- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-13
- Bylos Nr.
- 2A-640-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00003-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- UAB „Translitas“
- Kategorijos
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Translitas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei UAB „Translitas“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Translitas“, kuriuo prašė teismo iš dalies panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-12-03 sprendimą Nr. DGKS-1745, prašydamas priteisti ieškovui papildomai 9763,61 Lt darbo užmokesčio, 1000,00 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbdavys su juo atleidimo iš darbo dieną pilnai neatsiskaitė, todėl jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2013-04-04 iki 2013-12-03 iš atsakovo priteisti jam 10763,61 Lt, tačiau komisija ieškovui priteisė dešimt kartų mažesnę sumą. Teigė, kad darbdavys yra mokus, turi pakankamai lėšų, galėjo su ieškovu laiku atsiskaityti, pervedant į ieškovo sąskaitą, kaip įprastai darydavo, ir tik siekdamas pažeminti ieškovą, privertė per Komisiją ir teismus ieškoti buvusiam darbuotojui nesumokėto uždirbto atlyginimo, atostoginių, komandiruotpinigių.
Atsakovė UAB „Translitas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2013-01-18 dienos aktu ieškovui buvo perduotas automobilis (duomenys neskelbtini) ir priekaba (duomenys neskelbtini), ieškovas nuo 2013-03-25 iki 2013-04-02 buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę, jam išduota pasirašytinai kuro kortelė. Grįžęs iš komandiruotės ieškovas išeikvojo per daug kuro, padarydamas atsakovei žalą. Be to, ieškovas pateikė prašymą jį atleisti iš darbo tą pačią dieną, susitikti su darbdaviu vengė, nenurodė, kur jam turi būti pervesti likę neišmokėti pinigai, į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik kai iš jo pareikalauta atlyginti buvusiam darbdaviui žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Translitas“ papildomai 2057,08 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir 750,00 Lt neturtinės žalos ieškovui M. Š., paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovui priteistino didesnio VDU atsižvelgė į tai, kad ieškovas UAB „Translitas“ dirbo gan trumpą laiko tarpą (ne pilnus 3 mėn.), pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pateikė nenurodęs jokių išsamių motyvų, be to prašė atleisti tą pačią dieną, nesilaikydamas LR DK 127 str. numatyto 14 d. įspėjimo termino, į tai, kad iš darbuotojo Darbo ginčų komisijos 2014-01-13 sprendimu buvusiam darbdaviui UAB „Translitas“ priteista 4416,10 Lt materialinės žalos už kuro išeikvojimą, į Darbo ginčų komisiją ieškovas nesikreipė ilgą laiką, nepateikė teismui duomenų, kad tinkamai informavo buvusį darbdavį, kokiu būdu, į kokią sąskaitą su juo atsiskaityti, kas rodo ieškovo kaltę dėl nesavalaikio atsiskaitymo su juo, be to, nustatė, kad ieškovas labai greitai įsidarbino kitoje darbovietėje. Visa tai įvertinęs teismas pripažino, kad 10763,61 Lt VDU už uždelsimo atsiskaityti laiką išieškojimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir kompensacijos, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Vis dėlto, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nepagrįstai ilgai delsė atsiskaityti su darbuotoju, o M. Š. po santuokos nutraukimo su R. Š. vienas augina nepilnametį jų vaiką, kitam jų nepilnamečiui vaikui teikia išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad tai, jog buvęs darbuotojas galimai galėjo padaryti darbdaviui žalos, niekaip neatleidžia darbdavio nuo pareigos atleidimo dieną ar kuo greičiau po atleidimo pilnai atsiskaityti su buvusiu darbuotoju, tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui.
