Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir teismo leidimų neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą išdavimo, suinteresuoti asmenys D. K., I. T., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) atstovė pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad neprieštarautų, jog būtų pripažinta D. K. teisė į privalomąją palikimo dalį, atsiradusią po palikėjų S. K. ir B. K. mirties, būtų atnaujintas terminas ir išduotas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus tam tikrose srityse asmens vardu. Informuoja, kad skundų nuo 2019 m. spalio 1 d. iki šiol dėl galimai netinkamai atliekamų globėjos ir turto administratorės pareigų Skyrius nėra gavęs. Taip pat Skyriuje nėra duomenų apie netinkamą D. K. priežiūrą ar jo interesų neužtikrinimą (registracijos Nr. DOK-85395).

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. K., o (duomenys neskelbtini) mirė B. K.. Jie būdami santuokoje susilaukė trijų vaikų: D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), G. K. (buvusi pavardė – K.), gimusios (duomenys neskelbtini), I. T. (buvusi pavardė – K.), gimusios (duomenys neskelbtini). S. K. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). B. K. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). S. K. 2018 m. lapkričio 5 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bus ir iš ko besusidės, arba turtą, kuris atsiras ateityje, paliko dukrai G. K.. Paveldėjimo byla po palikėjo S. K. mirties nebuvo užvesta. B. K. 2004 m. rugsėjo 6 d. sudarė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko dukrai G. K.. Kauno m. 12-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla į B. K. palikimą pagal dukros G. K. pareiškimą. Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarė Gintė Kuzabavičienė 2024 m. rugsėjo 5 d. pareiškėją informavo, kad ji privalo tvarkyti paveldėjimo dokumentus neveiksnaus D. K. vardu po abiejų tėvų mirties ir tuo tikslu kreiptis į teismą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13068-950/2019 D. K. pripažintas neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Jo globėja ir turto administratore paskirta sesuo G. K.. Palikėjų S. K. ir B. K. mirties metu D. K. buvo neįgalus, dėl tos priežasties jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, negebėjo išreikšti savo valios ir kreiptis į notarą. Skyrius pateikė informaciją, kad pareiškėja savo funkcijas vykdo tinkamai, skundų negauta.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį vertinant nagrinėjamos bylos kontekste testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad D. K. yra neįgalus ir jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (VšĮ Kauno miesto poliklinikos 2025 m. balandžio 4 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13068-950/2019 D. K. buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (tame tarpe ir dėl paveldėjimo teisinių santykių), jo globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja. D. K. nuo 1982 m. spalio 15 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) (2024 m. spalio 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą). Pareiškėja nurodo, kad D. K. iki šiol gyvena testatorei B. K. priklausančiame bute. Duomenys apie kitą D. K. gyvenamąją vietą teismui nėra žinomi.

Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti palikimų atsiradimo dienomis – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – D. K. buvusią turtinę padėtį, įvertinti, ar jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturėjo galimybės patenkinti būtinų savo poreikių.

Bylos duomenimis, D. K. registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturėjo ir neturi. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 28 d., iš kurios matyti, kad palikėjo S. K. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) D. K. gavo netekto darbingumo/negalios pensiją (272,67 Eur) ir transporto išlaidų kompensaciją (9,75 Eur), iš viso – 282,42 Eur, o palikėjos B. K. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) gavo netekto darbingumo/negalios pensiją (456,96 Eur), transporto išlaidų kompensaciją (13,75 Eur) ir vienišo asmens išmoką (38,23 Eur), iš viso – 508,94 Eur. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13068-950/2019 D. K. veiksnumas buvo apribotas ir dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), todėl, teismo vertinimu, jis neturėjo galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. K. S. K. mirties dieną (duomenys neskelbtini) ir B. K. mirties dieną (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. K., jo tėvo S. K. mirties dieną (duomenys neskelbtini) ir motinos B. K. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.20 straipsnis).

Dėl termino atnaujinimo palikimams priimti

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai įpėdinis nepriima per įstatymo nustatytą terminą palikimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo (CK 5.57 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Kaip minėta, pareiškėja 2024 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Kauno miesto 12-ojo notaro biurą dėl palikėjos B. K. palikimo priėmimo. Notarė Gintė Kuzabavičienė, 2024 m. rugsėjo 5 d. informavo pareiškėją, kad ji privalo tvarkyti paveldėjimo dokumentus neveiksnaus D. K. vardu po abiejų tėvų mirties ir tuo tikslu kreiptis į teismą. 2024 m. rugsėjo 27 d. pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuri jai buvo suteikta 2024 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą išdavimo. Kadangi Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu papildė antrinės teisinės pagalbos pagrindą, nurodant, jog teisinė pagalba teikiama ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad D. K. palikėjų mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo. Pareiškėja nurodė, kad dėl šių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl pareiškėjos nesąžiningo elgesio, aplaidumo ar nerūpestingumo.

Pažymėtina, kad D. K., būdamas pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, jis įstatymo nustatytą terminą pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleido ne dėl savo kaltės, o dėl neįgalumo negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, negebėjo išreikšti savo valios ir kreiptis į notarą. Taigi neįgalaus asmens negalėjimas atstovauti savo interesams, laikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, į tai, kad terminas palikimui priimti nėra praleistas dėl pareiškėjos nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo ar aplaidumo, į tai, kad suinteresuotas asmuo I. T. ir išvadą teikianti institucija prieštaravimų dėl termino atnaujinimo nepareiškė, taip pat siekiant atkurti ir atstatyti neveiksnaus asmens interesus, sprendžia atnaujinti įstatyme numatytą terminą D. K. vardu priimti palikimus, atsiradusius po tėvo S. K. ir motinos B. K. mirties (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl teismo leidimų išdavimo

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Globėjas savo globojamo neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą gali tik gavęs teismo leidimą (CK 3.244 straipsnis). Svarstydamas klausimą dėl leidimo sandoriams sudaryti išdavimo, teismas turi įsitikinti globėjo ir globotinio interesų konflikto dėl prašomo leisti sudaryti sandorio nebuvimu, o prireikus – ir imtis priemonių, kad tokio interesų konflikto būtų išvengta.

Byloje nėra duomenų apie palikėjų S. K. ir B. K. kreditorius, pareiškėja pareiškime nurodė, kad jai yra žinoma, jog palikėjai skolų neturėjo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad po S. K. mirties liko butas, adresu (duomenys neskelbtini), o po B. K. mirties liko butas, adresu (duomenys neskelbtini). Išvadą teikianti institucija teigia, kad D. K. rūpinasi teismo paskirta globėja, jo sesuo G. K., kuri jam užtikrina visas tinkamas gyvenimo, sveikatos apsaugos ir kitas sąlygas; Skyriuje nėra duomenų apie G. K. teisių ir pareigų jos globotiniui netinkamą vykdymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad teismo leidimų išdavimas priimti palikimus neveiksnaus asmens vardu nesukurs jokių prievolių D. K. ir nepablogins jo turtinės padėties, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus, pareiškėjos prašymas tenkinamas, išduodami teismo leidimai D. K. vardu priimti palikimus po jo tėvo S. K. ir motinos B. K. mirties (CK 5.56 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 290–292, 448, 576–578, 579–582 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos G. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo tėvo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo motinos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Atnaujinti pareiškėjai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą neveiksnaus asmens D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti tėvo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Atnaujinti pareiškėjai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą neveiksnaus asmens D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti motinos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Išduoti teismo leidimą G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnaus asmens D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą po tėvo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti teismo leidimą G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnaus asmens D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą po motinos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.