- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- 2S-626-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00105-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.8.3Kiti su vykdomosios bylos sustabdymu susiję klausimai
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., N. D., S. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl antstolio veiksmų, juo prašė pripažinti antstolio A. S. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03659, priimant 2021 m. gruodžio 22 d. patvarkymą Nr. S1f-74030 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių“ ir 2022 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. S1g-6 „Netenkinti prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo“, neteisėtais ir šiuos patvarkymus panaikinti.
2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Teismui išnagrinėjus pareiškėjo ir išieškotojo ginčą dėl skolos dalies pripažinimo įvykdyta, pareiškėjo skolos dydis žymiai sumažės, skolininkas gaus paskolą ir skolą padengs. Pažymėjo, kad antstoliui A. S. sustabdyti vykdymo veiksmus buvo teisinis pagrindas, tačiau šis juo nesirėmė. Mano, kad yra susiklosčiusi tokia situacija, kad tiek notarui išduodant vykdomąjį įrašą, tiek išieškotojui teikiant vykdomąjį dokumentą antstoliui išieškotojas N. D. nutylėjo, kad 8 400 Eur skolos dalį pareiškėjas yra jam padengęs.
2.2. Kadangi išieškotojas N. D. neigia gavęs dalį skolos, pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą, inicijuodamas civilinę bylą dėl prievolės dalies pripažinimo įvykdyta. Todėl mano, kad, kol teismas priims sprendimą, nėra aiški tiksli minėtoje antstolio vykdomoje byloje skolos ir palūkanų suma.
2.3. Antstolis matydamas, kad nėra įstatyme numatytų privalomų vykdymo veiksmų sustabdymo atvejų turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 625 straipsnio 1 dalies normą, numatančią kad „Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.“ Be to, mano, kad antstolis turėjo vadovautis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame numatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą atmetė.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog egzistuotų kuris nors iš CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytų pagrindų. Darė išvadą, kad antstolis neturėjo nei teisės, nei pareigos vykdomąją bylą sustabdyti.
4.2. Nurodė, kad CPK 626 ir 627 straipsniuose yra aiškiai apibrėžtas baigtinis pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas, todėl laikė, kad įstatymo analogija, t. y. pareiškėjo nurodomas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, šiuo atveju negali būti taikomas. Konstatavo, kad įstatymo analogijos taikymas nėra galimas, kadangi tai iš esmės prieštarautų paties tarp šalių susiklosčiusio santykio esmei ir įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiamiems tikslams.
4.3. Nurodė, kad įstatymų leidėjas sąmoningai nustatė baigtinį sąrašą atvejų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Laikė, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti esant įstatymo spragą, kurią būtina užpildyti taikant kitas teisės normas ar bendruosius teisės principus, taip pat darė išvadą, kad nėra ir kitų prielaidų įstatymo analogijos taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT- l 715-l 030/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad skundas iš esmės buvo grindžiamas ne argumentais, jog byla turėjo būti sustabdyta CPK 626 ar 627 straipsnių pagrindais, o teisiniu pagrindu, kad teismas, matydamas situaciją, kad kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla – Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-l 278-965/2022 dėl prievolės dalies pripažinimo įvykdyta, ir antstoliui A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03659, nėra aiški skolos suma, kad šis, būdamas valstybės įgaliotu asmeniu, turėjo remtis CPK 625 straipsnio 1 dalimi ir skolininko A. B. prašymu savo patvarkymu turėjo vykdomąją bylą sustabdyti. Mano, kad teismas neanalizavo šio teisinio pagrindo, o iš esmės rėmėsi CPK 626 ir 627 straipsnių nuostatų neegzistavimu.
6.2. Nurodė, kad antstoliui A. S. skubant iš varžytynių parduoti pareiškėjo skolininko A. B. turtą, iš esmės nukenčia pareiškėjas, nes iš jo atimama galimybė, tenkinus ieškinį dėl prievolės dalies pripažinimo įvykdyta ir tokiu būdu vykdomojoje byloje sumažėjus skolos dydžiui, pačiam gauti vartojamąją paskolą ir savanoriškai vykdomojoje byloje padengti sumažėjusį skolos dydį. Mano, kad šios galimybės atėmimas sukelia skaudžias pasekmes skolininkui A. B., nes šis praranda turtą, taigi pažeidžiama jo teisė į nuosavybę.