Nuspręsdamas priteisti ieškovui dalį jo reikalautos neturtinės žalos, teismas pripažino, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, tačiau įvertinęs ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, bylos medžiagą, sprendė, jog šiuo atveju 750,00 Lt neturtinės žalos dydis yra pakankamas atlyginti ieškovo nepatogumus dėl nesavalaikio atsiskaitymo su juo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Atsakovė „Translitas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-04-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3-901/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo M. Š. bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Translitas“. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino atsakovės UAB „Translitas“ nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad dėl darbuotojo padarytos žalos, bendrovė turėjo teisę į įskaitymą iš darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dalies, ieškovas vengė bendradarbiauti, ėmėsi savo teisių gynybos tik tuomet, kai iš jo buvo pareikalauta žalos. Pažymi, kad teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino aplinkybes, kad su juo darbdavys laiku neatsiskaitė tik už paskutinę jo komandiruotę, kurios metu ir buvo padaryta žala darbdaviui, pats nesiekė bendradarbiauti su darbdaviu, neatvyko į darbovietę tinkamai įforminti jo atleidimo iš darbo ir atsiskaitymo su darbuotoju įvykdymo.Mano, kad teismui konstatavus ieškovo kaltę dėl nesavalaikio atsiskaitymo su juo, atsakovei UAB „Translitas“ negalėjo būti taikoma darbo įstatyme nustatyta sankcija už nesavalaikį atsiskaitymą su darbuotoju didesne apimtimi nei nustatė Darbo ginčų komisija. Taip pat mano, kad Šiaulių apylinkės teismas, sprendimu priteisdamas iš atsakovės UAB „Translitas“ papildomai 2057,08 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, nemotyvavo tokio savo sprendimo, nepagrindė vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pagrįstumo, netinkamai aiškino ir taikė DK 143 str. 3 d. normą.Nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka teismo motyvų dėl priteistinos vidutinio darbo užmokesčio dalies: motyvuojamoje dalyje nustatyta, kad iš priteisiamos 2057,08 Lt VDU dalies minusuojama Komisijos 2013-12-03 sprendimu priteista 1000,00 Lt suma, o rezoliucijoje priteisiama visa 2057,08 Lt suma, todėl teismo sprendimas nėra vieningas, aiškus ir suprantamas, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu teismo sprendimu.Teigia, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą ieškovui, nesivadovavo byloje surinktais įrodymais, ir sprendimo nemotyvavo. Vien faktas, kad laiku nebuvo atsiskaityta su darbuotoju, negali būti vertinamas kaip neturtinės žalos padarymas, kadangi reikalavimams atlyginti žalą būtina nustatyti visas atsakomybės sąlygas (DK 250 str.) – neteisėtus veiksmus, dėl neteisėtos veikos patirtą neturtinę žalą, priežastinį neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšį, kaltę. Visos šios aplinkybės teismo nebuvo vertintos ir konstatuotos, o neturtinė žala priteista už delsimą atsiskaityti su darbuotoju, kas jau buvo priteista Darbo ginčų komisijos sprendimu, remiantis DK 143 str. 3 d. Be to, teismas nemotyvavo savo sprendimo, kodėl priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką su darbuotoju negali būti laikomas kaip pakankama priemonė ieškovo teisėms ginti ir kodėl dėl to paties pažeidimo yra taikoma papildoma sankcija – priteisiama neturtinė žala.Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas savo sprendime nemotyvavo, kokiais įrodymais remiantis nustatė, kad ieškovas patyrė dėl darbdavio kaltės nepatogumų, stresą, pažeminimų, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumo savo ateitimi, nes ieškovas jokių įrodymų į bylą neteikė. Priešingai, teismas savo sprendimu nustatė, kad pats ieškovas kaltas dėl jam sukeltų nepatogumų, jis tinkamai nebendradarbiavo su atsakove, pareiškimą dėl atleidimo iš darbo paliko automobilyje, nesilaikė įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo laikotarpio, savo pažeistų teisių negynė ilgą laiką, iki tol, kol negavo reikalavimo atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Jokių medicininių dokumentų dėl patirto streso, pablogėjusios sveikatos, teismui nepateikė. Teismas taip pat nenustatė, kokį ryšį ieškovo nedarbingumas, kuris nustatytas jau nutraukus darbo santykius su atsakove ir dirbant daugiau kaip keturis mėnesius pas kitą darbdavį, turėjo su ieškovo patirta neturtine žala dėl atsakovės UAB „Translitas“ laiku nesumokėto darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas M. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimą, kadangi su pastaruoju visiškai sutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 17 d. darbo sutartimi Nr. 120 ieškovas M. Š. buvo priimtas neterminuotam darbui UAB „Translitas“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigoms visai 8 val. darbo dienai, nustatant 2 mėn. išbandymo laikotarpį, mokant jam ne mažesnį nei LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą; su ieškovu 2013-01-17 sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. M. Š. UAB „Translitas“ direktoriaus 2013-04-03 įsakymu Nr. P-87 buvo atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., pagrindas – 2013‑04‑03 M. Š. pareiškimas.
