokumentai yra netinkamas juridinis pagrindas įrašyti Daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (2023-07-24 Pažymoje nenurodyta ūkinių knygų įrašų data ir Daiktų įsigijimo pagrindas) ir pateiktos 2023-03-28 kadastro duomenų bylos neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų (jos yra ne iki galo sukomplektuotos).

Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius (toliau – Kauno teritorinis registratorius), išnagrinėjęs pareiškėjo 2023-07-26 prašymą ir su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (čia ir toliau – redakcija iki 2023-12-31) 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 7 punktu, 2023-08-04 sprendimu Nr. SPR4-18224 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – 2023-08-04 sprendimas) pareiškėjo prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus atmetė, nes, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas ir (ar) pakeisti jo duomenys, o, Marijampolės kadastro tvarkytojui priėmus 2023-08-03 sprendimą, Daiktų kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Be to, Kauno teritorinis registratorius 2023-08-04 sprendime nurodė, kad 2023-07-24 Pažyma nėra tinkamas juridinis pagrindas įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus, kadangi šiame dokumente nėra duomenų, kurių metų ūkinių knygų duomenimis remtasi išduodant šį dokumentą, bei nėra nurodytas Daiktų įsigijimo būdas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į VĮ RC su 2023-09-22 prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 36921369) (toliau – 2023-09-22 prašymas) įrašyti Daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti K. M. nuosavybės teises į šiuos Daiktus. Kartu su 2023-09-22 prašymu pateiktas naujas dokumentas – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-09-20 raštas Nr. F-143 „Dėl K. M. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)“ (toliau – 2023-09-20 Pažyma) ir Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ patikslintos 2023-03-28 Daiktų kadastro duomenų bylos.

Alytaus teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023-09-22 prašymą ir su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 7 punktu, 2023-10-05 sprendimu pareiškėjo prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus atmetė, nes įstatymai nenumato galimybės prašomas daiktines teises įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Alytaus teritorinis registratorius 2023-10-05 sprendime nurodė, kad 2023-09-20 Pažymoje duomenys apie Daiktus ir jų savininką yra įrašyti vadovaujantis 2013–2017 metų ūkinės knygos įrašais (tai yra įrašai atlikti po 1991-07-25), todėl minėta pažyma nėra teisinis pagrindas įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus, taip pat šioje pažymoje nėra nurodytas ir statinių įsigijimo būdas.

Vilniaus kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023-09-22 prašymą ir su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 9 punktu, 2023-10-06 sprendimu pareiškėjo prašymą įrašyti Daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmetė, nes, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Registro nuostatai, čia ir toliau – redakcija iki 2023-12-31) 66 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, o Alytaus teritorinis registratorius priėmė 2023-10-05 sprendimą atsisakyti įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas J. P. pateikė Komisijai skundą, pasirašytą 2023-11-06, ir 2023-11-24 patikslintą skundą dėl Alytaus teritorinio registratoriaus 2023-10-05 sprendimo bei Vilniaus kadastro tvarkytojo 2023-10-06 sprendimo, kuriuo prašė šiuos sprendimus panaikinti, motyvuodamas tuo, kad šie sprendimai yra neteisėti, „nes viso nekilnojamojo turto valdymo ir paveldėjimo klausimus jau išnagrinėjo teismas“ ir 2023-06-01 Teismo sprendimu nustatė, kad visą turtą, kurį valdė K. M., paveldėjo V. M.. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo skundą ir patikslintą skundą, priėmė 2023-12-19 sprendimą Nr. CSPR-546 Alytaus teritorinio registratoriaus 2023-10-05 sprendimą ir Vilniaus kadastro tvarkytojo 2023-10-06 sprendimą palikti galioti nepakeistus.

