Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. P. Č. parodė, kad 2015-12-09 apie 17.30 val. važiavo iš darbo apie 25 km/h greičiu. Matė, kad vienas automobilis važiavo priešpriešais, o jis privažiavo perėją, tačiau per vėlai pamatė pėsčiąją, kuri ėjo jam iš kairės, stabdė, tačiau jau buvo per vėlu, partrenkė ją. Tuo metu buvo tamsus paros metas, nors gatvė buvo apšviesta, tačiau buvo prastas matomumas, lijo. Jaučiasi kaltas dėl eismo įvykio, niekada nėra turėjęs jokių avarijų, dirba vairavimo instruktoriumi, jo vairavimo stažas . Perėja jam buvo žinoma, nes jos nuolat tuo keliu važiuoja. Žino, kad yra pareikštas civilinis ieškinys, tačiau jis jam per didelis – 982,36 Eur turtinės žalos sutinka atlyginti, tačiau 10000 Eur neturtinė žala pernelyg didelė, tokių pajamų kaltinamasis neturi. Jo pajamos – 400 Eur pensija ir 410 Eur darbo užmokestis. Gyvena su sutuoktine ir pilnamete dukra, kuri serga psichine liga ir yra jo išlaikoma, nes niekur nedirba, tik gauna invalidumo pašalpą.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo G. P. Č. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- nukentėjusioji A. V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-09 apie 17.30 val. ėjo iš namų ir norėjo eiti į K. Baršausko g. kitoje gatvės pusėje esančią stotelę, todėl jai prieš tai reikėjo pereiti Riomerio g. į kitą važiuojamosios dalies pusę. Priėjus prie nereguliuojamos, kelio ženklais pažymėtos pėsčiųjų perėjos, kuri yra prie buvusios parduotuvės „Fresh“ sustojo. Transporto priemonių buvo gana daug. Tuo metu buvo tamsus paros metas, tačiau gatvės apšvietimas įjungtas, todėl matomumas buvo geras. Stovėdama praleido visus jai iš kairės pusės, t. y. nuo Gravrogkų g. važiavusius automobilius ir įsitikinusi, kad nieko nėra ramiai ėjo per gatvę. Prieš įžengdama į gatvę matė, kad dešinėje dar prie žiedo buvo automobilis, tačiau jis buvo gana toli, todėl ji buvo įsitikinusi, kad laisvai spės praeiti. Jau baigiant praeiti beveik visą gatvę staiga pajuto smūgį į dešinę kūno pusę. Atsigavo ant asfalto ir suprato, kad sužalotas stuburas, kadangi norėjo keltis, bet negalėjo. Koks automobilis parbloškė - nežino, jis važiavo nuo K. Baršausko g. link Gravrogkų g. Eismo įvykio metu lijo smulkus lietus, todėl važiuojamoji kelio dalis buvo šlapia. Tuoj pat į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Kito automobilio vairuotojas iškvietė medikus, kurie ją išvežė į Kauno klinikas. Nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjo ir gydosi iki šiol. Ją parbloškusio automobilio vairuotojas jai skambino ir sakė, kad jai žalą atlygins jo draudimas (b. 1. 29-30).

- liudytojas K. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-09 vairavo automobilį VW Golf, važiavo Kaune, Riomerio gatve nuo Biržiškų gatvės, ties Riomerio gatvės namu Nr. 1 esančios pėsčiųjų perėjos sustojo praleisti ja ėjusios pėsčiosios. Prieš jo automobilį, praleisti minėtos pėsčiosios buvo sustojęs dar vienas automobilis, kurio markės neatsimena. Pagal K. R. važiavimo kryptį moteris ėjo iš dešinės į kairę. Ji ėjo pakankamai lėtai, nebėgo. Tuo metu į Riomerio gatvę įsuko automobilis Mazda 2. Tik įsukęs jis nestabdė ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją. Jo greitis galėjo būti apie 30 km/h. Pagal jo važiavimo kryptį pėsčioji ėjo iš kairės į dešinę. Iš karto po smūgio vairuotojas pradėjo stabdyti ir sustojo. Moteris nukrito prie K. R. automobilio. Automobilio, partrenkusio moterį, vairuotojas taip pat išlipo iš savo automobilio ir kartu su juo buvo prie nukentėjusiosios (b.1. 33);

- iš 2016-01-13 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus apžiūros protokolo nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas G. A. C. pagal medicininius dokumentus pateikė išvadą, kad A. V. nustatyta žaizda pakaušio srityje, XII krūtinkaulio, I, II ir V juosmeninių slankstelių lūžiai, nukentėjusios sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34-35);

