- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-124-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02808-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- N. A., A. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. A. ir A. K. pareiškimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centras, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai N. A. ir A. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-637-178/2018 N. A. nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų U. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; panaikinti A. K. nustatytą neterminuotą tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko U. K. atžvilgiu; panaikinti nepilnamečių vaikų U. K. ir A. B. A. globą, ir gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina N. A. ir tėvu A. K.; panaikinti iš N. A. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. K. ir A. B. A. po 80 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; panaikinti iš A. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. K. po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
2. Pareiškėjas A. K. nurodė, kad jis yra U. K. tėvas. Su N. A. gyvena nesusituokę. Teismas, neterminuotai apribojo tėvo valdžią sūnaus U. K. atžvilgiu, nes nepilnamečiui darė žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu ir visiškai nesirūpino vaiku, neteikė materialinės paramos, nesidomėjo vaiko augimu bei sveikata. Sūnaus globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centras bei nustatyta vaiko gyvenamoji vieta globėjo buveinės vietoje. Vaikas ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centre. Po (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimo su pareiškėja nusprendė keisti savo gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio, nes nori vaikus susigrąžinti į šeimą ir patys auginti, jais rūpintis. Jo ir sūnaus tarpusavio santykiai niekada nebuvo nutrūkę. (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centre bendrauja su sūnaus auklėtoja, domisi jo ugdymu, derina su administracija vaiko lankymo laiką. Moka priteistą vaikui išlaikymą. Mano, kad tarp jo ir nepilnamečio sūnaus susiformavęs tvirtas emocinis ryšys. Tą patį mato ir iš vaiko pusės, nes jis laukia ir džiaugiasi bendraudamas su juo. Sūnus yra išreiškęs norą gyventi kartu su savo šeima. Dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, todėl gali išlaikyti vaikus. Gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Mano, kad gyvenamojoje vietoje sūnui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams, jam bus sukurta tinkama ir saugi aplinka. Gyvenimas kartu su nepilnamečiu vaiku atitiktų jų norus ir neprieštarautų jų interesams. Taip būtų realizuojama vaiko teisė gyventi šeimoje su tėvais.
3. Pareiškėja N. A. nurodė, kad ji yra U. K. ir A. B. A. motina. Su A. K. gyvena nesusituokę. Teismas, neterminuotai apribodamas tėvų valdžią sūnų A. B. A. ir U. K. atžvilgiu, konstatavo, jog ji nepilnamečiams vaikams U. K. ir A. B. A. daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu ir visiškai nesirūpina vaikais, neteikia materialinės paramos, nesidomi vaikų augimu bei sveikata ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Vaikų globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centras bei nustatyta vaikų gyvenamoji vieta globėjo buveinės vietoje. Vaikai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centre. Vaikai nėra įvaikinti. Norėdama susigrąžinti nepilnamečius vaikus į šeimą, kreipėsi su pareiškimu į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Labai gailisi dėl to, jog tinkamai nesirūpino vaikais ir dėl jos netinkamo elgesio buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia vaikų atžvilgiu. Po (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimo nusprendė keisti savo gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio, nes nori vaikus susigrąžinti į šeimą ir pati auginti, jais rūpintis. (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centre bendrauja su sūnų auklėtoja, domisi jų ugdymu, derina su administracija vaikų lankymo laiką. Moka priteistą vaikams išlaikymą. Mano, kad tarp jos ir nepilnamečių vaikų susiformavęs tvirtas emocinis ryšys. Tą patį mato ir iš vaikų pusės, nes jie laukia ir džiaugiasi bendraudami su motina. Sūnūs yra išreiškę norą gyventi kartu su ja, su savo