Vadovaujantis Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sąrašas), 2 punktu, 2.1 ir 2.2 papunkčiais, Nekilnojamojo turto registre pastatyti seni statiniai ir daiktinės teisės į juos registruojamos pateikus asmens prašymą, kadastro duomenų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai, o jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti nuo 1989-01-01 iki 1991-07-25 įskaitytinai be nurodytų dokumentų – ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, kurie nurodyti Sąrašo 6 punkte. Vadovaujantis šio Sąrašo 3 punktu, 3.1 ir 3.2 papunkčiais, Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į senus statinius, įgytus pagal sandorį, registruojamos pateikus asmens prašymą, kadastro duomenų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, jeigu statiniai įgyti iki 1949-04-14 įskaitytinai, o jeigu statiniai įgyti nuo 1949-04-14 iki 1991-07-25 įskaitytinai – ir notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose. Vietoj Sąrašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytų dokumentų gali būti pateikiami dokumentai, nurodyti Sąrašo 5 punkte. Vadovaujantis Sąrašo 9 punktu, seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio Sąrašo 2–6 punktuose, Nekilnojamojo turto registre registruojami, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991-07-25, tai yra iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ (toliau – Instrukcija), įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, jeigu pastatai buvo pastatyti (įgyti) iki šios Instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami Nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose asmens (statytojo ar įgijėjo), kuriam prašoma įregistruoti nuosavybės teises, vardu iki 1991-07-25 yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų. Iš to išplaukia, kad sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki Instrukcijos įsigaliojimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007, 2015-05-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2015, 2020-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2020).

Šiuo atveju 2023-03-28 kadastro duomenų bylose komplektuojamose 1A formose „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ nurodyta, kad Gyvenamasis namas pastatytas 1918 m., Tvartas – 1962 m., Daržinė – 1965 m., o 1P formoje „Kitų inžinerinių statinių ir jų dalių kadastro duomenys“ nurodyta, kad Šulinys pastatytas 1967 m.

2023-09-20 Pažymoje, kurios pagrindu pareiškėjas prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus, yra nurodyta, kad K. M. Daiktai priklauso asmeninės nuosavybės teise, vadovaujantis namų ūkio 2013–2017 metų knyga Nr. 22, asmeninė sąskaita Nr. 898, ir nors pats įrašas (jo turinys) nenurodytas, spręstina, kad įrašas galėjo būti atliktas 2013–2017 metais, tai yra po 1991-07-25. Pažymoje nurodytas įrašas namų ūkio 2013–2017 metų knygoje Nr. 22 negali būti laikomas sukeliančiu teisines pasekmes ir patvirtinančiu nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, nes atliktas po Instrukcijos įsigaliojimo. Tai Alytaus teritorinis registratorius nurodė 2023-10-05 sprendime. Komisija taip pat pagrįstai 2023-12-19 sprendime Nr. CSPR-546 nurodė, kad, sutinkant su Alytaus teritorinio registratoriaus 2023-10-05 sprendime nurodytu argumentu, 2023-09-20 Pažyma nėra dokumentas, kurio pagrindu gali būti įregistruotos K. M. nuosavybės teisės į Daiktus.

Siekiant patvirtinti palikimo priėmimą, 2023-06-01 Teismo sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė savo tėvo K. M. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tai yra šiuo 2023-06-01 Teismo sprendimu nebuvo nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. M. valdė Daiktus nuosavybės teisėmis. Tą pagrįstai nurodė Komisija 2023-12-19 sprendime Nr. CSPR-546. Pažymėtina, kad 2023-06-01 Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje paveldimas turtas nėra identifikuojamas. Taigi, 2023-06-01 Teismo sprendimas taip pat nėra dokumentas, kurio pagrindu gali būti įregistruotos K. M. nuosavybės teisės į Daiktus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023-07-13 Liudijimas „suteikia teisę įpėdiniams ar jų įgaliotiems asmenims atstovauti visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant, bet neapsiribojant, <...> Registrų centre, <...> gauti visą informaciją, reikalingą vesti paveldėjimo bylą po K. M. mirties“, ir jame nurodyta, kad „paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas“.

