- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-506-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01018-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- T. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-233-944/2021 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui T. S. dėl paramos pilnamečiam vaikui teikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. S. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. M. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo jo ieškinio pateikimo teismui dienos, iki kol ieškovui sukaks 24 metai, – kol jis mokysis vidurinėje ar aukštojoje mokykloje.
2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad trečiasis asmuo T. S. užtikrina ieškovui gyvenamąjį būstą bei tinkamas gyvenimo sąlygas. Paaiškino, kad šiuo metu mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje ir ruošiasi studijuoti universitete Vilniuje. Pažymėjo, kad taip pat mokosi sporto mokykloje žaisti krepšinį ir siekia tapti geru žaidėju, todėl jam reikalingas išlaikymas iki 24 metų amžiaus. Kadangi mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, neturi galimybių dirbti ir gauti pajamų. Pažymėjo, kad per pastarąjį laikotarpį išaugo prekių ir paslaugų kainos, todėl reikalingos didesnės lėšos maistui ir laisvalaikiui. Teigia, kad minimaliems poreikiams tenkinti reikia 500 Eur: 160 Eur maistui, 70 Eur komunalinėms išlaidoms, mokesčiams už interneto ir telefono ryšį, 200 Eur nereguliarioms išlaidoms (nauji drabužiai, higienos ir mokyklinės priemonės), 80 Eur pramogos, ekskursijos ir kita kultūrinė veikla. Abu tėvai turi prisidėti prie paramos ieškovui, todėl prašo dalį lėšų priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad ieškovas jokių specialiųjų poreikių, sveikatos problemų neturi. Paaiškino, kad jokia korepetitorių pagalba nesinaudoja, tokio pobūdžio paslaugų nereikia. Papildomai nurodė, kad lėšų reikia dėl to, jog lanko sporto mokyklą, aprangai, maisto papildams ir pan.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su reiškiamu reikalavimu sutinka iš dalies, t. y. dėl 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra pilnametis besimokantis asmuo, todėl jam reikalinga parama. Teigia, kad turi būti išskirti du laikotarpiai, t. y. kol ieškovas mokysis vidurinėje mokykloje ir kai ieškovas sieks išsilavinimo aukštojoje mokykloje. Atsakovo vertinimu, negali būti perkeliama didesnė pareigos dalis vienam iš tėvų. Paaiškina, kad atsakovas, suvokdamas savo pareigą, be jokių ginčų sutiko teikti 200 Eur paramą periodinėmis išmokomis, kol jis mokysis vidurinėje mokykloje, o parama jam mokantis aukštojoje mokykloje turi būti vertinama atskirai. Nurodo, kad ieškovas gauna valstybės paramą – vaiko pinigus, papildomai nurodė, kad, ieškovui būnant nepilnamečiam, trečiasis asmuo nurodė nepilnamečio vaiko poreikius – 390 Eur, atitinkamai teismas, priimdamas sprendimą, orientavosi į pusės minimaliosios mėnesinės algos dydį ir priteisė po 278 Eur iki ieškovo pilnametystės. Pažymėjo, kad orientaciniu kriterijumi galėtų būti minimaliosios mėnesinės algos dydis atskaičius mokesčius. Atsakovo vertinimu, ieškovo poreikiai galėtų būti apie 400 Eur, todėl pusę šios sumos ir perveda ieškovui. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas perka paslaugas iš lažybų bendrovės www.topsport.lt, be to, perka prabangių prekės ženklų rūbus. Paaiškino, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 660 Eur, ieškovas savo vardu turi transporto priemonių, registruotino turto, jam priklauso UAB (duomenys neskelbtini) akcijos. Tenkinus pareikštą reikalavimą, pablogėtų atsakovo materialinė padėtis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovo poreikius. Pažymėjo, kad nėra duomenų dėl nurodomų komunalinių paslaugų dydžio, interneto, telefono. Be to, didelė paramai skirtų lėšų dalis išleidžiama lažyboms, taip pat galbūt rūkalams.