6.3. Nurodė, kad vykdymo procese nėra tokios teisės normos, paaiškinančios antstoliui, ką turėtų daryti, kai neaiški skolos suma dėl inicijuotos civilinės bylos dėl prievolės dalies pripažinimo įvykdyta. Mano, kad teismas turėjo taikyti įstatymo analogiją – CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą – ir išaiškinti antstoliui, kad šis turi stabdyti vykdomąją bylą, kol bus išnagrinėta inicijuota civilinė byla dėl prievolės dalies pripažinimo įvykdyta, nuo kurios sprendimo priklauso galutinis skolos dydis vykdomojoje byloje. Pažymi, jog nors skundžiamoje nutartyje teismas cituoja kasacinio teismo praktiką, aiškinančią, kokioms sąlygoms esant taikoma įstatymo analogija, tačiau mano, kad ją teismas suprato ir pritaikė neteisingai, konstatuodamas, kad negali būti taikoma įstatymo analogija.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotą asmenį antstolį A. S. pavaduojanti antstolė S. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Nurodė, kad skundu yra prašoma pripažinti antstolio atliktus vykdymo veiksmus ir pirmosios instancijos teismo nutartį neteisėtais, net nenurodant tų veiksmų neteisėtumo, o tik pasiremiant kitoje byloje, nagrinėjamoje apylinkės teisme) galimai reikšmingais argumentais, kad skolos suma yra galimai mažesnė.
8.2. Pažymi, kad pareiškėjui nekartą buvo nurodyta, jog antstolis negali vertinti pareiškėjo pateiktų dokumentų kaip įrodymų patvirtinančių dalies skolos sumokėjimo faktą. Teigia, jog tokių dokumentų negali vertinti ir teismas nagrinėjantis skundą dėl antstolio veiksmų. Mano, kad tokius dokumentus (mokėjimus), jeigu jų nepatvirtina išieškotojas, turi vertinti teismas, kuris nagrinėja ieškinį dėl dalies prievolės pripažinimo įvykdyta. Mano, jog skunde pareiškėjo ir/ar jo atstovės išdėstyti teiginiai yra nemotyvuoti ir turi vienintelį siekį - vilkinti išieškojimo veiksmus.
8.3. Mano, jog pareiškėjui ir jo atstovui reiktų nerašyti skundų, o reiktų kreiptis į teismą nagrinėjantį pareiškėjo ieškinį išieškotojui (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą, kadangi toks veiksmas būtų suprantamas ir atitiktų CPK teises normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas sustabdyti vykdymo veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/17/03659, pradėtą pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro 2017 m. rugpjūčio 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VM9-3128 dėl 23 715,90 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014 m. birželio 5 d. iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo solidariai iš skolininkų A. B. ir S. B., priverstinai parduodant įkeistą daiktą, t. y. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį skolininkams A. B. ir S. B. iš viešųjų varžytynių išieškotojui N. D.. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į antstolį, prašydamas išskaičiuoti vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03659 8 400 Eur išieškotojui N. D. padengtą skolą, ir pateikė antstoliui skolos grąžinimą įrodančius dokumentus – pakvitavimą ir el. laišką su žyma apie skolos dengimą. Antstolis 2021 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. Slf-72560 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui pranešė, kad prašomos 8 400 Eur sumos nedengs, nes šio skolos grąžinimo nepripažįsta išieškotojas N. D.. Antstolis 2021 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. Slf-74030 „Dėl turto pardavimo iš varžytinių“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03659 nusprendė nuo 2021 m. gruodžio 22 d. 9 val. 21 min. 16 sek. (varžytynių pabaiga 2022 m. sausio 21 d. 9 val. 21 min. 59 sek.) skelbti skolininkams A. B. ir S. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių.
13. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. gruodžio 30 d. antstoliui pateikė prašymą dėl vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03659 turto pardavimo iš varžytynių atšaukimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose pradėtos civilinės bylos Nr. e2-1278-965/2022 (buvęs bylos Nr. e2-13229-965/2021) dėl prievolės dalies pripažinimo įvykdyta baigtis yra neatsiejamai susijusi su vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03659 nustatytu pareiškėjo išieškotojui N. D. skaičiuojamu skolos dydžiu ir pagal teisingumo ir protingumo principą negalima vykdyti skolos išieškojimo, kol nėra aiški tiksli skolos suma, nes toks vykdymas pažeistų pareiškėjo teisėtus interesus ir teises. Antstolis 2022 m. sausio 3 d. patvarkymu „Netenkinti prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo“ Nr. Slg-6 vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03659 nusprendė netenkinti skolininko A. B. prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir turto pardavimo iš varžytynių atšaukimo motyvuodamas tuo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti skolininko prašymo.
14. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį, vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumo klausimą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui.
