- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-430-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07200-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V. V.
Procesinio dokumento kategorijos: 110.1; 121.14; 122.2; 122.4
2014 m. vasario 18 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovei V. V. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2013-05-06 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 3-5), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 13 986,12 Lt nuostolių atlyginimą, tokiu būdu kompensuojant jam pusę jo sumokėtų komunalinių mokesčių už atsakovei priklaususią buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, iki butas buvo dar neatidalintas iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės, ir bylinėjimosi išlaidas. 2013-07-11 pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas savo reikalavimą padidino iki 15 156,66 Lt (b. l. 26-29). Reikalavimo įvykdymui užtikrinti 2013-07-01 prašymu (b. l. 14-15) ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 13 986,12 Lt sumą, įmokėtą į antstolės Gitos Andrijauskienės kontoros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0088/13/00451, ieškovo pervestą atsakovės reikalavimo tenkinimui. Kauno apylinkės teismas 2013-07-03 nutartimi (b. l. 24-25) ieškovo prašymą tenkino ir nutarė civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones- areštą 13 986,12 Lt sumai, esančiai antstolės Gitos Andrijauskienės kontoros depozitinėje sąskaitoje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervestai V. V. reikalavimo tenkinimui. Atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-07-03 nutarties (b. l. 33-36). Kauno apylinkės teismas 2013-09-04 nutartimi atsakovės atskirąjį skundą tenkino ir 2013-07-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikino (b. l. 47-48). Ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-09-04 nutarties (b. l. 49-50). Kauno apygardos teismas 2013-10-21 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-2260-254/2013) ieškovo A. M. atskirąjį skundą atmetė, paliko Kauno apylinkės teismo 2013-09-04 nutartį nepakeistą, papildant jos rezoliucinę dalį ir nurodant, kad A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b. l. 51-54). Kauno apygardos teismo 2013-10-21 nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovas 2013-11-18 pateikė naują, pakartotinį prašymą taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones – areštą 13 986,12 Lt sumai, esančiai antstolės Gitos Andrijauskienės kontoros depozitinėje sąskaitoje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-56). Prašyme išdėstė savo samprotavimus, kad atsakovė byloje nėra pateikusi pakankamai įrodymų, kurie paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą. Kauno apylinkės teismas 2013-11-19 nutartimi ieškovo pakartotinai pareikštą prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 57-58).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodoma, jog ieškovas nepateikė jokių prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytus samprotavimus pagrindžiančių įrodymų (b. l. 57-58). Pažymėjo, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje prejudicinę galią turinčia įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013-10-21 nutartimi yra nustatyta, kad atsakovė V. V. į civilinę bylą yra pateikusi pakankamai savo finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, kurie paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, ieškovo pakartotinis prašymas byloje taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas patikslintu atskiruoju skundu (b. l. 67-70) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Taikant laikinąsias apsaugos priemones – areštą 13 986,12 Lt sumai, esančiai antstolės Gitos Andrijauskienės kontoros depozitinėje sąskaitoje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervestai V. V. reikalavimo tenkinimui, būtų galima užskaityti priešpriešinius reikalavimus, nes to nepadarius patenkinus ieškovo reikalavimą visiškai ir priteisus 13 986, 12 Lt, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, atsakovei neturint pakankamai turto;Jei sprendimas būtų palankus ieškovo naudai, ir tokiu atveju jei atsakovė atsisakytų vykdyti sprendimą gera valia, iš atsakovės turtas būtų išieškotas Civilinio proceso kodekso 664 str. nustatyta išieškojimo nukreipimo į turtą eiliškumo tvarka. Vykdant teismo sprendimą antrąją eile turėtų būti išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, o ne iš nekilnojamojo turto, kurio pardavimas yra apsunkintas ir kuris yra nelikvidus;Atsakovė iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jei atsakovė nurodytų išieškoti iš jai priklausančio nekilnojamojo turto t.y. 1/6 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip galimai piktnaudžiautų savo teise. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre nurodoma, jog šio buto vertė yra 112 000,00 Lt, taigi formaliai, tiesiog padalinus buto vertę iš šešių gaunama suma lygi 18 666,66 Lt, kuri viršija ieškinio reikalavimą, tačiau vien turto turėjimas neužtikrina, jog patenkinus ieškinio reikalavimą bus galima tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovės turimas turtas visiškai nelikvidus. Parduodant šį turtą, kainą nustato rinka, bet ne VĮ Registrų centras, šie dydžiai gali ir nesutapti;Nebūtinas sprendimo tapimas neįgyvendinamu, užtenka, kad sprendimas taptų sunkiai įvykdomas. Atsakovei priklauso ne visas butas, tik jo dalis. Nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto dalį rinkoje yra nepaklausi: perkami butai, o ne atskiros jų dalys. Todėl nepagrįsta manyti, jog nuosavybės teisė į buto dalį būtų verta lygiai tokiai pat daliai kainos viso buto. Toks nelikvidaus turto pardavimas, pažeistų principą, jog teismo sprendimas yra vykdytinas iš kart. Išieškojimas į buto dalį būtų labai sudėtingas, dėl jo nelikvidumo. Tokiu atveju, net ir patenkinus ieškinį, bandant parduoti buto dalį, tai gali trukti neprognozuojamai ilgai. Be to, buto dalis rinkoje gali būti paklausi tik mažai daliai potencialių pirkėjų: kitiems buto bendrasavininkams arba tretiesiems asmenims, norintiems įsigyti visą butą;Atsakovės turimo automobilio VW Passat rinkos vertė nėra didelė, lyginant su ieškinio suma. Įvertinus automobilio pagaminimo metus, kuro tipą, galima daryti išvadą, jog priklausomai nuo ridos ir automobilio techninės ir išorinės būklės, automobilio rinkos vertė gali svyruoti nuo 3000 Lt iki 6000 Lt. Išieškojimas iš buto dalies sunkiai įmanomas, o automobilis yra vienintelis likvidus turtas, kurį pardavus galima būtų patenkinti ieškinio reikalavimus, akivaizdu, kad net pusės nesudarantis ieškinio reikalavimų patenkinimas nėra tinkamas, ir nelaikytinas tokiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo prasme;13 986,12 Lt ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, sudaro daugiau nei pusę atsakovės likvidaus turto vertės. Tokiomis sąlygomis net ir esant palankiam teismo sprendimui jo neįgyvendinimo rizika yra objektyviai didelė, jis gali pasunkėti ar net tapti neįmanomas. O aiškėjant apie nepalankaus atsakovei teismo sprendimo priėmimo tikimybę ji gali bandyti turtą paslėpti perleisti tretiesiems asmenims, dėl to sprendimo vykdymas taptų visiškai neįmanomas.
Atsakovė V. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio suma. Reikalavimų dydis objektyviai gali padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus, nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Šių nuostatų laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, įvertinant galimą grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą 13 986,12 Lt sumai, esančiai antstolės Gitos Andrijauskienės kontoros depozitinėje sąskaitoje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervestai V. V. reikalavimo tenkinimui (b. l. 55-56). Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, jog analogiškas ieškovo prašymas buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui priėmus 2013-10-21 nutartį, kuria ieškovo prašymas atmestas. Be to, įsiteisėjusioje 2013-10-21 Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovė į civilinę bylą yra pateikusi pakankamai savo finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, kurie paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl ieškovo pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 57-58). Atskirąjį skundą ieškovas grindžia panašiais samprotavimais, kurie jau buvo apsvarstyti ir išnagrinėti apeliacine tvarka priimant 2013-10-21 Kauno apygardos teismo nutartį. Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė naujų įrodymų dėl pasikeitusios atsakovės turtinės padėties į bylą nepateikė.
Nustatyta, kad įsiteisėjusioje 2013-10-21 Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, jog pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą 2013 m. sausio 1 d. dienai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio atsakovei priklauso 1/6, vertė yra 112 000 Lt, tokiu būdu 1/6 dalies vertė 18 666,66 Lt, t. y. didesnė nei ieškinio suma (13 986,12 Lt) ar patikslinto ieškinio suma (15 156,66 Lt). Apelianto teiginys dėl atsakovės turimo nekilnojamojo turto, t.y. 1/6 dalies buto esančio (duomenys neskelbtini) nelikvidumo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nepateikti įrodymai patvirtinantys minėtas aplinkybes, o deklaratyvūs samprotavimai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Apelianto atskirojo skundo argumentai dėl mažesnės automobilio vertės buvo įvertinti įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo nutartyje nurodant, kad apelianto nurodoma mažesnė automobilio vertė (nuo 3 000 Lt iki 6 000 Lt), tik nežymiai skiriasi nuo atsakovės nurodomos automobilio vertės (8 100 Lt), kuri lemiamos įtakos atsakovės turtiniai padėčiai nesudaro, nes atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei ieškinio suma. Nors apeliantas teikdamas atskirąjį skundą pateikė jo teiginius dėl automobilio vertės patvirtinančius įrodymus, t.y. internetinio portalo www.autoplius.lt duomenis, jog automobilio vertė svyruoja nuo 2800 Lt iki 5800 Lt, tačiau jie nesudaro savarankiško pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Kiekvienu atveju konkretaus turto vertė nustatoma pagal individualius vertinamojo turto požymius. Be to, kaip minėta atsakovė turi nekilnojamojo turto už 18 666,66 Lt. Taigi atsakovės pateikti įrodymai apie jos turtinę padėti įvertinti įsiteisėjusioje 2013-10-21 Kauno apygardos teismo nutartyje eliminuoja abejonę dėl jos galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju, o ieškovo pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jame išdėstyti deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė pagrįstai.
Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.