- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-08
- Bylos Nr.
- ATP-216-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04001-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustosios G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarimo, kuriuo G. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 140 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. 2 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jai paskiriant galutinę nuobaudą – 3 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad ji 2011-08-29, apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeisdama kelio ženklo Nr. 302 „Eismas draudžiamas“ nuo 13 val. iki 24 val. reikalavimus.
Taip pat G. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad ji tuo pačiu metu prie (duomenys neskelbtini) pastato Nr. 42, Palangoje, nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17 ir 18 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Nubaustoji G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimo dalį, kuria: 1) ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. 2 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; 2) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 3 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jai paskirta galutinė nuobauda – 3 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, bei skirti jai 3 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Pasak G. K., ji su šeima gyvena Olandijoje, turi atrakcionų verslą Palangoje. Įvykio dieną ji turėjo labai daug reikalų, nes atrakcionus reikėjo perkelti į Rygą, turėjo nemalonumų ir sudėtingą situaciją darbe. Ji su vyru turi butą (duomenys neskelbtini), Palangoje, todėl ji turėjo teisę važiuoti šia gatve. Ji išėjo iš įvykio vietos neturėdama tikslo pasišalinti, nes buvo išsigandusi, pasimetusi, klaidingai suprato aplinkybes. Įvykio metu ji buvo įsitikinusi, kad jos veiksmai nesukėlė jokių sunkių pasekmių. Be to, namuose miegojo jos mažametė dukra, dėl kurios buvo sunerimusi, todėl skubėjo pas ją. Nubaustosios teigimu, ji labai gailisi, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams – neatitinka jos padarytų teisės pažeidimų pavojingumo laipsnio ir jos asmenybės. Nurodo, kad gyvenant Olandijoje, ši specialioji teisė jai yra būtina, kadangi ji dirba savo vyro bendrovėje, dėl ko būtina automobiliu važiuoti į darbą, nes viešasis transportas nevažiuoja. Ji rūpinasi dukra, privalo ją nuvežti į darželį, pas gydytojus. Pažymi, kad ji nevengė atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Ji negalėjo atvykti, kadangi tuo metu gyveno Olandijoje. G. K. teigimu, ji įgaliojo savo motiną dalyvauti teisme, tačiau teismas, nepriėmė įgaliojimo ir neleido šiai dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad G. K., nepaklusdama policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padarė šiurkštų teisės pažeidimą. Ji turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jai ir kitiems asmenims dėl daromo teisės pažeidimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ji neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau ji nebuvo nubausta už tokį teisės pažeidimą.
Nubaustosios G. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad G. K. 2011-08-29, apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) nors eismas šioje gatvėje buvo draudžiamas nuo 13 val. iki 24 val., taip padarydama Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Kelių eismo taisyklių (2011-03-02 redakcija) 1 priede nurodytas draudžiamasis ženklas Nr. 302 „Eismas draudžiamas“ reiškia, kad draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus maršrutinį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Šioje byloje nėra duomenų, kad nubaustosios vairuota transporto priemonė atitiktų draudžiamojo ženklo Nr. 302 negaliojimui taikomas išimtis. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji su vyru turi butą (duomenys neskelbtini), Palangoje, nesuteikia jai teisės važiuoti šia gatve draudžiamo ženklo galiojimo laiku.
G. K. taip pat nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad ji nutarime nurodytu laiku ir vietoje nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o ne už pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į tai, nubaustosios teiginiai, jog ji neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi ji buvo išsigandusi, pasimetusi, klaidingai suprato aplinkybes, namuose miegojo jos mažametė dukra, dėl kurios buvo sunerimusi, todėl skubėjo pas ją, neturi reikšmės vertinant jai inkriminuotą teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir sprendžiant klausimą dėl paskirtų nuobaudų dydžio.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (sunkesnis iš G. K. padarytų teisės pažeidimų, kurio sankcijos ribose jai paskirta galutinės administracinės nuobaudos) numatytų teisės pažeidimų padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Taigi, įstatymų leidėjas, įvertinęs teisės pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumą, numatė griežtas administracines nuobaudas už jų padarymą. Apylinkės teismas skyrė G. K. šiek tiek mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas vidurkis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Šalies argumentai
G. K. prašo skirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams, t. y. skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-63-195/2011).
Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-909-648/2011, ATP-123-648/2012). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu ji nepripažino savo kaltės dėl padarytų teisės pažeidimų, pasišalino iš įvykio vietos, be to, atsisakė susipažinti su administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2, 6-8, 37-38), taip akivaizdžiai parodydama savo požiūrį į savo elgesį. Todėl G. K. teiginys, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytų teisės pažeidimų, laikytinas kaip deklaratyvus siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad G. K. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 6 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Be to, ji praeityje bausta tris kartus administracine tvarka (b.l. 22-23). Tai neigiamai apibūdina nubaustosios asmenybę, rodo, kad jai praeityje taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir ji toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones G. K. yra reikalinga nuvažiuoti į darbą, nėra ypatinga aplinkybė, turinti lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad nubaustoji rūpinasi dukra, todėl privalo nuvežti ją į darželį ir pas gydytojus, taip pat nėra pakankamos nesilaikyti įstatyme nustatyto teisės pažeidimo vertinimo ir taikyti įstatymo išimtis. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Be to, tai, jog nubaustoji ignoravo jos padarytų teisės pažeidimų pasekmes, t. y. kad dėl jos padarytų teisės pažeidimų gali nukentėti ne tik jos asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustosios neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Šiuo atveju paskyrus G. K. mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei sankcijoje numatytas minimalus, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai.
Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad G. K. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, t. y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2011-11-03, 9.30 val. (b.l. 26), tačiau ji neatvyko į teismo posėdį, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Jos taip pat nepavyko atvesdinti į kitą paskirtą teismo posėdį (b.l. 34). Todėl apylinkės teismas turėjo teisę nagrinėti apeliantės administracinio teisės pažeidimo bylą jai nedalyvaujant, kadangi ši vengė atvykti į teismo posėdį.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 275 str. 1 d., įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kad G. K. motina atitiktų įgaliotam atstovui keliamus reikalavimus, todėl apylinkės teismas pagrįstai neleido jai dalyvauti bylos nagrinėjime.
Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimo nubaustosios G. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarimą nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.