Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 19 val. 15 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., vairavo automobilį ,,Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulomis kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje kitą stovintį automobilį ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, o atvykus policijos ekipažui, pirmu putimu jam nustačius 3,24 promilės neblaivumą, antrą kartą patikrinti blaivumą atsisakė, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, kai 2025 m. rugpjūčio 30 d., 20 val. 29 min., neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami. Parodė, kad buvo namuose, automobilį buvo pasistatęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes aikštelėje nebuvo vietos. Su draugu namie išgėrinėjo, išgėrė 0,75 l butelį ir atidarė antrą. Išėjęs į balkoną parūkyti, pamatė, kad aikštelėje atsirado laisvos vietos, todėl nuėjo perstatyti automobilį. Varydamas atbulomis, užkabino kaimyno automobilį. Kaimynas iškvietė policiją. Pareigūnai atvažiavo, jis pripūtė. Neatsimena, kad sakė, jog reikės antrą kartą pūsti. Nelabai suprato, ką aiškino, atsakė, kad jau pripūtė, kam antrą kartą. Atsisakė, nes nežinojo, kad būtina pūsti du kartus. Kai parodė vaizdo įrašą, viską pamatė. Buvo išgėręs, nelabai atsimena visų aplinkybių. Kaimyno automobiliui užkabino padangą. Dėl žalos dar nesusitarė, bet susitars ir ją atlygins. Policiją iškvietė tas, kurio automobilį durelėmis užkabino. Automobilis registruotas jo vardu, tačiau priklauso lizingo bendrovei. Už automobilį mokėjo apie 6 000 Eur, už lizingą moka po 370 Eur kiekvieną mėnesį. Su viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ nustatyta vidutine automobilio verte sutinka. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kvailai pasielgė, reikėjo automobilį palikti ten, kur stovėjo. Gyvenu su mama, turi 3 vaikus, kurie gyvena atskirai. Jo santykiai su mama geri, padeda jai, nuveža pas gydytojus, klauso jos. Mamos nuomonė jam yra svarbi. Jei teismas perduotų mamos laidavimui, klausytų jos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 2 d. apklaustas A. S. parodė, kad apie 2025 m. rugpjūčio 30 d. įvykį gali papasakoti, kad ryte apie 11 val. 00 min. buvo grybauti miške, (duomenys neskelbtini) apylinkėse. Apie 13 val. 00 min. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., persirengė ir susiruošė važiuoti iki tvarto, kur laiko vištas. Tvartas yra netoli jo namų iki ten važiavo savo automobiliu ,,Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tvarte buvo maždaug iki 17 val. 30 min. ir grįžinėjo namo automobiliu. Prie daugiabučio namo, kur gyvena, yra nuolatinė bėda, nes trūksta parkavimosi vietų, ir kai grįžo, nerado nei vienos vietos, kur galėtų pastatyti savo automobilį, todėl nusprendė laikinai automobilį palikti pagrindinėje gatvėje (duomenys neskelbtini) šalia namų. Grįžo namo minėtu adresu, neužilgo į svečius atėjo pažįstamas, su kuriuo jie nusprendė pasėdėti, pabendrauti ir išgerti alkoholio. Kartu su pažįstamu išgėrė vieną butelį 0,5 litrų talpos degtinės ir vėliau pradarė antrą tokį patį butelį degtinės, kurio išgėrė maždaug pusę. Išėjęs su pažįstamu į balkoną parūkyti, pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje yra atsilaisvinusi viena vieta ir pagalvojo, kad reikia eiti savo automobilį pastatyti į šitą vietą. Dar su pažįstamu grįžo prie stalo, išgėrė dar po stikliuką degtinės, ir nuėjo iki savo automobilio. Jam iki automobilio buvo eiti apie 50 metrų ir važiuoti iki parkavimosi vietos apie 150 metrų. Mašiną užvedė ir nuvažiavo parkuotis galu. Kai parkavosi, matė, kad jam iš dviejų šonų yra automobiliai, bet kai įvažiavo galu į parkavimosi vietą, pastebėjo, kad nelygiai stovi jo automobilis ir nusprendė jį išlyginti, t. y. išsuko vairu per daug priekinius ratus ir kai pradėjo judėti į galą pajuto, kad užkabino jam iš dešinės pusės stovėjusio automobilio ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bamperį, ir savo manevrą baigė. Išlipo iš mašinos ir pamatė, kaip iš daugiabučio namo išbėga jo kaimynas Vitalijus, kuris pradėjo sakyti, kad jis savo automobilio durelėmis trenkė į pastarojo ,,VW Multivan“ dešinės pusės galines dureles ir kad apgadino kaimyno R. automobilį ,,Sharan“. Kai lipo iš savo automobilio, pajuto, kad durelėmis atsirėmė į kaimyno V. ,,VW Multivan“ automobilio dešinės pusės galines dureles, kad kažkokie sugadinimai būtų, nepastebėjo, nes buvo tamsoka. Taip pat, iškarto priėjo prie ,,VW Sharan“ automobilio pažiūrėti, ar stipriai apgadino bamperį, tuo metu kaimynas V. pranešinėjo apie įvykį policijai ir taip pat tuo metu atėjo ,,VW Sharan“ savininkas, jo kaimynas R., kuris sakė, kad nieko čia baisaus. Nuėjo iki namų trumpam, papasakojo apie įvykį savo pažįstamam ir grįžo. Kai buvo trumpam grįžęs namo, alkoholio nevartojo. Išėjęs į lauką su niekuo nebendravo, sėdėjo tai automobilyje, tai ant suoliuko rūkė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, paėmė jo dokumentus ir davė pūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu nustatė 3,24 promilių neblaivumą, ar pareigūnai jam sakė, kad reikės antrą kartą pūsti ar ne, šito neprisimena. Kai pareigūnai atėjo jam duot antrą kartą pūsti, jų paklausė, kam jam antrą kartą pūsti, jeigu jis jau vieną kartą jiems prapūtė. Jie jam pasakė, kad jeigu jis nenori, tai gali nepūsti, daugiau jie jam nieko nepaaiškino. Pareigūnai leido jam iš automobilio pasiimti savo daiktus, o automobilį išgabeno su tralu į saugojimo aikštelę. Apie tai, kad kai vairuotojas yra neblaivus ir kad policijos pareigūnams reikia du kartus pūsti į alkotesterį, nežinojo. Apie tai, kad jis kaip eismo dalyvis negali iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, pasišalinti, žino, bet tada, kai įvyko šis įvykis, paprasčiausiai norėjo nueiti pas kaimyną R. ir susitarti bei atlyginti jam žalą už apgadintą bamperį, o kad apgadino kaimyno V. automobilio dureles – nematė. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 20 metų, tokio pobūdžio pažeidimų nėra turėjęs, niekada nevairuoja būdamas neblaivus, visada elgiasi atsakingai. Labai gailisi, kad įvykdė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas laidavimu. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį ,,Volvo XC 70“, nes už stovėjimą aikštelėje gali susikaupti didelė suma, automobilį yra įsigijęs lizingo būdu (b. l. 70-73).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 5 d. papildomai apklaustas A. S. parodė, kad laikosi savo duotų parodymų. Papildomai nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. buvo stipriai neblaivus, todėl ne viską prisimena. Kai policijos pareigūnai buvo atvykę, atsimena, kad jiems prapūtė į alkotesterį vieną kartą ir jie jam nustatė 3,24 promilių girtumą, o kai jie jam antrą kartą sakė pūsti į alkotesterį, t. y. tikrintis girtumo, neprisimena, dėl kokių aplinkybių atsisakė pūsti ir neprisimena, ką jie jam sakė tuo momentu. Tačiau po to, kai tyrėja jam parodė pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, ,,Body“ kamerų įrašus, pamatė ir išgirdo, kaip pareigūnai jam išaiškino, kas jam gresia, jeigu jis nepūs į alkotesterį antrą kartą ir girdėjo, kaip jis atsisakė pūsti. Prisipažįsta, buvo labai neblaivus, dėl to neprisimena visų įvykio aplinkybių. Su jam pareikštu įtarimu sutinka. Dėl įvykusio įvykio labai gailisi ir nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas laidavimu (b. l. 78-80).

