- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1347-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00182-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pirm.)
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- Bankrutuojanti "Vilniaus taupomoji kasa"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsakovui V. V. nustatytas septynių dienų terminas sumokėti 300 Eur dydžio žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1155-467/2020, tenkino ieškovo likviduojamos kredito unijos (toliau – LKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį ir pripažino 2012 m. sausio 30 d. tarp ieškovo LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovo V. V. sudarytą susitarimą „Dėl 2011 m. gegužės 23 d. laidavimo sutarties Nr. 11-00213-1 nutraukimo“ negaliojančiu ab initio; pripažino 2012 m. spalio 29 d. tarp ieškovo LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovų G. P. bei V. L. sudarytą „Įkeisto kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktą“ negaliojančiu ab initio; priteisė ieškovui LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų G. P. ir V. V. 482 419,67 Eur skolą, 7 172,67 Eur palūkanų, 173 671,08 Eur delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą – 482 419,67 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas
Šalies argumentai
2. Atsakovas V. V. 2020 m. liepos 17 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškinys, pripažįstant 2012 m. sausio 30 d. tarp ieškovo ir atsakovo V. V. sudarytą susitarimą „Dėl 2011 m. gegužės 23 d. laidavimo sutarties Nr. 11-00213-1 nutraukimo“ negaliojančiu ab initio ir iš V. V. priteistos lėšos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
3. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą mokėjimo, motyvuodamas tuo, kad jis šiuo metu yra bedarbis ir negauna jokių pajamų. Apelianto turtas yra areštuotas byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė atsakovui V. V. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, 300 Eur dydžio žyminio mokesčio daliai už paduodamą apeliacinį skundą sumokėti ir pateikti teismui žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Kitoje dalyje nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą atsakovą V. V. atleido.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atsakovas V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės vienu iš alternatyvių būdų: įpareigoti atsakovą sumokėti 50 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą arba leisti atsakovui 300 Eur žyminio mokesčio dalį sumokėti iš laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuotų V. V. banko sąskaitoje esančių lėšų. Kitoje dalyje atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pateikė teismui įrodymus, kad šiuo metu yra bedarbis ir negauna jokių pajamų.
5.2. Teismui yra žinoma, kad šioje byloje 2015 m. vasario 3 d. buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria teismas areštavo V. V. turtą 1 663 263,42 Lt (482 419,67 Eur) sumai. Taigi šiuo metu visas atsakovo turtas yra areštuotas, o pajamų atsakovas negauna. Esant tokiai situacijai, net ir 300 Eur sumos sumokėjimas atsakovui nėra įmanomas ir užkerta kelią jam pasinaudoti teise į apeliaciją. Be to, tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo nebūtų priteistos jokios sumos ir areštuoto turto sumažėjimas nepažeistų ieškovės interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduodamus apeliacinius ir kasacinius skundus.
15. Teismų praktikoje nurodoma, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą. Taigi visų pirma žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu reguliavimu siekė, jog įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, ir kiti asmenys, turintys suinteresuotumą tokios bylos baigtimi, patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti (ar restruktūrizuojama) įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio reikalavimus byloje pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-877-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1455-516/2019).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje ieškinį padavė LKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kuri, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, šiuo metu yra likviduojama dėl bankroto, atsakovams G. P., V. V. ir V. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos ir delspinigių priteisimo.
18. Tai reiškia, kad byloje ieškinį pareiškė bankrutavęs (likviduojamas) juridinis asmuo. Kadangi apeliacinį skundą paduodantis asmuo šioje byloje yra atsakovas, t. y. dalyvaujantis byloje asmuo, jis atleidžiamas nuo pareigos mokėti byloje žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, spręsdamas atsakovo V. V. apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turėjo taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuriame nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atleidimo pagrindas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir perduoda klausimą dėl V. V. apeliacinio skundo priėmimo spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl V. V. apeliacinio skundo priėmimo spręsti iš naujo.