Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (skundžiamą sprendimą priėmusi institucija – Lietuvos administracinių ginčų komisija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Valstybinės miškų tarnybos veiksmų (neveikimo) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko 2019 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 21R-718 (AG-675/05-2019) teisėtumo ir pagrįstumo.

LAGK ir jos teritoriniai padaliniai yra viena iš administracinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjančių institucijų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 27 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė. Pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Taigi, pagal pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti LAGK pirmininko 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 21R-718 (AG-675/05-2019), atsakove išlieka Valstybinė miškų tarnyba. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-102-602/2018).

Nors pareiškėjas ginčo kontekste akcentavo argumentus dėl LAGK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio ginčus, yra konstatavęs, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Remiantis viešo registro duomenimis (VĮ Registrų centro 2020 m. rugsėjo 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), pareiškėjui D. D. (buvusi savininkė A. J. R.) nuosavybės teise 2014 m. lapkričio 10 d. mainų sutarties Nr. 5332 pagrindu priklauso 1,6900 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas (naudojimo būdas – kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Pagal viešo registro duomenis, dalį ginčo sklypo sudaro miško žemė, kurios plotas yra 0,5500 ha. Kitą ginčo sklypo dalį, t. y. 0,9700 ha, sudaro žemės ūkio naudmenų plotas (ariama žemė). 2020 m. balandžio 14 d. pateiktais duomenimis apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą, miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, sudaro 1,0326 ha.

Bylos duomenys įrodo, jog pareiškėjas su 2019 m. gegužės 28 d. prašymu „Dėl neteisingai inventorizuoto miško sklypo“ kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją, prašydamas išbraukti iš apskaitos kaip mišką įtrauktą medžių savaiminukais apaugusią sklypo dalį bei atkurti nuosavybės teise priklausančio sklypo duomenis pagal valstybės įmonės Registrų centro 2014 m. rugsėjo 4 d. išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (D. D. skundo dėl Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos veiksmų nagrinėjimo dokumentai (toliau – ir LAGK dokumentai, l. 6–8).

Į bylą pateikto Urėdijos 2019 m. liepos 11 d. rašto Nr. S-825 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijoje“ turinys patvirtina, jog Urėdija, atsižvelgdama į pareiškėjo 2019 m. gegužės 28 d. prašymą, atlikusi miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Tarnybą, siūlydama patikslinti miškų inventorizacijos duomenis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksaciniuose sklypuose ir išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų valstybės kadastras) mišku neapaugusius buvusios žemės ūkio paskirties žemės plotus. Tarnyba Urėdijos prašymo ir faktinio duomenų patikrinimo vietoje pagrindu priėmė 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. S-1907-57 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“, patikslindama ginčo sklypo Miškų kadastro duomenis, apie kurio priėmimą informavo pareiškėją 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. R6-4307, pridėdama patikslintą 2019 m. liepos 29 d. Miškų valstybės kadastro Miškų žemėlapio fragmentą ir kopiją išsiųsdama Urėdijai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 27 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas: 1) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kaip mišką įtrauktą medžių savaiminukais apaugusią žemės ūkio paskirties sklypo dalį; 2) pripažinti, jog sklype augantys savaime sužėlę medžiai ir krūmai neatitinka Miškų įstatyme nustatytų miškui keliamų reikalavimų ir pažeidžia Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 punkto nuostatą, kurioje nurodoma, jog medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka; 3) atkurti Žemės sklypo duomenis pagal VĮ Registrų centro 2014 m. rugsėjo 4 d. išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą; 4) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą panaikinti visus neteisėtai ir nesilaikant įstatymų atliktus veiksmus ar priimtus dokumentus, susijusius su šiuo skundu (LAGK dokumentai, l. 1–3).

Bylos duomenimis (LAGK dokumentai, l. 32–34) nustatyta, jog 2019 m. spalio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į LAGK su patikslintu skundu, kuriuo prašė įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą pateikti „įstatymus atitinkančius teisės aktus, kuriais remiantis buvo inventorizuotas miško sklypas žemės ūkio paskirties žemės sklype“, įpareigoti pateikti 2019 m. liepos 11 d. raštą Nr. S-825, kuriuo vadovaujantis buvo pakartotinai neteisėtai inventorizuota didesnė miško sklypo dalis ariamoje žemėje, įpareigoti Tarnybą nevilkinti pirmiau nurodytų duomenų pateikimo.

Šioje byloje skundžiamu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 21R-718 (AG-675/05-2019) buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, nepašalinus skundo trūkumų. Sprendime nurodyta, jog Komisijai nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybą dėl dokumentų, kuriuos patikslintu skundu prašo Komisiją įpareigoti išreikalauti iš Tarnybos; pareiškėjas patikslintame skunde nesuformulavo reikalavimo dėl 2019 m. liepos 29 d. rašto panaikinimo.

ABTĮ 26 straipsnio 2 dalis numato, jog, paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus reikalavimus. Ta pati nuostata įtvirtinta Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kreipiantis į ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją, skundo turiniui ir formai nustatomi iš esmės tie patys, kaip ir kreipiantis į teismą, reikalavimai, kuriuose įtvirtinta pareiškėjo pareiga aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo (prašymo) dalyką ir pagrindą, nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą (ABTĮ 24 str. 2 d. 6, 7 ir 8 p.).

Teismas pažymi, jog IAGNTĮ 10 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d.) įtvirtinta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu: 1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų; 2) prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, laikoma, kad skundas (prašymas) paduotas pirminio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto (neveikimo) teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020).

Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos ginčo nagrinėjimo ribų nuostatos aktualios ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, t. y. Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, kurią pareiškėjas pasirinko ginčui spręsti pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavęs, jog pareiškėjo suformuluotas skundo (prašymo) pagrindas ir dalykas nustato teismo nagrinėjamos bylos ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tik tinkamai išdėsčius skundo aplinkybes bei suformulavus skundo reikalavimą konkrečiai apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli skundo aplinkybių bei reikalavimų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus ir padėti teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius.

Konkrečiu atveju matyti, jog pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 27 d. skundas, adresuotas LAGK, neatitiko skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, jame nebuvo nurodytas konkretus Tarnybos skundžiamas veiksmas (neveikimas) (administracinis sprendimas), todėl pagrįstai ir teisėtai LAGK pirmininko 2019 m. spalio 4 d. Sprendimu Nr. AG-675/05-2019, vadovaujantis pirmiau nurodytais procesiniais reikalavimais, buvo nustatytas terminas skundo trūkumų pašalinimui, išaiškinta teisė suformuluoti reikalavimą dėl Tarnybos 2019 m. liepos 29 d. rašto Nr. R6-4307 panaikinimo, reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo jo ginčijimui, nes iš skundo turinio matyti, jog su juo pareiškėjas nesutiko. Teismas pažymi, jog pareiškėjas ir kreipdamasis į teismą neišdėstė, kokio jo prašymo (skundo) pagrindu Tarnyba neatliko veiksmų (nepriėmė administracinio sprendimo), dėl kurių jis kreipėsi į Komisiją (į tai teismas atkreipė jo dėmesį priimdamas 2020 m. birželio 5 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo).

Iš pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. patikslinto skundo, adresuoto LAGK, turinio matyti, jog jis LAGK pirmininko 2019 m. spalio 4 d. sprendime Nr. AG-675/05-2019 nurodytų trūkumų nepašalino, aiškiai neišdėstė, kokio jo prašymo (skundo) pagrindu, dėl kokio konkretaus Tarnybos veiksmo (neveikimo) ar administracinio sprendimo kelia ginčą. Dėl Tarnybos 2019 m. liepos 29 d. rašto Nr. R6-4307 panaikinimo reikalavimo nesuformulavo. Patikslintu skundu pareiškė iš esmės papildomus reikalavimus dėl Tarnybos įpareigojimo pateikti papildomus duomenis (ginčo sklypo dalies inventorizavimo mišku teisinį pagrindą ir Urėdijos 2019 m. liepos 11 d. raštą Nr. S-825), tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų kreipęsis dėl minėtų duomenų gavimo į Tarnybą.

Atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas nepašalino LAGK nustatytų trūkumų, neišdėstė skundo pagrindo dėl Tarnybos veiksmų (neveikimo), nepateikė tai patvirtinančių įrodymų iš Tarnybos, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, kad minėta institucija atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, todėl LAGK, neturėdama galimybės nustatyti ginčo ribų, pagrįstai šioje byloje skundžiamu sprendimu atsisakė priimti skundą, grąžindama jį su priedais pareiškėjui. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas iki šioje byloje skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo nesikreipė į Tarnybą su prašymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuos išdėstė Komisijai 2019 m. rugsėjo 27 d. skunde, taip pat nesikreipė dėl dokumentų, kuriuos prašė Komisiją įpareigoti pateikti Tarnybą 2019 m. spalio 15 d. patikslintu skundu.

Aplinkybė, jog skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje atsisakymo priimti skundą teisiniu pagrindu buvo nurodyta ne IAGNTĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostata, kai atsisakoma skundą priimti dėl trūkumų nepašalinimo, o IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kai atsisakoma skundą priimti dėl to, kad skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas Administracinių ginčų komisijos kompetencijai, nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo neteisėtumui konstatuoti. Sprendimas motyvuotas, iš motyvuojamosios jo dalies matyti, jog buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą dėl trūkumų nepašalinimo, todėl dėl mažareikšmio procedūrinio pažeidimo jo panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, Komisijos pirmininko motyvai 2019 m. spalio 4 d. sprendime dėl skundo trūkumų šalinimo dėl Komisijos kompetencijos išdėstyti pagrįstai, nes Komisija neturi kompetencijos nagrinėti viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų (veiksmų) teisėtumo, dėl kurių pareiškėjas nekėlė ginčo viešojo administravimo institucijoje.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas prieš kreipdamasis į Komisiją (o vėliau ir į teismą) nesikreipė į Tarnybą dėl jam priklausančio Žemės sklypo dalies neteisėto inventorizavimo ir išbraukimo iš miško žemės, su minėto pobūdžio 2019 m. gegužės 28 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi tik į Urėdiją.

Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjui nesikreipus į Tarnybą dėl pastarosios veiksmų (neveikimo), dėl kurių ginčą kelia šioje byloje, teismas pagal pirmiau nurodytą LVAT suformuotą praktiką neturi kompetencijos išspręsti klausimo, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, pareiškėjo bylinėjimasis šioje byloje beprasmis. Pagal į bylą pateiktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto Viešojo administravimo įstatymo padarytų pažeidimų.

Teismo vertinimu, pareiškėjui teisines pasekmes, kurių jis siekia šioje byloje, sukelia 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. S-1907-57 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ nuginčijimas. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG-59/03-2020 duomenis, pareiškėjas dėl 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. S-1907-57 panaikinimo ir dėl įpareigojimo Tarnybą išregistruoti iš Miškų kadastro (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus 2020 m. sausio 20 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, priėmė 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 21R-137 (AG-59/03-2020). Minėti sprendimai yra ginčijami Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-3790-644/2020.

Į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas pateikti jam rašytinius paaiškinimus ir dokumentus dėl ginčo sklypo dalies įtraukimo į miško žemę, kuriuos iš esmės prašė Komisiją įpareigoti pateikti Tarnybą, kreipdamasis į Komisiją su 2019 m. spalio 15 d. patikslintu skundu. Tarnybos atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. R2-2662-(39.12) „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“. Taigi bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas gavo duomenis iš atsakovės, dėl kurių kreipėsi į Komisiją su patikslintu skundu. Dėl 2019 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. R2-2662-(39.12) teisėtumo ir pagrįstumo šioje byloje ginčas nekyla.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.