Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-18 · Byla Nr. 1N-64/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-18
Bylos Nr.
1N-64/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Algimantas Venckus
Kategorijos
  • 2.2.4.3.2.2.4.4.2.3.2.1.3.2.12.3.2.12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1N-64/2008Procesinio sprendimo kategorija:2.2.4.3.2.2.4.4.2.3.2.1.3.2.12.3.2.12.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 18 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Jonas Algimantas Venckus,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Linui Belevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismui 2008 m. rugsėjo 5 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje M. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, K. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; E. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; I. D. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; R. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; S. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; G. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; N. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; E. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad prie teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje byloje yra prijungta daug segtuvų, aplankų, kuriuose yra visi UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, taip pat prijungti ūkininko V. V. veiklos dokumentai, G. B. IĮ buhalteriniai dokumentai, UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai. Specialistų išvadose, taip pat ir kaltinamajame akte, cituojant specialistų išvadas, yra nurodoma, kad byloje yra dokumentai, patvirtinantys byloje esančius ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tačiau nenurodoma nei bylos lapas, nei segtuvas, jo lapas, kur tas dokumentas yra.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad byloje yra pareikšti labai didelės apimties kaltinimai, susidedantys iš daugėto veikų. Teisminio nagrinėjimo metu tarp daugybės dokumentų surasti dokumentus, liečiančius atskirus kaltinimų punktus, praktiškai neįmanoma, tai labai apsunkintų ir užtęstų bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, nes jame nenurodyti pagrindiniai duomenys - dokumentai – kuriais yra grindžiamas kaltinimas. Byla neparuošta teisminiam nagrinėjimui, nes byloje esantys duomenys, dokumentai, liečiantys konkrečius kaltinimus iš jų visumos nėra atrinkti, sugrupuoti ir susisteminti.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras skunde prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Prokuroro teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turėtų būti panaikinta.

Galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas numato vienintelį atvejį, kai teismas savo iniciatyva gali perduoti bylą prokurorui – jei nustatoma, jog surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą (Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Jokios kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos savybės, išskyrus iš esmės netinkamą kaltinamojo akto formą ar turinį, negali būti pagrindu gražinti bylą prokurorui, jei jis pats to neprašo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėmis nutartimis yra suformavęs labai aiškią ir nuoseklią šių procesinių normų aiškinimo ir taikymo praktiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, jog nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti priimama tik esant šių sąlygų visumai: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) kaltinamojo akto trūkumai tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; 3) tokie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio nuostatų tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kai kaltinamajame akte nenurodyti Lietuvos Respublikos BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ar punktas, ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą. Konstatavus, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, būtina nustatyti ir nutartyje nurodyti, kokių konkrečių Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, bei argumentuoti, kad šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme (pvz., 2008-10-30 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-404/2008, 2008-10-07 nutartis byloje Nr. 2K-354/2008, 2008-07-01 nutartis byloje Nr. 2K-242/2008 ir kt).

Kaltinamojo akto turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje. Šioje normoje yra pateiktas išsamus ir baigtinis būtinųjų kaltinamojo akto turinio elementų sąrašas, t. y. kaltinamajame akte nurodžius visus Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalaujamus duomenis, bylą nagrinėjantis teismas negali reikalauti, kad akte būtų nurodyti ir dar kokie nors kiti teismo pageidaujami duomenys. Nurodyto straipsnio 4 punkte įtvirtinta, jog kaltinamajame akte turi būti nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Rengiant ir priimant naująjį baudžiamojo proceso kodeksą buvo laikomasi pozicijos, jog kaltinamajame akte kaltinimą pagrindžiantys duomenys turi būti tik išvardinti, t. y., turi būti tik pateikiamas šių duomenų sąrašas.

Vilniaus apygardos teismo 2008-12-01 nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais grindžiama išvada, jog kaltinamasis aktas surašytas iš esmės netinkamai, neatitinka nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei teismų praktikos, nei faktinės situacijos konkrečioje byloje. Prokuroras teigia, kad kaltinamasis aktas pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimus, jį surašant nebuvo padaryta jokių šios normos pažeidimų.

Pagrindinis skundžiamos nutarties motyvas yra tai, kad bylos tomuose nėra įsiūti buhalteriniai dokumentai, kurie pagrindžia kaltinimą, ir kad kaltinamajame akte nėra nurodyta kuriuose bylos tomų ar segtuvų lapuose šie dokumentai yra. Dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teisinį statusą baudžiamajame procese apibrėžia Lietuvos Respublikos BPK 95, 96 straipsnių nuostatos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą tokiais dokumentais turi būti laikomi ir įmonių buhalteriniai dokumentai. Nei viena Lietuvos Respublikos BPK norma nereikalauja, kad tokie dokumentai būtų įsiūti būtent bylos tomuose. Svarbu yra tai, kad tokie dokumentai kartu su kaltinamuoju aktu ir kita bylos medžiaga būtų pateikti bylą nagrinėjančiam teismui ir teismas galėtų juos tiesiogiai ištirti kaip įrodymų šaltinius. Svarbu ir tai, kad pateikiant šiuos dokumentus būtų aiškus jų gavimo šaltinis ir būtų užtikrintas jų autentiškumas. Šioje byloje proceso veiksmų metu paimtų buhalterinių dokumentų dėl techninių priežasčių nebuvo įmanoma įsiūti į bylos tomus, kadangi dokumentai buvo paimti susiūtuose, sunumeruotuose ir antspauduotuose segtuvuose, kas yra svarbus jų autentiškumo įrodymas, todėl nebuvo galima segtuvų ardyti ir iš jų išrinkti pavienių dokumentų, be to buvo paimtas didelis kiekis reikšmingų dokumentų, kuriuos susiuvus į bylos tomus tai tik bereikalingai padidintų bylos apimtį, kuri ir taip yra didelė. Tačiau bet kokiu atveju tai negali būti laikoma apskritai jokiu BPK pažeidimu, kadangi jokios BPK normos nereikalauja, kad proceso veiksmų metu paimti dokumentai būtų įsiūti į bylos tomus, o tai, kad visi susiūti ir sunumeruoti dokumentai buvo pateikti teismui dėžėse su išsamiu lydraščiu neapriboja jokių proceso dalyvių teisių. Juolab ši aplinkybė negali būti vertinama kaip kaltinamojo akto trūkumas, kadangi kaltinamojo akto turinys, išsamiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje, neturi nieko bendro su bylai reikšmingų dokumentų susiuvimo ir pateikimo teismui tvarka. Skundžiamoje nutartyje taip pat nėra nurodyta kokių konkrečių Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, kaip kad reikalauja teismų praktika, nes tokių pažeidimų nėra.

Priešingai nei kaip kad būtų galima suprasti iš nutarties motyvų, kaltinamajame akte yra pateiktas išsamus sąrašas dokumentų, kuriais grindžiamas kaltinimas. Pvz., kaltinamojo akto 266 lape yra įrašyta „2006-04-24 ir 2006-05-12 Z P. pateikė segtuvus su UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniais ir kitais dokumentais, tarp kurių yra...“, 286 lape yra įrašyta „2006-04-25 UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. A. pateikė segtuvus su UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, tarp kurių yra ir šie dokumentai...“ ir greta šių įrašų yra pateikti išsamūs visų bylai reikšmingų Z. P. bei A. A. pateiktų buhalterinių dokumentų sąrašai, nurodant ir dokumentų individualius požymius ir bylai reikšmę turintį jų turinį. Lydraštyje, kuriuo kaltinamasis aktas ir bylos medžiaga buvo pateikta teismui, yra tiesiogiai nurodyta kuriose dėžėse ir kokie segtuvai, paimti iš Z. P. bei A. A. , pateikiami teismui. Todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams nėra jokių kliūčių nustatyti bylai reikšmingų dokumentų buvimo vietą ir su jais susipažinti, vienintelis galintis iškilti sunkumas- didelis dokumentų kiekis, kadangi pati byla yra sudėtinga ir labai didelės apimties.

Teismo motyvas, jog kaltinamajame akte turi atsispindėti dokumentų buvimo vieta, nurodant segtuvų lapus, yra nepagrįstas, kadangi tokio reikalavimo nei Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnis, nei teismų praktika neformuluoja, o šioje byloje dokumentų vieta yra akivaizdi iš lydraščio. Kitas teismo motyvas, jog nagrinėjimo metu tarp daugybės dokumentų surasti atskirus dokumentus praktiškai neįmanoma, ir tai labai apsunkintų ir užtęstų bylos nagrinėjimą, taip pat motyvas, jog byla neparuošta teisminiam nagrinėjimui, nes liečiantys konkrečius kaltinimus dokumentai iš jų visumos nėra atrinkti, sugrupuoti ir susisteminti, apskritai negali būti vertinami kaip galintys pagrįsti skundžiamos nutarties priėmimą. Lietuvos Respublikos BPK 242 straipsnyje yra įtvirtintas esminis teisminio nagrinėjimo principas - teismas visus bylos įrodymus privalo ištirti tiesiogiai, betarpiškai, 290 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas privalo ištirti ir reikšmingus bylos dokumentus. Todėl tai ir yra būtent teismo pareiga betarpiškai pačiam ištirti visus dokumentus, kuriuos prokuroras pateikė kartu su byla kaip pagrindžiančius kaltinimus.

Teismo posėdyje prokuroras prašo jo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis paliekama galioti.

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Pagal galiojančiame Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal Lietuvos Respublikos BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei bylos nagrinėjimo teisme dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas sutinka su prokuroro argumentais dėl kaltinamojo akto turinio, kadangi kaltinamajame akte, pateiktame pirmosios instancijos teismui yra Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys. Iš kaltinamojo akto turinio taip pat matyti ir valstybinio kaltintojo užimama procesinė pozicija. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad formaliai Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio nuostatos nėra pažeistos, tačiau nesutinka su prokuroro argumentais dėl baudžiamosios bylos patiekimo pirmosios instancijos teismui būdo bei formos.