4. Trečiasis asmuo T. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ji visuomet siekė gauti didesnes pajamas, kad galėtų užtikrinti ieškovo interesus, vis didėjančius ieškovo poreikius. Teigė, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo ieškovo priežiūros. Nurodė, kad moka lizingą už automobilį, kuris skirtas saugiai vežti ieškovą. Ji planuoja ieškovui pirkti automobilį, kai jis turės vairuotojo pažymėjimą. Pažymi, kad ji niekada neapsiribojo tik minimaliais ieškovo poreikiais, t. y. ieškovas turi savo kambarį, baldus, gerą kompiuterį, drabužių, kuriuos greit išauga. Nurodė, kad perka gerą maistą, veršieną, žuvį ir pan. Atsakovas prie ieškovo išlaikymo turėtų prisidėti, skirdamas pusę minimaliosios mėnesinės algos, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 321 Eur. Pažymi, kad ieškovas yra paauglys, todėl jo poreikiai nuolat didėja. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo poreikiai siekia 600 Eur per mėnesį. Nurodė, kad trečiasis asmuo turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai. Ji teikia grožio procedūrų paslaugas, kurios šiuo metu yra draudžiamos dėl COVID-19, gaunama subsidija nėra pakankama išlaikyti save ir vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo D. M. paramą ieškovui E. S. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. spalio 28 d., iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, kitą ieškinio dalį atmesti.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ieškovas mokosi pagal viduriniojo ugdymo programą, šiuo metu nedirba, duomenų, kad jo vardu būtų registruotino turto, nėra pateikta. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad registruotino turto neturi, santaupų taip pat neturi. Teismo vertinimu, nors ieškovas yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau, besimokydamas pagal vidurinio ugdymo programą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokslams, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, be to, ieškovui taip pat yra reikalingas laikas ir poilsiui. Ieškovui neabejotinai reikalingos lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui, transportui. Be to, ieškovui tenka ir dalis komunalinių mokesčių, į kuriuos įeina mokestis už telefoną ir internetą, vandenį, elektrą, šilumą, šiukšles ir pan.
7. Teismas nurodė, kad išlaikymo (paramos) prašantis asmuo gali nedetalizuoti savo poreikių, jeigu jie yra minimalūs, tokia linkme plėtojama teismų praktika. Teismas atkreipė dėmesį į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jam priskirtina komunalinių mokesčių dalis yra 70 Eur (komunaliniai mokesčiai dalijami trims asmenims), tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad trečiasis asmuo turi dar du nepilnamečius vaikus, taip pat yra susituokusi, todėl šie mokesčiai turi būti dalijami ne trims, o penkiems asmenims, todėl atitinkamai šios sumos turi būti mažesnės. Be to, teismas pastebėjo, kad ieškovo nurodomos nereguliarios išlaidos – 200 Eur per mėnesį, yra pakankamai didelės, dėl jų pagrįstumo duomenų nebuvo pateikta. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad, ieškovui tapus pilnamečiu, jis www.topsort.lt 2020 m. rugsėjo mėnesį pervedė 133 Eur, spalio mėnesį – 106 Eur, lapkričio mėnesį – 25 Eur, gruodžio mėnesį – 27 Eur, sausio mėnesį – 45 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pajamų už lažybas negavo. Teismas padarė išvadą, kad tokio pobūdžio lėšų panaudojimas nelaikytinas būtinu, protingu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. spalio mėnesį taip pat buvo pervesta 36 Eur suma UAB „ECODUMAS“. Ieškovas nurodė, kad buvo perkama dovana, tačiau detaliau paaiškinti šių aplinkybių negalėjo. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio išlaidos priskirtinos asmens žalingiems įpročiams, t. y. azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę, o ieškovas ne epizodiškai, o nuolat juose dalyvauja ir panaudoja nemenką pinigų sumą, taip pat abejonės dėl galimo ieškovo kito žalingo įpročio – rūkymo nėra paneigtos. Teismas padarė išvadą, kad tokio pobūdžio išlaidos negali būti laikomos būtinomis, realiomis, todėl prie jų apmokėjimo neturi prisidėti ne tik atsakovas, bet ir trečiasis asmuo.