Alytaus teritorinio registratoriaus 2023-10-05 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Kadangi, kaip teisingai nurodyta Vilniaus kadastro tvarkytojo 2023-10-06 sprendime, vadovaujantis Registro nuostatų 66 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, o Alytaus teritorinis registratorius priėmė 2023-10-05 sprendimą atsisakyti įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus, tai Vilniaus kadastro tvarkytojo 2023-10-06 sprendimas, kaip išvestinis iš Alytaus teritorinio registratoriaus 2023-10-05 sprendimo, taip pat yra pagrįstas ir teisėtas, tad jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Komisijos 2023-12-19 sprendimas Nr. CSPR-546 yra pagrįstas ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, skundas dėl Alytaus teritorinio registratoriaus 2023-10-05 sprendimo, Vilniaus kadastro tvarkytojo 2023-10-06 sprendimo, Komisijos 2023-12-19 sprendimo Nr. CSPR-546 panaikinimo yra nepagrįstas, todėl teismas neturėtų patenkinti skunde suformuluoto prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo:

1) panaikinti Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus sprendimą Nr. SPR4-23728 (14.5 E);

2) panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius sprendimą Nr. SPR5-22243 (14.4 E);

3) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023-12-19 sprendimą;

4) įpareigoti atsakovę įregistruoti K. M. nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą (b. l. 36–37).

Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į VĮ RC su 2023-07-26 prašymu (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 36307399) (b. l. 56) įrašyti nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti K. M., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į šiuos Daiktus. Kartu su 2023-07-26 prašymu pateikti dokumentai: 2023-06-01 Teismo sprendimo nuorašas; 2023-07-13 Liudijimas; 2023-07-24 Pažyma.

Marijampolės kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023-07-26 prašymą ir su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 4, 11 punktais, 2023-08-03 sprendimu Nr. SPR5-17073 (14.4 E) „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ (b. l. 50–52) pareiškėjo prašymą įrašyti Daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmetė, nes pateikti dokumentai yra netinkamas juridinis pagrindas įrašyti Daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (2023-07-24 Pažymoje nenurodyta ūkinių knygų įrašų data ir Daiktų įsigijimo pagrindas) ir pateiktos 2023-03-28 kadastro duomenų bylos neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų (jos yra ne iki galo sukomplektuotos).

Kauno teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023-07-26 prašymą (b. l. 56) ir su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija iki 2023-12-31) 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 7 punktu, 2023-08-04 sprendimu Nr. SPR4-18224 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (b. l. 53–55) pareiškėjo prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus atmetė, kadangi, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas ir (ar) pakeisti jo duomenys, o, Marijampolės kadastro tvarkytojui priėmus 2023-08-03 sprendimą, Daiktų kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Be to, Kauno teritorinis registratorius 2023-08-04 sprendime nurodė, kad 2023-07-24 Pažyma nėra tinkamas juridinis pagrindas įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus, kadangi šiame dokumente nėra duomenų, kurių metų ūkinių knygų duomenimis remtasi išduodant šį dokumentą, bei nėra nurodytas Daiktų įsigijimo būdas.

Pareiškėjas kreipėsi į VĮ RC su 2023-09-22 prašymu (b. l. 57) įrašyti Daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti K. M. nuosavybės teises į šiuos Daiktus. Kartu su 2023-09-22 prašymu pateiktas naujas dokumentas – 2023-09-20 Pažyma ir Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ patikslintos 2023-03-28 Daiktų kadastro duomenų bylos.

Alytaus teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023-09-22 prašymą ir su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 7 punktu, 2023-10-05 sprendimu pareiškėjo prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus atmetė (b. l. 58–60), nes įstatymai nenumato galimybės prašomas daiktines teises įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Alytaus teritorinis registratorius 2023-10-05 sprendime nurodė, kad 2023-09-20 Pažymoje duomenys apie Daiktus ir jų savininką yra įrašyti vadovaujantis 2013–2017 metų ūkinės knygos įrašais (tai yra įrašai atlikti po 1991-07-25), todėl minėta pažyma nėra teisinis pagrindas įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus, taip pat šioje pažymoje nėra nurodytas ir statinių įsigijimo būdas.

