Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

6. Skundžiamu nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tris jau aprašytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 2 d., 189 str. 2 d. ir 286 str. Teismo nustatytų šių nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistojo kaltės, tų veikų kvalifikavimo su jam paskirta bausme, apeliaciniuose skunduose neginčija nei nuteistasis, nei prokuroras. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde nesutinka tik su nuosprendžio dalimi, kuria teismas vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę, apeliantas taip pat prašo taikyti BK 75 str. ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka tik su nuosprendžio dalimi, kuria M. V. išteisintas pagal BK 22 str. ir 129 str. 2 d. 10 p. Prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje byloje taip pat nuteistas D. M., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

7. Pagal BK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Todėl teisėjų kolegija bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą apeliacine tvarka patikrino tik tiek, kiek to prašoma prokuroro ir nuteistojo M. V. apeliaciniuose skunduose.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugelį faktinių nusikalstamų veikų, kurių padarymu M. V. buvo kaltinamas ir dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu, aplinkybių pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo išsamiai, nešališkai ir jas nustatė teisingai. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodomomis ir nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis M. V. V. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo didelės vertės (78 720 Eur) turtą – automobilį „M. B.“, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. buvo pagrobtas. Naudodamasis šiuo turtu, turėdamas tikslą pagrobtą automobilį pervartyti į Lietuvą, nuteistasis juo važiavo iš V. per L.N., kur, susitarus su kitu nuteistuoju D. M., šis, važiuodamas kitu automobiliu „H“ priekyje M. V. vairuojamo pagrobto automobilio, pagal susitarimą mobiliuoju telefonu turėjo pranešti M. V. apie kelyje pastebėtus policijos postus arba kitas aplinkybes, dėl kurių M. V. vairuojamas pagrobtas automobilis galėjo būti sulaikytas. D. M. važiuojant priekyje, o M. V. – iš paskos, abu nuteistieji iš L.N. atvažiavo į Lietuvą. 2016 m. sausio 24 d., apie 9 val. 20 min., kelyje X – S – LX, D. M. laiku nepavykus įspėti M. V. apie iš priekio važiavusį policijos tarnybinį automobilį, M. V. vairuojamą automobilį „M. B.“ pastebėjo ir bandė sustabdyti X AVPK kelių policijos skyriaus kelių patruliai D. L. ir G. S.. M. V. šiems pareigūnų reikalavimams nepakluso, dideliu greičiu važiavo toliau, o pareigūnai tarnybiniu automobiliu „VP“ jį vijosi iš paskos, garsiniais ir šviesos signalais buvo reikalaujama sustoti, G. S., panaudojusi šaunamąjį ginklą, iššovė kelis įspėjamuosius šūvius. Nepaklusęs reikalavimams sustoti, M. V. iš kelio įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę, o policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu užblokavo jam kelią, bandydami sutrukdyti nuteistajam iš tos aikštelės išvažiuoti. Tada M. V. automobilio „M. B.“ priekine dalimi tyčia atsitrenkė į tarnybinio automobilio „VP“ priekinę dešinę pusę sugadindamas svetimą turtą ir padarydamas 4 008,02 Eur turtinę žalą. Policijos pareigūnas D. L. išlipo iš sugadinto tarnybinio automobilio ir, siekdamas sulaikyti M. V., rankoje laikydamas tarnybinį šaunamąjį ginklą, ėjo prie atgal pavažiavusio M. V. duodamas jam nurodymą išlipti iš automobilio. Nepaklusęs ir šiam reikalavimui, M. V. automobiliu „M. B.“ pradėjo važiuoti į priekį, į pareigūno D. L. pusę, kliudė jį automobiliu, D. L. užkrito ant automobilio „M. B.“ variklio dangčio. M. V. ir tada nesustojo, padidino greitį, bandydamas išvažiuoti iš aikštelės, o D. L. tuo metu nuo automobilio variklio dangčio nukrito ant asfalto. Dėl stuburo kaklinės dalies sąnarių raiščių patempimo jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Policijos pareigūnas D. L. tarnybiniu šaunamuoju ginklu keletą kartų šovė į automobilį „M. B.“, tačiau M. V. juo išvažiavo iš aikštelės, pabėgo iš įvykio vietos, tačiau tą pačią dieną, apie 11 val. 40 min., LX r. S sen. teritorijoje esančiuose laukuose jo paliktą pagrobtą automobilį „M. B.“ surado ir bandžiusį pasislėpti M. V. sulaikė kiti policijos pareigūnai.

9. Visos šios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nustatytos visuma teisme išnagrinėtų įrodymų: pačių nuteistųjų M. V. ir D. M., nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis ir kitais bylos dokumentais. Už tai, kad įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu (pagrobtu automobiliu) žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, M. V. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 str. 2 d., 187 str. 2 d. ir 286 str. Dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti. Prokuroras apeliacine tvarka apskundė tik nuosprendžio dalį, kuria teismas išteisino M. V. pagal BK 22 str. ir 129 str. 2 d. 10 p.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo ir M. V. išteisinimo pagal BK 22 str. ir 129 str. 2 d. 10 p.

10. BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad M. V. ir buvo kaltinamas, ir skundžiamu nuosprendžiu išteisintas pagal BK 22 str. ir 129 str. 2 d. 10 p. nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodžius BK 22 str. atitinkamos dalies. Tačiau teisėjų kolegija to nelaiko esminiu nuosprendžio trūkumu, nes pagal kaltinimo turinį M. V. iš tikrųjų buvo kaltinamas, bet išteisintas pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 10 p.

11. Kaltinimas, dėl kurio M. V. skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas, šioje nutartyje jau buvo išdėstytas. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte aprašant M. V. nusikalstamas veikas, svetimo turto sugadinimo, pasipriešinimo valstybės tarnautojams ir pasikėsinimo nužudyti dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo aplinkybės aprašytos bendrai. Kaltinamajame akte nurodoma, kad M. V. tyčia padidinęs greitį, nukreipė jo vairuojamą automobilį „M. B.“ į D. L. ir, dideliu greičiu trenkdamasis į jį, pasikėsino nužudyti policijos pareigūną, vykdantį tarnybos pareigą, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausiančių nuo jo valios – pareigūnui nuo smūgio užkritus ant variklio dangčio bei nukritus ant asfalto ir dėl stuburo kaklinės srities sąnarių raiščių patempimo patyrus nežymų sveikatos sutrikdymą, nusikalstamos veikos nebaigė. Tokiu būdu, savo aktyviais veiksmais M. V., visuotinai pavojingu būdu sugadindamas svetimą turtą, pasikėsindamas nužudyti policijos pareigūną, vykdantį tarnybinę pareigą, pasipriešino valstybės tarnautojams – X AVPK Kelių policijos būrio pareigūnams. Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, kad aprašydamas M. V. nusikalstamų veikų aplinkybes, teismas jas aprašė iš esmės taip pat kaip kaltinamajame akte. Nuosprendyje nenurodyta tik apie tai, kad M. V. automobiliu „M. B.“ trenkėsi į D. L. dideliu greičiu ir taip pasikėsino jį nužudyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Pripažinus M. V. kaltu pagal BK 189 str. 2 d., 187 str. 2 d. ir 286 str., teismas pagal BK 22 str. ir 129 str. 2 d. 10 p. jį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

12. Dėstydamas įrodymų įvertinimo motyvus ir teismo išvadas dėl kaltinamojo išteisinimo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis M. V. nepripažino kaltinimo, kad jis pasikėsino nužudyti policijos pareigūną D. L.. Kaltinamasis pripažino faktines įvykio aplinkybes, kad nepakluso policijos pareigūno reikalavimui išlipti iš automobilio, kad pasipriešino jį kliudydamas automobiliu siekdamas pabėgti nuo sulaikymo. Įvykio aplinkybes matė liudytoja A. K., kuri patvirtino, kad pareigūnas su ginklu, kurį buvo nukreipęs į „džipo“ priekinį stiklą, ėjo link automobilio, sakė vairuotojui išlipti. Džipas važiavo iš lėto, pareigūnas nesitraukė, džipas pareigūną parbloškė ant žemės ir didindamas greitį nuvažiavo. Negali pasakyti ar pareigūnas buvo užkritęs ant džipo kapoto, bet jį tikrai lietė. Viskas vyko greitai, matė, kad džipas kliudė pareigūną, o pareigūnas nukrito į šoną. Ji matė džipą priekiu stovintį į ją. Iki kontakto su policijos pareigūnu, nuo džipo iki pareigūno buvo gal 1 metro atstumas. Mašina link pareigūno judėjo palengva. Mašina prie pareigūno prisilietė judėdama. Pareigūnas turėjo galimybę pasitraukti į šoną. Pareigūnas atsistojęs šovė į džipą, bet džipas nuvažiavo. Taip pat vaizdo registratorių įrašai patvirtina, kad džipas juda palengva, o po nukentėjusiojo nubloškimo, paskui jau išvažiuoja greitai. Šios esminės aplinkybės patvirtina, kad nebuvo tyčios nužudyti policijos pareigūną D. L.. Visų šių esminių faktinių aplinkybių visuma sudaro nusikaltimo sudėtį, numatytą LR BK 286 straipsnyje. Kaltinamasis M. V., pasipriešindamas jį bandžiusiam sulaikyti policijos pareigūnui, bei panaudodamas fizinį smurtą, automobiliu kliudydamas D. L., jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nežymų sveikatos sutrikdymą apima inkriminuotas LR BK 286 straipsnis ir papildomai inkriminuoti pagal LR BK 140 straipsnį nereikia. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. V. nepagrįstai jo padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 129 str. 2 d. 10 p. Todėl M. V. iš šio kaltinimo išteisinamas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika.

13. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, išteisindamas M. V., įrodymus vertino pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes neįvertino įrodymų visumos, o rėmėsi tik atskirais įrodymais arba tik jų dalimi, palankia kaltinamajam. Nuosprendyje motyvuotai nepasisakyta, kodėl atmetami ir apskritai nuvertinami įvykyje tiesiogiai dalyvavusių policijos pareigūnų D. L. ir G. S. parodymai. Teismas nepagrįstai svaresniais ir įtikinamesniais laikė būtent kaltinamojo M. V. parodymus. Teisme M. V. parodė, kad policijos pareigūno nesikėsino nužudyti, o jo veiksmai buvo tik reakcija į pareigūno D. L. nepagrįstą šaunamojo ginklo panaudojimą. Jis parodė, kad D. L., priėjęs prie automobilio „M. B.“, šovė į jo kairės pusės priekines dureles, o jis, pradėjęs važiuoti, kliudė šį pareigūną tik automobilio kampu, važiavo iš aikštelės tik siekdamas išvengti sulaikymo. Prokuroras skunde nurodo, kad tokius nuteistojo aiškinimus paneigia ne tik šalia buvusios užeigos darbuotojos, liudytojos A. K., bet ir dviejų nukentėjusiųjų D. L. bei G. S. parodymai, o taip pat peržiūrėtas vaizdo registratoriaus įrašas. Šie parodymai patvirtina, kad pareigūnas D. L. net nebuvo priėjęs prie nuteistojo vairuojamo automobilio „M. B.“ vairuotojo pusės priekinių durelių, o šaunamąjį ginklą panaudojo tik po to, kai buvo taranuotas automobilio. Šie įrodymai, ypač vaizdo įrašas, prokuroro nuomone, taip pat patvirtina, kad M. V. turėjo galimybę pasirinkti kitas važiavimo kryptis, galėjo ne tik paklusti policijos pareigūnui, bet ir jį apvažiuoti, tačiau, didindamas greitį, važiavo tiesiai į priešais stovintį pareigūną, kuris neturėjo jokios galimybės išvengti kontakto. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į M. V. elgesį prieš ir po užvažiavimo ant pareigūno D. L.. Nurodoma, kad prieš tai nuteistasis nepakluso pareigūnams jų reikalavimui sustoti, ilgą laiką bėgdamas nuo jų važiavo keliu labai dideliu greičiu, užspeistas stovėjimo aikštelėje tikslingai ir sąmoningai taranavo policijos pareigūnų automobilį. O po to, siekdamas išvengti sulaikymo ir pasišalinti iš įvykio vietos, didindamas greitį, nukreipė automobilį į pareigūno D. L. pusę, jį pertrenkė ir taip atlaisvino sau kelią pabėgimui. Prokuroro skunde nurodoma ir apie kai kuriuos prieštaravimus teismo išvadose. Nurodoma, kad M. V. veiksmus jam taranuojant policijos patrulių automobilį, kuriame sėdėjo du pareigūnai, pats teismas įvertino kaip padarytus visuotinai pavojingu būdu. Todėl yra neaišku, kodėl vėlesni M. V. veiksmai mėginant pervažiuoti pareigūną jau nebuvo įvertinti pavojingais. Kita vertus, skunde pateikiama teismo motyvų ištrauka apie tai, kad „džipas važiavo iš lėto, pareigūnas nesitraukė, džipas pareigūną parbloškė ant žemės ir didindamas greitį nuvažiavo“. Prokuroras skunde nurodo, kad pakliuvęs po masyvaus automobilio ratais policijos pareigūnas galėjo patirti gyvybiškai svarbių kūno organų sužalojimus, galėjusius sukelti jo mirtį. Tuo tarpu M. V. veiksmai rodo, kad jis siekė šių sunkių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Policijos pareigūno D. L. mirties buvo išvengta tik paties pareigūno aktyvių veiksmų dėka, stengiantis nepakliūti po greitį didinančio automobilio ratais ir išsilaikyti ant važiuojančio automobilio variklio dangčio.

14. Išnagrinėjusi šiuos ir kitus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija kai kuriuos iš jų atmeta, o kai kuriuos pripažįsta iš dalies pagrįstais. Pagal BPK 305 str. 3 d. 2, 3, 4 p. reikalavimus išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Nustatyta, kad šioje byloje teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo visus bylos duomenis, kurie nurodomi kaltinamajame akte. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas taip pat išdėstė visus išnagrinėtus įrodymus, ne tik paties nuteistojo M. V., bet ir abiejų nukentėjusiųjų D. L., G. S., liudytojos A. K. parodymus ir kitus įrodymus, taip pat prokuroro apeliaciniame skunde nurodomus vaizdo ir garso įrašus. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad teismas tariamai atmetė M. V. apkaltinančius įrodymus, patikėjo tik šio kaltinamojo parodymais ir tik jais pagrindė jo išteisinimą pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 10 p. Priešingai, negu nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, teismas nuosprendyje nepadarė išvados, kad M. V. veiksmai, nukreipti prieš policijos pareigūną D. L., nebuvo pavojingi ir kad dėl tų veiksmų nebuvo iškilusi grėsmė šio nukentėjusiojo sveikatai ir net gyvybei. Taip pat teismas nepatikėjo ir M. V. parodymais apie tai, kad jis automobiliu „M. B.“ iš stovėjimo aikštelės pradėjo važiuoti tik tada, kai policijos pareigūnas D. L. priėjo prie šio automobilio ir iš šaunamojo ginklo šovė į automobilio kairės pusės priekines dureles. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas tokius M. V. parodymus atmetė, o pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 10 p. jį išteisino padaręs išvadą, kad nors ir užvažiavęs ant policijos pareigūno D. L., M. V., teismo nuomone, neturėjo tyčios jį nužudyti.

15. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad teismas pakankamai išsamiai neišdėstė įrodymų įvertinimo motyvų, nepakankamai pagrindė savo išvadas dėl M. V. išteisinimo, detaliau neaptarė M. V. kaltės rūšies ir formos klausimų, o tuo pačiu ir baudžiamosios atsakomybės už pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą nužudymą klausimo. Tačiau pripažindama šiuos skundžiamo nuosprendžio trūkumus ir tai, kad nuosprendžio aprašomoji dalis iš dalies neatitinka BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad M. V. pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 10 p. buvo išteisintas pagrįstai. Tokia išvada daroma dar kartą įvertinus išnagrinėtų šioje byloje įrodymų visumą, taip pat ir tuos įrodymus, apie kuriuos nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde.

16. Atsakomybė už žmogus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jei žmogaus gyvybė atimta dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis), veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas arba atitinkamą specialią normą. Tuo tarpu nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 str. Pagal galiojančią teismų praktiką nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 10 p. (dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo), kai jis padaromas siekiant sukliudyti nukentėjusiojo teisėtai veiklai vykdant tarnybos ar piliečio pareigas dabar arba ateityje, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje. Pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia. Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą , ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Šių tyčios rūšių nustatytas ypač svarbus atribojant pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį, 130 ar 131 straipsnius. Taip pat kvalifikuojama veika, nesukėlusi jokių padarinių, jeigu tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimą. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

17. Apie nužudymo sudėties subjektyvųjį požymį – kaltę, t. y. tiesioginę ar netiesioginę tyčią, taip pat apie veikos kvalifikavimą pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. išsamiai pasisakyta ir konkrečiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse.

18. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-303/2018 išaiškinta, kad pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015). Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

18.1. Nužudymo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2009, 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018).

19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią bylą, kurioje M. V. išteisintas pagal BK 22 str. ir 129 str. 2 d. 10 p., vadovaudamasi galiojančia teismų praktika, dar kartą kaip tik ir įvertino jo veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius. Šioje nutartyje jau buvo pažymėta, kad visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai, tiek apkaltinantys, tiek ir teisinantys M. V., skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo išdėstyti.

20. Nuteistasis M. V., teisme pripažinęs savo kaltę dėl kitų nusikalstamų veikų, pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 10 p. kaltu neprisipažino. Teisme jis parodė, kad jam vairuojant pagrobtą automobilį „M. B.“ Lietuvos Respublikos valstybės sieną pravažiavo sėkmingai, priekyje kitu automobiliu važiavo D. M.. Važiuodamas jis pamatė policijos automobilį. Tuo metu jam paskambino D. M., pranešė apie policiją ir liepė sukti į dešinę. Jis atsakė, kad jį jau vejasi, padidino greitį ir nuvažiavo į priekį maždaug 180 km/h greičiu. Suprato, kad policijos automobilis jį vejasi, važiuodamas pamatė stovėjimo aikštelę ir įsuko į ją. Policijos automobilis sustojo ir užtvėrė jam kelią, jam bandant išvažiuoti iš aikštelės, tas automobilis vis trukdė tai jam padaryti. Taip jie „stumdėsi pirmyn – atgal“ ir taip gavosi, kad jis automobiliu „M. B.“ atsitrenkė į policijos automobilio priekinę dešinę pusę. Po šio atsitrenkimo jis pavažiavo 2-3 metrus atgal. Tada prie jo vairuojamo automobilio pribėgo policijos pareigūnas ir bandė atidaryti dureles. Tuo metu jis išgirdo šūvį, o kulka pralėkė jam pro kojas. Kol jis buvo pasilenkęs, tas policijos pareigūnas užlipo ant automobilio priekio, nukreipė ginklą į jį, liepė stot ir sakė, kad šaus. Jis paspaudė D raidę, automobilis iš lėto pasuko į kairę ir tada iš aikštelės išvažiavo. Matė, kaip pareigūnas nuo automobilio atsistūmė, daugiau šūvių negirdėjo. Išvažiavęs iš aikštelės, kažkiek dar pavažiavo keliu, o paskui pasuko į šoną. Automobilį „M. B.“ paliko prie krūmų, o jį patį netoli tos vietos sulaikė policija. Sulaikymo metu nesipriešino. Atsakydamas į papildomus klausimus M. V. dar kartą parodė, kad sako tiesą ir kad policijos pareigūnas, pabandęs atidaryti priekines vairuotojo pusės dureles, bet jų neatidaręs, iš karto į tas dureles šovė. Ant „M. B.“ variklio dangčio jis neužkrito. Jau po šūvio į dureles jis pakėlė galvą ir pamatė tą pareigūną, stovintį prieš automobilį su ginklu rankoje. Jam lėtai pajudėjus, pareigūnas atsirėmė į automobilio priekio dešinę pusę ir pasitraukė į šoną. M. V. parodė, kad jeigu pareigūnas nebūtų pasitraukęs, tai jis nebūtų važiavęs ir būtų bandęs kažkaip išvengti susidūrimo. Jo nuomone, važiavo mažesniu negu 20 km/h greičiu ir tik pareigūnui atsistūmus padidino greitį ir nuvažiavo tiesiai. Kaip ir kada tas pareigūnas pargriuvo, jis negali pasakyti.

Nukentėjusysis D. L. parodė, kad 2016-01-24 vykdė tarnybą kartu su G. S., vyko keliu X-S-LX. Dar neprivažiavus S miestelio pamatė tamsios spalvos automobilį, kurio vairuotojas, pamatęs jūsų tarnybinį automobilį, pristabdė, paskui pasuko link gyvenvietės. Pagalvojo, kad gal vairuotojas neblaivus, nusprendė jį sustabdyti. Iš karto pamatė atvažiuojantį visureigį M. B. su vokiškais numeriais. Suprato, kad tas automobilis nusuko specialiai, siekdamas nukreipti jų dėmesį, kad nestabdomas pravažiuotų M. B.. Jis apsisuko ir pradėjo persekioti M.. Vairuotojas padidino greitį, tada jis įjungė švyturėlius, per garsiakalbį liepė M. vairuotojui sustoti. Apie persekiojamą automobilį pranešė budėtojui. Prisivijus M. B. pradėjo lėtinti greitį ir ieškojo kur įvažiuoti iš pagrindinio kelio. Privažiavus kavinę, prie M. kaimo, automobilis įvažiavo į aikštelę ir stengėsi apsisukti. Tarnybiniu automobiliu jie blokavo išvažiavimą iš aikštelės. M. staigiai pajudėjo į priekį ir rėžėsi į jų tarnybinį automobilį. Atsitrenkęs automobilis pavažiavo atgal apie 30 metrų. Jis iššoko iš automobilio su tarnybiniu ginklu ir ėjo link to automobilio, reikalaudamas išlipti. Vairuotojas pakėlė rankas, rodymas, kad nieko nedaro. Jis priėjo prie pat jo automobilio, buvo likę gal 1 metras, vairuotojas staigiai pasuko vairą į kairę ir pajudėjo link jo. Jis nespėjo atšokti, nebuvo kada sureaguoti. Jis užgriuvo ant kapoto, stengėsi nepakliūti po ratais, rankomis stūmėsi į dešinę pusę. Jis jį vežė kokius 20 metrų, krisdamas nuo kapoto jis šaudė. Pataikė į kaires duris, veidrodėlį. Po to šovė į nuvažiuojantį automobilį, pataikė į galines duris, bamperį ar ratą. Jį M. B. kliudė išvažiuodamas iš aikštelės. Jis nukritęs pradėjo šaudyti į nuvažiuojantį M.. Kolegė išlipo iš mašinos kai jis jau buvo ant žemės nublokštas. Grįžęs prie sudaužyto tarnybinio automobilio, per raciją girdėjo, kad D. ekipažas rado tą M. B., kad kinologas eina pagal pėdsakus, kad vairuotojas eina į pagrindinį kelią. Nuvažiavo į tą vietą ir matė kaip vairuotoją sulaikė.

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad 2016-01-24 8 val. pradėjo tarnybą su kolega D. L.. Patruliavo su automobiliu, vykdė transporto priemonių kontrolę kelyje X-S-LX. Važiavo nuo X link S. ir S. miestelyje pamatė atvažiuojantį tamsios spalvos a.m. H. Juos pamatęs, tas automobilis nusuko į kairę. Jiems kilo įtarimai, kad gal vairuotojas neblaivus. Jiems pristabdžius, pamatė atvažiuojantį juodą M. B.. M., vairuotojas juos pamatęs pristabdė, o pamatęs, kad jie apsisuko, jis padidino greitį ir nuvažiavo link X. jie pradėjo važiuoti paskui, kolega L. įjungė švyturėlius, tačiau a.m. M. B. nelėtino greičio, o pradėjo dar greičiau važiuoti. Kolega L. per garsiakalbį pranešė vairuotojui sustoti, pranešė budėtojui. A. M. B., didindamas greitį, pavojingai manevruodamas važiavo X kryptimi. Važiavo su švyturėliais, sirena, per garsiakalbį buvo sakoma sustoti, bet tik jiems privažiavus, jis užkirsdavo kelią ir neleido aplenkti. Per garsiakalbį buvo pasakyta, kad bus paleisti šūviai. Ji šovė iš savo tarnybinio ginklo, bet vairuotojas vis tiek nestojo, nors tikrai girdėjo šūvius ir matė jų mašiną. Privažiavo M. kaimą, M. vairuotojas įvažiavo į aikštelę prie kavinės. Jie blokavo išvažiavimą, jis pirmyn, atgal važinėjo bandydamas vėl išvažiuoti iš aikštelės. Jis pavažiavo truputį atgal ir specialiai trenkėsi į jų tarnybinį automobilį, dešinės pusės priekinę dalį. Automobilį išvedė iš rikiuotės, važiuoti jau negalėjo. Kolega L. išlipo iš automobilio ir ėjo link M. vairuotojo norėdamas jį sustabdyti. Ji bandė atsidaryti tarnybinio automobilio dureles, bet iš karto nepavyko, nes užsikirto nuo smūgio durelės. D. L. bandė eiti prie M. vairuotojo, o ji bandė atidaryti dureles, pamatė, kad kolega ant M. kapoto, kad tas automobilis važiuoja. Paskui pamatė, kaip kolega kėlėsi nuo žemės, o M. B. išvažiavo. M. nuvažiavo pro jų automobilį. Ji išlipo, o kolega atsikėlė, tada vėl sėdo į tarnybinį automobilį norėdami vytis, tačiau automobilis nebevažiavo, buvo išmuštas priekinis ratas. Per ryšio priemones informavom budėtoją, kad sužeistas pareigūnas. M. nuvažiavo link S.. Iškvietė kelių ekipažą, kolegos atvažiavo gana greitai. Jiems sėdint automobilyje ir laukiant atvažiuojančių kolegų, pamatė atvažiuojant H., tą patį, kurį jau buvo matę prie S.. D. L. susistabdęs kitą automobilį ėmė sekti tą H., ji liko laukti pareigūnų, kad įformintų įvykį. Per radijo ryšį išgirdo, kad sulaikė H. vairuotoją, kuris turbūt lydėjo M.. Per radijo ryšį išgirdo, kad rastas M. kažkur prie S., miškelyje, ir kad pagal pėdsakus ieško vairuotojo. Pagal tuos pėdsakus jį krūmuose rado. Išėjo pats, sulaikė ir išvežė į komisariatą.

Liudytoja A. K. parodė, kad 2016 m. sausio pabaigoje ar vasario pradžioje, tiksliai datos nurodyti negali, dirbo barmene-padavėja V. V. I.Į priklausančioje šašlykinėje, esančioje M. kaime, X rajone. Darbą pradeda 10 val., bet dieną į darbą atvažiavo apie 9 val., kūrė židinį, šašlykinėje buvo viena. Būdama viduje, per langą pamatė, kad į aikštelę, esančią priešais šašlykinę, nuo LX pusės atvažiavo tamsios spalvos „džipas“, kokios markės jis buvo, nežino, neskiria. Už kelių akimirkų pamatė, kad taip pat nuo LX pusės pagrindiniu keliu atvažiavo ir ties šašlykine sustojo policijos automobilis. Ji į automobilius atkreipė dėmesį, kadangi tas „džipas“ aikštelėje, o pareigūnų automobilis ant pagrindinio kelio važinėjo pirmyn atgal, t. y. kai „džipas“ pavažiuodavo į priekį, pareigūnai irgi pavažiuodavo į priekį, kai „džipas“ atbuline eiga pavažiuodavo atgal, pareigūnai irgi, jie neleido „džipui“ išvažiuoti iš aikštelės. Ji girdėjo, kaip pareigūnas per garsiakalbį liepė „džipo“ vairuotojui užgesinti automobilio variklį ir išlipti iš automobilio. Ji tai girdėjo būdama patalpoje, per langą matė, kad pareigūnų automobilio priekinis keleivio pusės langas buvo atidarytas. Po to pastebėjo, kad „džipas“ didina greitį ir važiuoja link išvažiavimo iš aikštelės, link X. Pareigūnai jam spėjo užblokuoti kelią, t. y. išvažiavimą, bet „džipas“ nestojo, o trenkėsi į pareigūnų automobilį. Susidūrimas įvyko ties išvažiavimu iš aikštelės, ant kelio. Matė, kad "džipas" trenkėsi į policijos automobilio dešinės pusės priekinį ratą, tačiau smulkiau paaiškinti susidūrimo detalių negali. Po smūgio pareigūnų automobilis buvo pasuktas skersai kelio, t. y. galu pasisuko link šašlykinės. Pamačiusi susidūrimą išėjo į lauką. "Džipas" po smūgio šiek tiek pavažiavo atbuline eiga, pareigūnas išlipo iš automobilio, matė, kad rankoje turi ginklą. Pareigūnas su ginklu, kurį buvo nukreipęs į „džipo“ priekinį stiklą, ėjo link automobilio, sakė vairuotojui išlipti. Džipas važiavo iš lėto, pareigūnas nesitraukė, džipas pareigūną parbloškė ant žemės ir didindamas greitį nuvažiavo. Negali pasakyti ar pareigūnas buvo užkritęs ant džipo kapoto, bet jį tikrai lietė. Viskas vyko greitai, matė, kad „džipas“ kliudė pareigūną, o pareigūnas nukrito į šoną. Ji matė „džipą“ priekiu stovintį į ją. Iki kontakto su policijos pareigūnu, nuo „džipo“ iki pareigūno buvo gal 1 metro atstumas. Mašina link pareigūno judėjo palengva. Mašina prie pareigūno prisilietė judėdama. Pareigūnas turėjo galimybę pasitraukti į šoną. Pareigūnas atsistojęs šovė į „džipą“, bet „džipas“ nuvažiavo. Pareigūnas sustabdė pravažiuojančią mašiną ir nuvažiavo, o pareigūnė liko mašinoje. Ji buvo priėjusi prie jos, klausė pareigūnės ar viskas gerai.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra kelio X – S – LX 16,3 kilometre. Apžiūros metu (10.10-11.10 val.) užfiksuota, kad ant važiuojamos kelio dalies, arčiau kairio krašto, stovi tarnybinis automobilis VP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dešinėje automobilio pusėje, priekinėje dalyje matomi apgadinimai. Dešinėje kelio pusėje matomi automobilio pėdsakai, išeinantys link važiuojamosios kelio dalies. Sniege ir ant suvažinėto sniego rastos aštuonios tūtelės. Viduryje važiuojamosios dalies rasta kulka.

Apžiūros protokolu nustatyta, kad vaizdo ir garso įrašai užfiksuoti 2016-01-24 patruliniame automobilyje VP valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad yra vaizdo – garso įrašai, užfiksuoti dvejuose failuose Nr. 3-18-17-CHN 02 ir Nr. 3-18-17-CHN 01. Faile Nr. 3-18-17-CHN 02 užfiksuotas vaizdas tarnybinio automobilio viduje nuo 09:18:00 val. iki 09:23:40 val. Vaizdo įraše yra matoma, kad ekipaže važiuoja du pareigūnai, vyras – vairuojantis automobilį ir moteris, sėdinti keleivio sėdynėje. 09:18:50 prasilenkiama su juodos spalvos “džipu”, iš karto apsisukama ir važiuojama paskui jį. 09:19:43 pareigūnas per radijo ryšį pasiteirauja ar kas nors dirba ant S. kelio, įjungiamas garsinis policijos signalas. 09:20:10 pareigūnas per radijo ryšį vėl teiraujasi ar kas nors dirba ant S. kelio, informuoja, kad „bus nestojantis džipas”. 09:21:17 pareigūnas per garsiakalbį sako “sustojam su džipu bus panaudotas ginklas”. Pareigūnė išsiima ginklą iš dėtuvės, jį per langą iškiša į lauką. 09:21:45 pareigūnas per radijo ryšį informuoja “dabar ties šašlykine”. 09:21:45 iki 09:22:17 tarnybinis automobilis stabteli kelkraštyje, pavažiuoja atgal, pavažiuoja į priekį. 09:02:24 pavažiavęs į priekį suka kairiau, link kelio vidurio, tuo metu tarnybinis automobilis ir jame sėdintys pareigūnai susvyruoja. Po smūgio vaizdo įraše pasimato kito automobilio kairys šonas. Tuomet automobilis, atsitrenkęs į tarnybinį automobilį greitai važiuoja atbuline eiga ir pasimato, kad tai M. B. markės visureigis. 09:22:27 pareigūnas iš kolegės rankų paima ginklą, išlipa iš automobilio ir bėga link visureigio. A. M. B. pavažiuoja atgal ir sustoja. Prie visureigio pribėga policijos pareigūnas, garsiai rėkia, kad šaus, liepia sustoti. 09:22:38 M. B. važiuoja į priekį ir policijos pareigūnas matosi užkritęs ant variklio dangčio. 09:22:41 policijos pareigūnas atsikelia nuo žemės matosi, kad rankos nukeiptos į nuvažiuojantį automobilį.09:22:47 policijos pareigūnas atbėga ir atsisėda į tarnybinį automobilį. 09:23:01 per radijo ryšį praneša „nuvažiavo link S., taranavo mūsų mašiną, partrenkė mane, buvo panaudotas šaunamasis ginklas, važiuokit link S.”.09:23:40 apsuka tarnybinį automobilį ir sustoja. Faile Nr. 3-18-17-CHN 02 užfiksuotas vaizdas pro priekinį tarnybinio automobilio langą. Ekrane fiksuojamas laikas, matomas numeris (duomenys neskelbtini). Vaizdas užfiksuotas nuo 09:18:20 iki 09:25:40. Įraše yra matoma, kaip ties kelio ženklu, rodykle į kairę – „N. 5”, tarnybinis automobilis prasilenkia su tamsios spalvos visureigiu M. B.. Sankryžoje apsisuka ir važiuoja paskui visureigį. 09:19:45 įjungiamas garsinis policijos signalas. 09:20:27 visureigis važiuoja viduriu kelio arba išvažiuoja į kairę eismo juostą. 09:20:52 tarnybinis automobilis priartėja prie visureigio, per garsiakalbį pareigūnas pasako, kad “sustojam su džipu bus panaudotas ginklas”. 09:21:57 M. B. užsuka į dešinėje kelio pusėje esantį įvažiavimą (kuris yra pravažiavus ženklą X rajonas). Tarnybinis automobilis 09:22:04 pavažiuoja kelkraščiu ir sustoja, 09:22:11 pavažiuoja atgal, 09:22:17 pavažiuoja į priekį. Matyti, kad dešinėje pusėje, aikštelėje važiuoja visureigis M. B.. 09:22:23 tarnybinis policijos automobilis važiuoja ties išvažiavimu iš aikštelės, pasitraukia kairiau, link vidurio kelio ir sustoja beveik priešingoje kelio juostoje. Tuo metu M. B. automobilis atsitrenkia į tarnybinio automobilio dešinės pusės priekinę dalį. Nuo smūgio automobilis pastumiamas į kairę pusę. 09:22:27 M. B. pavažiuoja atgal. 09:23:35 tarnybinis automobilis apsukamas ir paliekamas ant kelio, dešinėje kelio juostoje. Kairėje pusėje matyti kavinės-šašlykinės patalpos. 09:25:40 vaizdo įrašas sustoja.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta esanti LX rajone, SL kaime, koordinatės 54°15´18.9 – 23?51´50.1, kur rastas juodos spalvos automobilis „M. B.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad automobilis priekine dalimi stovi link šiaurės, jo variklis neišjungtas, veikiantis. Šalia automobilio, 3 metrų atstumu nuo jo ant žemės rastas pilkas užklotas. Apžiūrint automobilį matosi, kad priekinio bamperio kairė pusė subraižyta, sulaužyta kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apdaila. Kairės pusės priekinių durelių išorėje matoma 9 mm skersmens skylė, durelių vidinėje pusėje matosi skylė ties durelėse įmontuotu garsiakalbiu. Toje pat kairėje pusėje, galinėse automobilio durelėse matosi dvi, viena šalia kitos esančios skylės. Viena jų 9 mm skersmens, kita – pailga. Apžiūrėjus galines dureles iš vidaus, kiauryminių angų nematyti, ties viena iš skylių, vidinėje durelių pusėje matomas apdailos iškilimas. Apžiūrint automobilio galą, valstybiniame numeryje, ties pirmu skaičiumi „X“ matosi 9 mm skersmens skylė. Apžiūrėjus automobilį daugiau apgadinimo, įsilaužimo pėdsakų nerasta. Apžiūrėjus automobilio vidų, kitų apgadinimų ar kitokių įsilaužimo pėdsakų nerasta. Apžiūrint automobilio vidų, po vairuotojo sėdyne rasta kulka. Apžiūros metu nuo automobilio kairės pusės sėdynės paimti mikroobjektai.

24. Galima sutikti su tuo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiau neaptarė M. V. kaltės rūšies ir formos klausimų ir išteisindamas M. V. pagal BK 22 str. ir 129 str. 2 d. 10 p. apsiribojo tik išvada, kad nebuvo tyčios nužudyti D. L..