- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- e2-2843-1177/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01075-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Ieškovas
- G. M., E. M., V. M.
- Atsakovas
- T. M.
- Advokatai
- Enrika Maksimavičienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovių G. M. ir E. M., įstatyminei atstovei V. M., įstatyminės atstovės V. M. įgaliotajai atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. M. ir E. M., atstovaujamos įstatyminės atstovės bei ieškovės V. M., atstovaujamos advokatės Enrikos Maksimavičienės, ieškinį atsakovui T. M. dėl priteisto nepilnamečiam vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2020 m. kovo 17 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1130-799/2021 iš T. M. nepilnamečių dukrų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti priteistą po 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui materialinį išlaikymą padidinant jį iki 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti nepilnamečių vaikų mamą V. M., ir nustatyti, kad materialinio išlaikymo lėšas T. M. perveda į V. M. atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, dvidešimtos dienos, taip pat prašo priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas už teikiamą antrinę teisinę pagalbą.
2. Ieškinyje nurodo, kad 2021 m. kovo 17 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1130-799/2021 su atsakovu T. M. bendru sutuoktinių sutarimu nutraukė santuoką. Teismas patvirtino jų pateiktą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurioje nurodė, jog susitarė, kad jų nepilnamečių dukrų - G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą. Taip pat sutarė, kad atsakovas - vaikų tėvas T. M., mokės nepilnamečių vaikų – G. M. ir E. M. – poreikiams tenkinti materialinį išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienai, nuo 2021 m. kovo 1 d. iki dukrų pilnametystės. Materialinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskiriama nepilnamečių vaikų mama V. M..
3. Ieškovė teigia, kad atsakovas kurį laiką nevykdo minėto teismo sprendimu patvirtinto mūsų susitarimo teikti vaikams išlaikymą, dėl to ji kreipėsi į antstolius. Be to, atsakovui ir mokant 150 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą kiekvienai dukrai, jokiais kitais būdais prie mergaičių auginimo, ugdymo, rūbų, avalynės, reikiamų daiktų ar paslaugų (būtinų kasdieniniam vaikų gyvenimui) jų vidutinių ir didesnių poreikių tenkinimo neprisidedant, priteisto išlaikymo nepakanka, 150 Eur dydžio lėšos pakankamos tik mažai vaiko poreikių daliai patenkinti. Kelis kartus kreipėsi į atsakovą su prašymu į jos sąskaitą vesti didesnį išlaikymą, tačiau prašymai yra ignoruojami, bandė šį klausimą išspręsti taikiai mediacijos pagalba, tačiau atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Kaip minėjo, materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas 2020 m. kovo 17 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu. Tuo metu ji buvo atsakovo įtikinta, kad jis formaliai įsipareigoja teikti 150 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, bet tuo pačiu kiekvieną mėnesį teiks ir savanorišką, pagal aplinkybes susidariusį, išlaikymą - daiktais, paslaugomis, apmokės reikiamas sąskaitas, jei tokių bus, nupirks reikiamus vaikams rūbus ar avalynę ir panašiai. Praėjo ketveri metai laiko nuo tokio jų susitarimo ir atsakovas nei karto jo nevykdė. Teikiant tik 150 Eur kiekvienai dukrai išlaikymą, ji privalo savo lėšomis tenkinti didžiąją vaikų poreikių dalį, užtikrinti jiems gyvenamąją vietą ir tuo pačiu dar pasirūpinti ir savais poreikiais. Pažymi, jog šalyje ženkliai padidėjo maisto, daiktų ir paslaugų kaina, iš esmės pasikeitė pragyvenimo lygis, minimali mėnesinė alga, atitinkamai mokesčių dydis. Mano, kad atsakovas puikiai suvokia, kad tam, kad jo vaikai galėtų augti sveiki, pilnai materialiai aprūpinti, galėtų tobulėti, mokytis, lavintis ir panašiai, jo teikiamų pinigų nepakanka. Nepilnamečių vaikų išlaikymui reikia vis daugiau lėšų, nes jie auga ir poreikiai didėja. G. M. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 8 b klasėje, E. M. - toje pačioje mokykloje 4 b klasėje. Kiekvieną dieną mergaitėms duoda po 3-5 Eur dienpinigių maistui ar kokiam mažmožiui įsigyti. Dukros yra fiziškai aktyvios, žingeidžios, stengiasi dalyvauti įvairiose užimtumo programose. Be visa ko yra ir laikas, kai jos serga, reikalingos išlaidos medikamentų, vitaminų, maisto papildų įsigijimui. Taip pat reikalingos lėšos būsto, kuriame gyvena, nuomai (per mėnesį 250 Eur) bei komunalinėms paslaugoms sumokėti.
