Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, turintis neįgalumą (darbingumas 30 procentų), teistas:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 169 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

8. Iš įmonės „Meta Platforms Ireland Ltd“ pateiktų duomenų, gautų pagal 2023-06-30 nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija), matyti, kad paskyra „(duomenys neskelbtini)“ 2023-01-22 registruota iš (duomenys neskelbtini), naudojant mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1-29).

9. Iš Telia Lietuva, AB pateiktos informacijos ir pagal prašymą dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gautų duomenų matyti, kad IP adresas 78.61.79.181 yra priskirtas interneto paslaugai, kuri teikiama L. P., gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b l. 183-182, 2 t., b l. 49).

10. 2023 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus informaciją iš „Facebook“ apie asmenį pasivadinusį socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad registruojant minėtą profilį naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausanti „ AB „Telia Lietuva“, ir prie socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ buvo jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausantis L. P., (duomenys neskelbtini), kuri turi sutuoktinį A. P., gimusį (duomenys neskelbtini) Sulyginus socialiniame tinklo profilyje „(duomenys neskelbtini)“ esančią nuotrauką su A. P. nuotrauka, esančia duomenų bazėje, nustatyta, kad asmuo yra labai panašus (t. 2, b. l. 126-127).

11. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 111809 (23) nurodyta, kad tiriamojoje žinutėje yra žeminama, niekinama LGBT+ asmenų grupė ir su šia grupe siejamas M. N., išsakoma diskriminacinė mintis, kad grupės asmenys turi išvažiuoti iš Lietuvos, grupė patologizuojama, išsakomi smurtinių veiksmų prieš grupę ir M. N. pažadai. Tiriamoji žinutė nėra vieša. Konkretūs žodžiai ar teiginiai, kuriais žeminama, patologizuojama, išsakoma diskriminacinė mintis, pateikti specialisto išvadoje tiriamojoje dalyje: Autorius žemina M. N. kreipiniais „tvariau“, „asile“, varydamas jį iš Lietuvos, išsako reikalavimus jam nebesirodyti televizijoje, grasina M. N., kad nužudys jį ir LGBT+ grupės asmenis, šis grasinimas yra lydimas reikalavimo išvažiuoti iš Lietuvos; M. N. taikomi ir LGBT+ grupei skirti smurtinio susidorojimo pažadai. Tiriamoji žinutė yra privati, nusiųsta asmeniui, kurį autorius sieja su LGBT+ grupe, todėl ja nėra skatinami ar kurstomi kiti asmenys (t. 2, b. l. 42-44).

12. Iš žiniasklaidos straipsnių ir televizijos reportažų matyti, kad M. N. kreipėsi į teismą dėl vienos lyties šeimų įteisinimo ir dalyvavo su tuo susijusioje spaudos konferencijoje bei viešai komentavo teismo sprendimą (2 t., b l. 50-80, vaizdo įrašas, pridėtas prie bylos).

13. 2025 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad A. P. netikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2. b. l. 100).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

14. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdyta. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Padaroma tik tiesiogine tyčia.

15. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pavyzdžiui, žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, atsižvelgdama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-639/2010, 2K-203-489/2018).

16. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. tai, jog buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016, 2K-247-788/2017, 2K-172-788/2017)