šeima. Šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, nes dėl sveikatos turėjo palikti darbą. Iki 2022 m. gruodžio mėnesio dirbo „(duomenys neskelbtini)“ operatore. Pati aktyviai ieško galimybių susirasti darbą pagal savo sveikatą. Taip pat nuolat prižiūri neįgalią moterį, jos prašymu, už atlygį. Yra įsitikinusi, kad vaikus tinkamai prižiūrėtų, jie augtų šeimoje, galėtų bendrauti su pilnamečiu broliu L. A.. Sūnums A. B. A. ir U. K. daro teigiamą įtaką, moko juos tinkamai elgtis, rūpi vaikų ateitis. Dažnai kalbasi, planuoja kaip vėl visi gyvens kartu. Mano, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaikų interesams, jiems bus sukurta tinkama ir saugi aplinka. Namuose yra paruošta atskira erdvė vaikams, tinkama ir mokymuisi, ir poilsiui. Su sūnumis yra aptarinėję jų ateities planus. Šiuo metu nevartoja alkoholio ir yra pasirengusi užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams teisę augti saugioje aplinkoje. Gyvenimas kartu su nepilnamečiais sūnumis atitiktų jos norus ir neprieštarautų jų interesams. Taip būtų realizuojama vaikų teisė gyventi šeimoje su tėvais.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro atstovas nurodė, kad tėvų susitikimai su vaikais vyksta pagal numatytą grafiką, tėvai ne visą laiką atvykta į susitikimus, neatvykimo priežasčių nepaaiškina. Nepilnamečių tėvai priteisto išlaikymo išmokas išieško antstoliai. Pagal galimybes jos yra mokomos. Papildomai tėvai išlaikymo neteikia. Vaikai susitikimų laukia. A. kartais pertraukų metu nueina pas motiną. Bendrai 2023 metais iš organizuotų susitikimų, tėvai atvyko į trečdalį susitikimų. Socialinė darbuotoja teigė, kad tėvas mažiau iniciatyvos rodo bendravimui su vaiku, iniciatyvos daugiau rodo motina. Pasakojo, kad praeitų metų pabaigoje A. buvo supykęs ant motinos, kadangi motina neatvyko į susitikimą, o iš vyresnio pilnamečio brolio, kuris gyvena kartu su motina, sužinojo jog motina buvo išgėrusi. Socialinė darbuotoja minėjo, kad U. praleidęs laiko kartu su tėvais dažniausiai grįžta sudirgęs, išsiblaškęs, neklauso. A. dažnai būna suirzęs, išsilieja pyktį šeimynoje. Prašė N. A. ir A. K. pareiškimo dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo panaikinimo, netenkinti.
5. Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad vaikų U. K. ir A. B. A. motina N. A. ir U. K. tėvas A. K., nėra tinkamai pasiruošę auginti vaikus savo šeimoje. N. A. ir A. K. šeimoje vyksta pasikartojantys konfliktai, smurtas artimoje aplinkoje, alkoholio vartojimas, policijos pareigūnų pranešimuose nėra užfiksuota, kad motina pranešimų metu būtų pavartojusi alkoholio, A. K. alkoholio vartojimas buvo užfiksuotas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad vaikų pagrindiniai poreikiai yra augti darnioje, saugioje ir įtampos nesukeliančioje aplinkoje, šie poreikiai šeimoje, kurioje vyksta pasikartojantys konfliktai, smurtas artimoje aplinkoje, negali būti užtikrinti. Taip pat svarbu pažymėti, kad šeima siekiant pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, turi visas galimybes kreiptis pagalbos į socialines paslaugas teikiančią įstaigą, tačiau nuo neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių atžvilgiu nei karto nesikreipė dėl paslaugų atnaujinimo. Pagrindinis vaiko poreikis yra jo priežiūra, rūpinimasis juo, tačiau, kaip matyti iš pateiktos informacijos tėvai savarankiškai priteisto išlaikymo vaikams neteikia, išlaikymo išieškojimą vykdo antstoliai. Tikslinga N. A. ir A. K. pareiškimo dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo panaikinimo, netenkinti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjų N. A. ir A. K. pareiškimą, panaikino (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-637-179/2018 N. A. taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečių vaikų U. K. ir A. B. A. atžvilgiu; panaikino A. K. taikytą neterminuotą tėvo valdžios apribojimą jo nepilnamečio vaiko U. K. atžvilgiu; panaikino iš N. A. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams; panaikino iš A. K. priteistą išlaikymą vaikui U. K.; panaikino nepilnamečiams vaikams U. K. ir A. B. A. A. apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1937-179/2018 nustatytą nuolatinę globą, atleido globėją (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centrą ((duomenys neskelbtini) vaikų globos namus) nuo nepilnamečių vaikų globėjo ir turto administratoriaus pareigų.
