- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-342-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08021-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- S. A.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui S. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Kauno energija“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo pašė priteisti iš atsakovo S. A. 410,05 Eur skolą, 9,71 Eur delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia pastato buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui šilumą buto ir pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti bei apskaičiuoja mokesčius už suvartotą šilumą ir pateikia buitiniam šilumos vartotojui sąskaitą už suvartotą šilumą apmokėti. Šiluma bute yra vartojama, tačiau atsakovas už ją nemoka. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, susidarė skola, nes neatsiskaityta: už patalpų šildymą ir vandens pašildymą laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. (imtinai). Be to, atsakovui nesumokėjus už buto komunalines paslaugas, tame tarpe ir šilumos energiją, už kiekvieną praleistą dieną yra skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ir 9,71 Eur delspinigių, susidariusių už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d.
Atsiliepimas
2. Atsakovas S. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovės AB „Kauno energija“ sąskaitoje už šilumą pateikta informacija yra netiksli, neaiški ir neišsami. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė neįvertino, jog dalyje (duomenys neskelbtini) namo butų yra išgriautos vidinės sienos, virtuvė sujungta su kambariu, vonia sujungta su tualetu ir dalimi koridoriaus, dalis balkono prijungta prie kambario (22 butas) ir t.t. Todėl sąskaitose nurodytas (duomenys neskelbtini) namo naudingas plotas 2532,79 kv. metrai nėra pagrįstas, tikslus ir teisingas, dėl ko mokestis už pateiktos šilumos kiekį kiekvienam vartotojui apskaičiuojamas neteisingai. Pažymėjo, kad ieškovei suteikta teisė patekti į šilumos vartotojo patalpas ir ji turi galimybę patikrinti, ar nėra pasikeitę duomenys, remiantis kuriais skaičiuojamas mokesčio dydis už vartotojo suvartotą šilumos kiekį. Jis nustatė, kad jo buto aukštis yra 2,44 m, o tūris yra (27,92 x 2,44) – 68,125 m³. Atsakovui pareikalavus pateikti įrodymus, pagrindžiančius tai, kad jo buto aukštis yra 2,5 m., ieškovė nurodė, jog buto aukštis nustatytas remiantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kur nurodyta, kad butų aukščiai negali būti mažesni negu 2,5 m. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namas pastatytas 1974 m., todėl minėto reglamento nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Papildomai nurodė, kad AB „Kauno energija“ 2023 m. birželio 30 d. rašte „(duomenys neskelbtini) dėl cirkuliacijos“ nurodyta: „Kadangi pastate (duomenys neskelbtini) butų aukščiai yra nevienodi, tai šiluma patalpų šildymui paskirstoma proporcingai jų tūriams“. Taigi ieškovė padidino jo buto tūrį, dėl ko jis ilgą laiką permokėdavo už šilumą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė papildomai nurodė, kad apskaičiuodama vartotojams suteiktų paslaugų kainą vadovaujasi statybos techniniu reglamento STR 2.02.01:2004 XI skirsniu, kurio 10 lentelėje nurodytas minimalus aukštis – 2,5 m. Jei atsakovui priklausančio buto faktinis aukštis skiriasi nuo nustatyto 2,5 m, atsakovas turi pareigą pateikti buto kadastrinių matavimų bylą, kurioje fiksuojamas ir nurodomas minimo objekto aukštis ir tūris. Ieško atsakovui 2024 m. gegužės 8 d. pateikė atsakymą, kur atsakovui išsamiai paaiškinta kaip atliekami paskaičiavimai, dėl pareigos esant objekto didesniam/mažesniam aukščiui ar tūriui, apie tai pranešti ieškovei. 2024 m. gegužės 8 d. atsakyme ieškovė taip pat nurodė, kad tik gavus nekilnojamojo daikto (buto) kadastrinių matavimų bylą, galės svarstyti suteiktų paslaugų apskaičiavimo pakeitimą. Atsakovas iki šiol jokių įrodymų ieškovei nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. spalio 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo S. A. ieškovei AB „Kauno energija“ 410,05 Eur skolą, 9,71 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad atsakovui S. A. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad už šiam butui, tiektas šildymo ir vandens pašildymo paslaugas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 iki 2024 m. balandžio 30 paskaičiuota bendra įsiskolinimo suma sudaro 410,05 Eur, o pagal priskaičiuotų delspinigių skaičiuoklę priskaičiuota delspinigių nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d. – 9,71 Eur. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs nors dalį skolos.