18. Byloj esantys duomenys taip pat patvirtina, kad žinutėje yra grasinančio pobūdžio teiginių. A. P. išsiųstoje žinutėje buvo išsakyti netiesioginiai grasinimai neigiamais padariniais, t. y. „ir visus jumis gaidzius isdeeginsim gyvus“, „juk iskaposim kaip vistinius“, „sakau, sprogdinsim kaip arbuzus jumis“, vartojant necenzūrinę leksiką. Specialisto išvadoje nurodyta, kad išsakomi smurtinių veiksmų prieš grupę ir M. N. pažadai. Taigi žinutės turinys taip pat patvirtina, kad grasinančio pobūdžio žinutė yra nukreipta ne tik į nukentėjusįjį, bet ir į asmenų grupę, su kuria siejamas ir pats nukentėjusysis, kalba apie LGBT asmenų grupę. Kaltinime yra išrinktos atitinkamos žinutės frazės, tačiau įvertinus visą žinutės turinį matyti, kad niekinama būtent LGBT asmenų grupė. Yra nurodoma, kad „reiks ieskot jusu“, „jie cia matai visgaidziai“, „...surasiu as tave [...] ir visus jumis gaidzius [...]isdeegisnim [..] gyvus [...], „juk iskaposim kaip vistinus“, „sakau susprogdinsim kaip arbuzus [..] jumis [...]. Tokią išvadą patvirtina ir specialisto išvada, kur nurodyta, kad žinutėse yra pasisakoma prieš LGBTasmenų grupę – grupė įvardinta žodžiu „lgbtesnikai“ ir pasisakymais šios grupės žmonės yra žeminami, niekinami, išsakyti smurtinių veiksmų pažadai yra nukreipti prieš LGBTgrupės asmenis Tik viena išsakyta frazė: „surasiu as tave“ nukreipta į vieną asmenį, kitos frazės kalba apie daugumą, o ne vieną asmenį. (t. 2, b. l. 43-44). Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė, surašiusi išvadą, paaiškino, kad išvadą, jog yra niekinama pati LGBT asmenų grupė, padarė įvertinusi žinučių turinį. Be to, nurodė, kad žinutėje yra žeminama, niekinama LGBT asmenų grupė ir su šia grupe siejamas M. N., kad išsakomi smurtinių veiksmų prieš grupę ir M. N. pažadai. Žinučių tikslas – išlieti stiprius priešiškus jausmus ir gąsdinimą, reikalavimai: nesirodyti viešumoje, išvažiuoti iš Lietuvoje, yra prilyginama grasinimui (t. 3, b. l.119-120).

19. Tačiau teismo vertinimu, vien siųsta vienkartinio pobūdžio žinutė asmeniškai nukentėjusiajam, nesudaro pagrindo teigti, kad A. P. veiksmuose yra visi šio nusikaltimo požymiai. Vertinant analizuojamos žinutės turinį, svarbus ne tik paties nukentėjusiojo suvokimas, bet būtina nustatyti grasinimo konkretumą ir realumą. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendis, bylos Nr. 1A-278-932/2023 bei prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių grasinimų realumą ir kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos.

23. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jų nesiejo jokie ryšiai, vienas kito nepažinojo ir nebuvo matę, nebuvo susitikę ir po parašytos žinutės. Nukentėjusysis, kai gavo grasinančio pobūdžio žinutę, gyveno (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis – (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis patvirtino, kad po šios žinutės daugiau jokių žinučių ir grasinimų nebuvo, niekas į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), nebuvo atėjęs ir negrasino. Taip pat nurodė, kad jis ir toliau dalyvavo viešuose renginiuose, tačiau jokios reakcijos dėl to iš kaltinamojo taip pat nesulaukė. Nukentėjusysis akcentavo, kad jam didelį nerimą kėlė ir tai, kad jo gyvenamosios vietos adresą galima rasti viešojoje erdvėje, nes tuo adresu yra registruota jo įmonė, tačiau vertinant šią aplinkybę bei tai, kad daugiau jokių grasinančio pobūdžio veiksmų nukentėjusysis nesulaukė, tik patvirtina, kad net ir esant galimybei jo gyvenamosios vietos adresą surasti viešoje erdvėje, nebuvo imtasi jokių priemonių jo ieškoti ir toliau atlikti grasinančio, bauginančio pobūdžio veiksmų, kas leistų nukentėjusiajam susidaryti pagrįstą manymą, kad žinutėje nurodyti smurtinio pobūdžio pažadai vis tik gali būti įvykdyti. Nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad teismų praktikoje tai, kad asmenys anksčiau nebuvo nepažįstami savaime nepanaikina grasinimo realumo, nes tai kelia tik didesnę baimę ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020, tačiau nurodyta teismų praktika šioje byloje negali būti taikoma, nes visiškai skirtinga faktinė situacija.

24. Nukentėjusysis teigia, kad neigiamos reakcijos nebesulaukė galimai dėl to, kad jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. apie tai, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas sužinojo 2023 m. liepos 27 d. – nuo tos dienos fiksuoti A. P. susirašinėjimai su tyrėja (t. 2 b. l. 87-98), pareiškimą policijai nukentėjusysis pateikė 2023 m. balandžio 21 d. (t. 1, b. l. 1). Duomenų, kad kaltinamasis dar iki sužinojimo apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą (buvo pradėtas pagal BK 170 straipsnio 1 dalį), būtų ėmęsis kokių nors veiksmų įgyvendinti grasinimus, išdėstytus žinutėje, nėra. Kaltinamasis jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį nesiėmė ir jau sužinojęs apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą. Duomenų, kad kaltinamasis būtų stebėjęs, sekęs nukentėjusįjį viešojoje erdvėje (socialiniuose tinkluose), sekęs jo pasisakymus, ar kad būtų bandęs bent sužinojęs nukentėjusiojo tikslią gyvenamąją vietą, taip pat nėra.