7. Teismas, įvertinęs bylos duomenys, nustatė, kad N. A. ir A. K. dėjo pastangas pakeisti esamą situaciją ir išspręsti problemas, nurodytas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendime. N. A. ir A. K. alkoholio nebevartoja, šiuo metu abu dirba, nurodo, kad gauna pakankamas pajamas, reguliariai bendrauja su vaikais, domisi jų laisvalaikiu, mokymosi pasiekimais, sveikata, buitimi. Namuose užtikrintos tinkamos buitinės sąlygos, švaru, tvarkinga, vaikai noriai bendrauja su tėvais ir laukia susitikimų. Nepilnamečiai išreiškę norą gyventi su tėvais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjai sudarys tinkamas sąlygas vaikams gyventi, mokytis, tobulėti, kurti socialinius ryšius, ilsėtis, t. y., sudarys palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaikai su N. A. ir A. K. jaučiasi gerai, tarp vaikų ir tėvų yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys.
8. Teismo priėjo išvados, jog padaryta protingai įmanoma pažanga srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendime, įrodyta, kad pareiškėjai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti U. ir A. B.. Remdamasis bylos duomenimis teismas sprendė, kad abu pareiškėjai turi nuolatines darbo vietas ir dirba, t. y. pareiškėja N. A. A. profesinio rengimo centre baigė slaugytojo padėjėjo modulinę profesinio mokymo programą. Pažymėjo, kad reikšminga šiai bylai aplinkybė, kad šeimoje išnyko didžiausias smurto artimoje aplinkoje veiksnys, kadangi iš pareiškėjų gyvenamojo būsto išsikėlė ir nebegyvena N. A. sūnus L., su kuriuo nuolatos konfliktavo pareiškėjas A. K..
9. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimu pareiškėjų atžvilgiu taikytą neterminuotą tėvų valdžios ribojimą vaikų atžvilgiu, tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams, todėl pareiškimą tenkino (CPK 270 straipsnis). Panaikinus tėvų valdžios ribojimą ir vaikus grąžinus pareiškėjams, vaikų globa baigiasi (CK 3.258 straipsnis). Kadangi pareiškėjams panaikinamas tėvų valdžios apribojimas ir vaikai grąžinami pareiškėjams, išnyksta pagrindas pareiškėjų prievolei mokėti išlaikymą, priteistą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centras (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų N. A. ir A. K. pareiškimą atmesti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, remdamasis vien abstrakčiais ir formaliais teiginiais, neatlikęs byloje esančių duomenų tyrimo, nesivadovaudamas nei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nei apelianto, kuris betarpiškai teikia abiem vaikams nuolatinės globos paslaugas ir paaiškino realią situaciją, nei institucijos, teikiančios išvadą pateikiamais konkrečiais duomenimis apie tai, jog pareiškėjų gyvenimo būdas nepasikeitė ir nepadaryta jokia pažanga srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendime, kuriuo tėvams jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas, kaip itin pažeidžiantis nepilnamečių vaikų interesus, bei darantis jiems nepataisomą žalą;
10.2. Apelianto įsitikinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, paaiškinimai ir pateikti įrodymai bei valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos, kaip institucijos, teikiančios išvadą byloje, nurodytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad: abu tėvai nuo tėvų valdžios neterminuoto apribojimo 2018 m. neteikia vaikams išlaikymo, nes priteistos vaikų išlaikymui itin mažos pinigų sumos (100 eurų iš tėvo ir 80 eurų iš motinos) yra išieškomis per antstolius pagal galimybes, savanoriškai tėvai šių pinigų savo vaikų išlaikymui nemoka; abu tėvai neteikia vaikams jokio papildomo išlaikymo; vaiko motina niekur nedirba, jokių pajamų, išskyrus pašalpas, negauna; teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų apie abiejų tėvų reguliariai gaunamas pajamas, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šios pajamos yra pakankamos vaikų poreikius atitinkančiam išlaikymui teikti; abu tėvai nuo 2018 m. vaikais nesidomi, nedalyvauja jų auklėjime, per šešerius metus ne tik nebuvo pasikvietę vaikų į namus, bet ir reguliariai jų nelankė globos namuose;
10.3. Pažymėjo, kad institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė paaiškino, jog nei motina, nei tėvas nėra tinkamai pasiruošę auginti vaikus savo šeimoje. Šeimoje vyksta pasikartojantys konfliktai, smurtas artimoje aplinkoje, alkoholio vartojimas, nuolat kviečiama policija. Tokia aplinka nėra tinkama vaiko poreikiams tenkinti, iš kurių svarbiausi yra augti darnioje, saugioje ir įtampos nesukeliančioje aplinkoje, ko šeima negalėjo ir negali užtikrinti. Šeima, norėdama pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, turi visas galimybes kreiptis pagalbos į socialines paslaugas teikiančią įstaigą, tačiau nuo neterminuoto tėvų valdžios apribojimo 2018 metais nei karto nesikreipė dėl paslaugų atnaujinimo;
10.4. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, egzistavusios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nebuvo paneigtos, t. y. tėvų valdžios apribojimas negalėjo būti panaikintas neįrodžius, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir neįrodžius, kad toks tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo yra neįrodytas, todėl toks teismo sprendimas turi būti panaikintas, ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys turi būti atmestas pilna apimtimi;
10.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas panaikinti pareiškėjams jų nepilnamečių atžvilgiu neterminuotai apribotą tėvų valdžią. Nepilnamečių vaikų interesai vystytis saugioje bei sveikoje aplinkoje yra pažeidžiami ir turi būti ir toliau ginami taikant neterminuoto tėvų valdžios apribojimo institutą. Pirmosios instancijos teismas, apibendrintai spręsdamas dėl abiejų tėvų, nekonkretizavo ir neindividualizavo motinos ir tėvo padėties, jų elgesio pasikeitimų nuo 2018 m., kai buvo apribota tėvų valdžia. Teismas, vertindamas kiekvieno iš tėvų elgesio pasikeitimą, turi ištirti ir įvertinti, ar tokį elgesio pasikeitimą rodo nuolatiniai, pasikartojantys veiksmai, atskleidžiantys rūpinimąsi šeimos poreikiais, reikalais, ir ar toks pasikeitimas yra tvarus;
10.6. Apeliantas nurodo, kad esant iš esmės prieštaringiems tėvų ir nuolatinės globos paslaugas nepilnamečiams teikiančios šeimynos teikiamiems paaiškinimams, esant neigiamai išvadą teikiančios institucijos išvadai dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, teismas, pasitelkiant psichologo pagalbą, privalėjo atskirai išklausyti vaikų nuomonę, o tai pat esant poreikiui, spręsti dėl teismo ekspertizės dėl tėvų gebėjimų ir motyvacijos, susijusios su vaikų auginimu, priklausomybės problemomis, įvertinimo paskyrimo. Šiuo atveju skundžiamas teismo sprendimas visų pirma yra žalingas nepilnamečiams vaikams, nes visiškai neatitinka jų poreikio augti neabejotinai saugioje ir sveikoje aplinkoje, tokiu būdu neužtikrinant pagrindinių poreikių ir sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje;
10.7. Nurodo, kad abiem nepilnamečiams vaikams teismo sprendimu buvo nustatyta nuolatinė globa, tėvams nepilnamečių vaikų atžvilgiu neterminuotai apribojant tėvų valdžią. Tai, jog teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad tėvų elgesys daro nepilnamečiams vaikams nepataisomą žalą, išnyko, privalėjo įrodyti tėvai, siekiantys neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo dėstomą įvykių versiją. Priešingai, tiek globos paslaugas vaikams jau šešerius metus teikiantis apeliantas, tiek išvadą byloje teikianti vaiko teisių apsaugos tarnyba ir jos specialistai paneigė visus pareiškėjų abstrakčiai dėstomus argumentus, kaip neatitinkančius realių faktų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas tėvų valdžios apribojimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir prašymo
13. Išvadą duodanti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. sausio 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su naujais įrodymais. Pareiškėjai N. A. ir A. K. pateikė 2025 m. sausio 17 d. prašymą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, visų pirma būtina atsižvelgti į specialiose apeliaciniame procese taikomose normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus ribojimus bei draudimus.
15. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia teisėjų kolegijos išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.