8. Teismas atkreipė dėmesį į trečiojo asmens nurodomas aplinkybes, kad ji ruošiasi pirkti ieškovui automobilį, kai šis turės teises. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog ieškovas lanko vairavimo kursus, nėra pateikta. Tokios išlaidos (vairavimo kursams) yra vienkartinio pobūdžio, be to, šios išlaidos nepripažintinos būtinomis ieškovo išlaidomis. Atsižvelgiant į ieškovo finansines galimybes, dalis išlaidų (pvz., laisvalaikio išlaidos) gali būti sumažintos, išlaidas racionaliai planuojant, protingai naudojant turimas pinigines lėšas, perskirstant išlaidas pagal būtinųjų poreikių prioritetus.
9. Teismas nurodė, kad nuo 2020 m. pavasario Lietuvoje paskelbta ekstremalioji padėtis dėl COVID-19, atitinkamai dalis paslaugų, pramogų yra ribojamos (didesne ar mažesne apimtimi). Dėl šios aplinkybės tokio tipo išlaidos, kaip laisvalaikiui, ekskursijoms, pažintinei veiklai, teatrams, muziejams, objektyviai negalėjo būti patiriamos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo poreikiams tenkinti šiuo metu turi būti skirtina 500 Eur suma, t. y. mažesnė suma nei tuo metu, kai ieškovas buvo nepilnametis, atitinkamai nelaikomos pagrįstomis išlaidomis sumos, išleidžiamos lažyboms. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad šioje byloje spęstina dėl 430 Eur paramos teikimo ieškovui (500 Eur suma teismo pripažinta vaiko poreikiais, iš jos atimta 70 Eur suma „vaiko pinigai“).
10. Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, taip pat transporto priemonės, jam priklauso UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, atsakovas yra šios įmonės vadovas ir darbuotojas, gauna apie 660 Eur darbo užmokestį, kitų išlaikomų asmenų neturi, įsipareigojimų, skolų taip pat nenurodė. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi realias ir pagrįstas galimybės teikti paramą ieškovui.
11. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonę. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Teismas pažymėjo, kad pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus tenka ne tik motinai, bet ir tėvui, todėl trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, kad ji išlaiko nepilnamečius vaikus ir moka kreditą, nėra tiksli, nes ši pareiga tenka ne jai vienai. Teismas nurodė, kad, be abejonės, dėl COVID-19 pandemijos ne tik ieškovė susiduria su galimais finansiniais sunkumais, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas, dėl kurio jos pareiga prisidėti prie ieškovo paramos galėtų būti mažesnė nei atsakovo. Teismas padarė išvadą, kad abu ieškovo tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie paramos teikimo ieškovui.
12. Teismas pažymėjo, kad parama ieškovui priteisiama, iki kol jis mokysis gimnazijoje pagal viduriniojo ugdymo programą. Tik sėkmingai baigęs gimnaziją ir įstojęs mokytis į aukštąją mokyklą, jis turės teisę kreiptis į teismą dėl paramos teikimo, iki kol jis mokysis aukštojoje mokykloje, dieninėse studijose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas E. S. (toliau – ir apeliantas) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti klausimą dėl ieškovo E. S. ieškinio pagrįstumo spręsti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovas nurodo, kad teismas sprendime visiškai klaidingai fiksavo net keliose vietose sprendime nurodytą 500 Eur sumą, kuri reikalinga ieškovo išlaikymui / pragyvenimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas fiksavo tiek ieškinyje, tiek kituose procesinių dokumentų prieduose, kad per mėnesį jo išlaidoms reikia daugiau nei 600 Eur.
13.2. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime dėl ieškovo maisto išlaidų pasisakė ieškovo naudai, tačiau galutiniame sprendime kiekvienos iš šių sumų nedetalizavo, o „išvedė“ formulę, kuri neva geriausiai atitiks ieškovo ir atsakovo ginčo sprendimą ir „šalių pusiausvyrą“.
13.3. Apeliantas pažymi, kad teismas sprendime nurodė, jog „realu, kad ieškovas turi mobilų telefoną ir naudojasi mobiliuoju ryšių, tačiau jokių duomenų apie jų dydį byloje nėra“, tačiau byloje ši informacija yra ir ieškovas, teikdamas ieškinį ir papildomai savo poreikių lentelę, konkrečiai nurodė, kad mobiliojo telefono išlaidoms jis išleidžia 8 Eur sumą per mėnesį.
