- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- e2A-145-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22105-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- SIA ,,Citadele Leasing“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Autodepartamentas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Autodepartamentas“ ieškinį atsakovui SIA ,,Citadele Leasing“ Lietuvos filialui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB “Voltersa”.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Autodepartamentas“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės SIA ,,Citadele Leasing“ Lietuvos filialo (toliau – ir atsakovė) 2700 Eur skolos, 536 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3225-565/2021 ieškovei iškelta bankroto byla. Vykdant nemokumo procedūras nustatyta, kad 2019 m. liepos 15 d. pardavėja UAB ,,Autodepartamentas“ ir pirkėja – atsakovė sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė už 10 000 Eur pardavė atsakovei transporto priemonę BMW 5ER Gran Turismo Reiche (toliau – automobilis). Šios sutarties sudarymo dieną, ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ATD0000608. Sutarties Specialiosios dalies 2.3 punkte nurodyta, kad atsakovė perka automobilį turėdama tikslą jį perduoti naudotis ir valdyti UAB ,,Voltersa“. Sutarties Specialiosios dalies 2.1 punkte susitarta, kad pervedama kainos dalis ieškovei 7300 Eur, o likusi 2700 Eur kainos dalis užskaitoma. Patikrinus ieškovės sąskaitų išrašus, nustatyta, kad atsakovė už parduotą automobilį atsiskaitė tik iš dalies, t. y. 2019 m. liepos 17 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 7300 Eur, o 2700 Eur suma liko neapmokėta. Iš trečiojo asmens UAB ,,Voltersa“ šios sumos taip pat nėra gavusi. Reikalavimo teisė į atsakovę pasibaigė įskaitymu nepagrįstai, nesant prievolių pasibaigimo įskaitymu sąlygų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė SIA ,,Citadele Leasing“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, kaip lizingo davėjas, 2019 m. liepos 15 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 715156/00 su lizingo gavėja UAB ,,Voltersa“, kurios pagrindu suteikti 7300 Eur automobilio pirkimui finansuoti, 36 mėnesių terminui iki 2022 m. liepos 31 d. Lizingo sutartis yra pasibaigusi, nes lizingo gavėja tinkamai ją įvykdė. Atsakovė pagal 2019 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove yra atsiskaičiusi, o 2700 Eur turėtų mokėti lizingo gavėja UAB ,,Voltersa“ kaip yra numatyta Finansinio lizingo Bendrosios dalies 1.1.36 punkte. Automobilio perdavimas buvo įformintas priėmimo-perdavimo aktu, kuriuo šalys (tarp jų ir ieškovė) patvirtino, kad visos sutarties sąlygos yra tinkamai įvykdytos ir automobilis gali būti perduotas naudoti lizingo gavėjui.
4. Teismo posėdžio metu liudytojas UAB ,,Voltersa“ direktorius M. R. nurodė, kad iš ieškovės pirko BMW automobilį, sumokėjo pradinį įnašą 3000 Eur grynais, pinigų priėmimas buvo įformintas kasos pajamų orderiu. Teigė, kad visi dokumentai yra pas buhalterę. Pažymėjo, kad abejoms įmonėms buhalteriją tvarkė ta pati buhalterė R. G.. Liudytojo teigimu, jei nebūtų buvęs sumokėtas pradinis įnašas, tai atsakovas nebūtų apmokėjęs ieškovei likusios sumos. Automobilis kainavo 10 000 Eur. Liudytojas nepamena, nei kuriam asmeniui perdavė pradinį įnašą, nei tikslaus ieškovės buveinės adreso. Kvitas buvo išrašytas pajamų priėmimo metu, tačiau nepamena kuris asmuo jį išrašė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 15 d. lizingo davėjas (SIA „Citadele Leasing“) ir lizingo gavėja (UAB „Voltersa“) sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 715156/00, pagal kurią lizingo gavėjai buvo suteikta finansuojama 7300 Eur suma automobiliui BMW 5ER GRAN TURISMO REIHEI, pag. data 2010 m. id. Nr. (duomenys neskelbtini)) finansuoti, 36 mėnesių terminui iki 2022 m. liepos 31 d. Šiai dienai lizingo sutartis yra pasibaigusi.
7. 2022 m. liepos 15 d. atsakovas ir ieškovė (UAB „Autodepartamentas“) sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 715156/00 dėl automobilio BMW 5ER GRAN TURISMO REIHEI, pag. data 2010 m. id. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Lizingas automobilį įsigijo su tikslu jį perduoti naudotis lizingo gavėjai (valdytojai UAB „Voltersa“) Finansinio lizingo sutarties pagrindu (Specialiosios dalies 2.3 punktas).
8. Pirkimo-pardavimo sutarties Specialiosios dalies 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėja UAB „Autodepartamentas“ įsipareigoja perduoti lizingo davėjui/ pirkėjui (SIA „Citadele Leasing“) automobilį nuosavybės teise, o lizingo davėjas/ pirkėjas įsipareigoja sumokėti už automobilį sulygtomis sąlygomis: automobilio kaina – 10 000 Eur, užskaitos suma – 2700 Eur, pervedama kainos dalis – 7300 Eur.
9. Sąlyga, kad pradinį įnašą (2700 Eur) sumokės lizingo gavėja (UAB „Voltersa“) tiesiogiai pardavėjai (ieškovei) sulygta abiejose pirmiau nurodytose sutartyse.
10. Automobilio perdavimas buvo įformintas trišaliu priėmimo-perdavimo aktu, kuriuo šalys (ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Voltersa“) patvirtino, kad visos sutarties sąlygos yra tinkamai įvykdytos ir automobilis gali būti perduotas naudoti lizingo gavėjai UAB „Voltersa“.
11. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, konstatavo, kad lizingo davėjas neturi pareigos atsakyti už juridinių asmenų netinkamą apskaitos vedimą, jei, kaip teigia nemokumo administratorė, jog aplinkybę, kad 2700 Eur nebuvo pervesti nei bankiniu pavedimu, nei perduoti grynais, patvirtina faktiniai duomenys – nėra nei bankinio mokėjimo išrašo šiai sumai, nei kitų apskaitos dokumentų. Šiuo atveju, iš sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, lizingo davėjas turėjo pareigą UAB „Autodepartamentas“ pervesti 7300 Eur, ir šią pareigą jis atliko tinkamai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovė UAB ,,Autodepartamentas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai taikytos ginčo santykį reglamentuojančios teisės normos, netaikytos aktualios CK 6.573 str. l d. nuostatos, nustatančios, kad lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas, nenurodytos teisės normos ir teismų praktika, kuriomis remiantis teismas padarė CK 6.573 str. l d. prieštaraujančias išvadas, kad būtent lizingo gavėjas UAB „Voltersa“ turi pareigą sumokėti kainos dalį. Esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar UAB „Voltersa“ sumokėjo ieškovei 2 700 Eur kainos dalį, o jei nesumokėjo, tai lizingo gavėjas ar lizingo davėjas (pirkėjas) yra atsakingas prieš ieškovę ir turi pareigą sumokėti ieškovei nesumokėtą kainos dalį.
12.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Voltersa“ su ieškove atsiskaitė grynaisiais pinigais ir jokios skolos ieškovei nėra. Įvykusį atsiskaitymo faktą teismas nustatė remiantis: 1) liudytojų D. L. ir M. R. parodymais; 2) trišaliu automobilio priėmimo-perdavimo aktu, kuriuo ieškovė patvirtino, kad pradinis įnašas yra gautas; 3) ieškovė, negavusi iš UAB „Voltersa“ pradinio įnašo (2700 Eur) turėjo teisę sustabdyti automobilio perdavimą lizingo davėjui, tačiau to nepadarė, lizingo davėjo neinformavo apie pradinio įnašo iš UAB „Voltersa“ negavimo. Ieškovės manymu liudytojų paaiškinimai yra nepatikimi.
12.3. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad tariamas atsiskaitymas tarp UAB „Voltersa“ ir UAB „Autodepartamentas“ vyko tarp juridinių asmenų, kuriems privalomas buhalterinės apskaitos vedimas ir atsiskaitymo faktai gali būti įrodinėjami tik apskaitos dokumentais, atsiskaitymo faktą teismas nustatė neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
12.4. Skundžiamu sprendimu nustatyta, kad Pirkimo-pardavimo sutarties 3.7 punkte sulygta pardavėjos teisė neperduoti automobilio, kol trečiasis asmuo UAB „Voltersa“ neįvykdo iš Finansinio lizingo sutarties kylančių savo pareigų, kurios kartu yra ir šioje sutartyje nustatytos kainos apmokėjimo sąlygos. Pardavėja UAB „Autodepartamentas“, negavusi iš UAB „Voltersa“ pradinio įnašo (2700 Eur) turėjo teisę sustabdyti automobilio perdavimą lizingo davėjui, tačiau to nepadarė, lizingo davėjo neinformavo apie pradinio įnašo iš UAB „Voltersa“ negavimą.
Atsiliepimas
13. Atsakovė SIA ,,Citadele Leasing“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, šiuos argumentus:
13.1. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad 1) atsakovė privalėjo sumokėti visą 10 000 EUR Automobilio kainą; 2) Voltersa ieškovei nesumokėjo 2 700 EUR. Atsakovė nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde pateikiamais argumentais, sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi 1) atsakovės pareiga buvo sumokėti 7 300 EUR, kurią ji tinkamai įvykdė; 2) Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad Voltersa sumokėjo pradinį įnašą Ieškovei.
13.2. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas visiškai teisingai sprendė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Voltersa“ sulygo su atsakove dėl pradinio įnašo dydžio ir būtent trečiasis asmuo prisiėmė pareigą pradinį įnašą (2 700 EUR) tiesiogiai sumokėti Ieškovei (pardavėjai).
13.3. Pirkimo pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 p. aiškiai nurodyta, kad užskaitos suma yra 2 700 EUR. Tai reiškia, jog Ieškovė ir Atsakovė susitarė, kad 2 700 EUR automobilio kainos yra užskaitoma, nes ieškovė ją yra gavusi iš UAB „Voltersa“, kaip numatyta Pirkimo pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 5.2.1 p. Taip pat yra aiškiai nurodyta, kad atsakovės ieškovei pervedama suma yra 7 300 EUR.
13.4. Aplinkybę, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei tik 7 300 EUR, patvirtina ir Pirkimo pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 3.3 p. nurodyta kainos mokėjimo tvarka:
13.4.1. „Lentelės dalyje „Užskaitos suma“ nurodytą sumą (toliau – Užskaitos suma) Šalys užskaito atsižvelgdamos į Bendrosios dalies 1) 5.2.1. p. nuostatas kaip Kliento Pardavėjui sumokėtos Kainos dalį; <...>“ (3.2.1 p.);
13.4.2. „Lentelės dalyje „Pervedama Kainos dalis“ nurodytą sumą (toliau - Pervedama suma) Lizingo davėjas/pirkėjas perveda į Pardavėjo banko sąskaitą“ (3.2.2 p.).
13.5. Visi Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog atsakovė neva turi pareigą sumokėti visą Automobilio kainą, jog Pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovės, todėl UAB „Voltersa“ pareigos mokėti užskaitos sumos neturi, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš Pirkimo pardavimo sutarties nuostatų, ieškovė sutiko, jog būtų atlikta užskaita (nes užskaitos sumą gavo iš UAB „Voltersa“), todėl atsakovės mokėtina suma yra 7 300 EUR.
Motyvuojamoji dalis
13.6. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika niekaip nepatvirtina ieškinio pagrįstumo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo administratorė kelia klausimą dėl atsakovės atsakomybės atsiskaityti už parduotą automobilį visiškai, nes ieškovės teigimu, būtent atsakovė (lizingo davėja) už parduotą automobilį atsiskaitė tik iš dalies, t. y. 2019 m. liepos 17 d. pervesdama į pirkėjos UAB „Autodepartamentas“ sąskaitą 7300 Eur, liko skolinga 2700 Eur, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti visą turtą kainą.
16. Kolegijos nuomone nurodyti apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė, kaip lizingo davėja, teikia finansavimą, tačiau lizingo nefinansuoja 100 proc. Šios aplinkybės nemokumo administratorė neginčijo. Iš Finansinio lizingo sutarties matyti, kad interesą naudoti ir valdyti automobilį turi trečiasis asmuo UAB „Voltersa“, o ne atsakovė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės interesas – gauti palūkanas už tai, kad suteikė galimybę UAB „Voltersas“ naudotis daiktu. Iš pirmiau aptartų įrodymų taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Voltersa“ sulygo su lizingo davėju (atsakovu) dėl pradinio įnašo dydžio ir būtent trečiasis asmuo prisiėmė pareigą pradinį įnašą (2700 Eur) tiesiogiai sumokėti UAB „Autodepartamentas“ (pardavėjai).
17. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo Voltersa susitarė su atsakove dėl pradinio įnašo dydžio ir būtent trečiasis asmuo prisiėmė pareigą pradinį įnašą (2 700 EUR) tiesiogiai sumokėti Ieškovei (pardavėjai).
18. CK 6.567 str. 1 d. numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.
19. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 1.2.1 p. nurodytas sutarties dalykas: „Šia Sutartimi Lizingo davėjas įsipareigoja įgyti iš Pardavėjo nuosavybės teise Lizingo gavėjo nurodytą Turtą ir perduoti jį Lizingo gavėjui valdyti ir naudoti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o Lizingo gavėjas įsipareigoja tinkamai mokėti visus Sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas Sutarties sąlygas“.
20. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.36 p. nurodyta, kad „Užskaitos suma - Lizingo gavėjo Pardavėjui sumokėta avansinė įmoka už Turtą, kuri užskaitoma, kaip Pradinės įmokos (ar jos dalies) ir (arba) Administravimo mokesčio (ar jo dalies) sumokėjimas Lizingo davėjui pagal Sutartį“.
21. Pirkimo pardavimo sutarties 5.1 p. numatyta, kad: „Specialiojoje dalyje Šalys gali susitarti, kad dalis Kainos yra sumokama darant užskaitą. Užskaitomos sumos dydis yra nurodomas Specialiosios dalies 2.1 p. Lentelės dalyje „Užskaitoma suma“. Jeigu užskaita netaikoma, Lentelėje pažymima „nedaroma““.
22. Pirkimo pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 5.2.1 p. numatyta, kad: „Šalys gali užskaityti šias sumas: Kliento tiesiogiai Pardavėjui už Turtą sumokėtą Kainos dalį. Tokiu atveju Specialiojoje dalyje nurodoma, kad užskaitoma Kliento Pardavėjui sumokėtos Kainos dalis. Nurodžius šią sąlygą 1) Laikoma, jog Pardavėjas patvirtina, kad Užskaitos sumą iš Kliento gavo 2) Šalys susitaria Užskaitos sumą užskaityti kaip Lizingo davėjo/pirkėjo Pardavėjui sumokėtą Turto kainos dalį. Lizingo davėjas/pirkėjas savo ruožtu Naudojimosi sutartyje nustatytomis sąlygomis užskaito Užskaitos sumą, kaip Kliento mokėjimų pagal Naudojimosi sutartį dalį“. Pirkimo pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 p. aiškiai nurodyta, kad užskaitos suma yra 2 700 EUR.
23. Taigi konstatuotina, jog Ieškovė ir Atsakovė susitarė, kad 2 700 EUR Automobilio kainos yra užskaitoma, nes Ieškovė ją yra gavusi iš Voltersa, kaip numatyta Pirkimo pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 5.2.1 p. Taip pat yra aiškiai nurodyta, kad Atsakovės Ieškovei pervedama suma yra 7 300 EUR.
24. Aplinkybę, kad Atsakovė privalo mokėti Ieškovei tik 7 300 EUR, patvirtina ir Pirkimo pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 3 p. nurodyta kainos mokėjimo tvarka:
24.1. „Lentelės dalyje „Užskaitos suma“ nurodytą sumą (toliau - Užskaitos suma) Šalys užskaito atsižvelgdamos į Bendrosios dalies 1) 5.2.1. p. nuostatas kaip Kliento Pardavėjui sumokėtos Kainos dalį; <...>“ (3.2.1 p.);
24.2. „Lentelės dalyje „Pervedama Kainos dalis“ nurodytą sumą (toliau - Pervedama suma) Lizingo davėjas/pirkėjas perveda į Pardavėjo banko sąskaitą“ (3.2.2 p.).
25. Kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog Atsakovė turi pareigą sumokėti visą Automobilio kainą, jog Pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tik tarp Ieškovės ir Atsakovės, todėl Voltersa pareigos mokėti užskaitos sumos neturi. Tačiau kaip matyti iš Pirkimo pardavimo sutarties nuostatų, Ieškovė sutiko, jog būtų atlikta užskaita (nes užskaitos sumą gavo iš Voltersa), todėl Atsakovės mokėtina suma yra 7 300 EUR.
26. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė gavo pradinio įnašo sumą. Pirma, pasirašydama Pirkimo pardavimo sutartį ieškovė išreiškė patvirtinimą, jog pradinio įnašo (užskaitos) suma yra gauta: Pirkimo pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 5.2.1 p. numatyta, kad: „Šalys gali užskaityti šias sumas: Kliento tiesiogiai Pardavėjui už Turtą sumokėtą Kainos dalį. Tokiu atveju Specialiojoje dalyje nurodoma, kad užskaitoma Kliento Pardavėjui sumokėtos Kainos dalis. Nurodžius šią sąlygą 1) Laikoma, jog Pardavėjas patvirtina, kad Užskaitos sumą iš Kliento2 gavo <...>“.
27. Antra, Ieškovė kartu su Atsakove ir Voltersa pasirašė Perdavimo priėmimo aktą ir perdavė Automobilį Voltersai. Pirkimo pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 p. numato, kad: „Pardavėjas turi teisę neperduoti Turto, kol Klientas neįvykdo iš Naudojimosi sutarties kylančių savo pareigų, kurios kartu yra ir šioje Sutartyje nustatytos Kainos apmokėjimo sąlygos“. Taigi, Pirkimo pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 p. buvo įtvirtinta Ieškovės teisė neperduoti Automobilio, kol trečiasis asmuo Voltersa neįvykdo iš Finansinio lizingo sutarties kylančių savo pareigų, kurios kartu yra ir Pirkimo pardavimo sutartyje nustatytos kainos apmokėjimo sąlygos. Ieškovė, negavusi iš Voltersa pradinio 2 700 EUR įnašo, turėjo teisę sustabdyti Automobilio perdavimą Atsakovei, tačiau to nepadarė, Atsakovės neinformavo apie pradinio įnašo iš Voltersa negavimą. Toks Ieškovės elgesys rodo, jog priekaištų dėl Automobilio kainos sumokėjimo Ieškovė neturėjo, su ja buvo tinkamai atsiskaityta.
28. Trečia, teismo posėdžio metu Ieškovės buvęs vadovas patvirtino, jog pradinį įnašą iš Voltersa gavo, o Voltersa vadovas patvirtino, jog pradinį įnašą Ieškovei perdavė.
29. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal šalių ir trečiojo asmens sudarytas sutartis atsakovės ieškovei mokėtina suma yra 7 300 Eur, kuri ir buvo sumokėta, ieškovei, o trečiojo asmens UAB „Voltersa“ ieškovei mokėtina suma buvo 2 700 Eur ir atsakovė neturėjo pareigos šios sumos mokėti ieškovei. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl bylos baigties
30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.