16. Nagrinėjamu atveju išvadą duodanti institucija rašytiniuose paaiškinimuose pateikė informaciją, kad pareiškėjai tik minimaliai pakeitė gyvenimo būdą, o alkoholio vartojimo problema ir konfliktiški santykiai iki galo neišnyko. Tuo tarpu pareiškėjai savo teiktame prašyme neigia išvadą duodančios institucijos nurodytas aplinkybes.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvadą duodančios institucijos teikiami rašytini paaiškinimai su naujais įrodymais ir pareiškėjų prašymas yra susiję su sprendžiamu ginču ir nagrinėjamos bylos dalyku, o išvadą duodančiai institucijai nebuvo objektyvios galimybės pateikti šiuos įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl to, siekiant teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, o teikiamo dokumentų vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo
18. Byloje nustatyta, kad pareiškėja N. A. yra nepilnamečių vaikų A. B. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir U. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina, nepilnamečio A. B. A. tėvas miręs, o nepilnamečio U. K. tėvas yra pareiškėjas A. K.. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu, konstatavęs, kad pareiškėjai nepilnamečių vaikų atžvilgiu daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, neterminuotai apribojo tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nepilnamečių vaikų globėju paskirtas suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centras.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai dėjo pastangas pakeisti situaciją šeimoje ir išspręsti problemas, nurodytas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendime, kad pareiškėjai alkoholio nebevartoja, dirba, gauna pakankamas pajamas, reguliariai bendrauja su vaikais, domisi jų laisvalaikiu, mokymosi pasiekimais, sveikata, buitimi. Pareiškėjų namuose užtikrintos tinkamos buitinės sąlygos, švaru, tvarkinga, vaikai noriai bendrauja su tėvais ir laukia susitikimų, bei nepilnamečiai išreiškę norą gyventi su tėvais, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjai sudarys tinkamas sąlygas vaikams gyventi, mokytis, tobulėti, kurti socialinius ryšius, ilsėtis, todėl konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimu pareiškėjams taikytą neterminuotą tėvų valdžios ribojimą vaikų atžvilgiu.
20. Apeliantas (nepilnamečių vaikų globėjas) (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centras nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, nurodo, kad teismas remdamasis vien abstrakčiais ir formaliais teiginiais, neatlikęs byloje esančių duomenų tyrimo, nesivadovaudamas nei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nei apelianto, kuris betarpiškai teikia abiem vaikams nuolatinės globos paslaugas, nei institucijos, teikiančios išvadą pateikiamais konkrečiais duomenimis apie tai, jog pareiškėjų gyvenimo būdas nepasikeitė ir nepadaryta jokia pažanga srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendime, kuriuo tėvams jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
21. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas: auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).
24. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas). Šios taisyklės taikomos ir teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išnagrinėjęs bylą dėl neterminuotai apribotos tėvų valdžios panaikinimo, pirmosios instancijos teismas šias nuostatas pritaikė netinkamai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, turėjo vertinti aplinkybes, apibūdinančias tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojančius jų veiksmus. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien abstrakčiais ir formaliais teiginiais, neatliko išsamaus byloje esančių duomenų tyrimo, nesivadovavo esančiais rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš institucijos pateiktos 2024 m. vasario 15 d. išvados pareiškėjų šeimoje vyksta pasikartojantys konfliktai, smurtas artimoje aplinkoje, alkoholio vartojimas, policijos pareigūnų pranešimuose nėra užfiksuota, kad vaikų motina pranešimų metu būtų pavartojusi alkoholio, tačiau tėvo alkoholio vartojimas buvo užfiksuotas. Joje taip pat pažymėta, kad nuo 2018 m. pareiškėjai į VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybos procesų inicijavimo ir/ar socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo nesikreipė.
26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir papildomai į bylą pateiktų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenų, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. registruoti trys pranešimai pareiškėjų atžvilgiu, nurodant įvykio tipą „smurtas artimoje aplinkoje“, iš pateiktų duomenų matyti, kad policija į pareiškėjų namus buvo kviečiama dėl pareiškėjos pilnamečio sūnaus ir neblaivaus patėvio (pareiškėjo) konfliktų.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nepilnamečių vaikų motinos elgesys pasikeitė, bylos duomenimis nuo 2024 m. birželio 19 d. ji yra įsidarbinusi VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir gauna pastovias pajamas, jos atžvilgiu nėra fiksuotas piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, t. y. ar pareiškėjai kreipėsi dėl atvejo vadybos procesų inicijavimo ir/ar socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo, ar kreipėsi į atvejo vadybininką dėl tarpininkavimo gaunant psichosocialines paslaugas, konsultacijų dėl galimybės spręsti alkoholio piktnaudžiavimo problemas šeimoje.
