- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- I-1355-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04354-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. l–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, po 30 Eur už kiekvieną Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) kamerose netinkamomis sąlygomis praleistą dieną. Skunde nurodė, ir teismo posėdžio metų pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 404, 123, 108, 313, 317 buvo laikomas nuo 2014 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. Kamerų plotas buvo apie 5–10 m², jose buvo laikoma 1–8 asmenys. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į bendrą kameros plotą. Kameroje buvo tamsu, gulint 1-ajame lovos aukšte skaityti buvo neįmanoma. Langas buvo purvinas, o jo nuvalyti dėl ant langų esančių grotų nėra galimybės. Dėl kamerose esančio dirbtinio apšvietimo pablogėjo regėjimas. Gyvenamosiose patalpose šilto vandens nėra. Suteikiama teisė vieną kartą per savaitę 15 minučių pasinaudoti šiltu vandeniu. Sanitarinis mazgas nėra įrengtas kaip atskira patalpa, todėl buvo matomas pareigūnų ir kameroje esančių asmenų. Tokios laikymo sąlygos žemino jo garbę ir orumą, jis buvo kankinamas. Teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas, atitinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas, pareigūnų netinkamas elgesys lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, o tai yra pagrindas priteisti netirtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 1–9). Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat sudaryta galimybė naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens teikimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens teikimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos normos nenustato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto nenumato. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ir pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Atsakovės atstovo Lukiškių |TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Lukiškių TI-K apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) kamerose netinkamomis sąlygomis.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, Nr. A-309-438/2017, Nr. A-235-492/2017, Nr. A-2533-822/2017). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012, Nr. A-575-836/2016, A-440-525/2018).
Iš atsakovės pateikto atsiliepimo matyti, jog pareiškėjas 2015 m. sausio 22 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomi 3 asmenys; nuo 2015 m. sausio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 405, kurios plotas 17,02 m², kurioje buvo laikomas vienas asmuo; 2015 m. sausio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 124, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2015 m. sausio 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 405, kurios plotas 17,02 m², kurioje buvo laikoma nuo 1 iki 3 asmenų; 2015 m. vasario 3 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomi 3 asmenys; 2015 m. vasario 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurios plotas 29,44 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015 m. vasario 26 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2015 m. vasario 26 d. laikomas kameroje Nr. 404, kurios plotas 17,02 m², kurioje buvo laikomi 4 asmenys, nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2015 m. kovo 1 d. kameroje 404 buvo laikoma nuo 5 iki 8 asmenų; 2015 m. kovo 4 d. atvyko iš Utenos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomi 4 asmenys; 2015 m. gegužės 14 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015 m. gegužės 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015 m. gegužės 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015 m. gegužės 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurios plotas 17,02 m², kurioje buvo laikomi 3 asmenys; 2015 m. gegužės 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 267, kurios plotas 7,63 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015 m. gegužės 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 7,38 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015 m. gegužės 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 108, kurioje buvo laikomi 3 asmenys; 2015 m. gegužės 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 290, kurios plotas 7,76 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015 m. gegužės 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomi 3 asmenys; 2015 m. birželio 11 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas 6,43 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2015 m. birželio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015 m. birželio 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 123, kurios plotas 7,42 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2015 m. birželio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2015 m. birželio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 373, kurios plotas 7,25 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2015 m. liepos 9 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. liepos 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 397, kurios plotas 20,14 m², kurioje buvo laikoma nuo 1 iki 3 asmenų; 2015 m. rugpjūčio 13 d. atvyko iš Radviliškio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 397, kurios plotas 20,14 m², kurioje buvo laikomi 1, 4 asmenys; 2015 m. gruodžio 3 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2015 m. gruodžio 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurios plotas 17,02 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 6 d. kameroje Nr. 404 buvo laikomi 6, 8 asmenys; 2016 m. sausio 14 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016 m. sausio 15 d. buvo laikomas kameroje 309, kurios plotas 7,72 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys, 2016 m. sausio 16 d. šioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys, o 2016 m. sausio 17 d. – 2 asmenys; 2016 m. sausio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurios plotas 32,33 m², kurioje buvo laikomi 4 asmenys; 2016 m. kovo 30 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016 m. balandžio 1 d. atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo laikomi 3 asmenys; nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. balandžio 3 d. minėtoje kameroje buvo laikomi 3 asmenys; 2016 m. balandžio 6 d. atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2016 m. balandžio 26 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 279, kurios plotas 7,77 m², kurioje buvo laikoma 1, 2 asmenys; 2016 m. balandžio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 321, kurios plotas 7,70 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 266, kurios plotas 7,74 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; 2016 m. gegužės 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 286, kurios plotas 7,60 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016 m. gegužės 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2016 m. gegužės 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 370, kurios plotas 7,01 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016 m. gegužės 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 379, kurios plotas 6,94 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo, nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. gegužės 15 d. šioje kameroje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 279, kurios plotas 7,77 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016 m. gegužės 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016 m. gegužės 27 d. atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 364, kurios plotas 7,87 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 376, kurios plotas 7,35 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; 2016 m. birželio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 291, kurios plotas 7,73 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016 m. birželio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurios plotas 7,76 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. birželio 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 317, kurios plotas 7,61 m2, kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; 2016 m. birželio 28 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016 m. birželio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 262, kurios plotas 7,86 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 266, kurios plotas 7,74 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; 2016 m. liepos 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 371, kurios plotas 7,18 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo, o nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. liepos 7 d. šioje kameroje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 275, kurios plotas 7,85 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. liepos 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 269, kurios plotas 7,68 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. liepos 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 313, kurios plotas 7,79 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys, nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. šioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys, nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. – 2 asmenys, nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 1 asmuo, 2016 m. rugpjūčio 9 d. – 2 asmenys; 2016 m. rugsėjo 26 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016 m. spalio 4 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2017 m. balandžio 26 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2017 m. balandžio 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 277, kurios plotas 7,99 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 364, kurios plotas 7,87 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurios plotas 7,76 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 314, kurios plotas 7,58 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. birželio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 373, kurios plotas 7,25 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 317, kurios plotas 7,61 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. birželio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 281, kurios plotas 7,87 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 309, kurios plotas 7,72 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 372, kurios plotas 7,23 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; 2017 m. birželio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 119, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2017 m. birželio 29 d. buvo laikomas kameroje 358, kurios plotas 7,77 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 298, kurios plotas 8,03 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; 2017 m. liepos 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 282, kurios plotas 7,82 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2017 m. liepos 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 120, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 322, kurios plotas 7,77 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; 2017 m. rugpjūčio 11 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 323, kurios plotas 7,75 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 318, kurios plotas 7,81 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; 2017 m. rugpjūčio 29 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurios plotas 7,76 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys; 2017 m. rugsėjo 7 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 206, kurios plotas 6,90 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurios plotas 7,76 m², kurioje buvo laikomi 1, 2 asmenys.
Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 294 dienas.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 259,5 dienos, vadinasi, 34,5 dienos Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 34,5 dienos neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad remiantis EŽTT praktika, sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į bendrą kameros plotą. Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tačiau EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nagrinėjamu atveju iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. sausio 12 d. pranešimo Nr. 24-328 „Dėl V. P. skundo“ (t. I, b. l. 14–16) matyti, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas yra 0,56 m². Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2015 m. sausio 22 d., 2015 m. vasario 3 d., nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2015 m. kovo 1 d., 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. gegužės 17 d., 2015 m. gegužės 18 d. 2015 m. birželio 11 d. nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 6 d., 2015 m. gruodžio 7 d., 2016 m. sausio 16 d., 2016 m. balandžio 1 d., nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. balandžio 3 d., nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas 17,5 dienos buvo laikomas kamerose, kuriose, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, jam teko mažiau nei 3 m² laisvo ploto, taigi šiuo atveju konstatuotinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad sanitarinis mazgas nėra įrengtas kaip atskira patalpa, todėl buvo matomas pareigūnų ir kameroje esančių asmenų. Tokios laikymo sąlygos žemino jo garbę ir orumą, jis buvo kankinamas.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Taigi matyti, kad teisės aktuose yra įtvirtinta, kad sanitariniai mazgai turi būti įrengti atskirose patalpose su atskira vėdinimo sistema arba esant galimybėms visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto. Iš Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 12 d. pranešimo Nr. 24-328 „Dėl V. P. skundo“ (t. II, b. l. 14–16) matyti, kad nuo 2013 metų gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, nuo 2012 kamerose Nr. 386–395, nuo 2015 metų kamerose Nr. 406–417, nuo 2016 metų kamerose Nr. 418–426 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos. Iš atsakovės atstovo duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje nuo 2012 metų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira patalpa. Iš minėto pranešimo taip pat matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nėra galimybės įrengti sanitarinio mazgo kabinų, šios patalpos nuo likusio kameros ploto atskirtos 1,5 m aukščio pertvara su pakabintomis užuolaidomis. EŽTT praktikoje šiuo klausimu ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiat ar perpildytose kamerose nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie svarbių veiksnių priskirtina galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal EŽTT praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas buvo uždengtas užuolaida, konstatuojama, kad pareiškėjo privatumas besinaudojant sanitariniu įrenginiu nebuvo užtikrintas, jis galėjo buvo matomas kameroje kartu esančių asmenų bei prižiūrėtojų. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuojama, kad pareiškėjo teisė tinkamai naudotis sanitariniu įrenginiu visą jo kalinimo laikotarpį (išskyrus 2015 m. vasario 4 d. kai buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje nuo 2012 metų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira patalpa) buvo pažeista.
Pareiškėjas nurodo, kad suteikiama teisė vieną kartą per savaitę 15 minučių pasinaudoti šiltu vandeniu.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad jam buvo sudaryta galimybė nusiprausti ne rečiau kaip vieną kaus teismas neturi pagrindo.
Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose šilto vandens nėra. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 27 punktą sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, higienos normos nenustato reikalavimo teikti Lukiškių TI-K gyvenamosioms patalpoms karštą vandenį.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi tuo, kad kameroje buvo tamsu, gulint 1-ajame lovos aukšte skaityti buvo neįmanoma. Langas buvo purvinas, o jo nuvalyti dėl ant langų esančių grotų nebuvo galimybės. Dėl kamerose esančio dirbtinio apšvietimo pablogėjo regėjimas. Iš atsakovės atstovo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-1494(16.16.8.10.12) matyti, kad kameroje Nr. 320, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 3 d. buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai. Kitų duomenų patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl nešvarių langų ar netinkamo apšvietimo byloje nėra. Tačiau, nors teismas ir nustatė, jog kameroje Nr. 320 buvo nešvarūs langų stiklai, tai neatitiko higienos normų reikalavimų, tačiau pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokią įtaką nešvarūs stiklų langai turėjo jo neturinės žalos atsiradimui. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų jog dėl netinkamo apšvietimo jam pablogėjo regėjimas, ar jis dėl to patytė neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo, purvinų langų stiklų ir dėl to patirtos neturtinės žalos atmeta kaip nepagrįstus.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas buvo laikomas 34,5 dienos, iš kurių 17,5 dienos buvo laikomas neužtikrinant 3 m² laisvo kameros ploto, tai, kad jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, pagal kurią panašiose bylose, už vieną dieną laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K priteisiamas 10 Eur žalos atlyginimas (pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2485-662/2017; 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3755-261/2017), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 350 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 350 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.