Kaip galima laiduotoja teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamojo mama G. S. prašė atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, kuris su draugu sėdėjo kambaryje, ji buvo virtuvėje. Po to jis išėjo, ilgai nebuvo. Išėjus į balkoną pamatė policiją. Grįžęs jis (kaltinamasis) papasakojo, kad stuktelėjo į kitą mašiną. Su sūnumi gyvena dviese, gerai sutaria, jis padeda jai. Taip atsitiko pirmą kartą. Sūnus pasielgė negerai, kad išėjo perstatyti mašiną. Po to su juo apie tai kalbėjo. Sūnus nedažnai vartoja alkoholį. Ji alkoholio nevartoja visiškai. Yra pensininkė. Sūnus jos klauso. Kiek galės, prižiūrės jį. Jei išgers, paims iš jo raktus. Buvo bausta administracine tvarka, kai dirbo kioske.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Liudytojo V. J. (V. J.) parodymai, duoti apklausos, vykusios 2025 m. rugpjūčio 30 d. metu, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 19 val. 15 min., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. Į kambarį atbėgusi žmona J. J. pasakė, kad išgirdo kieme prie jų daugiabučio trenksmą (nieko nematė). Pagalvojo, kad kažkas kliudė jo automobilį ,,VW Multivan“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėje. Išbėgęs į bendro naudojimo stovėjimo aikštelę, pamatė, kad atbulai važiuoja kaimynas A. S. automobiliu ,,Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei pastebėjo, kad apgadintas kaimyno R. automobilio ,,VW Sharan“ priekinis bamperis. Kaimynui sustojus, šis išlipdamas kliudė vairuotojo durelėmis jo automobilio dešinės pusės galines dureles. Bandė pasikalbėti su kaimynų, šis atrodė girtas, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, einant svirduliavo į šonus, kalba buvo nerišli ir nesuprantama. Jis pranešė 112 ir nuėjo namo cigarečių. Po mažiau nei minutės grįžo atgal, pastebėjo, kad pasikeitė kaimyno stovinčio ,,Volvo“ padėtis toje vietoje, kur stovėjo iš pradžių. Taip mano, nes įbrėžimas, paliktas ant jo automobilio, pasikeitė su ,,Volvo“ atidarytų durelių padėtimi įbrėžimo atžvilgiu. Kaimynas A. buvo kieme, iki policijos atvykimo sėdėjo ant suoliuko, jo akivaizdoje nieko nevartojo. Apie apgadintą ,,VW“ pranešė kaimynui. Pažymėjo, kad kaimynas nuolat važinėja neblaivus (b. l. 60-62).

2025 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo Andrejaus Marmyšo (Andrej Marmyš) tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 19 val. 15 min., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje A. S., važiuodamas atbulai automobiliu ,,Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė (tikėtina, priekiniu dešinės pusės ratu) stovintį automobilį ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio, kliudė priekinėmis kairės pusės durelėmis šalia stovintį automobilį ,,VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešdamas apgadinto automobilio savininkui ar policijai. Atvykus policijos ekipažui, pirmu putimu nustatytas 3,24 promilės neblaivumas, antrą kartą patikrinti blaivumą atsisakė. Automobilis ,,Volvo XC 70“ uždarytas į saugomąją aikštelę (b. l. 6-8).

2025 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Andrejaus Marmyšo tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 19 val. 19 min., patruliuojant su vyr. patruliu J. Gotovecki iš Vilniaus OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilio ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas, važiuodamas kliudė kaimyno automobilį valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir durelėmis, apgadino pranešėjo ,,VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu pranešėjas nurodė, kad neblaivus ,,Volvo“ vairuotojas ruošėsi eiti namo. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas V. J., kuris nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir 2025 m. rugpjūčio 30 d. vykusios apklausos metu. Įvykio vietoje buvo automobilio ,,Volvo XC 70“ savininkas A. S., kuris buvo akivaizdžiai girtas, aiškiai negalėjo dėstyti savo minčių. Pirmu putimu jam nustatytas 3,24 promilių girtumas, antrą kartą prapūsti atsisakė. Kaip sukėlė eismo įvykį, paaiškinti negalėjo, nurodė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio. Jo automobilis uždarytas į saugomąją aikštelę. Nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 19 val. 15 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje A. S., važiuodamas atbulai automobiliu ,,Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė (tikėtina priekiniu dešinės pusės ratu) stovintį automobilį ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį R. M.. Išlipęs iš automobilio, kliudė priekinėmis kairės pusės durelėmis šalia stovintį automobilį ,,VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. J.. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešdamas apgadinto automobilio savininkui ar policijai. Atvykus policijos ekipažui, pirmu putimu nustatytas 3,24 promilių girtumas, antrą kartą patikrinti blaivumą atsisakė. Automobilis ,,Volvo XC 70“ uždarytas į saugomąją aikštelę, A. S. įteiktas šaukimas. Iš V. J. pareiškimas negautas (b. l. 18-19).