13.4. Apeliantas nurodo, kad nesuprantama, kuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą ir kaip nustatė, kad 70 Eur komunalinių išlaidų suma yra per didelė, nors nurodo, kad būtina. Tuo labiau, komunalinės išlaidos yra netgi padidėjusios, kadangi visa šeima gyvena namuose, dirba ir mokosi iš namų.
13.5. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendime teismas pasisako, jog ieškovas nedetalizavo nereguliarių išlaidų, tačiau ieškovas ieškinyje tiksliai įvardijo, kas sudaro terminą „nereguliarios išlaidos“ – nauji drabužiai, higienos priemonės ir mokyklinės prekės (daugiau išlaidų prieš mokslo metų pradžią ar keičiantis sezonui, mažiau – metams). Ieškovo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, nesusipažino su ieškiniu ir prie jo pridėtais priedais.
13.6. Apelianto teigimu, teismas priėmė nepagrįstą išvadą dėl neva ieškovo žalingų įpročių, remdamasis tik atsakovo atstovo žodiniais paaiškinimais, kurie nebuvo niekuo nepagrįsti.
13.7. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl galiojančio karantino ieškovas negalėjo patirti šių išlaidų: „laisvalaikiui, ekskursijoms, pažintinei veiklai, teatrams, muziejams“. Teismas informacijos apie karantino pabaigą neturėjo, taip pat neturėjo ir informacijos, iki kada karantinas gali būti pratęstas, todėl sprendimas turėjo priimtas, remiantis aktualiais galiojančiais teisiniais aktais.
13.8. Apelianto vertinimu, teismas padarė neteisingą išvadą ir priteisė išlaikymą tik už laikotarpį, kol ieškovas mokysis vidurinėje mokykloje, todėl ši sprendimo dalis taip pat privalo būti pakeista pagal ieškinio reikalavimus.
13.9. Ieškovas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui nebuvo priteista bylinėjimosi išlaidų dalis. Pažymima, kad ieškovo atstovo patirtos kelionės išlaidos yra pagrįstos rašytinais įrodymais ir yra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl jos turi būti įtrauktos į bylinėjimosi išlaidų sudėtį.
13.10. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovui priėmė šališką sprendimą, kuris yra naudingas didesne dalimi atsakovui. Teismas ginčijamas sprendimo dalis priėmė, remdamasis tik savo vidiniu įsitikinimu, nepagrįstais atsakovo argumentais, tačiau atmetė ieškovo tinkamai į bylą pateiktus įrodymus ir jų nevertino.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas D. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Išnagrinėtoje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl sūnaus pažangumo, nors atsakovas turėjo duomenų apie galimą sūnaus iš dalies netinkamą mokymąsi ir ugdymo įstaigos lankymą. Ieškovas praleidžia daug pamokų, jo pažangumo vidurkis paskutiniu metu yra daugiau nei neigiamas. Esant dabartiniams E. S. mokymosi rezultatams, sunkiai galima įsivaizduoti jo mokymąsi viename iš Lietuvos universitetų.
14.2. Viešojoje erdvėje skelbiami duomenys rodo, kad gimnazija, kurioje mokosi ieškovas, kontaktiniu būdu vaikus mokė laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 15 d. O nuo 2021 m. spalio 15 d. iki pat šiol vaikams pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu ir tokia padėtis, mokyklos administracijos aiškinimu, nesikeis iki pirmojo baigiamojo egzamino, organizuojamo 2021 m. birželio 7 d. Brandos atestatų įteikimas numatomas 2020 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje.
14.3. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad viešojoje erdvėje yra skelbiama, jog krepšinio užsiėmimai (duomenys neskelbtini) mokykloje laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. sausio mėnesio buvo organizuojami nuotoliniu būdu, metus nebuvo organizuojamos jokios oficialios varžybos. Mėnesinis mokestis šioje mokykloje yra 3,48 Eur/mėn., o karantino laikotarpiu sumažintas iki 1,74 Eur/mėn. Įstaigos darbuotojai patvirtino, kad vaikai yra aprūpinami sportine apranga, išskyrus sportinius batelius.