- kelių eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukose užfiksuota eismo įvykio vieta Kaune, M. Riomerio gatvėje, pėsčiųjų perėjoje ties namu Nr. 1, taip pat užfiksuota, kad automobilis Mazda 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įskeltu priekiniu stiklu stovi galiniais ratais ant perėjos, jo vairuotojas rodo vietą perėjoje, kurioje buvo kliudyta pėsčioji (b. l. 8);

- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyr. patrulio V. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-12-09 apie 17.34 val. Kaune, M. Riomerio gatvėje, ties namu Nr. 1, kurio metu automobilis Mazda 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė moterį ėjusią per pėsčiųjų perėją, nurodyta, kad vairuotojas G. P. Č. paaiškino, kad partrenkė moterį, nes jos nepastebėjo, užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kelio danga šlapia, lijo lietus, pėsčiųjų perėja apšviesta (b. l. 5);

- alkotesterio parodymais G. P. Č. eismo įvykio metu buvo blaivus (b. l. 16);

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Kelių eismo taisyklių 30 punktas nustato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog jis, išvažiavęs iš žiedo, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepamatė jam iš kairės pusės einančios pėsčiosios ir ją parbloškė. Nukentėjusioji A. V. V. parodė, kad einant į K. Baršausko gatvėje esančią stotelę, priėjus prie nereguliuojamos kelio ženklais pažymėtos pėsčiųjų perėjos, ji sustojo. Įsitikinusi, kad eiti per gatvę saugu, ji ėjo per gatvę, kol baigiant praeiti visą gatvę pajuto smūgį į dešinę kūno pusę ir buvo parblokšta. Iš byloje pateikto tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad G. P. Č., 2015-12-09 apie 17.30 val. vairuodamas automobilį Mazda 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kaune, Riomerio gatve, nuo Baršausko gatvės link Biržiškų gatvės, ties namu Nr. 1, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės, ėjusiosios pėsčiosios A. V. V., ją parbloškė ir sužalojo. Liudytojas K. R., nurodęs, kad jis sustojo praleisti per perėją norėjusios eiti pėsčiosios, ši per perėją ėjo lėtai, nebėgo, o iš priekio atvažiavęs, iš žiedo įsukęs automobilis Mazda 2, nestabdė ir pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik G. P. Č. neteisėti veiksmai – KET 30 punkto pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti, taigi tarp G. P. Č. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. G. P. Č. neatsargios formos kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Sprendžiant kaltinamojo G. P. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas G. P. Č. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir R. Č. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato (b. l. 120-121). R. Č. prašyme bei apklausta teisiamojo posėdžio metu (2016-08-02 teisiamasis posėdis, b. l. 127-130) nurodė, kad ji yra kaltinamojo dukterėčia, jų savitarpio santykiai yra geri ir artimi, jie dirba vienoje įmonėje, ji yra kaltinamojo tiesioginė vadovė, dirba vairavimo mokyklos (duomenys neskelbtini) direktore, o kaltinamasis jos pavaduotojas. Ji žino, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ji iš karto atvyko į eismo įvykio vietą, nukentėjusioji jau buvo išvežta į gydymo įstaigą, ji matė, kad kaltinamasis jaučiasi blogai, pergyveno dėl to, kas įvyko. Ji pažįsta kaltinamąjį 33 metus, mato, kad jo sveikata prastėja dėl pergyvenimo, jis labai stengiasi tinkamai atlikti savo pareigas, dabar vairuoja ypatingai atidžiai. Ji kaip jo dukterėčia, kaip tiesioginė vadovė gali daryti didelę įtaką, patarti jam. Ji pati nėra teista, nebuvo bausta administracine tvarka, yra įsitikinusi, jog darys dėdei G. P. Č. teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų. Nei prokurorė nei nukentėjusieji neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką.

