Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-21 · Administracinė byla Nr. I-1436-244/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
I-1436-244/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00096-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1436-244/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00096-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,dalyvaujant pareiškėjui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. pateikė skundą (t. 1., b. l. 1 – 5), kurį vėliau papildė (t. 2., b. l. 101 – 105) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. kamerose Nr. 364, 373, 320, 314, 298, 281, 317, 322 bei kitose, šiose patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui, sanitariniai įrenginiai bei baldai buvo įskaičiuoti į kameros bendrą plotą, kai kuriose kamerose nebuvo įrengtas unitazas. Pareiškėjas teigia, kad kamerose nepasiekdavo bei negalėdavo atsidaryti langų bei išvėdinti patalpos, kadangi įrengtos vidinės grotos. Langai buvo purvini, nepasiekdavo jų išsivalyti, kamerose buvo pelėsis, tvyrojo drėgmės bei buvo juntamas šaltis. Skunde teigia, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atribotas nuo kameros, dėl to buvo pažeistas jo privatumas, buvo jaučiamas nemalonus kvapas. Nėra suteikiamos tinkamos priemonės kamerai valyti ir dezinfekuoti, buvo suteikta tik valgomoji soda. Nurodo, kad dušų patalpose nėra įrengtos atskiros patalpos persirengti, todėl tą daryti turėdavo dušo kabinose. Jam būnant kameroje Nr. 373, prie durų buvo pilamos šiukšlės ir maisto atliekos, dėl ko sklido blogas kvapas.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija be pagrindo buvo įtraukusi jį į pavojingų žmonių įstaigoje sąrašą, dėl to pareiškėjas negalėjo dalyvauti reabilitaciniuose bei kituose grupiniuose užsiėmimuose, taip pat buvo nuolat stebimas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas išgyveno sunkius, ilgalaikius, neigiamus padarinius. Pareiškėjas taip pat teigia, kad 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. liepos 2 d., 2017 m. liepos 3 d., 2017 m. liepos 7 d., 2017 m. liepos 10 d. pareiškėjui nebuvo tiekiamas vegetarinis maitinimas, šiomis dienomis negavo pietų bei vakarienės, dėl šių pažeidimų su skundais kreipėsi į atsakovą. Dėl nurodytų pažeidimų buvo laikomas kankinančiomis nežmoniškomis sąlygomis, patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, buvo pažeista jo garbė ir orumas, dėl to jam atsirado teisė į neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimus į pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Lukiškių TI-K teigimu, gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Nurodo, kad privatumui užtikrinti tam tikrose gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252 - Nr. 257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386 - Nr. 395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406 - Nr. 417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418 - Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Atsakovo atstovas atsiliepime teigia, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Atsiliepime pabrėžiama, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atkreipia dėmesį, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą languose, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo.

Lukiškių TI-K teigimu, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis —1,2 metro. Patalpose įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Esamų dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į sustiprintos priežiūros sąrašą nuo 2016 m. kovo 9 d., tačiau jis nėra įtrauktas į linkusių užpulti sąrašą. Nurodo, kad įtraukimas į sąrašus nelemia užimtumo ribojimo. Pareiškėjas dėl minėtų nusiskundimų du kartus kreipėsi į įstaigos administraciją, prašė raštiškai skundų nenagrinėti, kadangi skunduose išdėstytos problemos buvo išaiškintos žodžiu ir išspręstos.

Atsiliepimas

Atsiliepime teigia, kad tiekiant maistą Lukiškių TI-K yra laikomasi teisės aktų reikalavimų. Bendras vegetarų sąrašas kiekvieną darbo dieną iki 10.00 val. yra atiduodamas virtuvės vedėjui. Kadangi pareiškėjas buvo įtrauktas i vegetarų sąrašą, vegetarišką maistą, atitinkantį nedirbantiems vyrams vegetarams, V. P. gavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nėra procesinės prielaidos, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme yra negalimas, t. y. teismas privalo tikrinti, ar teisme nėra išnagrinėtas ginčas, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1194-14).

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas iš Lukiškių TI-K priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2015 m. gegužės 19 d. Skunde buvo teigiama, kad jis buvo laikomas kamerose pažeidžiant minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus, taip pat nurodė, kad kamerose buvo šalta, drėgna, trūko oro, langas buvo nešvarus, taip pat buvo pelėsis. Nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeidžiamas jo privatumas. Teismas, įvertinęs minėtus pažeidimus, administracinėje byloje Nr. I-9729-463/2015 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu priteisė 240 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

Nustačius nagrinėjamos bylos bei jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-9729-463/2015 dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1436-244/2018 dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 iki 2015 m. gegužės 19 d. dėl to, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose jautėsi šaltis, drėgmė, trūko oro, langas buvo nešvarus, tvyrojo pelėsis, taip pat neatitiko minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimų ir buvo pažeistas jo privatumas, nutrauktina.

Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, pareiškėjas buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas iš Lukiškių TI-K priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. Skunde pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas kamerose pažeidžiant minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus, neturėjo galimybės nuvalyti lango dėl įtaisytų grotų, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas jo privatumas. Teismas, įvertinęs pažeidimus, administracinėje byloje Nr. I-1355-473/2018, 2018 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą ir priteisė pareiškėjui 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą, sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Nustačius nagrinėjamos bylos bei jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-1355-473/2018 dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1436-244/2018 dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. dėl to, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose langas buvo nešvarus, taip pat neatitiko minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimų ir buvo pažeistas jo privatumas, nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertins galimus pažeidimus šiais laikotarpiais:

1) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. – teismas vertins visus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus;

2) laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. teismas nevertins skundo argumentų, susijusių su kamerų plotu, grotomis ant lango bei privatumo pažeidimu;

3) laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. teismas nevertins skundo argumentų, susijusių su kamerų ploto ir privatumo pažeidimu, pelėsiu, šalčiu, drėgme ventiliacija bei galimybės pradaryti lango nebuvimu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 “Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atsakovės atstovas teismui pateikė informaciją, kad pareiškėjas, skunde nurodytu ginčo laikotarpiu, Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. (t. 1., b. l. 15 – 22). Teismas, atsižvelgęs į laikotarpius, kurie jau buvo įvertinti ankstesniais teismų sprendimais, bei išanalizavęs atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kuriuose nurodytas kamerose laikytų asmenų skaičius, daro išvadą, kad minimalus gyvenamasis plotas pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu atitiko nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo bei kitų baldų užimamas plotas. Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-48-552/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginiai, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo plotas, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, dėl to nukentėjo jo privatumas, jautėsi nemalonus kvapas. Atsižvelgiant į tai, kad šis pažeidimas jau buvo įvertintas ankstesniais teismų sprendimais, teismas vertins tik laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d.

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1 – 1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.). Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad tam tikrose patalpose yra įrengtos užuolaidos, tačiau teismas pažymi, kad užuolaidų įrengimas nėra tinkamas būdas asmenų privatumui apsaugoti EŽTT ir LVAT išaiškinimų kontekste.