4. Ieškinyje pabrėžiama, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų pareigos teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimali mėnesinė alga vaiko reikmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 273-969/2022). Ieškovė yra paskaičiavusi, kad kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 500 - 600 Eur. Jai vienai, tik su galimai atsakovo teikiama priteista materialine pagalba, yra pakankamai sunku tai padaryti. Būtina užtikrinti kiekvieno vaiko lūkesčius, tinkamą jų vystymąsi - užtikrinti geras gyvenimo sąlygas, sveikatos priežiūrą, fizinį ir dvasinį lavinimą bei kitas kasdieniam gyvenimui reikšmingas sąlygas. Mano, kad šiuo atveju vaikų tėvas, atsakovas, privalo turėti pareigą tenkinti bent vidutinius vaiko poreikius, finansiškai prisidėti prie tų poreikių tenkinimo. Yra įsitikinusi, kad atsakovo teikiamas 250 Eur dydžio per mėnesį materialinis išlaikymas, būtų pakankamas dukrų visapusiškam augimui, mokymuisi, tobulėjimui ir kt. Be to, atsakovui teikiant tokio dydžio išlaikymą jo materialiai interesai nenukentėtų.
Šalies argumentai
5. Ieškovė teigia, kad ji šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie 500 Eur dydžio išmoką, taip pat 458 Eur išmoką už vaikus. Kadangi šių lėšų nepakanka, dukras auginti jai padeda kartu gyvenantis sugyventinis T. J.. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. plataus profilio statybininku, taip pat padeda krikštatėvis Ž. L.. Šių asmenų pagalba yra tenkinami visi mergaičių poreikiai. Atsakovas yra pakankamai jaunas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturintis, žmogus. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba tralo vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl galimybę teikti savo vaikams jos prašomą po 250 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį išlaikymą gali. Kaip atsakovas yra teigęs, oficialiai jam yra mokamas minimalus atlyginimas, pagrindinį atlygį susidaro lėšos gaunamos kaip „kelionpinigiai“, „dienpinigiai“.
6. Ieškovė V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį. Atsakovas jau apie 5 mėnesius nebendrauja su dukromis, nepalaiko jokio kontakto, visiškai neprisideda prie išlaikymo, nors grįžta į Lietuvą ir galėtų bendrauti ir finansiškai prisidėti, tačiau to nedaro. Dukras išlaiko ji viena su sugyventinio ir kitų šeimos narių pagalba, dar kartais prisideda atsakovo mama, taip pat Emilijos krikšto tėtis. Atsakovas santykių su dukromis nepalaiko, nors tam turi visas galimybes, jam niekas netrukdo. Išlaikymas reikalingas maistui, rūbams, batams, vaistam, kai serga, kišenpinigiams, nuomai, komunaliniams mokesčiams, įvairiems būreliams, vasarą stovykloms. Nuo to laiko, kai buvo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis atsakovas išlaikymą teikė apie metus laiko, taip pat prisidėdavo ir papildomai, po to nustojo teikti išlaikymą, niekaip kitaip prie dukrų išlaikymo neprisidėjo, nežino, kodėl taip atsitiko, gal sukūrė naują šeimą. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydama teikti išlaikymą vaikams, tačiau jo atsakymai visada buvo, kad jis neturi iš ko mokėti. Tada kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kurį laiką gavo išlaikymą iš Vaikų išlaikymo fondo, vėliau kreipėsi į antstolį ir išlaikymas išieškomas iš atsakovo darbovietės. Po ieškinio pateikimo su atsakovu nebendravo, nes atsakovas nenori su ja bendrauti, su dukromis atsakovas taip pat nebendrauja. Bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta, tačiau pagal susitarimą su atsakovu jis mergaites turi pasiimti tada, kai grįžta į Lietuvą, nes jo darbas susijęs su kelionėmis į užsienį. Dabar jau maždaug 5-6 mėnesiai, kaip atsakovas nebendrauja su dukromis, paskutinį kartą per Kalėdas paskambino, kad pasiimtų dovanas ir tiek, nuo to laiko visiškai nebendrauja, nors dukros tikrai norėtų su juo bendrauti. Vienam vaikui per mėnesį reikia apie 500 – 600 Eur sumos, šią sumą