Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Agriva“ ieškinį atsakovams V. G., M. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo V. G. prašymu ieškojo pirkėjo atsakovui priklausančio miško pardavimui, kelis kartus buvo radęs pirkėją, bet atsakovui netiko siūloma kaina. Suradus pirkėją atsakovai, ieškovė ir UAB „Enila“ pasirašė sutartį, kuria abu atsakovai įsipareigojo atlyginti ieškovei už suteiktas tarpininkavimo paslaugas surandant pirkėją.

Teismo posėdžio metu atsakovai prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad sudarant notarinę sutartį nurodė V. G., jog jokio tarpininkavimo mokesčio nemokės, jo paslaugos turėjo būti neatlygintinės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2022-11-23 tarp UAB „Enila“, V. G., M. G. ir UAB „Agriva“ buvo sudaryta avansinė sutartis, kuria UAB „Enila“ įsipareigojo pervesti 20 000 Eur į M. G., atstovaujančio V. G. pagal įgaliojimą, sąskaitą už miško ūkio paskirties sklypo pardavimą. Likusi suma – 70 000 Eur turėjo būti pervesta iki notarinio sandorio sudarymo. Ta pačia sutartimi sandorio šalys įsipareigojo sumokėti po 1% nuo sandorio sumos UAB „Agriva“ už tarpininkavimą.

2023-01-13 buvo patvirtinta notarinė sutartis, kuria pardavėjas V. G. pardavė pirkėjui UAB „Enila“ 10 ha žemės sklypą už 90 000 Eur.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

Dėl atlygintinų (tarpininkavimo perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą) paslaugų teikimo sutarties

Paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šios nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (2 dalis).

Pagal CK 6.717 straipsnį, reglamentuojantį atlygintinų paslaugų sutarties vykdymą, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).

CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (to paties straipsnio 2 dalis); paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (5 dalis).

Susitarimas dėl tarpininkavimo, parduodant nekilnojamąjį turtą, kvalifikuojamas kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo rezultato sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-378/2018; 2018 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-701/2018). Analogiškai vertintinas ir susitarimas dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamąjį turtą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai rašytiniu susitarimu bei konkliudentiniais veiksmais sudarė sutartį, pagal kurią atsakovai, pasirašę avansinę susitarimą su ieškovės pasiūlytu turto pirkėju (UAB „Enila“), įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 procento nuo sandorio sumos dydžio atlygį. Ši sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų rezultato sutartis.

Dėl atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties dalyko nustatymo nagrinėjamoje byloje ir tinkamo atsakovo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sudaryta atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartimi šios bylos šalys susitarė, kad: 1) atsakovai sumokės ieškovei atlyginimą; 2) atlyginimo dydis – 1 proc. nuo sandorio sumos; 3) atlyginimas sumokamas pasirašius notarinę sutartį.

Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš nurodytų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad šalių sudaryta atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartimi atsakovai siekė parduoti turtą – miško paskirties žemės sklypą, o ieškovė – pasiūlyti pirkėją bei gauti už šias paslaugas šalių sutartimi nustatyto dydžio atlyginimą. Taip pat nustatyta, kad ieškovės surastas pirkėjas UAB „Enila“ savo įsipareigojimą nupirkti iš atsakovo V. G. žemės sklypą už 90 000 Eur įvykdė. Ji taip pat sumokėjo ieškovei UAB „Agriva“ 900 Eur tarpininkavimo mokestį. O tai reiškia, kad tikslas, kurio sutartimi siekė ieškovė ir atsakovai buvo pasiektas. Todėl pagrįsta išvada, kad tarpininkavimo paslaugų sutarties rezultatas, kuris sietinas su notarinės sutarties sudarymu bei turto kaina, taip pat buvo pasiektas. Todėl ieškovė turi pagrindą reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas.

Aiškinant 2022-11-23 avansinę sutartį taip pat nustatyta, kad sutartą 1% tarpininkavimo mokestį moka notarinės sutarties šalys. Minėta, notarinė sutartis buvo sudaryta tarp V. G. (pardavėjo) ir UAB „Enila“ (pirkėjo), todėl reikalavimas priteisti skolą solidariai ir iš M. G. yra nepagrįstas, jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Dėl palūkanų priteisimo

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovo prašymas priteisti 5,79 Eur palūkanų už 47 dienas, skaičiuojamas nuo raginimo įvykdyti prievolę iki kreipimosi į teismą dienos yra pagrįstas. Iš atsakovo taip pat priteistinos 5% dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškintį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. G. 900 Eur (devynis šimtus eurų) skolos, 5,79 Eur (penkis eurus 79 ct) palūkanų, 5% dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 905,79 Eur sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2024-05-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Agriva“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.