Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Svetlanai Žurienei, Linai Laniauskienei, Karolinai Ploutinai,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Autodepartamentas“ atstovei nemokumo administratorei Jolantai Žukauskienei,

mišriame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Autodepartamentas“ ieškinį atsakovui SIA ,,Citadele Leasing“ Lietuvos filialui dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nemokumo administratorė Jolanta Žukauskienė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad:

4.1. Ieškovė yra bankruotuojanti įmonė. Vykdant nemokumo procedūras nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. liepos 15 d. buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu susitarta, kad ieškovė parduos atsakovei automobilį, kurio kaina yra 10 000 Eur. Patikrinus ieškovės banko išrašus ir kitus apskaitos dokumentus nustatyta, kad atsakovė sumokėjo tik 7300 Eur, 2700 Eur kainos dalies ieškovė negavo. Aplinkybę, kad 2700 Eur nebuvo pervesti nei bankiniu pavedimu, nei perduoti grynais, patvirtina faktiniai duomenys – nėra nei bankinio mokėjimo išrašo šiai sumai, nei kitų apskaitos dokumentų. Pažymi, kad 2700 Eur sumai turėjo būti atlikta užskaita.

4.2. Mano, kad šioje byloje atsakovas yra tinkamas, nes nukreipti reikalavimą į lizingo gavėją, trečiąjį asmenį UAB ,,Voltersa“ ieškovė neturi teisinio pagrindo. Atsakovė automobilį pirko tuo tikslu, kad jį būtų galima perduoti trečiajam asmeniui UAB ,,Voltersa“. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta lizingo sutartis, pagal kurią atsakovas, veikdamas kaip lizingo davėjas, įsipareigojo nupirkti automobilį iš ieškovės ir jį perduoti trečiajam asmeniui lizingo gavėjai. Ši sąlyga buvo nurodyta ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Taip pat sutartyje numatyta, kad atsakovė sumoka 7300 Eur kainos dalį, o 2700 Eur kainos šalys užskaito kaip lizingo gavėjos UAB ,,Voltersa“ kainos dalį ieškovei. Lizingo sutartis yra pagrindinė sutartis, o pirkimo-pardavimo sutartis yra lydimoji sutartis, kurią buvo būtina sudaryti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.573 straipsnis įtvirtina, kad lizingo gavėjas turi tokias pat teises ir pareigas kaip pirkėjas išskyrus sumokėti kainą. Analogišką nuostatą įtvirtina ir lizingo sutarties bendrosios dalies 2.2 punktas. Nurodoma teismų praktika, kurioje konstatuota, kad lizingo gavėjui nėra pareigos mokėti pardavėjui. Jei pirkimo-pardavimo sutartis būtų įvykdyta tinkamai, tai atsiskaityta už perkamą automobilį būtų tokiu būdu – 7300 Eur sumoka lizingas, o 2700 Eur sumoka UAB ,,Voltersa“. Šiuo atveju ieškovė negavo 2700 Eur nei iš atsakovės, nei iš trečiojo asmens.

4.3. Ieškovei nėra didelės įtakos, kas sumokės 2700 Eur. Užskaita įsigalioja tik tokiu atveju, jei yra įvykdomas visos sutarties sąlygos. Ieškovė, negavusi UAB ,,Voltersa“ turėtos sumokėti kainos dalies, negalėjo neperduoti automobilio pagal sutarties 3.2. punktą. Byloje esantis automobilio priėmimo-perdavimo aktas, patvirtina, kad automobilis buvo perduotas tiesiogiai atsakovui ir jis perdavė jį lizingo gavėjui. Ieškovė perduoti automobilį turėjo pagal pirkimo-pardavimo sąlygas ir ši automobilio perdavimo pareiga kilo nepaisant to, ar gavo kainą ar ne.

4.4. Minėta pirkimo-pardavimo sutartis nėra visiškai savarankiška nuo lizingo sutarties, nagrinėjamu atveju atsakovas lizingavo automobilį lizingo gavėjui UAB ,,Voltersa“. Šios dvi sutartys tarpusavyje susijusios. Lizingo davėjas suteikė UAB ,,Voltersa“ lizingą ir ji pati rinkosi automobilį, jo kainą. Šioje byloje esminis klausimas, ar atsakovė turi pareigą sumokėti likusią sumą ieškovei. Kadangi atsakovė, ne UAB ,,Voltersa“ yra pirkimo-pardavimo sutarties šalis, todėl reikalavimas nukreiptas į atsakovę, o ne į trečiąjį asmenį, lizingo gavėją.

3. Teismo posėdžio metu liudytojas buvęs ieškovės vadovas D. L. nurodė, kad ieškovė turėjo ryšių su UAB ,,Voltersa“. Teigė, kad ieškovė pirko iš UAB „Voltersa“ automobilį, už kurį atsiskaitė grynais, vėliau siekė gauti lizingą iš banko, bet nepavykus jo gauti susitarė parduoti automobilį UAB ,,Voltersa“ atgal. Tuomet UAB ,,Voltersa“ pirko tą patį automobilį jį lizinguojant. Nurodo, kad UAB „Voltersa“ sumokėjo pradinį įnašą apie 30 proc., apie 3000 Eur grynais, o likutį virš 6000 Eur gavo iš lizingo davėjo, t. y. atsakovo. Teigia, kad pradinis įnašas buvo sumokėtas įmonei (ieškovei). Nurodė, kad pinigus priėmė darbuotojas, kuris dirba su kasa. Pinigų įnešimas buvo įformintas kasos pajamų orderiu. Buhalterė R. G. tvarkydavo juos programa 1S. Pinigai buvo sumokėti iš karto, pasirašius sutartį. Patvirtino, kad pradinį įnašą ieškovė iš UAB ,,Voltersa“ gavo. Suma negalėjo būti neapskaityta buhalterijoje.

4. Teismo posėdžio metu liudytojas UAB ,,Voltersa“ direktorius M. R. nurodė, kad iš ieškovės pirko BMW automobilį, sumokėjo pradinį įnašą 3000 Eur grynais, pinigų priėmimas buvo įformintas kasos pajamų orderiu. Teigė, kad visi dokumentai yra pas buhalterę. Pažymėjo, kad abiems įmonėms buhalteriją tvarkė ta pati buhalterė R. G.. Liudytojo teigimu, jei nebūtų buvęs sumokėtas pradinis įnašas, tai atsakovas nebūtų apmokėjęs ieškovei likusios sumos. Automobilis kainavo 10 000 Eur. Liudytojas nepamena, nei kuriam asmeniui perdavė pradinį įnašą, nei tikslaus ieškovės buveinės adreso. Kvitas buvo išrašytas pajamų priėmimo metu, tačiau nepamena kuris asmuo jį išrašė.

5. Kviesta liudyti buhalterė R. G. į teismo posėdį neatvyko, elektroniniu paštu nurodė, kad dirba nuotoliniu būdu, slaugo 92 m. mamą, todėl atvykti į teismo posėdį negalės. Sudarius galimybę teikti paaiškinimus nuotoliniu būdu, liudytoja R. G. neatsiliepė, ignoravo teismo pasiūlymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. 2019 m. liepos 15 d. lizingo davėjas (SIA „Citadele Leasing“) ir lizingo gavėja (UAB „Voltersa“) sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 715156/00, pagal kurią lizingo gavėjai buvo suteikta finansuojama 7300 Eur suma automobiliui BMW 5ER GRAN TURISMO REIHEI, pag. data 2010 m. id. Nr. (duomenys neskelbtini)) finansuoti, 36 mėnesių terminui iki 2022 m. liepos 31 d. Šiai dienai lizingo sutartis yra pasibaigusi.

7. 2022 m. liepos 15 d. atsakovas ir ieškovė (UAB „Autodepartamentas“) sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 715156/00 dėl automobilio BMW 5ER GRAN TURISMO REIHEI, pag. data 2010 m. id. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Lizingas automobilį įsigijo su tikslu jį perduoti naudotis lizingo gavėjai (valdytojai UAB „Voltersa“) Finansinio lizingo sutarties pagrindu (Specialiosios dalies 2.3 punktas).

8. Pirkimo-pardavimo sutarties Specialiosios dalies 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėja UAB „Autodepartamentas“ įsipareigoja perduoti lizingo davėjui/ pirkėjui (SIA „Citadele Leasing“) automobilį nuosavybės teise, o lizingo davėjas/ pirkėjas įsipareigoja sumokėti už automobilį sulygtomis sąlygomis: automobilio kaina – 10 000 Eur, užskaitos suma – 2700 Eur, pervedama kainos dalis – 7300 Eur.

9. Sąlyga, kad pradinį įnašą (2700 Eur) sumokės lizingo gavėja (UAB „Voltersa“) tiesiogiai pardavėjai (ieškovei) sulygta abiejose pirmiau nurodytose sutartyse.

10. Pirkimo-pardavimo sutarties bendrosios dalies 5.2.1 punkte nurodyta, kad šalys gali užskaityti kliento (šiuo atveju UAB „Voltersa“) tiesiogei pardavėjai (šiuo atveju ieškovei) už automobilį sumokėtą kainos dalį. Tokiu atveju Specialiojoje dalyje nurodoma, kad užskaitoma kliento pardavėjai sumokėtos kainos dalis. Nurodžius šią sąlygą: 1) laikoma, kad pardavėja patvirtina, jog užskaitos sumą iš kliento gavo; 2) šalys susitaria užskaitos sumą užskaityti kaip lizingo davėjo/ pirkėjo pardėjai sumokėtą turto kainos dalį. Lizingo davėjas/ pirkėjas savo ruožtu naudojimosi sutartyje (šiuo atveju Finansinio lizingo sutartyje) nustatytomis sąlygomis užskaito užskaitos sumą, kaip kliento mokėjimų pagal naudojimosi sutartį dalį.

11. Pirkimo-pardavimo sutarties specialiosios dalies 3.2 punkte nurodyta, kad įvykdžius visas sutartyje nustatytas sąlygas lizingo davėjas/ pirkėjas kainą sumoka tokiu būdu: lentelės dalyje „užskaitoma suma“ nurodytą sumą (šiuo atveju 2700 Eur) šalys užskaito atsižvelgdamos į Bendrosios dalies 5.2.1 punkto nuostatas kaip kliento pardavėjai sumokėtos kainos dalį ir 5.2.2 punkto nuostatas kaip pardavėjos lizingo davėjui/ pirkėjui pagal Finansinio lizingo sutartį mokėtiną pradinį įnašą ir administracinį mokestį (3.2.1 papunktis); lentelės dalyje „pervedama kainos dalis“ nurodomą sumą (šiuo atveju 7300 Eur) lizingo davėjas/ pirkėjas perveda į pardavėjos banko sąskaitą (3.2.2 papunktis).

12. Pirkimo-pardavimo sutarties bendrosios dalies 4 punkte aptariamas kainos apmokėjimas. Kaina nurodyta Specialiosios sutarties 2.1 punkto lentelės dalyje „kaina už vienetą su PVM“ (4.1 punktas). Klientas sumokės pradinį įnašą ir administracinį mokestį pagal turto naudojimo sutartį arba tokia suma bus užskaityta pagal šią sutartį kaip nurodyta Specialiosios dalies 3.2.1 punkte (4.2.2 punktas).

13. Automobilio perdavimas buvo įformintas trišaliu priėmimo-perdavimo aktu, kuriuo šalys (ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Voltersa“) patvirtino, kad visos sutarties sąlygos yra tinkamai įvykdytos ir automobilis gali būti perduotas naudoti lizingo gavėjai UAB „Voltersa“.

Dėl skolos (ne)priteisimo

14. Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo administratorė kelia klausimą dėl atsakovo atsakomybės atsiskaityti už parduotą automobilį visiškai, nes nemokumo administratorės teigimu, būtent atsakovas (lizingo davėjas) už parduotą automobilį atsiskaitė tik š dalies, t. y. 2019 m. liepos 17 d. pervesdamas į pirkėjos UAB „Autodepartamentas“ sąskaitą 7300 Eur, liko skolingas 2700 Eur, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti visą turtą kainą.

15. Su tokia ieškovės atstovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. CK XXX skyrius reglamentuoja lizingą (finansinę nuomą). Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalyje apibrėžta lizingo sutarties samprata – pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.

16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip lizingo davėjas, teikia finansavimą tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims, tačiau lizingo nefinansuoja 100 proc. Šios aplinkybės nemokumo administratorė neginčija. Iš pirmiau sprendime nurodytų nustatytų faktinių aplinkybių (žr. šio sprendimo 9-16 punktus) matyti, kad Finansinio lizingo sutarties pagrindu, interesą naudoti ir valdyti automobilį turi trečiasis asmuo UAB „Voltersa“, o ne atsakovė. Atsakovės interesas – gauti palūkanas už tai, kad suteikė galimybę UAB „Voltersas“ naudotis daiktu. Iš pirmiau aptartų įrodymų taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Voltersa“ sulygo su lizingo davėju (atsakovu) dėl pradinio įnašo dydžio ir būtent trečiasis asmuo prisiėmė pareigą pradinį įnašą (2700 Eur) tiesiogiai sumokėti UAB „Autodepartamentas“ (pardavėjai).

17. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties 3.7 punkte sulygta pardavėjos teisė neperduoti automobilio, kol trečiasis asmuo UAB „Voltersa“ neįvykdo iš Finansinio lizingo sutarties kylančių savo pareigų, kurios kartu yra ir šioje sutartyje nustatytos kainos apmokėjimo sąlygos. Taigi pardavėja UAB „Autodepartamentas“, negavusi iš UAB „Voltersa“ pradinio įnašo (2700 Eur) turėjo teisę sustabdyti automobilio perdavimą lizingo davėjui, tačiau to nepadarė, lizingo davėjo neinformavo apie pradinio įnašo iš UAB „Voltersa“ negavimo. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad automobilio perdavimas buvo įformintas trišaliu priėmimo-perdavimo aktu, kuriuo šalys (pardavėja, lizingo davėjas ir trečiasis asmuo UAB „Voltersa“) patvirtino, kad visos sutarties sąlygos yra tinkamai įvykdytos ir automobilis gali būti perduotas naudoti lizingo gavėjai UAB „Voltersa“. Taigi, pardavėja patvirtino, kad pradinis įnašas, kuris yra privalomas ir aptartas Finansinio lizingo sutartyje, buvo gautas.

18. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausi pardavėjos UAB „Autodepartamentas“ buvęs vadovas D. L. ir lizingo gavėjos UAB „Voltersa“ vadovas M. R. davę priesaiką patvirtino, kad pradinis įnašas pardavėjai buvo sumokėtas grynais, pinigų įnešimas buvo įformintas kasos pajamų orderiu, suma negalėjo būti neapskaityta buhalterijoje.

19. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas („už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“) darytina išvada, kad pagrindinė atsakomybė šioje srityje vis tik tenka ūkio (verslo) subjekto vadovui. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje – dažniausiai (de facto), už buhalterinės apskaitos klaidas, sąlygojančias mokestinę, administracinę ar mokestinę atsakomybę, turėtų atsakyti būtent įmonės (ūkio subjekto) vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-667/2002; 2004 m. balandžio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2004; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; ir kt.). Remiantis nurodyta teismų praktika, taip pat Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad būtent ūkio subjekto vadovas (o ne kiti subjektai) atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą.

20. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atstovo teigimu, kad lizingo davėjas neturi pareigos atsakyti už juridinių asmenų netinkamą apskaitos vedimą, jei, kaip teigia nemokumo administratorė, jog aplinkybę, kad 2700 Eur nebuvo pervesti nei bankiniu pavedimu, nei perduoti grynais, patvirtina faktiniai duomenys – nėra nei bankinio mokėjimo išrašo šiai sumai, nei kitų apskaitos dokumentų. Šiuo atveju, iš sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, lizingo davėjas turėjo pareigą UAB „Autodepartamentas“ pervesti 7300 Eur, ir šią pareigą jis atliko tinkamai.

21. Nemokumo administratorė nurodo, kad jei pirkimo-paravimo sutartis būtų įvykdyta tinkamai, tai kaina būtų sumokėta tokiu būdu – 7300 Eur sumoka lizingas, o 2700 Eur sumoka UAB „Voltersa“, tačiau šiuo atveju ieškovė negavo 2700 Eur nei iš atsakovo, nei iš trečiojo asmens UAB „Voltersa“. Nemokumo administratorės teigimu, ieškovei nėra didelės įtakos, kas sumokės skolą.

22. Atsakant į šiuos teiginius, pažymėtina, kad atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, taip pat rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Šiuo atveju atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisminio nagrinėjimo metu atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Viena vertus, nemokumo administratorė teigė, kad atsakovas pasirinktas tinkamai. Kita vertus, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei nėra didelės įtakos, kas sumokės 2700 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad mokumo administratorė neįrodė, jog už 2700 Eur pradinio įnašo sumokėjimą atsakingas lizingo davėjas (atsakovas), todėl ieškinys atmestinas (CPK 176-185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

24. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

25. Šalys nereiškė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26. Byloje iš viso patirta 73,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ieškinį atmetus šios išlaidos turėtų būti priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis), tačiau ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taigi procesinės išlaidos iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.