Atsiliepimas
6. Teismas nurodė, kad atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė el. laiškus, siųstus AB ,,Kauno energija“, kuriuose S. A. nurodo, jog jo buto aukštis ir tūris pagal nurodomą neatitinka fakto, prašo AB ,,Kauno energija“ atlikti paskaičiavimus, grąžinti jam permoką, o skolos mokėti nesutinka. Ieškovė po atsiliepimo į bylą pateikė sąskaitas, kurios siųstos atsakovui nuo 2023 m. kovo mėnesio iki 2024 m. balandžio mėnesio, kur matyti ir paskaičiavimai. Teismas nurodė, kad iš 2024 m. gegužės mėnesį S. A. siųsto atsakymo matyti, kad jis buvo informuotas, jog butams, esantiems (duomenys neskelbtini), taikomas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004. Pagal reglamento XI skirsnio 10 lentelę apskaičiuojamas buto tūris, aukštį (laikant, kad buto aukštis yra 2,5 m) dauginant iš ploto (2,5 m x 27,92 m² = 69,8 m³). Esant neatitikimams, apie tai pats atsakovas turi informuoti AB ,,Kauno energijas“ ir pateikti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, pagal kurią būtų pagrindas perskaičiuoti mokėtinas sumas. Teismas pažymėjo, kad S. A. nepateikė duomenų dėl jo buto tūrio, pagal ką turėtų būti atliekami paskaičiavimai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad ieškovė į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiekė šildymo ir vandens pašildymo paslaugas. Sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo atsakovo prievolė mokėti už suteiktas paslaugas. Teismas sprendė, kadangi atsakovas prievolės nevykdė, laiku neatsiskaitė už ieškovės suteiktas paslaugas, ieškinys laikytinas pagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 410,05 Eur dydžio skolą.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, sprendė, kad atsakovas privalo atsiskaityti su ieškove ir atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 9,71 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur (su PVM) už teisines paslaugas ir 2,13 Eur už registrų išrašų gavimą (viso: 60,43 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantas (atsakovas) S. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
9.1. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovės sąskaitose už šilumą nurodyti duomenys yra klaidingi, yra neteisėta. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sąskaitoje už šilumą turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį. Vartotojas turi teisę reikalauti, kad šilumos tiekėjas įrodytų, jog sąskaitose už šilumą nurodyti duomenys yra tikslūs, aiškūs ir išsamūs. Įstatymas nenumato vartotojui pareigos įrodyti, kad sąskaitose už šilumą nurodyti duomenys yra klaidingi.
9.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 705 įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas STR 2.02.01:2004, 2 punkte nurodyta, kad statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pradedami po šio įsakymo įsigaliojimo. Namas adresu (duomenys neskelbtini) pastatytas 1976 m., todėl STR 2.02.01:2004 nuostatos netaikomos. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, jog sąskaitose nurodytas buto tūris – 69,8 m³, yra teisingas.
9.3. Teismo išvada, kad apeliantas neįvykdė prievolės pateikti šilumos tiekėjui kadastrinių matavimų bylą yra nepagrįsta. Teismas nenurodė, kokiu teisės aktu nustatyta prievolė butų savininkams pateikti šilumos tiekėjui kadastrinių matavimų bylą. Šilumos ūkio įstatyme nėra nurodyta, kad vartotojas privalo pateikti šilumos tiekėjui kadastrinių matavimų bylą. Ieškovė duomenis, kuriais remiantis apskaičiuoja vartotojo mokesčio dydį galėjo paimti iš kadastro duomenų bazės. Be to, prievolė atlikti daugiabučio namo kadastrinius matavimus tenka statytojui.
9.4. Teismas nemotyvuotai atmetė argumentus, kad dalyje (duomenys neskelbtini) namo butų yra išgriautos vidinės sienos, virtuvė sujungta su kambariu, vonia sujungta su tualetu ir dalimi koridoriaus, dalis balkono prijungta prie kambario (22 butas) ir t.t. Todėl sąskaitose už šilumą klaidingai nurodoma, kad namo naudingas plotas yra 2 532,79 m².
9.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad negali nustatyti namo naudingo ploto. Ieškovė turi teisę patekti į vartotojo patalpas ir patikrinti, ar nėra pasikeitę duomenys, remiantis kuriais skaičiuojamas mokesčio dydis už vartotojo suvartotą šilumos kiekį ir nustačius, kad bute atlikta rekonstrukcija – pareikalauti iš vartotojo patikslinti kadastrinius matavimus.
Atsiliepimas
10. Ieškovė AB ,,Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantas nenurodė nė vieno iš įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių byla galėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10.2. Apeliantas nei ieškovei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantui priklausančio buto aukštis skiriasi nuo nurodomo ieškovės sąskaitose. Ieškovė kitų duomenų, kad apeliantui priklausančių patalpų aukštis nėra 2,5 m., neturi.
10.3. Statant pastatą, kuriame yra apeliantui priklausantis butas, galiojo 1971 m. Statybos normos ir taisyklės (SNIP) II-L.1-71, kuriose buvo numatyta, jog butų lubų aukštis – 2,7 m., todėl akivaizdu, kad apeliantui priklausančio buto aukštis negali būt mažesnis kaip 2,5 m. Ieškovei nėra pateikta jokių dokumentų ar duomenų, kurie suteiktų jai teisę, ar galimybę nesivadovauti statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705, XI skirsniu.