sudaro drabužiai ir batai (apie 100 Eur kiekvienai dukrai), maistui apie 250 Eur, komunaliniai mokesčiai sudaro apie 500 Eur (yra 5 asmenys), vitaminams apie 15-20 Eur, šiuo metu dukros būrelių nelanko, per mokslo metus Emilijos būrelis apie 5 Eur per mėnesį, vasarą leidžia į stovyklą, Emilija planuoja važiuoti šią vasarą, tai stovykla kainuos 140 Eur. Taip pat gauna vaiko pinigus 460 Eur už tris vaikus. Jos pajamos šiuo metu yra vaiko priežiūros išmoka 370 Eur, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, dar turi vieną 2 metų vaiką. Gyvena nuomojamame bute, nuomos kaina 250 Eur, ji moka nuomos mokestį, o sugyventinis labiau prisideda prie maisto pirkimo ir mokesčių mokėjimo. Kiek žino, atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, šių metų balandį susilaukė vaiko. Ji pati nekilnojamojo turto ir automobilių neturi, atsakovas, kiek žino, turi automobilį, namą, kuris liko jam po santuokos nutraukimo, tačiau kiek žino, namas yra areštuotas, nes jis nemoka paskolos įmokų, kiek žino, atsakovas dar gyvena tame name. Dukros bendrauja su močiute, atsakovo mama, praeitą vasarą močiutė vežėsi atostogų savaitei laiko į Latviją, būna, kad perveda pinigų į kortelę po 20-30 Eur, ne kiekvieną mėnesį, kartais nuperka rūbų, batų, paklausia, ko reikia mergaitėms. Su atsakovo mama bendrauja, ji žino, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, sakė, kad yra kalbėjusi su atsakovu, bet jis neklauso mamos, o atsakovo mama už jį išlaikymo negali teikti. Atsakovo mama palaiko ieškinį, supranta, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras ir gali teikti išlaikymą. Dukros jokių sveikatos problemų neturi, apie atsakovo sveikatos būklę nežino.
7. Ieškovės atstovė advokatė Enrika Maksimavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Nutraukiant santuoką 2021 m. šalys buvo susitarusios, kad atsakovas teiks išlaikymą po 150 Eur kiekvienai dukrai, taip pat bus teikiamas išlaikymas rūbais, daiktais ir kitokių poreikių tenkinimu. Atsakovas šio susitarimo laikėsi apie metus laiko, tačiau vėliau nustojo teikti išlaikymą. Šiuo metu išlaikymas išieškomas per antstolius, ieškovei taip pat padeda artimieji – sugyventinis, kažkiek padeda atsakovo mama. Pagal teismų praktiką, vienam vaikui per mėnesį tenkantis išlaikymas turėtų būti apie vieno mėnesio minimalios algos dydžio, t. y. apie 700 Eur, todėl ieškovė galėtų prašyti ir po 350 Eur, tačiau ieškovė, įvertinusi savo galimybes ir tai, kad pati tokio išlaikymo dydžio negalėtų teikti, iš atsakovo prašo priteisti po 250 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį. Kodėl atsakovas taip elgiasi – negali paaiškinti, galbūt įtaką daro nauja sutuoktinė ir atsakovas nusprendė rūpintis tik nauja šeima, tačiau atsakovas turi ir pareigas savo nepilnamečiams vaikams, todėl prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.
8. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir neatvykimo į teismo posėdį nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis).
10. Byloje nustatyta, kad nepilnametės G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. M. ir atsakovo T. M. dukros. V. M. ir atsakovo T. M. santuoka buvo nutraukta 2021 m. kovo 17 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1130-799/2021 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios 5.1. punktu šalys nusistatė, kad atsakovas mokės išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore nutarta uzufrukto teise paskirta V. M..
11. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
13. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
14. Nagrinėjamu atveju prašoma padidinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi sutartą išlaikymą nepilnametėms dukroms, motyvuojant pakitusiais nepilnamečių dukrų poreikiais ir ženkliai padidėjusiu jų išlaikymu, dėl to atsakovo iki šiol nustatytas išlaikymas, sudarantis tik 150 Eur sumą per mėnesį, yra akivaizdžiai nepakankamas.