Atsakovės atstovas taip pat pateikė informaciją (t. 1., b. l. 74 – 76), kuriose kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas šiose kamerose savo buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K nebuvo laikomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele arba užuolaidomis. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą (LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016). Teismas, atsižvelgęs į ankstesniais teismų sprendimais įvertintus laikotarpius dėl privatumo pažeidimo bei įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir nurodytą teismų praktiką, konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaidomis arba sienele nuo likusio ploto neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl Lukiškių TI-K veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Teismas konstatuoja, kad 118 parų pareiškėjas buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose buvo bloga ventiliacija, jautėsi drėgmė, buvo pelėsis. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai dėl pelėsio, šalčio, ventiliacijos ir drėgmės kamerose jau buvo išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendime, teismas dėl šių pažeidimų vertins laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Iš byloje pateiktų Nacionalinio sveikatos centro bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų (t. 1., b. l. 23 – 198; t. 2., b. l. 1 – 80) matyti, kad patikrinimai buvo atliekami periodiškai, tačiau tose kamerose ir tuo laikotarpiu, kuriuo buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų, susijusių su ventiliacija, temperatūra ar pelėsio buvimu nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo aktą (t. 2., b. l. 9 – 10), rekomenduojama esant galimybei atlikti kameros Nr. 277, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, remontą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas itin trumpą laiką – 2 dienas – teismas vertina, kad tokie nepatogumai yra trumpalaikiai ir negalėję sukelti itin didelių neigiamų pasekmių pareiškėjui. Bylos duomenimis nustatyta (t. 2., b. l. 73 – 74) , kad kameroje Nr. 105, kurioje buvo pareiškėjas, buvo fiksuoti sienų nelygumai, tačiau pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas tik vieną dieną, todėl tai jam negalėjo sukelti ilgalaikių nusiskundimų. Atsakovės atstovui dėl kitų skunde nurodomų laikotarpių ir pažeidimų pateikus pareiškėjo nurodomas aplinkybes paneigiančius duomenis (Nacionalinio sveikatos centro bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus) teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sąlygų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nepasiekdavo bei negalėdavo atsidaryti langų bei išvėdinti patalpos, kadangi įrengtos vidinės grotos. Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl šių nusiskundimų jau buvo priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. bei 2018 m. vasario 15 d. sprendimai, todėl teismas vertins laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Kadangi Lukiškių TI-K nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos bei metalinis tinklas nesudaro pagrindo išvadai dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Nuteistiesiems nustatyta pareiga patiems rūpintis tiek savo asmenine higiena, tiek aplinka, kurioje yra laikomi, todėl pareiškėjo teiginys, kad kameros langai buvo purvini, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad naudojantis dušu, šalia nebuvo persirengimo kambario, dėl to jo rūbai sušlapdavo. HN 134:2015 29 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodyta, kad asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus bei tai, jog Nacionalinis sveikatos centras ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikdami patikrinimus, pareiškėjo skunde nurodytų higienos normų pažeidimų dėl netinkamai įrengtos ar neįrengtos sanitarinės švaryklos patalpų pažeidimų nenustatė bei tai, kad pareiškėjas nedetalizavo savo teiginių, susijusių su persirengimo kambario nebuvimu (pvz., nenurodė konkretaus laikotarpio), šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip abstraktūs, todėl atmestini.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad nebuvo suteikiamos tinkamos priemonės kamerai valyti ir dezinfekuoti. HN 134:2015 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pažymėtina, kad patys nuteistieji yra atsakingi už švaros palaikymą kamerose. Atsakovė atsiliepime pabrėžė, jog reikalingas inventorius, t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras visuomet yra išduodami į kiekvieną kamerą. Teismas daro išvadą, kad abejoti tokiais atsakovės atstovo teiginiais nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad pateiktuose Nacionalinio sveikatos centro bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nebuvo nustatyti pažeidimai, jog nebūtų teikiamos švaros priemonės. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl netinkamų priemonių (sodos) kamerai valyti išdavimo, nenurodė nei kada, nei kokiose kamerose būnant pareiškėjui nebuvo išduotas reikiamas valymo priemonių kiekis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas šioje apimtyje laikomas nepagrįstu.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam būnant kameroje Nr. 373, šalia jos ant grindų buvo pilamos šiukšlės, maisto atliekos, dėl to sklido nemalonus kvapas bei buvo sudarytos antisanitarinės sąlygos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. birželio 6 d. LVAT formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga paneigti ir pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. LVAT administracinėse bylose Nr. A442-1251/2013, Nr. A858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr. LVAT administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Šiuo atveju į bylą atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl to, kad atliekos buvo pilamos prie nurodytų kamerų, todėl ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė laikytina įrodyta (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1041-1062/2017).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad kai kuriose kamerose nebuvo unitazo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau - HN 76:2010) 21 punktas nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumenta (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją(pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, teismų praktiką bei tai, kad pareiškėjas nedetalizavo skunde nurodomų argumentų, susijusių su unitazo nebuvimu (kuriose kamerose, kuriuo laikotarpiu), o atsakovės atstovei tektų neproporcingai didelė pareiga paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius, šis pareiškėjo nusiskundimas vertintinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. liepos 2 d., 2017 m. liepos 3 d., 2017 m. liepos 7 d., 2017 m. liepos 10 d. pareiškėjui nebuvo tiekiamas vegetarinis maitinimas, šiomis dienomis negavo pietų bei vakarienės.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 “Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė parai sudaro 2 298 kcal. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o 6 punkte nurodoma, kad valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams) tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Maitinimo organizavimo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), nėra. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamomis dienomis pareiškėjas buvo įrašytas į vegetarų sąrašą. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad buvo apklausti darbuotojai, atsakingi už maisto tiekimą, kurie patvirtino, kad tomis dienomis maistas asmenims buvo pristatytas, pretenzijų gauta nebuvo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (t. 2., b. l. 106) pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas dėl nusiskundimų, susijusių su maitinimu. Raštu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis yra įtrauktas į vegetarų sąrašą, todėl jam tenkantis maisto davinys atitinka nedirbantiems vyrams vegetarams skirtą valgiaraštį. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šį raštą būtų apskundęs. Teismas vertina, kad šie atsakovės atstovo pateikti duomenys yra objektyvūs, todėl teismui nekyla abejonių dėl jų tikrumo. Remiantis šiais duomenimis pareiškėjo teiginiai, kad tam tikromis dienomis jam nebuvo užtikrinamas vegetarinis maitinimas, laikytini paneigtais.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija be pagrindo buvo įtraukusi jį į pavojingų žmonių įstaigoje sąrašą, dėl to pareiškėjas negalėjo dalyvauti reabilitaciniuose bei kituose grupiniuose užsiėmimuose. Kaip matyti iš duomenų apie pareiškėją, jis nuo 2015 m. gegužės 9 d. įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų linkęs užpulti, pabėgti, vartoti ar platinti narkotines medžiagas. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad asmens įtraukimas į sustiprintos priežiūros sąrašą nedaro įtakos asmenų užimtumo ribojimui, pareiškėjui paliekamos visos teisės, kaip ir asmenims, neįtrauktiems į sąrašus, naudotis socialinės reabilitacijos programomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo įtrauktas į pavojingų asmenų sąrašą, neatitinka tikrovės, o teiginiai, kad dėl to jam buvo suvaržyta teisė dalyvauti užsiėmimuose bei kilo kitokie neigiami padariniai, atmestini kaip neįrodyti.

Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 118 parų, kad tam tikrais pavieniais laikotarpiais kamerų būklė neatitiko higienos normose įtvirtintų reikalavimų.

Teismas taip pat vertina, kad kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, trukmę, formuojamą EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas 200 Eur neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d., atlyginimo

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska