Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, e2-74-793/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-24
Bylos Nr.: e2-74-793/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-11065-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Petras Mineikis (pirm.)
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: A. S.
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „G. F.“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "SB Lizingas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, "General Financing"
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste

Civilinė byla Nr. e2-74-793/2019Proceso Nr. 2-06-3-11065-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.1.; 3.2.6.14.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant A. B.,dalyvaujant ieškovei A. S., ieškovės atstovui advokatui R. S.,atsakovui A. S., atsakovo atstovui advokatui K. K.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, įgaliotai atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „G. F.“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendro turto ir prievolių padalijimo ir kt. klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė A. S. su ieškinu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą prašydama: santuoką sudarytą tarp A. S. ir A. S., įregistruotą 2006 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę - S, atsakovui – S; nustatyti nepilnamečių vaikų L. S., J. S. ir M. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. S.; priteisti iš atsakovo A. S. jo vaikų L. S., J. S. ir M. S. išlaikymui po 150,00 Eur kiekvienam, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos; priteisti A. S. asmeninės nuosavybės teise baldus „Gracija", miegamojo trijų durų spintą, orkaitę AKZ96230S, kaitlentę BOS 6425 CAP, gartraukį S2 60S5, indaplovę SMV45EX00E, plautuvę Blancorondoval 45; įsipareigojimus UAB „SB Lizingas" pagal 2018 m. spalio 31 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C810107328 ir UAB „G. F.“ pagal 2018 m. lapkričio 19 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 90005746696 pripažinti asmeninėmis atsakovo A. S. prievolėmis; įsipareigojimus UAB „SB Lizingas“ pagal 2018 m. lapkričio 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C811107862 pripažinti asmenine ieškovės A. S. prievole; pripažinti, kad visas baudas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus atsakovo A. S., moka atsakovas iš savo asmeninių lėšų. Nurodė, kad bendras santuokinis gyvenimas su atsakovu yra nebeįmanomas. Atsakovas neprisideda prie šeimos išlaikymo, ieškovės ir atsakovo požiūris į šeimos vertybes skiriasi, nebeliko tarpusavio supratimo ir meilės. Pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su motina atitiks vaikų poreikius bei jų interesus. Atsakovas dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kas daro neigiamą įtaką vaikams. Atsakovas turėtų teikti po 150,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės, toks išlaikymo dydis garantuotų minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Pažymėjo, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į pirminį ieškovės ieškinį atsakovas A. S. teismo prašė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos su motina nustatymo ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu. Nesutiko su ieškovės prašomu nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiu, pažymėjo, kad kiekvienam vaikui gali skirti po 120,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų. Prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas įsipareigojimus kreditorėms UAB „G. F.“ ir UAB „SB Lizingas“ vykdys asmeniškai.

3. Trečiasis asmuo UAB „G. F.“ atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka jog sutuoktinių prievolė kreditoriui UAB „G. F.“ po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo A. S. prievole. Teismo prašo prievolę pagal kredito sutartį Nr. 90005746695 sandorio Nr. 5 pripažinti A. S. ir A. S. bendra prievole, pagal kurią nurodyti asmenys atsako solidariai.

4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į patikslintą ieškovės ieškinį teismo prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, ieškovė A. S. mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui neturi, o atsakovo A. S. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudaro 20,46 Eur pagal jam paskirtą baudą. Taip pat, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės A. S. atžvilgiu nėra užvesta vykdomųjų bylų antstolių kontorose, o atsakovo A. S. atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla antstolių kontoroje išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, teismo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad valstybės skiriamus pinigus išleidžia vaikų poreikių tenkinimui. Teigė, kad nedraus vaikams bendrauti su tėvu, paaiškino, kad su vaikais ji bendrauja gražiai. Ieškovė nurodė, kad bendrauti su vaikais ji norėtų jai laisvomis nuo darbo dienomis. Ieškovės atstovas advokatas R. S. ieškovės ieškinį palaikė, teismo prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad pagrindinis ginčas tarp šalių yra dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nors pas atsakovo gyvenimo sąlygos ir būtų geresnės, ryšys tarp vaikų ir jų motinos yra stiprus, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, tad gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu atsakovas A. S. su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, teismo prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir iš ieškovės vaikams priteisti po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamą išlaikymą. Nurodė, kad alkoholio nebevartoja ir juo nepiktnaudžiauja. Atsakovo atstovas advokatas K. K. nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, teismo prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Pažymėjo, kad vaikams yra reikalingi abu tėvai, tėvas nuolatos rūpinasi vaikais, tad jie turėtų būti šalia šio asmens. Teismui nusprendus vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, būtų reikalinga išspręsti klausimą dėl vaikų išlaikymo priteisiant iš ieškovės po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Žemesnės instancijos teismas

7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, atstovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų tėvas labiau geba pasirūpinti vaikais. Šioje byloje būtų tikslinga nustatyti vaikų priežiūrą močiutei, kadangi pastaroji labiausiai pasirūpintų vaikų interesais.

8. Trečiasis asmuo UAB „SB Lizingas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės A. S. ir atsakovo A. S. 2006 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje) buvo sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 51). Ieškovė ir atsakovas augina tris nepilnamečius vaikus – L. S., gimusį (duomenys neskelbtini), J. S., gimusį (duomenys neskelbtini) ir M. S., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 52-54). Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ar įregistruoto kilnojamojo turto neįgijo (t. 1, e. b. l. 56). Santuokos metu ieškovė įregistruotų transporto priemonių neįgijo (t. 1, e. b. l. 55). Ieškovės ir atsakovo kreditoriais yra UAB „G. F.“ ir UAB „SB Lizingas“ (t. 1, e. b. l. 164-170, 178-181).

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Žemesnės instancijos teismas

10. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktinių jau kuris laikas nesieja šilti emociniai ryšiai, ieškovė su atsakovu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, atsižvelgiant į tai, ieškovė pripažįstą, kad sutuoktiniai nededa pastangų santuokos išsaugojimui ir nebemato galimybių kurti bendrą ateitį. Ieškovė teismo prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas neginčijo šio ieškovės reikalavimo. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu duotus žodinius paaiškinimus, į tai, kad atsakovas atsiliepime ieškovės reikalavimo dėl santuokos nutraukimo neginčijo, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2006 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje) (duomenys neskelbtini) iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės prašymu sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

12. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. paliktina santuokinė pavardė – „S“, atsakovui A. S. paliktina pavardė – „S“.

13. Bylos šalims neprašius išlaikymo, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

14. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus – L. S., gimusį (duomenys neskelbtini), J. S., (duomenys neskelbtini) ir M. S., gimusią (duomenys neskelbtini), šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu ir yra prižiūrimi tėvo bei močiutės E. S.. Ieškovė teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad nepilnamečiais vaikais gali rūpintis jai tenkančiomis laisvomis nuo darbo dienomis. 2020 m. sausio 6 d. teismo psichologo nuomonėje raštu yra nurodyta, kad apibendrinus individualų pokalbį su ieškovės ir atsakovų sūnumi L. S. darytina išvada, jog stipriausias ryšys vaiką sieja su jo močiute E. S., kuriai vaikas ne tik pirmiausiai papasakotų savo problemas, bet ir pats jaučiasi labiausiai jos mylimas. Pokalbio metu L. S. nurodė, kad mama gyvena vieno kambario bute, mamos darbas yra paromis, kai mama dirba ji išveža vaikus į kaimą, vaikai norėdami iš kaimo nuvykti į mokyklą turi labai anksti keltis, apie 4 val. ryte. Paminėtoje teismo psichologo nuomonėje taip pat yra nurodyta, kad vaikas su tėvu sutaria gerai, tėvas vaiku rūpinasi, vaikas šiuo metu pasirinktų gyventi pas tėvą, kadangi tėvas gyvena didesniame bute. (t. 2, e. b. l. 67-70). 2020 m. sausio 6 d. teismo psichologo nuomonėje raštu yra nurodyta, kad po teismo psichologo pokalbio su ieškovės ir atsakovų sūnumi J. S. nustatyta, jog J. S. trūksta emocinio ryšio su mama ir tėvu. J. S. norėtų gyventi su mama ir turėti galimybę bet kuriuo metu bendrauti su tėvu. Nustatyta, kad bendrauti su močiute E. S. J. S. patinka, močiutė yra gera, pastarasis močiutę myli, močiutė nuolatos rūpinasi (t. 2, e. b. l. 71-74). Į bylą yra pateiktas pažymėjimas, kuris patvirtina, kad A. S. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d. dalyvavo „Sąmoningos tėvystės“ seminarų cikle (t. 2, e. b. l. 84). 2019 m. spalio 16 d., ir 2019 m. gruodžio 16 d. BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro“ Pagalbos plane yra nurodyta, kad atsakovas A. S. nuolatos bendrauja su socialiniais darbuotojais, tėvas rūpinasi vaikais, dukrą M. S. nuolatos veda į ugdymo įstaigą. Stengiasi atsisakyti alkoholio. Nustatyta, kad dažnai nepilnamečiais vaikais rūpinasi vaikų močiutė E. S.. Ieškovė su socialiniais darbuotojais jau kurį laiką nekontaktuoja, neatsako į jų skambučius, į namus neįsileidžia. Ieškovė nuo vaikų priežiūros nusišalinusi, kartais pasirūpina mažamete M. S.. Ieškovė negeba savarankiškai paskirstyti savo gaunamų pajamų. Pas motiną vaikai būti nenori, ten mažai vietos. Su vaikų ugdymo įstaigos atstovais ieškovė nebendrauja, vaikų ugdymu rūpinasi tėvas ir jų močiutė (t. 2, e. b. l. 86-97). Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, atstovė V. S. teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad vaikų tėvas labiau geba pasirūpinti vaikais. Šioje byloje būtų tikslinga nustatyti vaikų priežiūrą močiutei, kadangi pastaroji labiausiai pasirūpintų vaikų interesais. Liudytoja E. S. teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad ji yra atsakovo A. S. motina. E. S. nuosavybės teise priklauso butas, kuriame atsakovas gyvena su vaikais. Nepilnamečiai atsakovo vaikai dažnai lankosi ir močiutės E. S. bute, apie dvi dienas per savaitę vaikai praleidžia pas mamą – ieškovę. Ieškovės buto raktų vaikai neturi, nė negalėtų grįžti pas mamą į namus. E. S. nuolatos rūpinasi vaikais, tvarko jų drabužius, padeda gaminti valgį. Mano, kad vaikų gyvenamoji vieta, kurioje būtų užtikrinti vaikų interesai turėtų būti nustatyta su vaikų tėvu. Pažymėjo, kad ji, kaip vaikų močiutė nuolatos prižiūri vaikus, jais rūpinasi. Ieškovė pinigų vaikų išlaikymui neduoda, liudytoja vaikais rūpinasi iš savo lėšų. Su atsakovu liudytoja sutaria gerai.

16. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, į kurias patenka ir vaiko nuomonės išklausymas, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taigi, buities gyvenimo sąlygos yra viena iš esminių sąlygų, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjamuoju atveju atsakovas su nepilnamečiais vaikais gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai, kuri nuolatos prižiūri ir rūpinasi vaikais, tiek tėvas, tiek ir močiutė gera sutaria su nepilnamečiais vaikais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų motina – ieškovė gyvena vieno kambario bute, pripažintina, kad vieno kambario butas trims nepilnamečiams vaikams būtų itin nepatogus. Taip pat, teismo psichologui išklausius nepilnamečių vaikų Luko ir J. S. nuomones nustatyta, kad pastarieji didesnį norą išreiškė gyventi su tėvu nei motina. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, prieštarautų ar kenktų vaikų interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su savo motinos E. S. pagalba, nepilnamečiams vaikams sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaikų kasdiene priežiūra, priešingai nei vaikų motina, kuri retkarčiais rūpinasi vaikais, pastebėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė išreiškė norą tik jai laisvomis nuo darbo dienomis pasiimti vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos, kas patvirtina, kad ieškovė nesugebėtų pilna apimtimi pasirūpinti vaikais. Kaip matyti iš bylos duomenų, nepilnamečiai vaikai jau ilgą laiką gyvena atsakovo namuose, net ir po ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių nutraukimo, nepilnamečiai vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia atsakovo namuose. Su tuo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu sutiko ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė, pažymėjusi, kad nuolatinis gyvenimas su tėvu ir jo rūpestis labiau užtikrins nepilnamečių vaikų poreikius, nei gyvenimas su motina. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiais vaikais nuolatos rūpinasi atsakovas ir jo motina E. S., o ieškovė tik retkarčiais, kai jai yra patogu išreiškia norą rūpintis vaikais, konstatuotina, kad tarp atsakovo, jo motinos E. S. ir nepilnamečių vaikų egzistuoja glaudus ir artimas ryšys, kas sudaro pagrindą spręsti, jog nepilnamečiai vaikai yra labiau prisirišę prie tėvo ir močiutės E. S.. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju nepilnamečių vaikų atskyrimas nuo tėvo ir močiutės, padarytų žalą vaikų vystymuisi, ko pagrindu nepilnamečių vaiko L. S., J. S. ir M. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustytina kartu su atsakovu A. S..

17. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

18. Ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti po 150,00 Eur kiekvienam nepilnamečiui išlaikymui skirtų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsižvelgiant į tai, kad nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams netenkintinas.

19. Atsakovas teismo prašo iš ieškovės priteisti po 150,00 Eur kiekvienam nepilnamečiui išlaikymui skirtų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Bylos duomenimis nustatyta, kad vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtina mėnesinė suma siekia 300,00 Eur Šią sumą sudaro 120,00 Eur maisto išlaidos, 20,00 Eur sveikatos priežiūros išlaidos, 50,00 Eur aprangos išlaidos, 20,00 Eur higienos priemonių išlaidos, 20,00 Eur laisvalaikio išlaidos, 10,00 Eur transporto išlaidos, 20,00 Eur buto komunalinių mokesčių išlaidos, 20,00 Eur papildomų užsiėmimų išlaidos, 20,00 Eur nenumatytos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei kyla pareiga padengti pusę prieš tai nurodytos vieno vaiko išlaikymui skirtos sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė į byla teismui pateikė duomenis apie savo darbovietę ir gaunamą mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovės faktiškai gaunamas darbo užmokestis yra lygus 450,00 Eur sumai. Pažymėtina, kad teismui tenkinus atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui būtų priteista 450,00 Eur suma, kuri apimtų visą ieškovės gaunamą mėnesinį darbo užmokestį, tokiu atveju, ieškovės interesai būtų iš esmės pažeisti, kadangi ieškovė neturėtų galimybės savęs finansiškai išlaikyti (ieškovei neliktų piniginių lėšų buto išlaikymui, maistui ir kt. poreikių tenkinimui). Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnyje nurodytais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais iš ieškovės nepilnamečių vaikų L. S., J. S., M. S. išlaikymui priteistina po 120,00 Eur kasmėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovui A. S..

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

20. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

21. Šiuo atveju, ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise baldus „Gracija“, kurių vertė 450,00 Eur, miegamojo trijų durų spintą, kurios vertė 230,00 Eur, orkaitę AKZ96230S, kaitlentę BOS 6425 CAP, gartraukį S2 60S5, indaplovę SMV45EX00E, plautuvę Blancorondoval 45, kurių vertė siekia bendrą 1 192,00 Eur sumą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad prieš tai minėtus baldus įsigijo iš UAB „SB Lizingas“ pagal 2018 m. lapkričio 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C811107862, atsakovui suteikto 1 192,00 Eur kredito, kurį ieškovė po santuokos nutraukimo ketina dengti savomis jėgomis. Atsakovas šio ieškovės ieškinio reikalavimo neginčijo ir su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise baldus „Gracija“, miegamojo trijų durų spintą, orkaitę AKZ96230S, kaitlentę BOS 6425 CAP, gartraukį S2 60S5, indaplovę SMV45EX00E, plautuvę Blancorondoval 45, tenkintinas.

23. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausytu kitas nekilnojamasis ar registruotas kilnojamasis turtas.

24. Dėl santuokos metu įgytų neregistruotų kilnojamųjų daiktų ginčo tarp ieškovės ir atsakovo nėra, atsižvelgiant į tai, dėl kito neregistruoto šalių turto išsamiau nepasisakytina.

Dėl prievolių kreditoriams pasidalijimo.

25. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

26. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo kreditoriais šioje byloje yra tretieji asmenys UAB „G. F.“, UAB „SB Lizingas“ bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

27. 2018 m. spalio 31 d. tarp UAB „SB Lizingas“ ir ieškovės A. S. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. C810107328, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 1 900,00 Eur sumos kreditas, kurį ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. lapkričio 10 d. (t. 1, e. b. l. 161-162). 2018 m. lapkričio 3 d. tarp UAB „SB Lizingas“ ir atsakovo A. S. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. C811107862, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 192,00 Eur kreditas, kuris suteiktas prekių - orkaitės AKZ96230S, kaitlentės BOS 6425 CAP, gartraukio S2 60S5, indaplovės SMV45EX00E, plautuvės Blancorondoval 45, kurių vertė siekia bendrą 1 192,00 Eur sumą, įsigijimui. Šį kreditą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. spalio 31 d. (t. 1, e. b. l. 178-181). 2018 m. lapkričio 19 d. tarp UAB „G. F.“ ir atsakovo A. S. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 90005746696 Sandoris Nr. 5, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 000,00 Eur kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. sausio 10 d. (t. 1, e. b. l. 163-165). Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad atsakovas A. S. ne kartą buvo baustas už administracinius nusižengimus. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad pastarosios naudai atsakovo atžvilgiu yra vykdoma viena vykdomoji byla antstolių kontoroje.