15. Akcentuotina, jog apeliantas atskiruoju skundu sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog neegzistuoja nė vienas CPK 626 straipsnyje numatytas privalomas bylos sustabdymo atvejis ir neegzistuoja nė vienas CPK 627 straipsnyje numatytas fakultatyvus teisės sustabdyti vykdomąją bylą pagrindas. Nesant ginčo šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių teisės normų nepasisako. Tačiau apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl CPK 625 straipsnyje nustatytų pagrindų ir nepagrįstai atsisakė taikyti įstatymo analogiją, numatytą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
16. Atskiruoju skundu teigiama, kad skundas iš esmės buvo grindžiamas ne argumentais, jog byla turėjo būti sustabdyta CPK 626 ar 627 straipsnių pagrindais, o teisiniu pagrindu, kad teismas, matydamas situaciją, kad kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla – Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-l278-965/2022 dėl prievolės dalies pripažinimo įvykdyta, ir antstoliui A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03659 nėra aiški skolos suma, kad šis, būdamas valstybės įgaliotu asmeniu, turėjo remtis CPK 625 straipsnio 1 dalimi ir skolininko A. B. prašymu ir savo patvarkymu turėjo vykdomąją bylą sustabdyti. Mano, kad teismas neanalizavo šio teisinio pagrindo, o iš esmės rėmėsi CPK 626 ir 627 straipsnių nuostatų neegzistavimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
17. Pažymėtina, jog CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Tai reiškia, jog CPK 625 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama atskirai nuo CPK 626 ir 627 straipsnių, kadangi būtent šiuose straipsniuose yra užfiksuoti vykdomosios bylos privalomieji ir fakultatyvieji pagrindai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis pagrindų, kuriems esant antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad CPK 625 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad visais atvejais vykdomoji byla gali būti sustabdoma tik egzistuojant kuriam nors iš CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytų pagrindų. Šiuo atveju apeliantas netinkamai aiškina CPK 625 straipsnio 1 dalies nuostatas, o nesant ginčo, jog byloje neegzistuoja nė vienas CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas, nėra pagrindo ir išvadai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ar galėjo sustabdyti vykdomąją bylą šiuo pagrindu.
18. Nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas, kad teismas turėjo taikyti įstatymo analogiją – CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą – ir išaiškinti antstoliui, kad šis turi stabdyti vykdomąją bylą, kol bus išnagrinėta inicijuota civilinė byla dėl prievolės dalies pripažinimo įvykdyta, nuo kurios sprendimo priklauso galutinis skolos dydis vykdomojoje byloje. Akcentuotina, kad vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos taisyklės tam tikram tikslui pasiekti yra įtvirtintos kaip optimalios įprastais, dažniausiai pasitaikančiais atvejais, numatytais įstatymo leidėjo. Tais atvejais, kai yra įstatymo leidėjo nereglamentuota situacija, ji sprendžiama taikant įstatymo analogiją ar teisės analogiją, t. y. bendruosius teisės principus. Tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015).
19. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog analogija taikytina, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo teisinį santykį. Jei įstatymas atitinkamus santykius reglamentuoja, tačiau jame nėra konkrečios nuostatos, tai nereiškia, kad egzistuoja teisės spraga. Civilinio proceso kodekse reglamentuojamas privalomas vykdomosios bylos sustabdymas, išvardyti konkretūs (baigtiniai) sustabdymo atvejai, o tai, kad CPK 626 bei 627 straipsniuose nėra nuostatos, įpareigojančios sustabdyti vykdomąją bylą, kai jos šalis pateikia ieškinį dėl prievolės dalies pripažinimo įvykdyta, prašymą dėl proceso atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip įstatymų leidėjo nuostatą, jog tokiu atveju vykdymas neturi būti privalomai sustabdytas.
20. Nors apeliantas teigia, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų ir pardavus apelianto turtą iš varžytynių bus pažeistos jo teisės į nuosavybę, tačiau tokie skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog siekdamas apginti, apelianto manymu, pažeidžiamas jo teises, civilinio proceso įstatymas numato ir kitus galimus jo teisių gynimo būdus. Atskiruoju skundu nurodoma, kad teismui tenkinus civilinėje byloje Nr. e2-1278-965/2022 pareikštą reikalavimą dėl prievolės dalies pripažinimo įvykdyta, nėra aišku, kaip teismo sprendimas turėtų būti vykdomas, jei skolininko turtas bus parduotas iš varžytynių ir vykdomoji byla bus užbaigta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai gali būti keliami ne prašant sustabdyti vykdymo veiksmus, tačiau prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis įprastai yra užtikrinamas būsimas galbūt palankus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas.
21. Antra, apelianto teiginiai, kad, tenkinus ieškinį dėl prievolės dalies pripažinimo įvykdyta ir tokiu būdu vykdomojoje byloje sumažėjus skolos dydžiui, apeliantas pats galės gauti vartojamąją paskolą ir savanoriškai vykdomojoje byloje padengti sumažėjusį skolos dydį, laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Akcentuotina, jog visas apelianto reikalavimas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo yra paremtas argumentais, jog sumažėjus skolos dydžiui jis įsiskolinimą ketina dengti pasinaudodamas kreditavimo galimybe, tačiau į bylą nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kodėl iki šiol negalėjo gauti finansavimo ir juo padengti esamo įsiskolinimo. Be to, į bylą taip pat nepateikti įrodymai, jog apeliantas kreipėsi į kreditavimo įstaigą ir apskritai gali gauti reikiamo dydžio paskolą, kurią galėtų dengti bent jau galbūt sumažėsiančios skolos dydį. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apelianto teiginiai apie galimybes padengti likusį įsiskolinimo dydį pasinaudojant kreditavimo galimybėmis laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
22. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.