Vilniaus kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023-09-22 prašymą ir su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 9 punktu, 2023-10-06 sprendimu pareiškėjo prašymą įrašyti Daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmetė (b. l. 61–62), nes, vadovaujantis Registro nuostatų 66 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, o Alytaus teritorinis registratorius priėmė 2023-10-05 sprendimą atsisakyti įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas, pagal kurį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra duomenų iš jam pateiktų dokumentų perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti į registrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių nustatymą. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, buvo išvardyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Registro nuostatų 25 punkte buvo numatyta, kad pateikti prašymą mirusio asmens vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1312/2014, 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2976/2012, 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011).

Vadovaujantis Sąrašo“ 2 punktu, 2.1 ir 2.2 papunkčiais, Nekilnojamojo turto registre pastatyti seni statiniai ir daiktinės teisės į juos registruojamos pateikus asmens prašymą, kadastro duomenų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai, o jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti nuo 1989-01-01 iki 1991-07-25 įskaitytinai be nurodytų dokumentų – ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, kurie nurodyti Sąrašo 6 punkte. Vadovaujantis šio Sąrašo 3 punktu, 3.1 ir 3.2 papunkčiais, Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į senus statinius, įgytus pagal sandorį, registruojamos pateikus asmens prašymą, kadastro duomenų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, jeigu statiniai įgyti iki 1949-04-14 įskaitytinai, o jeigu statiniai įgyti nuo 1949-04-14 iki 1991-07-25 įskaitytinai – ir notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose. Vietoj Sąrašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytų dokumentų gali būti pateikiami dokumentai, nurodyti Sąrašo 5 punkte. Vadovaujantis Sąrašo 9 punktu, seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio Sąrašo 2–6 punktuose, Nekilnojamojo turto registre registruojami, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991-07-25, tai yra iki Instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“, įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, jeigu pastatai buvo pastatyti (įgyti) iki šios Instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami Nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose asmens (statytojo ar įgijėjo), kuriam prašoma įregistruoti nuosavybės teises, vardu iki 1991-07-25 yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų. Iš to išplaukia, kad sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki Instrukcijos įsigaliojimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007, 2015-05-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2015, 2020-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2020).

Nagrinėjamu atveju 2023-03-28 kadastro duomenų bylose komplektuojamose 1A formose „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ (b. l. 77–78, 80–83) nurodyta, kad Gyvenamasis namas pastatytas 1918 m., Tvartas – 1962 m., Daržinė – 1965 m., o 1P formoje „Kitų inžinerinių statinių ir jų dalių kadastro duomenys“ nurodyta, kad Šulinys pastatytas 1967 m.

2023-09-20 Pažymoje (b. l. 73), kurios pagrindu pareiškėjas prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus, yra nurodyta, kad K. M. Daiktai priklauso asmeninės nuosavybės teise, vadovaujantis namų ūkio 2013–2017 metų knyga Nr. 22, asmeninė sąskaita Nr. 898, ir nors pats įrašas (jo turinys) nenurodytas, darytina išvada, kad įrašas galėjo būti atliktas 2013–2017 metais, tai yra po 1991-07-25. Pažymoje nurodytas įrašas namų ūkio 2013–2017 metų knygoje Nr. 22 negali būti laikomas sukeliančiu teisines pasekmes ir patvirtinančiu nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, nes atliktas po Instrukcijos įsigaliojimo. Tai Alytaus teritorinis registratorius nurodė 2023-10-05 sprendime. Komisija taip pat pagrįstai 2023-12-19 sprendime Nr. CSPR-546 nurodė, kad, sutinkant su Alytaus teritorinio registratoriaus 2023-10-05 sprendime nurodytu argumentu, 2023-09-20 Pažyma nėra dokumentas, kurio pagrindu gali būti įregistruotos K. M. nuosavybės teisės į Daiktus.