28. Ieškovė ieškiniu teismo prašo įsipareigojimus UAB „SB Lizingas“ pagal 2018 m. spalio 31 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C810107328 ir UAB „General financing“ pagal 2018 m. lapkričio 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 90005746696 pripažinti asmeninėmis atsakovo A. S. prievolėmis; įsipareigojimus UAB „SB Lizingas“ pagal 2018 m. lapkričio 3 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C811107862 pripažinti asmenine ieškovės A. S. prievole; pripažinti, kad visas baudas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus atsakovo A. S., moka atsakovas iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo, su ieškovės reikalavimu sutiko.

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. spalio 31 d. Vartojimo kredito sutartyje Nr. C810107328 pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 1 900,00 Eur sumos kreditas, yra nurodyta, kad kredito gavėjas – ieškovė, patvirtina, jog prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė, skirta asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti, išskyrus atvejus, kai prieš sudarant sutartį buvo vertintas ir sutuoktinio kreditingumas. Byloje nėra duomenų, kad sudarant prieš tai paminėtą kredito sutartį atsakovo kreditingumas buvo įvertintas. Pažymėtina ir tai, kad šioje sutartyje yra nurodytas tarpininkas – UAB „Nero baltai“ (bendrovė besiverčianti baldų gamyba ir pardavimu), ši aplinkybė patvirtina tikimybę, kad kreditas ieškovės imtas baldams įsigyti. 2018 m. lapkričio 3 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. C811107862 pagrindu kreditoriaus paskolinti pinigai taip pat buvo skirti daliai baldų įsigyti, kuriuos ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti asmeninės nuosavybės teise. Šiuo teismo sprendimu ieškovės reikalavimas dėl kilnojamojo turto – baldų, priteisimo asmeninės nuosavybės teise yra patenkintas visiškai. Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal 2018 m. spalio 31 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C810107328 ir 2018 m. lapkričio 3 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C811107862 yra asmeninės ieškovės A. S. prievolės.

30. 2018 m. lapkričio 19 d. tarp UAB „G. F.“ ir atsakovo A. S. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 90005746696 Sandoris Nr. 5, pagal kurį atsakovui buvo suteiktas 1 000,00 Eur kreditas. Trečiasis asmuo UAB „G. F.“ atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka jog sutuoktinių prievolė kreditorei UAB „G. F.“ po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo A. S. prievole. Teismo prašo prievolę pagal kredito sutartį Nr. 90005746696 sandorio Nr. 5 pripažinti A. S. ir A. S. bendra prievole, pagal kurią nurodyti asmenys atsako solidariai. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių - solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę. Toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių - sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Tokiu būdu būtų pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Esant nustatytoms aplinkybėms, siekiant nepažeisti kreditorės UAB „G. F.“ finansinių interesų, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 90005746696 Sandorį Nr. 5 yra solidari ieškovės A. S. ir atsakovo A. S. prievolė.

31. Prievolė antstolių kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje, pagal kurią išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o skolininkas – atsakovas A. S., pripažintina asmenine atsakovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

32. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje tiek ieškovė 2018 m. lapkričio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-2179-19580, tiek ir atsakovas 2019 m. sausio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-77-836, šioje civilinėje byloje yra visiškai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo nepriteistinos ir yra apmokamos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2006 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriuje), įrašo (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. palikti pavardę – „S“, atsakovui A. S. palikti pavardę – „S“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su nepilnamečių vaikų tėvu A. S..

Priteisti iš ieškovės A. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. S., po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovui A. S..

Priteisti iš ieškovės A. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. S., po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovui A. S..

Priteisti iš ieškovės A. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. S., po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovui A. S..

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti baldus „Gracija“, miegamojo trijų durų spintą, orkaitę AKZ96230S, kaitlentę BOS 6425 CAP, gartraukį S2 60S5, indaplovę SMV45EX00E, plautuvę Blancorondoval 45.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal 2018 m. spalio 31 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C810107328 ir 2018 m. lapkričio 3 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C811107862 yra asmeninės ieškovės A. S. prievolės

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2018 m. lapkričio 19 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 90005746696 Sandorį Nr. 5 yra solidari ieškovės A. S. ir atsakovo A. S. prievolė.

Nustatyti, kad prievolė antstolių kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje, pagal kurią išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o skolininkas – atsakovas A. S., yra asmeninė atsakovo prievolė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Petras Mineikis