Lietuvos Respublikos BPK 220 straipsnio, reglamentuojančio kaltinamojo akto perdavimą teismui, 2 dalyje nustatyta, jog prokuroras teismui perduoda tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą. Taigi, pagal šią nuostatą teismui kartu su kaltinamuoju aktu prokuroras turi perduoti ne visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, o tik tą medžiagos dalį, kuri gali būti reikalinga priimant sprendimą teisme. Perduoti teismui medžiagą, kuri nepatvirtina bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nėra reikalo, nes tai tik trukdytų teismui greitai orientuotis nagrinėjant bylą, neleistų greitai surasti reikalingus dokumentus ir iš esmės apsunkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą dėl ko gali būti pažeistas proceso greitumo principas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje straipsnio dalyje nustatyta išimtis, kad prokuroras neturi teisės neperduoti teismui tos bylos medžiagos, kuri buvo surinkta įtariamojo, jo gynėjo ar nukentėjusiojo arba jo atstovo prašymu. Tokia medžiaga perduodama teismui net ir tuo atveju, kai, prokuroro manymu, tie duomenys jokios įrodomosios vertės negali turėti.

LR Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo 15 punkte atkartojama minėta Lietuvos Respublikos BPK norma ir detalizuojama nurodant, kad teismui perduodama ne tik medžiaga, kuri patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, bet ir medžiaga, kuri įrodo proceso dalyvių teisių užtikrinimą, taip pat visi ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai. Likusi neperduota teismui medžiaga sudedama į ikiteisminio tyrimo kontrolės bylą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tikslinga, siekiant palengvinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo techninę pusę, sudaryti neperduodamų teismui dokumentų (pagal aplinkybes ir daiktus) aprašą, kuris bylą nagrinėjančio teismo reikalavimu turi būti pateiktas teismui, o teismui pareikalavus pateikti ir apraše nurodytus dokumentus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad toks dokumentų aprašas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas (b. l. 110-111, t. 31), tačiau šiame apraše išvardintuose dokumentų segtuvuose, kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos medžiagos, taip pat prokuroro skundo ir skundžiamos nutarties turinio, yra dokumentų, turinčių įrodomosios reikšmės ir jais grindžiami pareikšti kaltinimai.

Lietuvos Respublikos BPK normose, reglamentuojančiose baudžiamosios bylos perdavimą teismui, nėra detalizuojama medžiagos, pateikiamos pirmosios instancijos teismui, forma. Tačiau, jau minėtų LR Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo 11 punkto nuostatuose prokuroras įpareigojamas, pateikdamas Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 4 punkte numatytus pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodyti bylos tomus ir lapus, kuriuose tie duomenys užfiksuoti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (1994 m. spalio 13 d. Nr. I-599) 16 straipsnio, reglamentuojančio ikiteisminį tyrimą, valstybinį kaltinimą ir nuosprendžių vykdymo kontrolę, 2 dalį prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, jog dokumentai, turintys įrodomosios reikšmės šioje byloje turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui su kita baudžiamosios bylos medžiaga, o ne kartu su priedais prie šios medžiagos ir kaltinamajame akte turėjo būti detaliai nurodyta šių dokumentų buvimo vieta, jei šie dokumentai kaltinamajame akte yra įvardijami kaip turintys įrodomosios reikšmės. Jei prokuroras, palaikantis kaltinimą, nusprendžia, kad tam tikro dokumento neįmanomą atskirti nuo kitų dokumentų (šiuo atveju išimti iš segtuvo), nes dokumentas gali prarasti savo įrodomąją reikšmę, šio dokumento detali buvimo vieta taip pat turi būti nurodyta. Teismas, siekdamas, kad bylos nagrinėjimas vyktų laikantis rungimosi principo (Lietuvos Respublikos BPK 7 straipsnis), negali nurodyti prokurorui kokiais duomenimis teisiamajame posėdyje turi būti įrodinėjamos kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos ir įtakoti valstybinio kaltintojo pasirinktos įrodinėjimo taktikos. Tuo pačiu valstybinis kaltintojas, pagal aukščiau išvardintas teisės normas, neturi sudaryti teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, kliūčių greitam ir išsamiam bylos nagrinėjimui.

Iš kaltinamojo akto turinio bei aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui pateikta baudžiamoji byla yra didelės apimties (31 tomas) ir sudėtinga, kaltinimai dėl daugelio nusikalstamų veikų padarymo pareikšti devyniems fiziniams asmenims ir dviem juridiniams asmenims, todėl dokumento ar kito informacijos šaltinio, kuriuo grindžiamas kaltinimas, suradimas nagrinėjant bylą teisme užtruktų ir sutrukdytų teismui greitai ir išsamiai išnagrinėti bylą, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai bylą perdavė prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 219 straipsniu, 220 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi ir 442 straipsnio 1 dalie 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjasJonas Algimantas Venckus