Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio/nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. B. (N. B.), ieškinį atsakovei M. Z. dėl nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Minėtame Sprendime buvo nustatyti tokie faktai, kurie pripažintini prejudiciniais:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo Sprendime konstatuota, kad 2021-05-13 tarp ieškovo N. B., kaip būsimo pirkėjo, ir atsakovės M. Z., kaip būsimos pardavėjos, buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2021-08-10 parduoti, o ieškovas – nupirkti pagal pirkimo – pardavimo sutartį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame statomu 116,99 kv.m. ploto gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), už 100 000 Eur. Šios sutarties 2 -3 punktais šalys susitarė, kad ieškovas sumokės 2 000 Eur avansą, pervesdamas jį į atsakovės banko sąskaitą, kuris bus įskaitytas į perkamo nekilnojamojo turto pardavimo kainą. Sutarties 4 punktu šalys taip pat susitarė, kad jeigu pardavėja atsisakys parduoti nekilnojamąjį turtą, ji įsipareigoja grąžinti pirkėjui gautą avansą ir avanso dydžio baudą. Be to, iš šių įrodymų matyti, kad 2021-06-06 šalys pačioje Preliminarioje sutartyje sudarė Preliminarios sutarties pakeitimą, kuriuo susitarė padidinti mokėtino avanso sumą dar 3 000 Eur suma, kuri bus įskaityta į perkamo nekilnojamojo turto pardavimo kainą. Tarp šalių ginčo nėra, ir byloje esantys įrodymai, įskaitant ieškovo ir atsakovės banko sąskaitų išrašus, patvirtina, kad 2021-05-14 ir 2021-06-07 ieškovas sumokėjo atsakovei banko pavedimais atitinkamai 2 000 Eur ir 3 000 Eur, t. y. viso – 5 000 Eur dydžio avansą pagal Sutartį I, kuris turėjo būti įskaitytas į pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties kainą. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog iki šia sutartimi sulygto termino – 2021-08-10, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis taip ir sudaryta nebuvo, ir tai nebuvo padaryta būtent dėl to, kad atsakovė nebuvo iki to laiko pastačiusi gyvenamąjį namą bei atsisakė parduoti turtą už sutartimi sulygtą kainą, norėdama parduoti šį turtą brangiau.

2022-04-08 tarp šalių buvo sudaryta ir pasirašyta iš esmės identiško turinio Preliminarioji sutartis dėl to paties nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), būsimo įsigijimo, tik šalių sulygta, jog pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigojama sudaryti iki 2022-06-07, o turtą įsipareigojama parduoti ir pirkti už 115 000 Eur kainą, taip pat numatant, jog mokėtinas būsimo pirkėjo avansas sudaro 15 000 Eur. Be to, iš šių įrodymų matyti, kad 2022-06-01 šalys pačioje Preliminarioje sutartyje sudarė Preliminarios sutarties pakeitimą, kuriuo susitarė padidinti mokėtino avanso sumą dar 3 500 Eur suma, kuri bus įskaityta į perkamo nekilnojamojo turto pardavimo kainą, o taip pat kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 2 500 Eur sumą už atliekų biovalymo įrenginio įrengimą. Tarp šalių ginčo nėra, ir byloje esantys įrodymai, įskaitant ieškovo ir atsakovės banko sąskaitų išrašus, patvirtina, kad 2022-04-08 ir 2022-06-01 ieškovas sumokėjo atsakovei banko pavedimais atitinkamai 10 000 Eur ir 3 500 Eur, taip pat kad pagal Sutartį I ieškovo mokėjimo pavedimais sumokėtas 5 000 Eur avansas nebuvo grąžintas ieškovui ir liko pas atsakovę (Sutartyje II prie „Pastabų“ expresis verbis pažymėta, kad pirkėjas pervedė pardavėjai 5 000 Eur). Taigi, viso atsakovė iš ieškovo už ketintą parduoti – pirkti nekilnojamąjį turtą buvo gavusi 18 500 Eur dydžio avansinių įmokų, kurios turėjo būti įskaitytos į pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties kainą, o taip pat 2022-06-01 ieškovas sumokėjo atsakovei 2 500 Eur sumą už atliekų valymo įrenginį, skirtą ketinama parduoti – pirkti gyvenamajam namui. Tarp šalių taip pat nėra ginčo ir byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nei iki Sutartimi II sulygto termino – 2022-06-01, nei vėliau, nei iki šiol pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis taip ir sudaryta nebuvo, ir tai nebuvo padaryta būtent dėl to, kad atsakovė atsisakė parduoti turtą ieškovui už sutartimi sulygtą kainą, norėdama parduoti šį turtą brangiau: kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, tam tikslui 2022-06-29 buvo įdėtas į interneto svetainę www.aruodas.lt skelbimas dėl ginčo turto pardavimo už 170 000 Eur kainą; atsakovė procesiniuose dokumentuose pati nurodė, kad susirado kitą – naują pirkėją, sutinkantį įsigyti turtą brangiau; byloje liudytoju apklaustas atsakovės sūnus N. Z., betarpiškai tvarkęs visus su žemės sklypo ir gyvenamojo namo statyba, pardavimu, preliminarių sutarčių su ieškovu sudarymu, vykdymui ir pan. reikalus, taip pat patvirtino ir parodė, kad ginčo turtas nebuvo parduotas ieškovui, nes norėta jį parduoti brangiau, ir realiai šiuo metu turtas 2022 m. rugsėjį buvo parduotas kitam pirkėjui už 170 000 Eur.

8.Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9. Kaip nustatyta byloje, 2022-09-19 Pirkimo-pardavimo sutartimi, patv. Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarės Juditos Skrodenytės, not.reg.Nr.(duomenys neskelbtini), atsakovė M. Z. pardavė V. Š. ir G. P.-Š. (toliau - tretiesiems asmenims) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) už 170000 Eur.

10.Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktas). Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 42 punktas).

11.Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50–52, taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

12.Be to, kasacinis teismas yra pripažinęs ir nesąžiningos šalies gautos naudos priteisimo nukentėjusiai šaliai galimybę. Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kita vertus, kasacinio teismo praktika nedetalizuoja, kokiais konkrečiai atvejais galėtų būti ginamas nukentėjusios šalies lūkesčio interesas, tačiau nurodo bendrą taisyklę, kai nukentėjusi šalis galėtų reikalauti ginti ne tik tikrumo, bet ir lūkesčio interesą – nesąžiningos šalies elgesys, kuriuo kitai šaliai buvo sukurtas pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta. Tokiu atveju nesąžininga šalis privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą.

13.Šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kitaip tariant, kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas. Aukštas šalių tarpusavio pasitikėjimo lygis yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudarius pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

14.Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

15.Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

16.Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytu Sprendimu yra nustatytas atsakovės nesąžiningas elgesys, neteisėti veiksmai, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai atsakovė neįvykdė preliminariųjų sutarčių, t. y. atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovo ir atsakovės preliminariosiomis sutartimis užfiksuotus toli pažengusius sutartinius santykius, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą, o atsakovės atsiliepime nurodyti nesutikimo su ieškiniu argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17.Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį nustatyta: jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taikant civilinę atsakomybę priteisiami atlyginti nuostoliai, kurie apskaičiuojami pagal šalies gautą naudą ir vadinami restituciniais, nes juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai. Kaip nurodė ieškovas ieškinyje, atsakovė M. Z. būdama nesąžininga preliminarios sutarties šalis iš savo neteisėtų veiksmų, t. y. nepagrįsto atsisakymo parduoti tą patį Turtą pirkėjui N. B. pagal 2021-05-13 ir 2022-04-08 sudarytas preliminarias sutartis už 115 000 Eur kainą ne vėliau kaip iki 2022-07-01, gavo 55 000 Eur naudos (170 000 Eur - 115 000 Eur) parduodama turtą ne pirkėjui N. B., o visiškai kitiems surastiems pirkėjams. Iš 55 000 Eur sumos atėmus M. Z. jau sumokėtą 18 500 Eur baudą (netesybas), yra akivaizdu, kad M. Z. iki šiol nėra atlyginusi N. B. naudai 36 500 Eur nuostolių sumos (55 000 Eur - 18 500 Eur).

18.Teismas vertindamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nuostolių apskaičiavimas atliekamas naudojant restitucinių nuostolių metodą, įtvirtintą CK 6.249 straipsnio 2 dalyje, pagrindžiančiu ieškovo praradimus. Ieškovo patirti nuostoliai sudaro 36 500 Eur, kadangi atsakovei neteisėtai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu, 2022-09-19 Pirkimo-pardavimo sutartimi tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotos už 170 000 Eur. Tuo tarpu pagal tarp ieškovo ir atsakovės sudarytas 2021-05-13 ir 2022-04-08 sudarytas preliminarias sutartis ginčo nekilnojamojo turto kaina buvo nustatyta 115 000 Eur. Vadinasi ieškovo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestis vertintinas kaip kainų skirtumas tarp atsakovės gautos naudos sudarant sutartį su trečiaisiais asmenimis ir nesudarytos tarp ieškovo ir atsakovės sutarties kainos, kuris sudaro 55 000 Eur (170 000 Eur - 115 000 Eur). Minusavus iš šios sumos atsakovės M. Z. jau sumokėtą 18 500 Eur baudą (netesybas) pagal Sprendimą, ieškovo patirti nuostoliai sudaro 36 500 Eur (55 000 Eur - 18 500 Eur). Liudytojo N. Z. parodymai, kad ginčo turtas buvo parduotas už 165000 Eur vertintini kritiškai, nes prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek pačios atsakovės parodymams. Nustatant tikslų ieškovo patirtų nuostolių dydį, turi būti nustatoma grynoji nauda atskaičiavus mokesčius ir kitas išlaidas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie sumokėtus mokesčius ir kitas išlaidas, atimtinas iš nuostolių dydžio, siekiant nustatyti grynąją naudą. Taigi, ieškovo patirtais nuostoliais pripažintini 36 500 Eur, kuriuos turi atlyginti atsakovė ieškovui.

19.Taip pat, remiantis CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei CK 6.210 str. 1 d., jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, iš atsakovės ieškovui priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už teismo priteistą sumą (36 500 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (ieškinys priimtas 2023-01-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, ieškinys tenkintinas kaip įrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

20.Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos t.y. 773 Eur žyminio mokesčio, 2150 00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 17,65 Eur už VĮ „Registro centras“ gautus duomenis, viso 2940,65 Eur. Teismo nuomone, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nuostatas. Todėl mažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nėra pagrindo.

Taip pat iš atsakovės priteistina valstybei 53,12 Eur pašto išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui N. B. (N. B.), a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės M. Z., a.k(duomenys neskelbtini), 36 500 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus eurų) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą (36 500 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023-01-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui N. B. (N. B.), a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės M. Z., a.k(duomenys neskelbtini), 2940,65 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės M. Z., a.k(duomenys neskelbtini), valstybei 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct) pašto išlaidų. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.