26. Taigi, nors šiuo atveju, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo rašytos žinutės turinys yra grasinančio pobūdžio asmenų grupei LGBT , taip pat ir pačiam nukentėjusiajam, nes jis siejamas su ta grupe, tačiau teigti, kad grasinimas buvo realus, negalima. Bylos duomenys leidžia teigti, kad kaltinime nurodytą tekstinę privačią žinutę kaltinamasis parašė spontaniškai, apimtas pykčio, o ne siekdamas realiai įgyvendinti joje nurodytus grasinimus. Analizuojamas grasinimo būdas, priežastis, vieta – kaltinamojo nukentėjusiajam spontaniškai parašyta privati žinutė pamačius jį per televiziją, kurioje faktiškai žeminama, niekinama asmenų grupė, su kuria siejamas ir nukentėjusysis, išsakomi smurtinių veiksmų prieš grupę ir tuo pačiu prieš M. N. pažadai, nežinant kitų nukentėjusiojo anketinių duomenų, išskyrus rastą profilį socialiniame tinkle „Facebook“, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis kaltinamojo grasinimus ir reikalavimus turėjo suvokti kaip keliančius realią grėsmę.

27. Atsakant į argumentus, kad nukentėjusysis turėjo pagrindą manyti, kad vis tik grasinimai gali būti įgyvendinti atsižvelgus į kaltinamojo elgesį ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nurodytina, kad nors Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje nurodyta, kad A. P. netikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad kaltinamajam nustatytas adaptacijos sutrikimas (t. 2, b. l. 154), dėl ko jis sunkiau gali valdyti savo emocijas. Jo netinkamas elgesys teismo posėdžio metu, dėl ko jį teko pašalinti iš teismo posėdžių salės ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai siųsti laiškai, tik patvirtina, kad kaltinamasis negeba valdyti emocijų. Tačiau toks elgesys, teismo vertinimu, priešingai nei tvirtino nukentėjusiojo atstovas, nesudaro pagrindo manyti, kad vis tik kaltinamasis būtų galėjęs įgyvendinti nukentėjusiajam žinutėje išsakytus grasinimus. Byloje taip pat yra duomenys, kad kaltinamasis siuntė tyrėjai laiškus, kuriose necenzūrine leksika, vartojant keiksmažodžius ir pan., išreiškė pasipiktinimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo prieš jį (t. 2, b. l. 87-99). Tokie laiškai patvirtina kaltinamojo neadekvačią reakciją į jam pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau pastebėtina, kad iš tyrėjai siųstų laiškų turinio, negalima teigti, kad kaltinamasis būtų leidęs suprasti, kad jis gali įgyvendinti savo nukentėjusiajam parašytoje žinutėje nurodytus grasinimus ar kad būtų ėmęsis kokių nors kitų veiksmų ir prieš pačią tyrėją, kas galbūt leistų manyti, kad kaltinamasis vis tik gali imtis įgyvendinti savo grasinimus prieš nukentėjusįjį. Taigi argumentai, kad kaltinamojo netinkamas elgesys leido nukentėjusiajam manyti, kad grasinimai gali būti įgyvendinti, yra nepagrįsti.

28. Esant išdėstytiems argumentams, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų A. P. per programėlę „Messenger“ išsiųstą privačią žinutę nukentėjusiajam vertinti kaip tyčinį realų grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo M. N. sveikatą, todėl darytina išvada, kad A. P. veiksmuose nėra visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio1 dalyje, požymių.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 169 straipsnį

31. Šis nusikaltimas yra priskiriamas prie neapykantos nusikaltimų, nevienodas elgesys su žmonėmis, žmogaus teisių suvaržymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, grindžiamas pastarųjų asmeninėmis charakteristikomis, t. y. asmenų lygiateisiškumo pažeidimas. Neapykantos nusikaltimai išsiskiria savo požymiais: 1) tai nusikalstamos veikos nukentėjusysis (auka), t. y. pažeidėjas pasirenka auką būtent dėl aukos realios ar tariamos priklausomybės tam tikrai socialinei grupei (lytis, rasė, tautybė, pažiūros ir kt.) ir 2) prejudicija ar neapykantos motyvas, t. y. pažeidėjo nusistatymas prieš tam tikros grupės asmenis. Diskriminacija dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų gali pasireikšti įvairiais veiksmais: įžeidinėjimu; draudimu dalyvauti renginiuose, visuomeninėje veikloje; bauginančios, žeminančios aplinkos sukūrimu; diskriminuojančio pobūdžio pasisakymų skleidimu konferencijose, pranešimuose, diskusijose, pokalbiuose per televiziją, radiją, internetą ir kitas žiniasklaidos priemones; piešiant; dainuojant ir kt.

32. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad veiksmais, sudarančiais BK 169 straipsnio sudėties objektyviuosius požymius, diskriminuoja žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, siekdamas sutrukdyti ar suvaržyti šios žmonių grupės ar jai priklausančio individo lygių su kitais teisių ir laisvių įgyvendinimą, ir tai daro dėl bent vienos šio straipsnio dispozicijoje įvardytos savybės – lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Be to, svarbu įrodyti tikslą, t. y. siekį sutrukdyti asmenims, pasižymintiems tam tikrais specifiniais požymiais, įgyvendinti teises ir laisves arba jas suvaržyti. Nustatant, ar buvo tikslas, svarbu įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias patį subjektą, jo pažiūras ir panašius faktorius, galinčius parodyti jo siekiamus tikslus. Pavyzdžiui, tokį tikslą gali rodyti kaltininko vieši pasisakymai apie savo vidinius nusistatymus prieš tam tikros socialinės kategorijos asmenis ir siekis pažeisti jų lygiateisiškumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kokioje aplinkoje, kokiomis socialinėmis sąlygomis buvo atlikti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-942/2016).

33. Kaltinamasis yra kaltinamas tuo, kad jis siekė LGBT žmonių grupei ir jai priklausančiam asmeniui – nukentėjusiajam M. N., dėl seksualinės orientacijos bei pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti socialinėje veikloje ir suvaržyti šios žmonių grupės bei jai priklausančio asmens – M. N. teises ir laisves: žodžio laisvę, teisę į saviraišką, teisę dalyvauti visuomeninėje veikloje.

34. Byloje nustatyta, kad žinutę nukentėjusiajam siuntė būtent kaltinamasis, apie tai pasisakyta Nuosprendžio 17 punkte.

35. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju tekstinio pobūdžio žinutėje yra kalbama būtent apie LGBT žmonių grupę, su kuria siejamas ir nukentėjusysis (apie tai pasisakyta Nuosprendžio 18, 22 punktuose). Kaltinamasis šią asmenų grupę vadina įžeidžiančiais žodžiais: „vištgaidžiai“, „išsigimėliai“, „gamtos išdaiga“, „gaidžiai“, „nuopisos“. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės išvadoje taip pat nurodyta, kad šiai įžeidžiančiais žodžiais pasisakoma apie LGBT žmonių grupę. Šiuo atveju ši grupė ir nukentėjusysis patenka į BK 169 straipsnyje baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių apsaugą, nes ši grupė yra išskiriama lytinės orientacijos pagrindu.

36. Siekiant asmenį nubausti pagal BK 169 straipsnį, privaloma įrodyti, kad A. P. savo veiksmais siekė sutrukdyti LGBT asmenų grupei ir su ja siejamam nukentėjusiajam M. N. lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti visuomeninėje veikloje ir suvaržyti jų teise ir laisves, t. y. žodžio laisvę, teisę į saviraišką. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, ji laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento.

37. Kaltinamasis žinutėje, siųstoje privačiai tik nukentėjusiajam, išsakė reikalavimą nesirodyti televizijoje, išvykti iš Lietuvos vartodamas tokio pobūdžio frazes: „da pamatysiu per tv, kad inskti reiks ieskoti jusu“, „sakau tu nebelysk geriwu i ta ekranan x“, „ pisk nx is tos lt“, „susirinkee visus gaidzisu pisk nx i amerika“. Bylos medžiaga patvirtina, kad tokio turinio žinutes kaltinamasis parašė po to, kai viešai buvo paskelbta apie tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į teismą dėl vienos lyties šeimų įteisinimo. 2023 m. balandžio 11 d. per VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laidoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo rodomas reportažas apie tai, kad tos pačios lyties poros kreipiasi į teismą dėl partnerystės, santuokos įteisinimo Lietuvoje. Be to, 2023 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) buvo publikuojamas straipsnis „Trys tos pačios lyties poros kreipėsi į teismą dėl partnerystės, santuokos įteisinimo šalyje“ (t. 2, b. l. 52-56, 74-80). Iš BNS gauta informacija, kad 2023 m. balandžio 21 d. vyko spaudos konferencija, kuri buvo filmuojama telefonu ir tiesiogiai transliuojama „Facebook“ socialiniame tinklapyje esančioje Tolerantiško jaunimo asociacijos paskyroje. (t. 2, b. l. 60-64, CD diskas su vaizdo įrašu, t 3, bylos gale). Kaltinamasis teigė, kad žinutes parašė pamatęs laidą, tačiau per kokią laidą ir kada jis matė, negalėjo pasakyti. Taigi šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis žinutes nukentėjusiajam siuntė pamatęs jį per kažkokią laidą.

