Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų byulų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, vedęs, 1 gr. invalidas, teistas 2014-06-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 183 str.2d., pritaikius LR BK 54 str. 3d., 184 str. 2d., 300 str. 1d., 222 str. 1d., 223 str. 1d., 63 str.1d., 2d., 4d., 6d.,5d. 1p., 2p. subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams.įpareigojant būti namuose nuo 22,00 val. iki 7,00 val. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2015-01-06 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. K. pripažintas kaltu pagal 223 str. 1d., 300 str. 1d. ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui,

kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2d., 222 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2011-03-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini) pervedus 26 000 Lt į VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriuje, kaip paramą, tą pačią dieną, t.y. 2011-03-23, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) Lietuvos poskyryje, per du kartus sumomis 11 000 Lt. ir 14 800 Lt. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė viso 25 800 Lt sumą grynais pinigais, šių pinigų nepanaudojo VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje, o juos pasisavino;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini) pervedus 30000Lt į VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriuje, kaip paramą, tą pačią dieną, t.y. 2011-07-29, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) Lietuvos poskyryje, per keturis kartus sumomis 11 000 Lt., 12 000 Lt., 6 000 Lt. ir 800 Lt. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė viso 29 800 Lt. sumą grynais pinigais, šių pinigų nepanaudojo VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje, o juos pasisavino;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-11-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini) pervedus 10 000 Lt į VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriuje, kaip paramą, tą pačią dieną, t.y. 2011-11-15, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) Lietuvos poskyryje,, iš VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė viso 9 950 Lt. sumą grynais pinigais, šių pinigų nepanaudojo VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje, tokiu būdu R. K. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaukotą turtą – 65 550 Lt. grynųjų pinigų sumą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 65 550 Lt. turtinę žalą

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

Be to jis laikotarpiu nuo 2007- 09 - 20, būdamas (duomenys neskelbtini) įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir asmeniu atsakingu už fondo buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2011-03-23 iki 2011-12-16 neišrašinėjo pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų neregistravo pirminių dokumentų suvestiniuose registruose, nepaskyrė buhalterio ir taip tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent : pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, ir 16 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais ir kasos išlaidų orderiais) nuo 2011-03-23 iki 2011-11-29 kaip parama gautų 191 604 Lt grynųjų pinigų įplaukų ir išlaidų ūkinės operacijos; nepagrindė apskaitos dokumentu (kasos išlaidų orderiu) 2011-10-28 385 Lt išlaidų ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistravo apskaitos registruose (kasos knygose ar kituose apskaitos registruose); (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose neįregistravo nuo 2011-08-24 iki 2011-12-08 kaip parama gautų materialinių vertybių už 49 061,84 Lt įsigijimo bei panaudojimo ūkinės operacijos, nepagrindė apskaitos dokumentais kaip parama gautų materialinių vertybių už 49 061,84 Lt panaudojimo ūkinės operacijos. Taip pat, pažeidė LR labdaros ir paramos įstatymo (2000-07-11 Nr.VIII-1811) 12 straipsnio 2 dalį (2005-12-20 įstatymo Nr.X-461 redakcija), kurioje nurodyta, kad juridiniai asmenys, kurie turi teisę gauti paramą, privalo atskirai tvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos paramos apskaitą (joje nurodyti paramos teikėjus, paramos vertę ir kaip ši parama buvo panaudota, t.y. įvardinti konkrečius gavėjus, jeigu lėšos ar turtas, gauti kaip parama, perduoti kitam asmeniui) ir privalo pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas apie gautą paramą ir jos panaudojimą, nes nepateikė ataskaitos apie (duomenys neskelbtini) gautą paramą ir jos panaudojimą už 2011 metus, kurią pagal LR finansų ministro 2002-09-23 įsakymu Nr.289 patvirtintų taisyklių 1 punktą (2003-04-08 įsakymo Nr.1K-094 redakcija) paramos gavėjai metinę ataskaitą privalo pateikti iki kitų kalendorinių metų gegužės 15 dienos, dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kokią pinigų sumą (duomenys neskelbtini) turėjo tiriamojo laikotarpio (nuo 2011-03-23 iki 2011-12-16) bet kuriai datai; kam buvo panaudota viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) nuo 2011-03-23 iki 2011-11-29 kaip parama gauta 191 604 Lt grynųjų pinigų suma, tame tarpe, kam buvo panaudota 65 550 Lt suma, kuri buvo išimta iš sąskaitos banke po to, kai į sąskaitą banke buvo įskaityta 66 000 Lt parama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)); ar 385 Lt suma už neįgaliam asmeniui J. P. suteiktas odontologines paslaugas 2011-10-28 buvo sumokėta iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) lėšų; kokiai sumai kaip parama gautų materialinių vertybių įsigijo viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu ir kam panaudota nuo 2011-08-24 iki 2011-12-08 kaip parama gautos materialinės vertybės už 49 061,84 Lt, ir dėl to visiškai negalima nustatyti asmens – VĮ (duomenys neskelbtini) – veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Motyvai

LR BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo esmė yra tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu, tai yra, ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas (turtinė teisė), bet tik kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje. Remiantis teismų praktika patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. O esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas ar buvęs jo žinioje svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Taigi ištyrus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad R. K. pasisavino svetimus pinigus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriuje 2011-03-23 pervedė 26000Lt., kuriuos tą pačią dieną per du kartus sumomis 11000Lt. ir 14800Lt., viso 25800Lt. grynais pinigais nuo sąskaitos nuėmė ir pasisavino kaltinamasis R. K.. Vėliau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-07-29 analogišku būdu per tą patį banką į VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė kaip labdarą 30000Lt., kuriuos R. K. per keturis kartus sumomis 11000Lt., 12000Lt.,6000Lt. ir 800Lt., viso 29800Lt. nuėmė nuo sąskaitos ir pasisavino. Po to, 2011-11-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ analogišku būdu ir per tą patį banką pervedė 10000 Lt. VšI (duomenys neskelbtini), kuriuos R. K. nuo sąskaitos nuėmė grynais 9950Lt. ir juos pasisavino. Liudytojo G. V. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė įvairiomis sumomis pinigus VšĮ (duomenys neskelbtini) kaip paramą, kurių prašė R. K., kuris buvo VįŠ (duomenys neskelbtini) prezidentas. Byloje esantys (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus dokumentai patvirtina fondui priklausančios sąskaitos pinigų judėjimą. Specialisto išvadoje nurodyti VĮ (duomenys neskelbtini) padaryti buhalterinės apskaitos bei kiti pažeidimai, konstatuotas pasisavintų piniginių lėšų kiekis, bei nurodyta, kad „pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kokią pinigų sumą viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) turėjo tiriamojo laikotarpio (nuo 2011-03-23 iki 2011-12-16) bet kuriai datai; kam buvo panaudota viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) nuo 2011-03-23 iki 2011-11-29 kaip parama gauta 191 604 Lt grynųjų pinigų suma, tame tarpe, kam buvo panaudota 65 550 Lt suma, kuri buvo išimta iš sąskaitos banke po to, kai į sąskaitą banke buvo įskaityta 66 000 Lt parama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)); ar 385 Lt suma už neįgaliam asmeniui J. P. suteiktas odontologines paslaugas 2011-10-28 buvo sumokėta iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) lėšų; kokiai sumai kaip parama gautų materialinių vertybių įsigijo viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu ir kam panaudota (ar nepanaudota) nuo 2011-08-24 iki 2011-12-08 kaip parama gautos materialinės vertybės už 49 061,84 Lt, ir dėl to visiškai negalima nustatyti asmens – VĮ (duomenys neskelbtini) – veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, ir 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. nepagrindė apskaitos dokumentais nuo 2011-03-23 iki 2011-11-29 kaip parama gautos 191 604 Lt grynųjų pinigų sumos panaudojimo ūkinių operacijų ir nuo 2011-08-24 iki 2011-12-08 kaip parama gautų materialinių vertybių už 49 061,84 Lt panaudojimo ūkinių operacijų.“

Remiantis LR BK 190 str. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. K. pasisavino 65550 Lt. , taigi akivaizdu, kad jo pasisavintas turtas buvo didelės vertės. Esant tokiom aplinkybėm kaltinamjo R. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 183 str. 2d.

LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokia veika yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros.

Iš to seka, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1d.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybių teisių apribojimas netaikytas.

Bausmės skyrimas

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. Vadovaujantis BK 54 str. 1d. nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, vieną - sunkų, kitą - apysunkį. Nusikaltimai baigti. Teistas, jo atžvilgiu Kauno apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla. Baustas administracine tvarka.Įrašytas į psichikos sveikatos skyriaus įskaitą.

R. K. yra neįgalus, jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, darbingumo lygis 25 %, taip pat kaltinamajam nustatytos ir kitos ligos, tačiau nei neįgalumas, nei kitos ligos nesutrukdė R. K. daryti tyčinius nusikaltimus.

Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1- 22-579/2014 esančios teismo medicinos ekspertų išvados matyti, kad R. K. be kitų jam nustatytų ligų, konstatuota abiejų akių regos nervų papilų atrofija, abiejų akių aklumas, kurie yra įtraukti į „nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą ir atitinka 5.6 punkto (Nervų sistemos ir jutimo organų ligos) kriterijus, kurias remiantis yra pagrindas atleisti R. K. nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje.

BK 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

Taigi atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga.

Kaip matyti iš ekspertizės akto, R. K. ūmiai apako 1993 metais, tai yra dar iki nusikalstamų veikų atlikimo, o ligos pobūdis kaltinamajam nesutrukdė padaryti nusikalstamas veikas, kurios beje buvo daromos net kelis metus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu šia liga kaltinamasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-337/2010, 2K-212/2011, 2K-497/2012, 2K-257/2013, 2K-264/2013, 2K-221/2014). Taigi R. K. jau sirgo darydamas nusikalstamas veikas ir paminėtos ligos netrukdė jam daryti nusikaltimų, todėl tokios ligos (nors kaip matyti iš medicininių dokumentų regėjimo funkcijos dinamika neigiama) neturėtų būti pripažinta pagrindu atleisti kaltinamąjį nuo bausmės. Vertinant šią aplinkybę atsižvelgiama ir į tai, kad teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje R. K. kaltinamas panašiais nusikaltimais.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, remdamasis BK 54str. 3 d., turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Teismo manymu, nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismo išvada turi sekti įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip jau minėta, R. K. pasisavino didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą, kas rodo didesnį jo pavojingumą. Tačiau visiškai nevertinti R. K. sveikatos būklės taip pat negalima. Akivaizdu, kad kaltinamojo sveikatos būklė blogėja, lyginant 2008-2012 metų duomenis, regėjimo funkcijos dinamika neigiama. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl objektyvių priežasčių (didelės tyrimo apimties, kelios baudžiamosios bylos) praėjęs tam tikras laiko tarpas iki baudžiamojo įvertinimo jau buvo tam tikra bausmės rūšimi, nes visą šį laikotarpį R. K. negalėjo būti tikras dėl savo ateities perspektyvų, turėjo gyventi netikrumo proceso prieš jį baigties būsenoje (Merit prieš Ukrainą (Merit v. Ukraine, no. 66561/01, judgement of 30 March 2004, § 75). Turi būti įvertinama ir tai, kad remiantis ekspertizės aktu, kuris yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-579/2014 R. K. yra pagrindas atleisti tik nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje, tai yra, kitas bausmės rūšis jis gali atlikti.

Visa tai įvertinus teismas daro išvadą, kad BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, vadovaujantis bausmės paskirtimi, už nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d. padarymą R. K. skirtina švelnesnė bausmė negu numatyta straipsnio sankcijoje (BK 54 str. 3 d.) – laisvės apribojimas. Už nusikalstamos veikos numatytos BK 222 str. 1 d., padarymą skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.).

Kaltinamasis R. K. iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., gavo turtinės naudos, viso 65550Lt., kas atitinka 18984 eurus. Civilinis ieškinys dėl šios sumos išieškojimo nepareikštas. Todėl tokio dydžio piniginės lėšos, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 d., turi būti iš R. K. konfiskuotos valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 308 str. str.

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 2d. ir 222 str. 1d. ir nuteisti:

pagal BK 183 str. 2d. , pritaikius BK 54 str. 3d., laisvės apribojimu 2 ( dviems) metams;

pagal BK 222 str. 1d. - 100MGL dydžio – 3766 eurų bauda;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 1p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 ( dviems ) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 5d., 9d., paskirtą bausmę subendrinti su 2014 – 06 - 30 nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 ( dviems) metams.

Vadovaujantis LR BK 48str. 1d., 2d., 3d., 4d., 6d.1p., R. K. įpareigoti šį laikotarpį būti namuose nuo 22,00 val. iki 7,00 val. bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis LR BK 72str.2d.,3d. konfiskuoti iš R. K. 18 984 eurus valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apygardos teismą.