- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-27
- Bylos Nr.
- e2-2813-592/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17379-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Tomas Juonys, Gintarė Raišutienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Rimvalta“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Rimvalta“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 42 581,71 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi MB „Rimvalta“ iškelta bankroto byla. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 42 581,71 Eur sumai (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 283,37 Eur dydžio reikalavimas; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 42 298,34 Eur dydžio reikalavimas). Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad 42 298,34 Eur įsiskolinimas (8 408 Eur pelno mokesčio mokestinė nepriemoka, 27 534 Eur pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka, 6 356,34 Eur delspinigiai) susidarė nuo 2020 m. birželio mėnesio. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, pateikdamas kreditorinį reikalavimą, nurodė, kad įmonė skolinga 283,37 Eur PSD įmokų už mažosios bendrijos narį.
3. Ieškovės teigimu, 2020 m. birželio mėnesį MB „Rimvalta“ jau buvo nemoki. MB „Rimvalta“ vadovas – atsakovas V. K.. Atsakovas pažeidė savo pareigas veikti tinkamai įmonės atžvilgiu, laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonei tapus nemokiai, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonei bei kreditoriams buvo padaryta 42 581,71 Eur žala, kurią atsakovas privalo atlyginti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tam, jog būtų konstatuotas įmonės direktoriaus veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jo neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. nuo kada atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Lietuvos Respublikos nemokumo įstatyme įtvirtintus kriterijus. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą.
5. Atsakovo teigimu, MB „Rimvalta“ nemokumo atsiradimo momentu laikytina 2022 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-647-859/2023 nustatė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmus 2022 m. sausio 5 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, įmonės vadovas privalėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki ir vėliausiai 2022 m. sausio 6 d. jam kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti mokumą arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. MB „Rimvalta“ po 2022 m. sausio 5 d. jokių naujų įsipareigojimų kreditoriams neprisiėmė, tad naujų skolų, kurios liko nepadengtos, įmonė neįgijo. Nagrinėjamu atveju dėl nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų žala nepadaryta, o tarp jo neteisėtų veiksmų ir ieškovės ieškinyje nurodomų nepadengtų kreditorinių reikalavimų neegzistuoja būtinas priežastinis ryšys.
6. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovės atstovė atsisakė reikalavimo dėl 2 245 Eur žalos dydžio, nes ši prievolė, susijusi su pridėtinės vertės mokesčio 2 245 Eur suma už 2020 m. gegužės mėnesį, turėjo būti įvykdyta iki 2020 m. birželio 25 d., t. y. neįvykdžius šios prievolės, MB „Rimvalta“ laikytina nemokia, o atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
9. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
10. Teismui iškėlus įmonei (juridiniam asmeniui) bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis); kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
11. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai juridinio asmens administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad juridinio asmens vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. juridinio asmens vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
12. Juridinio asmens administracijos vadovas turi pareigą atlyginti tą žalą, kuri teisiniu priežastiniu ryšiu betarpiškai susijusi su jo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2099-562/2023 iškelta bankroto bylą MB „Rimvalta“, taip pat nustatytas 15 d. terminas (nuo nutarties įsiteisėjimo dienos), per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti valdomą ir naudojamą turtą.
14. Byloje nekilo ginčas, kad atsakovas nevykdė ir nevykdo minėtoje teismo nutartyje nurodyto įpareigojimo (perduoti turtą ir dokumentus), dėl ko Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi skyrė atsakovui baudą.
15. Iš Klaipėdos apskrities VMI 2024-03-14 rašto Nr. D2-1480 matyti, kad MB „Rimvalta“ už 2020 m. gegužės mėnesio mokestinį laikotarpį turėjo prievolę - iki 2020 m. birželio 25 d. sumokėti 2 245 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad ši prievolė buvo įvykdyta ar MB „Rimvalta“ turėjo turto šiai prievolei įvykdyti. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovui nepateikus finansinės apskaitos dokumentų, paneigiančių aplinkybę, kad bendrija turėjo turto (lėšų) minėtai prievolei įvykdyti, ieškovė pakankamai pagrįstai argumentuoja, jog MB „Rimvalta“ buvo nemoki ne vėliau kaip nuo 2020 m. birželio 26 d. ir atsakovas turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
16. Atsakovas nepagrindė įrodymais aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-647-859/2023 nustatė, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmus 2022 m. sausio 5 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, įmonės vadovas privalėjo suvokti, kad įmonė yra nemoki ir vėliausiai 2022 m. sausio 6 d. jam kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti mokumą arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš šio nutarimo turinio matyti, kad ši aplinkybė nutarime aprašyta kaip VMI argumentas, o ne teismo išvada ar konstatavimas, be to, atitinkamai tokia aplinkybė nurodyta teismo procesinio dokumento aprašomojoje, o ne motyvuojamojoje dalyje.
17. Ieškovė atsisako reikalavimo priteisti 2 245 Eur žalos atlyginimo. Atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų. Atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės ieškovei žinomos, todėl atsisakymas priimtinas ir nutrauktina ši civilinės bylos dalis (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
18. Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo didino bendrijai žalą. Tuo pačiu tai patvirtina kitą civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį. Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama ir atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos, teismas sprendžia, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).
19. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 40 336,71 Eur (42 581,71 Eur – 2 245 Eur) dydžio žalą yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
20. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2023-12-05 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
21. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
22. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas konstatuoja, kad kokybine prasme ieškovės naudai priimtas sprendimas, t. y. ji iš esmės pagrįstai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl priteistina iš atsakovo ieškovei 798,60 Eur už advokato pagalbą, o į valstybės biudžetą – 908 Eur žyminio mokesčio; nepriteistina atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos; nepriteistina į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija 8 Eur (CPK 80, 83, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
23. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti ieškovės mažosios bendrijos „Rimvalta“ (juridinio asmens kodas 305460315) atsisakymą nuo reikalavimo priteisti 2 245 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimo ir nutrauki šią bylos dalį.
Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės mažosios bendrijos „Rimvalta“ (juridinio asmens kodas 305460315) naudai 40 336,71 Eur (keturiasdešimt tūkstančių tris šimtus trisdešimt šešis eurus 71 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 40 336,71 Eur sumą nuo 2023-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 798,60 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 908 Eur (devynis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.