2025 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos Karolinos Milevskajos tarnybinis pranešimas dėl IT Nr. 01-1-30918-25 aplinkybių, kuriame nurodyta, kad Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30918-25 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tiriant įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad apie įvykį pranešė liudytojas V. J., kuris matė, kaip neblaivus vairuotojas vairavo ir kliudė automobilius. Buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) įrašas, kuriame girdėti, kad pranešėjas mato, jog neblaivus vairuotojas sėdi automobilyje, išlipa iš jo, o kai parkavosi, kliudė šalia stovėjusį ,,VW Sharan“ automobilį, taip pat, lipdamas iš automobilio savo durelėmis atsitrenkė į pranešėjo ,,VW Multivan“ automobilį (b. l. 20-21).

2025 m. rugpjūčio 30 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad A. S. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. A. S. pirmu patikrinimu nustatytas 3,24 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu atsisakė tikrintis (b. l. 22-23).

2025 m. rugpjūčio 30 d. alkotesterio ,,Alcotest 7510“, Nr. ARJK 0141 (patikros sertifikatas Nr. 2266819, galioja iki 2025 m. spalio 24 d.), išrašas, kuriame nurodyta, kad A. S. 19 val. 54 min., nustatytas 3,24 promilių neblaivumas (b. l. 30, 31).

2025 m. rugpjūčio 31 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, matoma automobilių stovėjimo aikštelė, iš dešinės – daugiabutis namas, A. (duomenys neskelbtini). Stovėjimo vietos atskirtos linijomis. Stovėjimo vietose matomas automobilis ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kairės – ,,Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir ,,VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Visi automobiliai nukreipti priekiu į daugiabutį namą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus ,,VW Sharan“, matomas apgadintas kairėje priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas kliba. ,,Volvo XC“ (duomenys neskelbtini) apgadinimų nerasta. Ant ,,VW Sharan“ galinių dešinės pusės durų yra matomas ovalo formos įbrėžimus 74 cm aukštyje (b. l. 9-10).

2025 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrimas BPC garso įrašas (ID 92415823435, skambučio pradžia 2025-08-30 19_15_21), apimtis – 3 785 KB, trukmė – 02.01 min. Įraše girdimas BPC operatorės bendravimas su vyru – pranešėju (V. J.), kuris pranešė, kad neblaivus vairuotojas padarė avariją, su automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), durimis kliudė jo automobilį ir jį apgadino, taip pat durimis trenkė į ,,Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sudaužė bamperį, įvažiavo į automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bamperį (b. l. 32-34).

2025 m. rugsėjo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti vyriausiojo patrulio Ježy Gotoveckij ir tyrėjo Andrejaus Marmyšo kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Vyr. patrulio Ježy Gotoveckij Body kameros įraše „export-apkil“, apimtis – 894 286 KB, trukmė – 30.10 min., matyti, kaip pareigūnai atvyksta dėl neblaivaus vairuotojo sukelto eismo įvykio į įvykio vietą. Pareigūnus pasitinka pranešėjas ir šalia vairuotojas, ikiteisminio tyrimo duomenimis, tai A. S., kuriam pareigūnai alkotesteriu tikrins neblaivumą, vyro paprašo atnešti dokumentus. 02.35 įrašo minutę pareigūnai klausia, ar vairuotojas turi vairuotojo pažymėjimą, pastarasis atsako, kad taip. 02.45 įrašo minutę A. S. reiškia pretenzijas, kaip pareigūnai gali tikrinti jo girtumą, jeigu jau praėjo 40 minučių. Pareigūnas vairuotojo klausia, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, A. S. atsako, kad maždaug prieš 30 minučių. 03.18 įrašo minutę A. S. alkotesteriu tikrinamas girtumas, nustatomas 3,24 promilių girtumas. A. S. sako, kad jo automobilis jau stovi apie 1,5 val. 03.40 įrašo minutę pareigūnas sako, kad už 20 minučių reikės dar kartą prasipūsti į alkotesterį, A. S. atsako, kad gerai. 03.51 įrašo minutę pareigūnai A. klausia, ar vairavo būdamas neblaivus, šis atsako, kad nevairavo, o kad tiek pripūtė dėl to, jog gėrė ant suoliuko. Fone pranešėjas sako, kad jis meluoja ir lauke ant suoliuko jis negėrė. Matė, kad buvo visą laiką lauke po eismo įvykio, bet porai minučių buvo išėjęs iki namų. 06.50 įrašo minutę pareigūnas dar kartą pakartoja, kad laukti reikia antro pūtimo, jog žinoti kokia atsakomybė laukia vairuotojo. 16.45 įrašo minutę A. S. bando teigti, kad jokio automobilio jis nekliudė. 22.28 įrašo minutę A. S. klausia pareigūnų, ar čia vėl reikės jam pūsti į alkotesterį? Pareigūnai atsako, kad taip, ir paaiškina, kad jo atsisakymas pūsti į alkotesterį prilygsta sunkiam girtumui. A. S. atsako, kad supranta ir, jog pareigūnų sferoje mokėsi. Tada pradeda teigti, kad jis nevairavo. Fone šaukia pranešėjas ir sako, kad matė, kaip jis vairavo. 23.50 įrašo minutę A. S. pareigūnams sako, kad nepūs į alkotesterį, pareigūnai sako, kad reikia, tada A. S. sako, kad jo pareigūnai juk nesulaikė, pareigūnai paaiškina, kad reikia nustatyti neblaivumą antrą kartą, nes tokios taisyklės, tada pareigūnas paklausia, ar A. S. atsisako ir paaiškina, kai jis antrą kartą prasipūs, bus aišku, kokia atsakomybė jo laukia, ar administracinė, ar baudžiamoji. 24.45 įrašo minutę pareigūnas dar kartą paklausia, ar jis tikrinsis neblaivumą, pastarasis sako, kad mano, jog įpūs daugiau ir sako, kad ne, bet tai traktuoja ne kaip atsisakymas. Tada paklausia, ar jis nepraras teisių vairuotojo. 25.40 įrašo minutę pareigūnas dar kartą klausia, ar jis tikrinsis girtumą, tada A. S. sako, kad paskambins sesei ir tuomet nurodo, jog atsisako tikrintis antrą kartą ir supranta pasekmes. Tyrėjo Andrejaus Marmyšo kūno kameros įraše „export-idprg“, apimtis – 34 659 KB, trukmė – 01.19 min., matyti, kad A. S. pripažįsta, jog kitą automobilį kliudė savo automobilio veidrodėliu. Tyrėjo Andrejaus Marmyšo kūno kameros įraše „export-9r2og“, apimtis – 38 653 KB, trukmė – 01.26 min, matyti kaip A. S., atidaręs savo automobilio kairės pusės vairuotojo dureles, atremia jas į kitą automobilį ,,Multivan“. Vyr. patrulio Ježy Gotoveckij Body kameros įraše „export-u0mjj“, apimtis – 272 959 KB, trukmė – 09.19 min., matyti kaip pareigūnai fiksuoja eismo įvykį (b. l. 37-41).

2025 m. rugpjūčio 30 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad automobilis ,,Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabentas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (b. l. 24-26).

Iš byloje esančio akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio ,,Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas – A. S., valdytojas – UAB ,,Current Auto“ (b. l. 42).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis automobilio ,,Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje su PVM yra 6 190 Eur (b. l. 43).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-8-489/2025, 18 punktas.

Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo ir liudytojo parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio duomenys, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole bei kitų objektų apžiūros protokoluose fiksuoti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų ir BPC skambučio įrašo duomenys, patvirtina, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 19 val. 15 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., A. S. vairavo automobilį ,,Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulomis kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje kitą stovintį automobilį ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, o atvykus policijos ekipažui, pirmu putimu jam nustačius 3,24 promilės neblaivumą, antrą kartą patikrinti blaivumą atsisakė, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, kai 2025 m. rugpjūčio 30 d., 20 val. 29 min., neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad įvykio dieną A. S. vartojo alkoholį ir po to vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis negali vairuoti būdamas neblaivus. Suprasdamas, kad yra neblaivus ir neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, vis tiek nusprendė vairuoti bei pirmu putimu jam nustačius 3,24 promilės neblaivumą, antrą kartą patikrinti blaivumą atsisakė, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Vladimiras Vlasovas pateikė teismui prašymą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo motinos G. S. atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu G. S. nurodė, kad santykiai su A. S. yra geri, jie kartu gyvena, juos sieja artimi ryšiai, teigė, jog apie įvykį su sūnumi kalbėjo, jis suprato, jog blogai pasielgė. Mano, kad galės daryti jam teigiamą poveikį. Yra pensininkė, moka išklausyti, padėti, kalbėtis. Pažymėjo, kad A. S. klauso jos, pažadėjo jį teigiamai veikti ir prižiūrėti. Mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Pagal bylos duomenis G. S. yra neteista, administracine tvarka bausta (jos teigimu, už darbdavės padarymus pažeidimus, tuomet, kai ji dirbo), yra pensininkė, charakterizuojama teigiamai. Todėl, teismo vertinimu G. S. verta teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–4 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. S. atsakomybei ir nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, pagal bylos duomenis A. S. iškvėptame ore pirmojo pūtimo metu nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 3,24 promilės, vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Kaltinamojo teigimu, jis iki išeidamas perstatyti automobilį vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus (degtinę), buvo išgėręs nemažą jo kiekį. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 2 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. neblaivus vairavo transporto priemonę ,,Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone.