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną ir išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, taip pat nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 1–2 d.). Byloje nekyla ginčo, kad atsakovė, kaip darbdavys, pažeisdama minėtas įstatymines nuostatas, su atleidžiamu darbuotoju M. Š. visiškai neatsiskaitė, neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio, šios aplinkybės nustatytos LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-12-03 sprendimu Nr. DGKS-1745. Be to, minėtu sprendimu ieškovui priteista 1000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką. Atsakovė neginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimo, 2013-12-13 sumokėjo M. Š. 764,27 Lt, 2014-01-02 sumokėjo 2088,53 Lt. Tačiau ieškinį padavęs ieškovas prašė teismo priteisti visą jo paskaičiuotą VDU už uždelsimo laiką, nesutikdamas su šia Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad M. Š. po santuokos nutraukimo vienas augina nepilnametį vaiką, kitam nepilnamečiui vaikui teikia išlaikymą, tai, kad nors buvęs darbuotojas galimai galėjo padaryti darbdaviui žalos, o tai neatleidžia darbdavio nuo pareigos atleidimo dieną ar kuo greičiau po atleidimo pilnai atsiskaityti su buvusiu darbuotoju, tai, kad UAB „Translitas“ su ieškovu atsiskaitė tik po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo ir po darbuotojo kreipimosi su ieškiniu į teismą, tačiau nesumokėjo Darbo ginčų komisijos priteistų delspinigių, priteisė ieškovui papildomai 2057,08 Lt VDU už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013-04-04 iki 2013-08-04. Be to, ieškovui priteisti 750 Lt neturtinės žalos atlyginimui, atsižvelgus į tai, kad šioje byloje neteisėti darbdavio veiksmai konstatuoti, darbdavys juos pripažino, atsiskaityti su darbuotoju ilgai delsta dėl nepateisinamų priežasčių, o tai, kad darbuotojas turėjo tiek išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Darbo ginčų komisijoje, tiek vėliau per teismus išsiieškoti tai, kas jam teisėtai priklauso, sukėlė darbuotojui daug nepatogumų, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, be to ieškovas 2013 m. metų rudenį, gruodžio mėn. turėjo nedarbingumą. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas.
Kaip jau minėta, nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, darbdavys privalo išmokėti visas jam priklausančias gauti iš darbdavio pinigų sumas ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, nesant kitokio darbo sutarties šalių susitarimo (DK 141 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Kasacinis teismas, aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalies taikymą, nurodė, kad šiai nuostatai taikyti būtina nustatyti šias aplinkybes: neatsiskaitymo laiku faktą; faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB ,,Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., kt. v. AB ,,Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011; kt.). Taigi DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas vidutinis darbo užmokestis mokamas tuo atveju, jei nėra darbuotojo kaltės, o darbdavio kaltė nedaro įtakos šios nuostatos taikymui. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., kt. v. AB ,,Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2013 ir kt.).
Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.).
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, priteisiant kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, privalu atsižvelgti į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę. Šiuo atveju, kaip nustatyta byloje, ieškovas atsakovės įmonėje dirbo nuo 2013-01-18 iki 2013-04-03, t. y jo darbo stažas atsakovės įmonėje buvo mažiau nei trys mėnesiai. Įvertinus byloje kilusio ginčo teisinį reglamentavimą ir konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes – darbdavio ir darbuotojo nesiejo ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai, ieškovas pas atsakovą dirbo trumpą laiką, įvertinus kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, taip pat įvertinus ieškovo elgesį išeinant iš darbo (nesilaikymą įstatyme nustatytos tvarkos, kas lėmė, kad apie būsimą atleidimą ir iš to kilsiančią darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti atleidimo dieną atsakovei nebuvo žinoma iš anksto), atsižvelgus į tarp šalių kilusį ginčą dėl ieškovo galimai padarytos žalos atsakovei (Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2091-883/2014 nėra įsiteisėjęs), bei nesikreipimo į Darbo ginčų komisiją ir uždelsimo atsiskaityti laiką, siekiant užtikrinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei šalių pusiausvyros principų tinkamą taikymą, pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija laikytina per didele ir turi būti mažinama, neviršijant ieškovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio sumos. Dėl to ieškovui prie LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-12-03 sprendimu Nr. DGKS-1745 priteistos 1000 Lt sumos papildomai priteistinas 1000 Lt VDU už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013-04-04 iki 2013-08-04.