14.4. Atsakovas supranta, kad sūnui būtina teikti materialinę paramą, ir šios savo pareigos jis niekada nevengė. Kaip patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. spalio 28 d.) į sūnaus E. S. banko atsiskaitomąją sąskaitą pervesdavo po 200 Eur būtiniausiems poreikiams tenkinti.
14.5. Atsakovas mano, kad apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė ir neįrodinėjo, jog jam būtiniausiems poreikiams patenkinti reikėtų skirti ne mažiau kaip 760 Eur ar 600 Eur, o tiesiog formaliai išvardijo poreikius ir juos be jokio pagrindimo įvertino vien savo nuožiūra. Jeigu ieškovas šių aplinkybių neįrodė, tai tokiu atveju nėra sąžininga ir teisinga reikšti priekaištus bylą išnagrinėjusiam ir ginčijamą sprendimą priėmusiam teismui.
14.6. Atsakovas pažymi, kad, įvertinus apelianto papildomai gaunamus 70 Eur „vaiko pinigus“ ir šią sumą atėmus iš orientacinio išlaikymo dydžio 460 Eur, abiejų tėvų pareiga būtų skirti 390 Eur sumą kaip materialinę paramą, iš kiekvieno po 195 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė po 215 Eur, o tai formaliai reiškia, kad teismas sprendimu priteisė daugiau, nei teismų praktikoje yra orientuojamasi į vieną minimaliąją mėnesio algą.
14.7. Atsakovo manymu, teismas išsamiai ir objektyviai įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir vertino, kad ieškovo būtiniausiems poreikiams reikia 500,00 Eur.
14.8. Atsakovas nemano, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai išsprendė klausimą dėl poreikio įsigyti maisto.
14.9. Atsakovas negali sutikti, kad apelianto išlaidų dalis dėl mokesčių už komunalinius patarnavimus sudaro 70 Eur per mėnesį. Žinant, kad apeliantas gyvena su motina ir jos sutuoktiniu, kitais dviem vaikais, apelianto išlaidų dalis sudarytų apie 240 Eur per metus arba 20 Eur per mėnesį, nežiūrint metų sezoniškumo.
14.10. Atsakovas negali sutikti, kad sūnaus E. S. nereguliarios išlaidos per mėnesį sudaro iki 200 Eur. Apeliantas teismui pateikė savo skaičiavimus, o atsakovas – savo apskaičiavimus sumų, reikalingų šiems poreikiams patenkinti. Jeigu apeliantas jokių duomenų apie šiuos poreikius ir jų vertę neteikė, tai tokiu atveju negalima manyti, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 ir 178 straipsnių principus. Priešingai, teismas objektyviai įvertino šiuos poreikius.
14.11. Apeliantas skundu bando pagrįsti, kad jis neturi žalingų įpročių, t. y. neįsigyja prekių, skirtų rūkyti. Atsakovas mano priešingai, ir tai įrodo paties ieškovo banko atsiskaitomoji sąskaita. Negalima pateisinti apelianto išlaidų rūkalams net ir šias priemones dovanojant draugui.
14.12. Atsakovas sutinka, kad nėra galimybės nuspėti, kiek tęsis karantinas, tačiau, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas jau galėjo vadovautis preliminariais duomenimis apie šią problemą.
14.13. Atsakovas negali sutikti su apelianto aiškinimais dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas tinkamai išanalizavo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad ieškovas išlošė tik nedidelę dalį bylos. Atsakovas supranta, kad bylinėjimosi išlaidas už apeliantą patyrė jo motina T. S., nors sąskaitos buvo rašomos E. S., tačiau bylinėjimosi išlaidų patyrė ir pats atsakovas. Atsakovo manymu, teismas teisingai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį ir bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.
14.14. Atsakovas negali sutikti su apelianto skundo argumentu, jog teismas turėjo materialinę paramą priteisti, iki apeliantas mokysis ir po vidurinės mokyklos. Viena vertus, yra pagrįstų abejonių, kad ieškovas tęs mokslus toliau, nes jo pažangumas yra vertinamas blogiau nei patenkinamai. Kita vertus, teismų praktika formuojama ta linkme, kad vaikas, nors ir pilnametis, turi dėti visas pastangas pats užsidirbti ir gauti pajamų.