G. P. Č. padarė neatsargų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma (BK 11 str. 2 d., 16 str. 3 d.), nusikalto būdamas neteistas (b. l. 49), visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką tiek iš karto po įvykio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismas neabejoja, kad kaltinamasis nuoširdžiai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailisi. Taigi dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo G. P. Č. veiksmais yra padaryta žala nukentėjusiajai A. V. V.. Nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą įsipareigojo atlyginti draudimo bendrovė, kuri yra įtraukta byloje civiliniu atsakovu. Pažymėtina, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą arba įsipareigotų ją atlyginti. Įstatymas šiuo atveju nereikalauja visiško žalos atlyginimo bei nenumato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta, todėl būtent teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, nustato, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį galima būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingu asmeniu šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta draudimo įmonė – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, kuri transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties su G. P. Č. pagrindu privalo atlyginti žalą esant draudiminiam įvykiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas netgi neturėdamas visų įrodymų, pripažino nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, o neturtinę žalą sutinka ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai iš dalies – 3000 Eur, tačiau ši civilinio atsakovo neginčijama žalos atlyginimo dalis nebuvo sumokėta nukentėjusiajai, nes nukentėjusioji negalėjo pateikti nei vienos banko sąskaitos numerio, į kurią turėtų būti pervestas žalos atlyginimas, todėl civilinis atsakovas 2016-10-17 teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo nurodytas lėšas nedelsiant po nuosprendžio priėmimo pervesti per paštą (b. l. 156-160). Esant šiems duomenims, įvertinus juos aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigti, kad toks įsipareigojimas atlyginti žalą nėra tinkamas asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisinio pagrindo nėra. Taigi, nors nagrinėjamu atveju žala bus atlyginta ne paties kaltininko, tačiau žalą nukentėjusiajai žalą atlygins kaltinamojo draudimo bendrovė, su kuria šis buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, mokėjo draudimo įmokas, todėl teismas sprendžia esant nustatytą ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

Įvertinus kitas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo G. P. Č. asmenybę – yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 44), į VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitą neįtrauktas (b. l. 42) galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 45-48), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, atsiprašė nukentėjusiosios, jo elgesį iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje G. P. Č. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.).

Atsižvelgiant į laiduotojos R. Č. asmenines savybes: ji yra dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 121-122), neturi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 123-124), neteista, nurodė artimai bendraujanti su kaltinamuoju tiek asmeniškai, tiek ir kaip tiesioginė vadovė atliekant darbines pareigas, todėl teismas daro išvadą, jog ji dėl savo pozityvių asmeninių savybių darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra verta teismo pasitikėjimo.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju, įvertintina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, G. P. Č. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, ankščiau neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, nors ankščiau yra baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 45-48). G. P. Č. nurodo, jog jo vairavimo stažas yra 48 metai, per tą laiką jis nėra sukėlęs eismo įvykio, kurių metu būtų sužaloti asmenys. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad jis nėra linkęs piktnaudžiauti jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, o vien tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti BK 67 straipsnio 1, 3 dalyse bei 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokios praktikos laikosi ir formuoja aukštesnės instancijos teismas, pavyzdžiui nutartyje Nr. 1A-714-290/2015, Kauno apygardos teismas. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, nes bylos teisminis nagrinėjimas gali būti atnaujinamas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajam yra netikslingas.

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš civilinių atsakovų 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad po įvykio visą laiką jaučiasi blogai, kenčia nuolatinius skausmus, jaučia nerimą ir baimę Ji gydytojų nurodymu buvo nedarbinga 6 mėnesius, nors klinikose buvo gydoma dvi dienas, tačiau vėliau perkelta reabilitacijai. Toliau gydosi masažais, elektromagnetu. Iki įvykio ji dirbo valytoja, tačiau dėl patirto traumos sunkaus darbo dirbti nebegali, nes nuolat skauda nugarą. Jos emocinė būklė labai pablogėjo, ir dėl to ji neteko darbo, jai reikalinga artimųjų (motinos) pagalba, metinių švenčių metu (per Kalėdas) ji jautėsi labai blogai, todėl negalėjo jose pilnavertiškai dalyvauti. Parodė, kad dėl įvykio susirgo depresija, nuo kurios gydosi nuo 2016-04-20, lankosi pas gydytoją – psichiatrą, ši liga linkusi atsikartoti visą gyvenimą, autoįvykio pasekmes jaučia iki šiol, yra susirūpinusi dėl savo sveikatos būklės ateityje. Dėl tokios jos emocinės būklės kenčia jos nepilnametis sūnus. Kadangi yra atleista iš darbo, jos šeima neturi pajamų šaltinio, ji gyvena socialiniame būste, augina sūnų, būstą ir vaiką padeda išlaikyti motina.;

Nukentėjusioji nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog ji iki šiol jaučia skausmą, baimę, nerimą, ėmė nepasitikėti savimi ir kitais asmenimis, susirgo depresija, jai reikalinga kitų asmenų pagalba, ji negali pilnavertiškai bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku. Reikalavimą A. V. V. grindė savo paaiškinimais ir medicinos dokumentų išrašu (b. l. 155). Teismas sprendžia, kad nukentėjusios paaiškinimai yra pakankamas įrodymas pagrįsti neturtinės žalos buvimo faktui, kadangi tokie ieškovės išgyvenimai turėjo neigiamos įtakos jos gyvenimui.