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009; kt.). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Lietuvos Aukščiausias teismas darbo ginčų bylose formuoja praktiką (2007 m. balandžio 27 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007), jog taikant DK 250 straipsnį būtina atsižvelgti, kad neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai byloje nustatytos aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, jog atsakovui atleidimo iš darbo dieną neišmokėjus darbo užmokesčio, jis patyrė išgyvenimus, jautėsi prašantis to, kas jam teisėtai priklauso, taip pat patyrė nervinę įtampą, stresą, pablogėjo ieškovo savijauta, sveikata. Tačiau iš bylos duomenų darytina išvada, kad ieškovas neįrodė savo teiginių nei apie patirtus išgyvenimus, nei apie pablogėjusią sveikatą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų tekę spręsti finansines problemas, ieškovas iš karto po atleidimo (po mėnesio) įsidarbino kitoje įmonėje, o nedarbingumo laikotarpis prasidėjo jau daugiau kaip po 5 mėnesių darbo pas kitą darbdavį, jokių kitų leistinų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovo teiginius apie patirtus išgyvenimus ir sveikatos problemas nepateikta. Todėl, atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, ginčo išsprendimas šiuo konkrečiu atveju ieškovui priteisiant vidutinį atlyginimą už uždelstą atsiskaityti laiką, teismo nuomone, yra pakankama satisfakcija, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias Darbo kodekso 141 str. 3 d. įtvirtintą kompensaciją darbuotojui ir DK 250 str. numatytą neturtinės žalos atlyginimą, todėl priėmė iš dalies neteisėtą teismo sprendimą, kuris keistinas, iš dalies tenkinant atsakovės UAB „Translitas“ apeliacinį skundą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Byloje yra duomenys, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1452 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą (36, 66 b. l.), o ieškovas – 400 Lt (50 b. l.). Be to, atsakovė už apeliacinio skundo surašymą advokatei sumokėjo 907,50 Lt. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokią poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008. Nors ieškovo (darbuotojo) M. Š. ieškinys tenkinamas tik iš dalies (9 procentais), apeliacinės instancijos teismas, pasinaudojęs savo diskrecijos teise, konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vadovaujantis proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų skaičiui, ginčui kilus dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, o jo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms viršijant teisme darbuotojui priteisiamą kompensacijos sumą, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Priešingu atveju, iš dalies tenkinant darbuotojo reikalavimus ir tik sumažinant jo prašomas priteisti sumas, o darbdaviui priteisiant visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kreipimasis į teismą darbuotojui taptų finansiškai nenaudingas ir pažeistų jo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.), todėl tokiu atveju dalis darbdavio patirtų bylinėjimosi išlaidų turi tekti jam pačiam. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, į tai, kad ši byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo klausimai ir pan., apeliacinės instancijos teismas atsakovės iš ieškovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą mažina iki 400 Lt, o apeliacinės instancijos teisme – iki 300 Lt.
Pagal CPK 96 str. 1 d. nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinį patenkinus tik iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistini 29,00 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, o iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro mažiau nei 10 Lt, jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Translitas“, į. k. 110019434, papildomai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ieškovui M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovei UAB „Translitas“, į. k. 110019434, iš ieškovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Translitas“, į. k. 110019434, 29,00 Lt (dvidešimt devynis litus) žyminio mokesčio valstybei, įmokos kodas 5660.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, teismui pateiktą medžiagą, susijusią su M. Š. skundu dėl UAB „Translitas“, grąžinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijai“.
Priteisti atsakovei UAB „Translitas“, į. k. 110019434, iš ieškovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt (tris šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.