40. Specialisto išvadoje nurodyta, kad žinutėje autorius (kaltinamasis) išsako diskriminacinę mintį, kad LGBT žmonės turi išvažiuoti iš Lietuvos, išsako reikalavimą M. N. nebesirodyti televizijoje. Taip pat nurodyta, kad tiriamoji žinutė yra privati, nusiųsta asmeniui, kurį autorius sieja su LGBT grupe, todėl ja nėra skatinami ir kurstomi kiti asmenys (t. 2, b. l. 43-44).

41. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam parašydamas žinutę išsakė diskriminacinę mintį apie visą LGBT žmonių grupę su kuria siejamas ir pats nukentėjusysis, nukentėjusiajam išsakė reikalavimą nesirodyti televizijoje. Diskriminacinės mintys apie LGBT žmonių grupę buvo išsakytos asmeniškai nukentėjusiajam parašytoje žinutėje per programėlę „Messenger“.

42. Teismo vertinimu, vien šios žinutės nukentėjusiajam parašymo priežastis ir diskriminacinių minčių ir reikalavimų išdėstymo būdas, savaime nesuponuoja išvados, kad kaltinamasis savo žinute siekė BK 169 straipsnyje įtvirtintų tikslų, t. y. LGBT žmonių grupei ir jai priklausančiam nukentėjusiajam M. N. sutrukdyti dalyvauti socialinėje veikloje ar suvaržyti šios grupės bei tuo pačiu ir nukentėjusiojo teises ir laisves.

43. Draudimas dalyvauti visuomeninėje veikloje, vertintina kaip priemonė, kuria siekiama išvengti asmens įtakos viešajai nuomonei. Kaltinamasis, išskyrus parašytą žinutę asmeniškai pačiam nukentėjusiajam, daugiau jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį, juolab prieš visą LBGT grupę, nesiėmė. Kaip nurodė pats kaltinamasis, jis parašė žinutes iš pykčio ir tuo pasibaigė, daugiau neieškojo nukentėjusiojo ir jam nieko nerašė bei nesiėmė jokių kitų veiksmų. Nukentėjusysis taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis daugiau iš to paties asmens nesulaukė jokių grasinimų, reikalavimų, taip pat jo niekas nepersekiojo ir nebandė kitaip įbauginti, po siųstų žinučių dar dalyvavo viešoje erdvėje, iš kaltinamojo neigiamos reakcijos nebesulaukė (t. 1, b. l. 134-137, t. 3, b. l. 68). Kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų, kad toliau sukliudytų nukentėjusiajam, ar juolab grupei asmenų, priklausančių LGBT, dalyvauti visuomeninėje veikloje, taip pat rodytis televizijos laidose. Nukentėjusysis teigė, kad žinutė turėjo poveikį jo dalyvavimui viešuosiuose renginiuose, tačiau, kaip nurodė pats nukentėjusysis, poveikis buvo labiau psichologinis, vis mąstė apie žinutę, tačiau jo pasirinkimui dalyvauti toliau viešuosiuose renginiuose faktiškai tai įtakos neturėjo. Nukentėjusysis galėjo toliau dalyvauti viešojoje erdvėje, jam niekaip nebuvo trukdoma ar ribojama jo vykdoma politinė ar socialinė veikla (dėl to, kad galimai kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasisakyta Nuosprendžio 24 punkte). Nukentėjusysis nebuvo socialiai atskirtas nuo kitų asmenų, be to ir pats nukentėjusysis nenurodė, kad jis dėl šios žinutės būtų pats atsisakęs dalyvauti kokioje nors veikloje, kad dėl to nukentėjo jo veikla ir pan.

44. Nukentėjusysis nurodė, kad faktiškai kaltinamojo veiksmai jam sukėlė psichologinį diskomfortą, bijojo pasirodyti viešumoje, dėl jo išgyveno ir šeima, kuri, bijodama dėl jo gyvybės, siūlė nebesirodyti viešumoje, tačiau paties nukentėjusiojo psichologinė būsena gavus žinutes, dar savaime nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Šiuo atveju vien kaltinamojo necenzūrinėmis ir bauginančiomis frazėmis išreikštas reikalavimas nesirodyti televizijoje, išvykti iš Lietuvos, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad šiais veiksmais būtent buvo siekiama sutrukdyti nukentėjusiajam, o juolab ir visai LGB asmenų grupei, dalyvauti lygiomis teisėmis su kitais visuomeninėje veiklose ar suvaržyti nukentėjusiojo teises ir laisves.

45. Teismo vertinimu, šiuo atveju nors kaltinamojo žinutėje yra diskriminacinio pobūdžio turinio prieš LGB asmenų grupę, su kuria siejamas ir pats nukentėjusysis, tačiau pakankamai duomenų, kad kaltinamasis būtent rašydamas žinutę aiškiai suvokė, kad jis šia žinute diskriminuoja žmonių grupę ir jam priklausantį nukentėjusįjį, siekdamas sutrukdyti ar suvaržyti jų laisvių įgyvendinimą, nėra. Teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Pats kaltinamasis teisme nurodė kad jis net neturi jokių galimybių uždrausti nukentėjusiajam dalyvauti televizijoje, išsireikšdamas, kad „jis nėra seimo narys ar dar kas nors, kad galėtų tai padaryti“. Žinutę jis parašė vedinas pykčio. Įvertinus žinutės turinį galima teigti, kad tai spontaniškai parašyta žinutė, kurioje necenzūrine leksika yra išsakomi tuo metu kaltinamajam kilusios mintys.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad baudžiamosios atsakomybės prasme vertintinos tik pačios pavojingiausios diskriminavimo veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-942/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamojo necenzūrinėmis ir bauginančiomis frazėmis išreikštas reikalavimas nukentėjusiajam nesirodyti televizijoje, visai LGB asmenų grupei išvykti iš Lietuvos, nebuvo tiek pavojingas, kad asmeniui būtų galima už tai taikyti baudžiamą atsakomybę. Reiškiami reikalavimai nebuvo transliuojami viešai, jie nebuvo atliekami kryptingai, sistemingai. Analizuojamu atveju net ir esant kaltinamojo nusistatymui prieš LGBT asmenų grupę ir jo išreikštam reikalavimui nesirodyti televizijoje ar išvykti iš Lietuvos, kaltinamojo veiksmų - vienos privačios žinutės parašymo nukentėjusiajam, vertinti kaip akivaizdų siekimą sutrukdyti LGBT asmenų grupei ir pačiam nukentėjusiajam dėl jų seksualinės orientacijos lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti socialinėje veikloje ir suvaržyti šios asmenų grupės bei su ja siejamo M. N. teises ir laisves: žodžio laisvę, teisę į saviraišką, teisę dalyvauti visuomeninėje veikloje, nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju nėra duomenų, kad kaltinamojo veiksmai būtų turėję kokią nors įtaką LGB asmenų grupei ar paties nukentėjusiojo pasirinkimui (ne) dalyvauti socialinėje ar politinėje veikoje ar renkantis gyvenamąją vietą.

47. Esant išdėstytiems argumentams, teismas konstatuoja, kad A. P. veiksmuose taip pat nėra ir šio nusikaltimo visų požymių.

48. Nenustačius A. P. veiksmuose nusikaltimų požymių, jis išteisintinas nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 169 straipsnyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

III. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

49. Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 159-167).

50. Kadangi kaltinamasis išteisintas, nes jo veiksmuose nėra nustatyta visų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Nukentėjusiajam išaiškintina, kad šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

51. Proceso išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103-106 straipsniai. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo M. N. turėtos proceso išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 1500 Eur (t. 3, b. l. 53), iš kaltinamojo A. P. nepriteistinos.

52. A. P. 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsitesėjus – naikintina.

53. Daiktai, turintys reikšmės bylai tiri ir nagrinėti: CD diskai (2 vnt.) su M. N. nuotoline apklausa ir su 2024 m. balandžio 11 d. LTR televizijos reportažo įrašu laidoje „Laba diena, Lietuva“, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnį jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę A. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tiri ir nagrinėti: CD diskus (2 vnt.) su M. N. nuotoline apklausa ir su 2024 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiojo M. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

M. N. turėtų proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro 1500 Eur, iš A. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.