15. Analizuojant byloje nepilnametėms dukroms skiriamų lėšų sudėtį, matyti, jog ieškovių įstatyminė atstovė nurodė, kad reikalingos išlaidos dukrai sudaro apie 600 Eur/mėn.: vaistai ir vitaminai - 20 Eur, maistas – 250 Eur, užklasinei veiklai (būreliams) 5 Eur, dienpinigiai 50 Eur, rūbai, avalynė – 100 Eur, buto nuoma, mokesčiai – apie 150 Eur.
16. Kaip minėta, šalių susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo teismo patvirtintas dar 2021 metais. Per šį laikotarpį minimalus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo, neišvengiamai su minimalaus darbo užmokesčio kilimu išaugo ir pragyvenimo lygis, todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu šalių susitartas 150 Eur dydžio vienam vaikui teiktinas išlaikymas (be indeksacijos) nėra pakankamas patenkinti būtiniausius jų poreikius.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2024 metais yra 924 Eur, apie 709 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 96,25 Eur per mėnesį. Todėl, esant tėvų turtinei padėčiai lygiavertei, vaiko minimalių poreikių užtikrinimui kiekvienas turėtų prisidėti 306 Eur suma ((709 Eur – 96,25 Eur)/2).
18. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašoma priteisti kiekvienam vaikui po 250 Eur sumą per mėnesį, kuri nesudaro nei minimalaus teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju nors ieškovė ieškinyje nurodytų išlaidas patvirtančių duomenų nepateikė, tačiau teismas vertina, kad jų dydis yra atitinkantis nepilnamečių dukrų dabartinius būtinuosius poreikius.
19. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
20. Iš rašytinių įrodymų, įstatyminės atstovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna socialinio draudimo išmoką, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė turi ir gauna pajamas, kurių pagrindu išlaiko save ir dukras. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto ir automobilių, gyvena nuomojamame bute.
21. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismas pažymi, kad iš teismui prieinamų registrų duomenų bazių nustatyta, kad atsakovas dirba, jo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1669,4 Eur. Be to, atsakovas turi Lietuvoje nekilnojamojo turto – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą su garažu ir ūkiniu pastatu, šiam turtui taikomas areštas. Byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ar gautų mažesnes pajamas. Ieškovių atstovės teigimu, atsakovas su dukromis šiuo metu nebendrauja, priteistas išlaikymas išieškomas iš jo atlyginimo per jo darbovietę. Iš gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas turi dar vieną išlaikomą vaiką (A. M., gim. (duomenys neskelbtini)).
22. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.
23. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Kaip minėta, atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas.
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikai gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnametės G. M. ir E. M. gyvena kartu su įstatymine atstove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.
25. Teismo vertinimu, laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų jog turėtų sveikatos problemų byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaikų išlaikymo turi prisidėti kaip įmanoma lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečių vaikų poreikius, 2021 m. kovo 17 d. teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl 150 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui dydis, šio sprendimo priėmimo momentu akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų. Todėl reikalavimas pakeisti teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą atsakovo teiktino išlaikymo dydį tenkinamas priteisiant iš atsakovo nepilnamečių dukrų naudai išlaikymą po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
26. Nepilnamečių šalių dukrų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina įstatyminė atstovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
27. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Dėl bylinėjimo išlaidų.
28. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, tenkindamas ieškinį ir padidindamas atsakovo teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 250 Eur, tenkina 100 procentų ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atitinkamai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 54 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 54 Eur žyminis mokestis.
29. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu V. M. buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl, remiantis 2024 m. birželio 17 d. pažyma Nr. APD-2024-06530 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 337,5 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškovei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).
30. Iš atsakovo valstybei priteistinos 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos viršija minimali valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1130-799/2021 patvirtintos T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos nutraukimų teisinių pasekmių sutarties 5.1. punktu nustatytą po 150 Eur išlaikymo dydį kiekvienai dukrai, ir priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. balandžio 5 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra įstatyminė atstovė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus, 00 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 337,5 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 00 ct) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei (įmokos kodas 5630), 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (įmokos kodas 5662). Šias sumas T. M. turi sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.