Pagal AB „Regitra“ duomenis transporto priemonės – automobilio ,,Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas – A. S., savininkas – UAB ,,Current Auto“ (b. l. 42). UAB ,,Current Auto“ teismui pateikė transporto priemonės nuomos sutartį, transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktą, pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurių matyti, kad UAB ,,Current Auto“ transporto priemonę įsigijo iš MB AUTO 888 ir Nuomos sutarties pagrindu perdavė valdyti A. S.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, taip pat nėra kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų kitiems asmenims priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimo pagrindų. Įvertinus šias aplinkybes, UAB ,,Current Auto“ priklausančios transporto priemonės konfiskavimas negalimas.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis aptariamos transporto priemonės vertė yra 6 190 Eur su PVM. Su VšĮ „Emprekis“ nustatyta automobilio verte kaltinamasis sutiko. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti 6 190 Eur suma. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtoje pažymoje nurodyta suma, jos neginčijo ir pats kaltinamasis bei jo gynėjas. Teismui nekyla abejonių, kad nurodytos transporto priemonės vertės konfiskavimas nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės automobilio „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 190 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Aptariamu atveju kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors apklausos ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino, kad nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tai buvo pirmas kartas, nesupranta kodėl taip pasielgė, tačiau šioje byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamajam nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio, o tai turėjo tiesioginės įtakos numatytos veikos padarymui, rodo, kad kaltinamasis iš esmės negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo. Teismas taip pat pažymi, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nepriklausomai nuo to, ar asmuo vartoja psichiką veikiančias medžiagas ar jų nevartoja, ar turi priklausomybę nuo jų ar ne. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra asmens priverstinis gydymas nuo alkoholio priklausomybės. Šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai – informuoti asmenis apie alkoholio žalą, ugdyti teigiamus gyvenimo įgūdžius, pozityvias vertybines, nuostatas bei gebėjimus, stiprinančius atsparumą alkoholio vartojimui ir aplinkinių neigiamai įtakai. Duomenų, kad kaltinamasis savo iniciatyva būtų išklausę panašaus pobūdžio prevencijos programą, byloje nėra. Todėl vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, yra pagrindas skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant šiai pareigai įvykdyti 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų proceso klausimų

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės Rasos Dabužinskaitės 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki 2026 m. kovo 2 d. (imtinai), taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas transporto priemonei ,,Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.

A. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti išdavusiai institucijai akcinei bendrovei „Regitra“.

Byloje pateikta 2025 m. spalio 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybė patyrė 164,58 Eur išlaidas už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Aukštesnės instancijos teismai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai gynėjas kaltinamajam yra skiriamas ne jo paties, bet valstybės iniciatyva valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš jo prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendis Nr. 1A-404-1020/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 1A-98-1121/2022). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas valstybės iniciatyva ir kaltinamasis neturėjo galimybės pasirinkti nuo jam pareikšto kaltinimo gintis savarankiškai ar pasitelkiant advokato pagalbą, pirmiau paminėtą aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. S. nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, kompaktinę laikmeną (CD) su garso vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir perduodant jį pagal laidavimą G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei vienerių metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. S. (A. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. S. (A. S.) išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 190 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt eurų).

A. S. (A. S.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės Rasos Dabužinskaitės 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki 2026 m. kovo 2 d. (imtinai), skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. S. (A. S.) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti išdavusiai institucijai akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kompaktinę laikmeną (CD) su garso vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl A. S. (A. S.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Išaiškinti A. S. (A. S.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. S., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.