10.4. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punkte nustatyta, kad vartotojas privalo pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo–pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Taigi šilumos tiekėjai duomenis gauna iš vartotojų, o jeigu duomenys keičiasi – patikslintą informaciją šilumos tiekėjui privalo pateikti pats vartotojas.
10.5. Ieškovės, kaip šilumos tiekėjo, funkcija yra tinkamai patiekti šilumą savo vartotojams. Ieškovė turi per 120 tūkst. Vartotojų. Vartotojų informacija yra nuolat kintanti, dėl ko yra sudėtinga ją sekti. Be to, Negana to, ieškovės veiksmai, renkant duomenis apie vartotojų turtą galimai pažeistų jų teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
14. Dėl nurodytų priežasčių apelianto atsikirtimai į ieškovo atsiliepimą nepriimami.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
16. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su žilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams (toliau kartu – sąskaita (mokėjimo pranešimas). Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nesudarė rašytinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl aktualus ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas. Minėto aprašo 15.1 punkte numatyta, kad vartotojas privalo atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtina vartotojo pareigą atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją.
18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteista skola už suvartotą šilumos energija, apeliantas nurodo, kad sąskaitose už šilumą, kurių pagrindu priteista skola, yra nurodyti klaidingi duomenys. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl namo dalyje adresu (duomenys neskelbtini) butų atliktų statybos darbų, keitėsi namo naudingas plotas.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Rungimosi proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Taigi atsakovas privalo įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį pagrindžiančias aplinkybes.
20. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas, teigdamas, jog namo, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantis butas, naudingas plotas yra ne 2 532,79 m², kaip nurodyta sąskaitose už šilumą, nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtame name buvo atlikti statybos darbai ir kad dėl šių darbų keitėsi namo naudingas plotas.
21. Antra, priešingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, teisės aktai įtvirtina butų ir kitų patalpų, kuriems tiekiama šilumos energija, pareigą pateikti šilumos tiekėjui reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti duomenis. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės) 133.4 punktą vartotojai privalo pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo–pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai, pasikeitus įregistruotiems duomenims, suinteresuoti asmenys, kuriems žinoma apie tai, kad į šį registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017).
22. Byloje nesant duomenų, kad namo adresu (duomenys neskelbtini) naudingas plotas yra ne 2 532,79 m² ar, kad namo naudingas plotas buvo pakeistas, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė, kad ieškovė sąskaitose už suvartotą šilumos energiją klaidingai nurodo namo naudingą plotą.
23. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovė neįrodė, jog sąskaitose teisingai nurodoma, kad buto tūris yra 69,8 m³. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto vertinimu neturi pagrindo sutikti.
24. Byloje esančiais Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudingas plotas yra 27,92 m². Bylos duomenimis nustatyta, kad buto tūris apskaičiuojamas buto aukštį padauginus iš ploto (2,5 m x 27,92 m² = 69,8 m³). Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad apskaičiuodama buto tūrį remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 (toliau – Reglamentas) XI skirsniu, kuriame numatyta, jog minimalus butų aukštis – 2,5 m. Apeliantas, nesutikdamas su nurodytų duomenų teisingumu, nepateikė jokių jų teisingumą paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nors kaip minėta aukščiau, pareiga pateikti teisingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti reikalingus duomenis šilumos tiekėjui tenka buto savininkui (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktas). Apelianto apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad namas adresu (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1976 m., o Reglamentas įsigaliojo 2004 m. vasario 13 d., taip pat savaime nesuponuoja išvados, kad ieškovė neteisėtai apskaičiuoja mokesčio už suvartotą šilumos energiją dydį.
25. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas teismine tvarka būtų nuginčijęs ieškovės sprendimus dėl šilumos energijos paskirstymo ir mokesčių apskaičiavimo.
26. Teismo vertinimu, ieškovės išrašytos sąskaitos už šilumą atitinka Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Atsižvelgus į laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėn. ik 2024 m. balandžio mėn. sąskaitose nurodytą informaciją, darytina išvada, kad apeliantas turėjo galimybę pasitikrinti, kaip jam buvo apskaičiuoti mokesčiai. Sąskaitose nurodyti skaitiklio rodmenys, suvartotas šilumos patalpų šildymui, karštam vandeniui paruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti kiekis vienetais (kWh), vieneto kaina (Eur), nurodoma, kad mokesčio dydis su PVM apskaičiuotas šilumos kiekį padauginus iš suvartoto vieneto kainos ir pridėjus PVM (Eur). Taip pat pateikti duomenys apie bendrą pastato butuose ir kitose patalpose suvartotą karšto vandens ir šilumos kiekį. Atsižvelgdamas į tai ir aukščiau nurodytą, teismas konstatuoja, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareigos sumokėti įsiskolinimą už suvartotą šilumos energiją pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus.
27. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija delspinigių apskaičiavimo tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo išvadų plačiau nepasisako.
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo S. A. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.