28. Taip pat iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nustatė aplinkybes, jog abu pareiškėjai alkoholio nebevartoja, dirba, gauna pakankamas pajamas, reguliariai bendrauja su vaikais, domisi jų laisvalaikiu, mokymosi pasiekimais, sveikata, buitimi; kad jų namuose užtikrintos tinkamos buitinės sąlygos, švaru, tvarkinga, vaikai noriai bendrauja su tėvais ir laukia susitikimų; nepilnamečiai yra išreiškę norą gyventi su savo tėvais. Tačiau nurodydamas šias aplinkybes, esant byloje ir kitokiems įrodymams, kurie patvirtina buvus pareiškėjų piktnaudžiavimą alkoholiu, iš esmės neįvertino, kaip tokie nenuoseklūs pareiškėjų elgesio pokyčiai įtakoja jų galimybes patiems šeimoje auginti ir auklėti du nepilnamečius vaikus, Pabrėžtina, kad teismo sprendimas negali būti priimamas formaliai remiantis tik pačių pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, teismas laikydamas, kad tam tikri pareiškėjų gyvenimo būdo pokyčiai, gali būti pagrindas dviejų nepilnamečių vaikų grąžinimui į šeimą, turėjo detaliai įvardinti šias aplinkybes, jas pagrįsti konkrečiais įrodymais, be to aiškiai nurodyti, kuriais kitų proceso dalyvių teiktais duomenimis teismas neturi pagrindo vadovautis.
29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad esant prieštaringiems byloje duomenims ir kilus poreikiui, teismas turi teisę spręsti ir dėl teismo ekspertizės skyrimo galimybės dėl abiejų pareiškėjų emocinės, sveikatos būklės, gebėjimų ir motyvacijos, susijusios su tėvų pareigų įgyvendinimu, įvertinimo. Šių visų aplinkybių bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino ir netyrė. Nurodytos aplinkybės, kad abu pareiškėjai turi nuolatines darbo vietas ir dirba, kad šeimoje išnyko didžiausias smurto artimoje aplinkoje veiksnys, kadangi iš pareiškėjų gyvenamojo būsto išsikėlė ir nebegyvena N. A. sūnus L., su kuriuo nuolatos konfliktavo pareiškėjas (patėvis) A. K., yra pirmosios instancijos teismo formaliai konstatuoti pagrindai tėvų valdžios apribojimo panaikinimui.
30. Pirmosios instancijos teismas, nors ir vertino pareiškėjų suinteresuotumą pakeisti savo gyvenimo būdą siekiant susigrąžinti nepilnamečius vaikus į šeimą, tačiau nesiaiškino, kokias realiai pastangas pareiškėjai deda, ir ar pareiškėjų elgesio pokyčiai yra stabilūs. Teismas nevertino konkrečių individualių vaikų situacijų, nenustatė, kas naudingiausia vaikams artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, jų identiškumą, šeimos aplinkos ir tarpusavio ryšių išsaugojimą bei santykių palaikymą, vaikų poreikių, atitinkančių jų amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaikų raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaikų teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaikų poreikius.
31. Taip pat pažymėtina, kad iš papildomai išvadą duodančios institucijos pateiktų duomenų - 2024 m. gruodžio 1 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos, kurioje nurodyta, kad susitikus 2024 m. gruodžio 1 d. su nepilnamečiu vaiku A. B. A., nepilnametis vaikas policijai nurodė, kad lankėsi tėvų namuose, pareiškėjo A. K. (patėvio) buvo apkaltintas, kad paėmė 40 Eur, jie tarpusavyje apsižodžiavo, bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausias policijos komisariatas 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskyrė pareiškėjai N. A. administracinę nuobaudą nustačius, kad N. A. būdama neblaivi (nustatytas 2.28 promilių neblaivumas) naudojo savo, kaip motinos valdžią priešingai vaiko interesams, t. y. savo nepilnamečiam sūnui A. A. nesudarė tinkamos ir saugios aplinkos, matyti, kad visgi šeimoje ir toliau kyla piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai bei konfliktinės situacijos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjų realių galimybių ir pasirengimo auginti nepilnamečius vaikus, šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos ir dėl jų pasisakyta individualiai kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu.
32. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje šeimos santykių byloje nebuvo pakankamai aktyvus. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo abiejų pareiškėjų atžvilgiu. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Atsižvelgdamas į nurodytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro apeliacinį skundą iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti ir ištirti bei motyvuotai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjų elgesio pasikeitimais, jų realia galimybe rūpintis nepilnamečiais vaikais, taip pat nustatyti, ar pareiškėjai tinkamai vykdo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ištirti ir įvertinti vaikų teises ginančių įstaigų veiksmus, teikiant pagalbą pareiškėjams.
35. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.