- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- e2-102-984/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00623-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Edita Bumblienė
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Giedrei Vaičiūnienei ir Linai Ožiūnienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui(toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovui J. K., prašydama šalių vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir vėliau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas faktiškai vaiko neaugina ir jo niekada neaugino, ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini).Vaiką nuo gimimo augino ieškovė, o atsakovas jį pirmą kartą pamatė, kai vaikui buvo virš 6 mėnesių, po to vėl išvyko į (duomenys neskelbtini). Nuo gimimo maždaug iki dvejų metų vaiką augino ieškovė. Atsakovui grįžus į Lietuvą, ieškovei pradėjus dirbti, šalys dalijosi vaiko priežiūrą, tačiau atsakovui užmezgus santykius su K. T., atsakovas nusprendė ieškovei nebeleisti susitikti su vaiku. Vaiką kurį laiką augino K. T., vėliau vaikas buvo išvežtas į kaimą – tai pas atsakovo tėvus, tai pas K. T. tėvus. Nuo 2015 m. atsakovas pradėjo nepagrįstai riboti ieškovės teisę bendrauti su sūnumi, neleisdamas jai susitikti su vaiku. Susitikimų metu ieškovei neleisdavo apkabinti, myluoti vaiko, jo bučiuoti, nusifotografuoti su vaiku. Grasindavo, kad ieškovei su vaiku visai nebus leidžiama susitikti. Atsakovas nuo 2017 m. balandžio mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini), vaiku nesirūpina, jo neprižiūri ir be ieškovės sutikimo, ar kito teisinio pagrindo šalių vaiką perdavė auginti svetimam žmogui – K. T., kuri toliau ribojo ieškovės teisę auginti vaiką, jį auklėti, neleido su juo susitikti, o nuo 2017 m. liepos 7 d. su vaiku slapstėsi nuo jos, neteikė informacijos apie vaiko buvimo vietą. Atsakovas į Lietuvą grįžo 2017 m. liepos 17 d., dalyvavo vaiko teisių apsaugos institucijos susitikime, jo metu aiškinosi, kokios jo galimybės išsivežti vaiką į kitą šalį ir jau sekančią dieną, nei vaiko motinai, nei vaiko teisių apsaugos tarnybai nepranešęs, su vaiku išvyko į (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovas netinkamai prižiūri šalių vaiką, neužtikrina jo teisėtų interesų. Atsakovas nei Lietuvoje, nei užsienyje neturi pastovios gyvenamos vietos, vaiku pats nesirūpina, jo priežiūrą paveda svetimiems žmonėms. Dėl netinkamos vaiko priežiūros, šalių vaikas ne kartą buvo atsidūręs ligoninėje – apsinuodijęs vaistais. Ligoninėje taip pat buvo nustatyta, kad vaikas serga kvėpavimo takų ligomis, laringitu, turi įsisenėjusį kosulį. Tačiau atsakovas apie tai ieškovei niekada nepasakojo, ieškovė apie vaiko apsinuodijimą vaistais sužinojo daug vėliau, kai vaikas jau buvo išrašytas iš ligoninės, iš svetimų žmonių. Šiuo metu vaikas išvežtas į (duomenys neskelbtini). Atsakovas nei teismui, nei vaiko teisių apsaugos institucijai, nei ieškovei neteikia jokios informacijos apie vaiko buvimo vietą, jo būklę. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vaikas lankytų kokią nors ugdymo įstaigą, kai pagal šios šalies teisinį reglamentavimą 5 metų vaikas turi eiti į pirmą klasę. Vaiko teigimu, jis visą dieną praleidžia vienas, arba su svetimais žmonėmis, kurie dirba namuose, gamina maistą išvežiojimui. Mano, kad atsakovas neturi jokių materialinių resursų pasirūpinti vaiku, turi skolų beveik už 8 000 eurų ir dėl jų yra pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros.Atsakovas ne kartą yra minėjęs ieškovei, kad visos atsakovo banko sąskaitos Lietuvoje yra areštuotos, todėl nurodė ieškovei vaiko išlaikymo pinigus pervesti į K. T. banko sąskaitą, ką ieškovė ir darė. Tai pat teikė išlaikymą vaikui ir grynaisiais pinigais, juos duodama K. T..Atsakovo buvusio darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) pateikta atsakovo charakteristika patvirtina, kad iš atsakovo yra priteista 15 000 eurų dydžio skolą ir delspinigiai, tačiau net ir po teismo sprendimo įsitesėjimo, atsakovas vengia vykdyti teismo sprendimą, nuo kreditoriaus slapstosi, neatsakinėja į jo skambučius, žinutes, el. laiškus. Mano, kad jos teikiamas išlaikymas vaikui yra dar viena priežastis dėl kurios atsakovas, kurio turtinė padėtis yra sunki, nenori vaiko grąžinti motinai, nes tikėtina, gyvena iš vaiko išlaikymui ieškovės skiriamų