2023-06-01 Teismo sprendimu, sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė savo tėvo K. M. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tai yra šiuo 2023-06-01 Teismo sprendimu nebuvo nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. M. valdė Daiktus nuosavybės teisėmis. Tą pagrįstai nurodė Komisija 2023-12-19 sprendime Nr. CSPR-546. 2023-06-01 Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje paveldimas turtas nėra identifikuojamas. Taigi, 2023-06-01 Teismo sprendimas taip pat nėra dokumentas, kurio pagrindu gali būti įregistruotos K. M. nuosavybės teisės į Daiktus. 2023-07-13 Liudijimas „suteikia teisę įpėdiniams ar jų įgaliotiems asmenims atstovauti visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant, bet neapsiribojant, <...> Registrų centre, <...> gauti visą informaciją, reikalingą vesti paveldėjimo bylą po K. M. mirties“, ir jame nurodyta, kad „paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas“.

Taigi, teismas sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis ir mano, jog Alytaus teritorinio registratoriaus 2023-10-05 sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo, kadangi Vilniaus kadastro tvarkytojo 2023-10-06 sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Registro nuostatų 66 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, o Alytaus teritorinis registratorius priėmė 2023-10-05 sprendimą atsisakyti įregistruoti K. M. nuosavybės teises į Daiktus. Vadinasi, Vilniaus kadastro tvarkytojo 2023-10-06 sprendimas, kaip išvestinis iš Alytaus teritorinio registratoriaus 2023-10-05 sprendimo, taip pat yra pagrįstas, teisėtas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Komisijos 2023-12-19 sprendimas Nr. CSPR-546 yra pagrįstas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, skundas dėl Alytaus teritorinio registratoriaus 2023-10-05 sprendimo, Vilniaus kadastro tvarkytojo 2023-10-06 sprendimo, Komisijos 2023-12-19 sprendimo Nr. CSPR-546 panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Netenkinus skundo dėl prašymo panaikinti Alytaus teritorinio registratoriaus 2023-10-05 sprendimą, Vilniaus kadastro tvarkytojo 2023-10-06 sprendimą ir Komisijos 2023-12-19 sprendimą Nr. CSPR-546, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę įregistruoti K. M. nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (žr. LVAT 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje AS-121-822/2019). Teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, jog pareiškėjas su pirminiu skundu teismui pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-04-24 raštą Nr. F-120 „Dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 8), kuris su pareiškėjo 2023-07-26 prašymu ar su 2023-09-22 prašymu VĮ RC nebuvo teiktas, ir Nekilnojamojo turto registro ir (ar) kadastro tvarkytojų nebuvo vertintas, todėl šio rašto reikšmė priimtų sprendimų teisėtumui neturi įtakos, kadangi viešojo administravimo subjektas šio dokumento sprendimų priėmimo metu neturėjo ir jo nevertino. Taip pat pažymėtina, jog patikslinto skundo motyvas, kad papildomai buvo kreiptasi į archyvą dėl duomenų apie ūkinį kiemą ir kad pateiktuose dokumentuose (4 lapas) nurodyta, jog ūkiui priklauso pastatai – nuosavas namas 1984, 1985 m., o kituose puslapiuose nurodyti tik turimi gyvuliai, teismo nevertinamas, nes jokie dokumentai, kuriuos galimai iš archyvo gavo pareiškėjas, su 2023-07-26 prašymu ar su 2023-09-22 prašymu VĮ RC nebuvo teikti ir nėra pateikti teismui.

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas visa apimtimi.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas atmestas, pareiškėjas nelaikytinas bylą laimėjusia šalimi, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40, 41 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė