Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus įgaliotas pareigūnas 2020 m. gruodžio 16 d. surašė J. K. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „A.“ direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės 2018 m. ir 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, numatančių, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Tokias savo veiksmais J. K. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.6 Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo Registro tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo ir už tai atsakingi duomenų teikėjai, bet ne Registrų centras. Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl J. K., kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti registro duomenys apie jį kaip bendrovės vadovą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar J. K. yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnyje, subjektas, t. y., ar jo veikoje yra šio nusižengimo sudėtis.

8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ABĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo pareigų prieš bendrovę bei trečiuosius asmenis pasibaigimą ir pagrįstai sprendė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties J. K. veiksmuose buvimo.

9. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

10. ABĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Bendrovės vadovas, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai.

11. Kaip pagrįstai nurodoma Institucijos atstovės apeliaciniame skunde, teismų praktikoje, kai yra sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, pasisakyta, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, tai yra įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis, bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-813/2020). Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), dėl šios priežasties 2018 m. birželio 29 d. nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su J. K. kaip UAB „A.“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo specifinių pareigų, kurias paveda įstatymai, vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.

12. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad šių nuostatų nebuvo paisoma, registro tvarkytojui apie vadovo atšaukimą nepranešta.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau , apygardos teismas daro išvadą, jog J. K. yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl UAB „A.“ 2018 metų ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo, kadangi jo kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka.

14. Pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu / atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. J. K., būdamas UAB „A.“ vieninteliu akcininku ir vadovu, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo iš bendrovės direktoriaus pareigų klausimus teisės aktų nustatyta tvarka.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visiškai deklaratyvus yra apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, neišsiaiškino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir pažeidė in dubio pro reo principą. Pažymėtina, jog apylinkės teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, ištyrė ir skundžiamoje nutartyje įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus dokumentus. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, J. K. skundo argumentas, jog administracinio nusižengimo tyrimas nagrinėjamu atveju buvo atliktas neišsamiai, atmestinas. Pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, vertinant byloje esančius duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, manytina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, dėl kurių gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas.

17. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.