14.15. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad teismas buvo neobjektyvus ir (ar) šališkas. Negali būti suprantama, kai šalis, kurios reikalavimai nebuvo patenkinti visiškai, apeliacinį skundą grindžia teismo šališkumu. Atsakovas mano, kad teismas bylą išnagrinėjo teisingai ir objektyviai, nepažeidė CPK 185 straipsnyje numatytų reikalavimų.
15. Trečiasis asmuo T. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su ieškovo E. S. apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti klausimą dėl ieškovo E. S. ieškinio reikalavimų spręsti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
18. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo atsakovo pilnamečiam sūnui priteisimo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
19. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.
20. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t. y., sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.
21. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
22. Taigi, atsakovas turi pareigą padėti ieškovui įgyvendinti jam teisę siekti išsilavinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas E. S. skundžiamo sprendimo priėmimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) (dvyliktoje) klasėje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog vidurinio išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam vidurinės mokyklos moksleiviui įsidarbinti yra sunku, nes ieškovas privalo lankyti pamokas, papildomai ruoštis baigiamiesiems abitūros egzaminams, todėl pats užsidirbti pinigų savo poreikiams tenkinti neturi galimybės.
23. Nebaigusio vidurinės mokyklos, neturinčio kvalifikacijos ir patirties pilnamečio vaiko galimybės gauti darbą ir išlaikyti save yra tokios pat menkos, kaip ir nepilnamečio moksleivio. Bylos duomenimis, ieškovas registruotino turto, santaupų neturi, ir nors prie ieškovo išlaikymo prisideda ieškovo mama, be to, ieškovas gauna išmoką vaikui, tačiau šios pajamos nėra pakankamos, be to, tėvų prievolė teikti paramą pilnamečiam vaikui yra tęstinio pobūdžio, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuolatinių pajamų, kurios būtų pakankamos tenkinti kasdieniniams poreikiams, ieškovas neturi.
24. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovo D. M. argumentus, jog ieškovo pažangumo vidurkis paskutiniu metu yra daugiau nei neigiamas, o ugdymo įstaigos lankymas yra netinkamas, todėl, atsakovo nuomone, priešingai, nei nurodo ieškovas, vargu ar E. S. galės studijuoti universitete Vilniuje. Teisėjų kolegija pažymi, jog pažangus mokymasis ir labai geri žinių įvertinimai suteikia galimybes siekti išsilavinimo, mokant mažesnę studijų kainą arba studijuojant nemokamai, tačiau nagrinėjamu atveju išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas, iki kol ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, todėl spręsti klausimą dėl finansinio poreikio, ieškovui įgijus vidurinį išsilavinimą ir tęsiant studijas universitete, nėra teisinio pagrindo.
25. Teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad pats atsakovas nevengia savo pareigos teikti sūnui materialinį išlaikymą, iki jis mokosi vidurinėje mokykloje. Ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovas, ieškovui tapus pilnamečiam, iki ieškinio pateikimo teismui pervesdavo po 200 Eur į mėnesį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog egzistuoja viena iš sąlygų (išlaikymo poreikis) spręsti išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo klausimą pagal CK 3.192¹ straipsnį.
26. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas teigia, kad, priešingai, nei nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovas tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentų prieduose fiksavo, kad per mėnesį jo išlaidoms reikia daugiau nei 600 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti 300 Eur išlaikymo sumą ieškovui.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo paramą po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įvertinęs realius ieškovo poreikius.
28. Nors apeliantas nurodo, kad jam priskirtina komunalinių mokesčių dalis yra 70 Eur (komunaliniai mokesčiai dalijami trims asmenims), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos duomenis, nustatė, jog trečiasis asmuo (ieškovo motina) turi dar du nepilnamečius vaikus, taip pat yra susituokusi, todėl šie mokesčiai turi būti dalijamai ne trims, o penkiems asmenims ir atitinkamai ieškovui tenkanti komunalinių išlaidų dalis turi būti mažesnė. Be to, net ir atsižvelgdamas į tai, kad, ieškovo teiginiais, „visa šeima gyvena namuose bei dirba ir mokosi iš namų“, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tikėti, jog, penkių asmenų šeimai gyvenant nuosavame name, komunalinės išlaidos per mėnesį (nežiūrint sezoniškumo) sudarytų 350 Eur, tuo labiau kad pats apeliantas duomenų, pagrindžiančių tokio dydžio komunalines išlaidas, nepateikė.
29. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstos ir ieškovo nurodomos „nereguliaros išlaidos iki 200 Eur – nauji drabužiai, higienos priemonės ir mokyklinės prekės (daugiau išlaidų prieš mokslo metų pradžią ar keičiantis sezonui, mažiau – metų eigoje)“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jaunam, besimokančiam, sportuojančiam asmeniui reikalingi nauji rūbai, mokyklinės ir higienos prekės, tačiau nurodyti ieškovo poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti turi atitikti protingumo kriterijus ir neturi būti susiję su prabangos prekių įsigijimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į byloje pateiktas prabangių prekės ženklų rūbų užsakymo kopijas. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad, kaip matyti iš ieškovo banko sąskaitos išrašo, ieškovas pinigus net keletą kartų pervedė ir lažybų bendrovei www.topsort.lt (2020 m. rugsėjo mėnesį pervedė 133 Eur, spalio mėnesį – 106 Eur, lapkričio mėnesį – 25 Eur, gruodžio mėnesį – 27 Eur, sausio mėnesį – 45 Eur). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio pobūdžio lėšų panaudojimas nelaikytinas būtinu, protingu. Be to, pervedamų lėšų suma laikytina pakankamai didele ir sudarančia reikšmingą dalį ieškovo nurodomų poreikių sumos. Šios aplinkybės suteikia pagrindą teigti, jog didelę dalį turimų pinigų ieškovas skiria ne mokslams, sveikatai ir lavinimuisi, o lažyboms.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir pirmosios instancijos teismo pastebėjimus, kad 2020 m. spalio mėnesį iš ieškovo sąskaitos taip pat buvo pervesta 36 Eur suma UAB „ECODUMAS“. Ieškovas nurodė, kad buvo perkama dovana, tačiau detaliau paaiškinti apie šį pirkinį negalėjo. Apeliaciniu skundu ieškovas bando pagrįsti, kad jis neturi žalingų įpročių, t. y. neįsigyja prekių, skirtų rūkyti. Nors atsakovas mano priešingai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog duomenų, įrodančių neginčijamą faktą, jog ieškovas pinigus leidžia rūkyti skirtoms prekėms, byloje nėra pateikta. Nepaisant to, sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog negalima pateisinti apelianto išlaidų rūkalų ir jų priemonių įgijimui net ir tais atvejais, jei šios priemonės dovanojamos draugui.
31. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovo patiriamų išlaidų karantino metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuo 2020 m. pavasario Lietuvoje paskelbta ekstremalioji padėtis dėl COVID-19, todėl dalis paslaugų, pramogų yra ribojamos (didesne ar mažesne apimtimi) ir dėl šios aplinkybės tokio tipo išlaidos, kaip laisvalaikiui, ekskursijoms, pažintinei veiklai, teatrams, muziejams, objektyviai negalėjo būti patiriamos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo dienos. Tas pats paminėtina ir dėl išlaidų sportui, nes karantino metu ribotos buvo tiek treniruotės kontaktiniu būdu, tiek varžybos. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu karantinas pratęstas iki 2021 m. birželio 30 d. Esant šioms aplinkybėms, nebeaktualūs tampa apeliacinio skundo argumentai, jog neva teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis ir tikimybėmis dėl karantino pratęsimo. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, nurodo, kad karantino metu išlaidos laisvalaikiui, kultūrai neabejotinai yra mažesnės, palyginti su įprastiniu gyvenimo ritmu. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į abiejų tėvų turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo poreikiams tenkinti šiuo metu turi būti skirtina 500 Eur suma, nelaikant pagrįstomis išlaidomis sumų, išleidžiamų lažyboms. Atitinkamai, atsižvelgiant į ieškovo gaunamą universalią išmoką vaikui, kurios dalimi mažintina tėvams tenkanti dalis vaikui remti, laikytina, jog 215 Eur per mėnesį iš atsakovo yra realiai įvykdoma paramos prievolė, o jos teikimas nebus atsakovui per didelė išlaikymo našta.
32. Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su pirmosios instancijos teismo antrosios sąlygos – dėl atsakovo galimybių teikti ieškovui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 215 Eur, – vertinimu. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus, jų duomenimis pagrįstai nustatė, kad atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, taip pat transporto priemonės. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam priklauso UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, jis yra šios įmonės vadovas ir darbuotojas, gaunamas darbo užmokestis – apie 660 Eur, kitų išlaikomų asmenų, įsipareigojimų, skolų neturi. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog atsakovas turi realias ir pagrįstas galimybės teikti paramą ieškovui. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad abu ieškovo tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie paramos teikimo ieškovui, pagal pateiktus byloje duomenis įvertino ir trečiojo asmens turtinę padėtį.
33. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria parama ieškovui E. S. priteista periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. spalio 28 d., iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Apelianto teigimu, teismas paramą ieškovui turėjo priteisti pagal ieškinio reikalavimą – „iki kol ieškovui sukaks 24 metai, periodu kol jis mokysis vidurinėje ar aukštojoje mokykloje“. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais. Kaip nustatyta šioje byloje, ieškovas bylos nagrinėjimo metu mokėsi mokykloje, įrodymų apie jo tolesnį mokslą byloje nėra pateikta, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą (paramą) ieškovui, iki jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Pasikeitus aplinkybėms, tai yra ieškovui tęsiant mokslus, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti išlaikymą (paramą), iki jis mokysis aukštojoje mokykloje. Šiuo metu nėra duomenų, jog ieškovas tęs mokslus, kokios yra faktinės aplinkybės (kokioje įstaigoje studijuos, gyvenamoji vieta, duomenys apie stipendijos gavimą, duomenys apie tai, ar ieškovas turi pareigą mokėti už mokslą ir pan.), todėl šioje byloje spręsti dėl išlaikymo (paramos) ieškovui priteisimo, iki jis galbūt įgis aukštojo mokslo diplomą, nėra teisinės galimybės.
34. Teikdamas apeliacinį skundą, ieškovas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos išvada, jog byloje yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, t. y. turėtas šalių bylinėjimosi išlaidas palikti pačioms šalims. Apeliantas mano, kad teismas neleistinai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos vertinimu, pažymėdama, kad nors ieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies – 72 proc., tačiau tarp faktinio atsakovo paramos teikimo sumos ir teismo priteistos sumos yra tik nedidelis skirtumas, t. y. ieškovas gaus tik 7 proc. didesnę sumą, negu prieš tai mokėjo atsakovas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byla nebuvo sudėtinga, faktiškai atsakovo mokėta ir teismo priteista suma skiriasi labai nedaug. Pažymėtina, jog atsakovas nevengė teikti finansinę paramą ieškovui, o ieškovas, kreipdamasis į teismą ir pasirinkdamas jam atstovaujantį advokatą iš Vilniaus, pats prisiėmė ir galimų didesnių bylinėjimosi išlaidų riziką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga neskirstyti šalims išlaidų ir palikti šalims jų patirtas išlaidas.
35. Atsakydama į apelianto apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Nagrinėjamu atveju, viena vertus, ieškovas nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjai. Kita vertus, ieškovo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo iš esmės grindžiami apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Tačiau nepalankaus teismo sprendimo priėmimas (ieškinio dalies tenkinimas) savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą šiuo atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.
36. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, orientacinį minimaliosios mėnesinės algos dydį, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl paramos reikalingumo bei dydžio.
37. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai įvertino tiek atsakovo, tiek ieškovo bei jo motinos turtinę padėtį, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, todėl, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai nusprendė, jog atsakovo ieškovui teiktinos paramos suma po 215 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. spalio 28 d., iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, labiausiai atitiks ieškovo poreikių bei atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
35. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui yra priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą ir apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui D. M. iš ieškovo E. S. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.