- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- eAS-102-602/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02456-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 924 (toliau – ir Aktas), kuris pradėtas 2015 m. rugsėjo 17 d. ir baigtas 2017 m. rugsėjo 26 d. ir įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą (toliau – ir atsakovas, Miškų tarnyba) pakartoti administracinę procedūrą iš naujo; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2R-338(4R-607) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“.
Pareiškėja nurodė, kad kartu su kitais pareiškėjais 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštu kreipėsi į Miškų tarnybą, nurodydama šias faktines aplinkybes: Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2015 m. gegužės 8 d. priėmė įsakymą Nr. D1- 395, kurio nurodė Miškų tarnybai pradėti Kauno, Klaipėdos, Jurbarko rajonų, Neringos, Visagino ir Vilniaus miesto savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo procedūrą. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso statinys – poilsio namelis, esantis valstybinės žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Neringos m. sav. (toliau – ir Žemės sklypas). Pagal parengtą Neringos savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą (toliau – ir Projektas) Žemės sklypo teritorija yra įtraukta į valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. 2015 m. liepos 31 d. Neringos savivaldybės patalpose vyko viešas Projekto svarstymas, buvo sutarta, kad Miškų tarnyba sudarys komisiją, kuri, dalyvaujant statinių – poilsio namelių, savininkams, atliks faktinę miško naudmenų inventorizaciją Žemės sklype, t. y. nustatys miško buvimo (nebuvimo) faktą, dėl Komisijos sudarymo ir inventorizacijos atlikimo pareiškėja kreipėsi ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. prašymu. Komisija 2015 m. rugsėjo 17 d., dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, atliko ginčo plotų apžiūrą vietoje. Pareiškėja gavo 2015 m. lapkričio 3 d. Miškų tarnybos raštą Nr. R2-1506, kuriuo buvo informuota, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. prašymo nagrinėjimas sustabdytas remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 4 dalimi, nes Miškų tarnyba gavo informacijos, kad dėl Kretingos miškų urėdijos Juodkrantės girininkijos 49 kvartalo 89 taksacinio sklypo teritorijos šiuo metu vyksta 5 teisminiai ginčai. 2017 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjos atstovas kreipėsi į Miškų tarnybą, prašydamas atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti faktinę miško naudmenų inventorizaciją. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas skundžiamas Miškų tarnybos 2017 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R2-1723, kurio priedas buvo Aktas. Akto išvados yra šios: Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras) registruoto Kretingos miškų urėdijos Juodkrantės girininkijos 49 kvartalo 89 taksaciniame sklype (toliau – ir taksacinis sklypas) medynas sudaro 0,396 ha, miško laukymė – 0,086 ha, pastatais užimta miško žemės teritorija – 0,048 ha, kitais inžineriniais įrenginiais užstatyta miško žemės teritorija sudaro 0,049 ha plotą; taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas Aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nepagrįstas teisės aktų normomis, nėra duomenų, kokia medžių rūšis vyrauja, ar augalija panašaus amžiaus ir kt., todėl nėra jokio pagrindo 0,396 ha plotą priskirti medynams. Išvada, kad miško laukymė užima 0,086 ha plotą yra nevienareikšmiška, nes tokios sąvokos nėra vartojamos teisės aktuose. Padarytas pažeidimas dėl pastatais užimtos miško žemės teritorijos, sudarančios 0,048 ha (kitais inžineriniais įrenginiais užstatyta miško žemės teritorija yra 0,049 ha ploto). Pastatais užstatytos teritorijos negali būti priskirtos nei miškui, nei miško žemei. Pareiškėjos nuomone, VAGK pirmininko 2017 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 2R-338(4R-607) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“, kuriuo atsisakyta priimti jos skundą kaip nežinybingą, yra nepagrįstas, todėl pareiškėja teikia skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kadangi tokia alternatyvi apskundimo tvarka numatyta Miškų tarnybos 2017 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. R2-1723.