pinigų. Teigia, kad neigiamos atsakovo charakteristikos liudija apie konfliktišką atsakovo būdą, įrodo neigiamas asmenines jo savybes, dėl ko atsakovas neturi galimybių užtikrinti saugias vaiko gyvenimo sąlygas. Mano, kad atsakovo santykis su vaiku yra grįstas asmeniniu siekiu dėl praeities nuoskaudų, nenusisekusio šeimyninio gyvenimo su ieškove ar kitų priežasčių, atkeršyti ieškovei. Atsakovas ne kartą grasino ieškovei, kad jeigu ji kam nors skųsis, vaiko iš viso nematys ir jis padarys taip, kad sūnus motiną pamirštų. Gyvendama mažoje kaimo bendruomenėje, neturėdama teisinio išsilavinimo, atsakovo veiksmų įbauginta, taip pat dėl ilgą laiką iš atsakovo patirto smurto, žinodama jo impulsyvų būdą, bijojo, kad atsakovas savo grasinimus įgyvendins, todėl iš karto kreiptis į teisėsaugos institucijas ir imtis teisinių priemonių tokiems atsakovo veiksmas nutraukti, nedrįso. Atsakovas, neleisdamas susitikti su vaiku, draudžia vaikui ieškovę vadinti motina, o kitą moterį, su kuria atsakovo nesieja jokie įpareigojantys santykiai, liepia vadinti motina ir siekia, kad vaikas pamirštų savo tikrąją motiną. Be to, prašant leisti susitikti su vaiku, atsakovas keldavo sąlygas – jeigu ieškovė suteiksianti jam intymaus pobūdžio paslaugas, tuomet susitikti leis, o jeigu ne – tuomet vaiko nematys. Tokius atsakovo reikalavimus yra girdėjusi ir liudytoja, ieškovės sesuo T. V., kuri taip pat patvirtino, kad kelis kartus už susitikimą su vaiku atsakovas reikalavo iš ieškovės pinigų (500 Lt). K. T. kartais leisdavo ieškovei susitikti su vaiku su sąlygomis, kad nebus daromos vaiko nuotraukos, kad ieškovė apie susitikimus su vaiku nieko nesakys atsakovui ir susimokės už susitikimą tam tikrą pinigų sumą. Todėl mano, kad vaikas yra naudojamas kaip atsakovo iškreiptų norų tenkinimo ir K. T. pasipelnymo šaltinis.Pažymėjo, kad didelė dalis žmonių, kurių ieškovė prašė paliudyti šioje byloje, tai daryti atsisakė, bijodami atsakovo keršto. Nurodė, kad deda visas pastangas bendrauti ir susitikti su vaiku, tačiau būtent atsakovas ir jo sugyventinė ieškovei to daryti neleidžia, vaiką slepia, siekia kuo labiau atriboti motiną nuo vaiko. Nuo 2017 m. liepos 17 d., kai vaiką matė paskutinį kartą, bendravo su juo telefonu vos tris kartus, vaikas elgėsi nenatūraliai, kalbėjo išgalvotus dalykus. Atsakovas neleido atvykti aplankyti vaiko. Mano, kad vaiko negalima palikti kartu su atsakovu, nes tai pakenktų vaiko interesams, kadangi atsakovo aplinkoje vaiko raidai, jo psichinei sveikatai daroma didelė žala.O vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus, nes ji turi nuolatinį darbą, gauna dideles, 2 000 eurų dydžio pajamas per mėnesį, turi visas galimybes patenkinti vaiko poreikius ir sudaryti tinkamas gyvenimo, vystymosi ir auklėjimo sąlygas, neturi skolų. Nurodė, kad siekia kuo greičiau sustiprinti savo ryšius su vaiku, kol jis dar yra mažo amžiaus. 2018 m. kovo 27 d. papildomai informavo teismą, kad atsakovas atsisako nurodyti vaiko dabartinę gyvenamąją vietą ir joje neleidžia aplankyti vaiko.Nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. su vaiku kalbėjo tik telefonu, kai tai leisdavo atsakovas. Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. vasario 18 d., atsakovas neleido jai bendrauti su vaiku ir telefonu, nurodydamas, kad vaiko nėra šalia, jis užsiėmęs, valgo ar pan. Tik nuo 2018 m. vasario 18 d. vėl epizodiškai ir nereguliariai bendrauja su vaiku telefonu. Pokalbių metu vaikas kalbasi noriai, nori susitikti, teigia, kad pasiilgo Lietuvos, kviečia atvažiuoti jo aplankyti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek prieš vaiko gimimą, tiek po to stengėsi išlaikyti šeimą, todėl dirbo užsienyje, siųsdavo pinigus ieškovei, tačiau ieškovė susirado naują gyvenimo draugą,su kuriuo 2013 m. vasario mėn. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), pranešusi atsakovui, kad vaiku nuo šiol turės rūpintis jis. Todėl matydamas, kad ieškovė dėl savo neatsakingo ir lengvabūdiško gyvenimo būdo bei netinkamų, žalingų sąlygų vaikui gyventi (bijodamas, kad sūnų ieškovė paliks auginti savo tėvams, kurių namuose nesibaigdavo smurtas, išgertuvės)negali juo tinkamai pasirūpinti, greitai apsisprendė ir nutarė pats prižiūrėti ir rūpintis vaiku, todėl atsisakė darbo užsienyje, grįžo į Lietuvą ir rūpinosi vaiku, padedamas tėvų. Nuo to laiko ieškovė pusantrų metų vaiku nesidomėjo ir prarasto ryšio nemėgino atkurti, per visus pastaruosius 4 metus vaiką panoro pamatyti tik 7-8 kartus, neteikė vaikui išlaikymo. Per 4 metus vaiko išlaikymui skyrė tik apie 700 eurų. Ilgainiui vaikas kaip motiną pripažino ne ieškovę, bet K. T., su kuria atsakovas gyvena nuo 2013 m. balandžio mėn., ir kuri padeda atsakovui auginti vaiką. Vaikas nepertraukiamai gyvena su atsakovu daugiau nei 4 metus. Tai yra didžiąją savo gyvenimo dalį ir keisti jo šeimos nusistovėjusią aplinką, nėra pagrindo. Mano, kad tarp jo ir vaiko yra užsimezgęs ypatingai stiprus emocinis, pasitikėjimu grįstas ryšys, vaikas puikai jaučiasi savo šeimoje, jam yra sudarytos visos sąlygos vystytis, tobulėti. Tuo tarpu ieškovės ir vaiko bendravimas yra sudėtingas, kadangi emocinio ryšio nėra, jis nutrūkęs, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas, nėra galimas, vaikui nenaudingas ir žalingas, pažeidžiantis jo teises ir interesus, bei prieštaraujantis vaiko norui – gyventi su atsakovu ir jo šeima.Nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad ji turivisas galimybes užtikrinti pagrindinių savo vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kadangi ieškovė nepateikė šias aplinkybes įrodančių duomenų. Mano, kad yra didelė tikimybė, kad ieškovės lengvabūdiškas, neatsakingas ir galimai netgi žalingas gyvenimo būdas, nėra pasikeitęs. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai auklėja ir prižiūri vaiką, ar kad atsakovas netinkamais būdais, naudodamas psichinę ar fizinę prievartą, įgyvendina tėvų valdžią.Nurodo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad neva tėvas smurtavo prieš ją šalims gyvenant kartu, kad ieškovei yra neleidžiama matytis su vaiku dar nuo 2015 metų, kad prieš vaiką yra naudojamas psichologinis smurtas, neleidžiama jos vadinti mama, apkabinti, myluoti ir panašiai, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.Siekdamas vaikui pagerinti gyvenimo sąlygas, buitį, užsidirbti ir skirti daugiau lėšų savo šeimai ir vaikui, buvo trumpam išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau vaikas per šį trumpą laikotarpį nebuvo vienas, atsakovas su juo kiekvieną dieną tiek telefonu, tiek naudodamasis „Skype“ nenutrūkstamai bendravo. Buvo prižiūrimas atsakovo sužadėtinės, bei jos motinos, lankė darželį. Šiuo metu su sūnumi yra išvykęs atostogų į (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus. Mano, kad ieškovės raštai vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos institucijoms, pranešant apie neva dingusį šalių sūnų, jai puikiai žinant jo gyvenamąją vietą, bei tai, kad juo tinkamai rūpinasi ir prižiūri atsakovas, yra tik ketinimas sukurti teismui klaidingą, tikrovės neatitinkantį įspūdį apie neva pažeidžiamas vaiko teises ir jo nepriežiūrą, siekiant bet kokiomis priemonėmis „išplėšti“ vaiką iš atsakovo šeimos, nepaisant nei jo teisių, nei interesų, bei ieškovei iš esmės tokiais veiksmais veikiant prieš vaiko valią ir interesus.
Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, kurią atstovė papildė teismo posėdyje, nurodė, kad šiam skyriui šeima, kurioje augo vaikas A. K., nebuvo žinoma. Tiriant aplinkybes, nustatyta, kad vaikas, iki 2017 m. balandžio mėn.,atsakovo išvykimo į (duomenys neskelbtini), gyveno atsakovo ir K. T. šeimoje, kurioje bendrai auginamas ne tik atsakovo vaikas, bet ir K. T. nepilnametė dukra. Abu vaikai atsakovą vadina tėčiu, o K. T. – mama, vienas kitą – broliu ir seserimi. 2017 m. balandžio 22 d. atsakovui išvykus į (duomenys neskelbtini), vaikas daugiausia laiko praleido K. T. motinos, A. T. namuose, (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 18 d. atsakovas informavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją, kad su vaiku išvyko atostogų į (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus ir apie tai informavo ieškovę. Vaikas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. lankė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2017 m. gegužės mėn. vaikas iš mokinių sąrašo buvo išbrauktas. Atsakovas minėtai švietimo įstaigai turi 272,95 eurų įsiskolinimą. Abiejų šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. 2017 m. liepos 17 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje įvykusio ieškovės, atsakovo ir vaiko susitikimo metu abi šalys viena kitą kaltino, nepavyko taikiai susitarti dėl bendravimo su vaiku. Atsakovui buvo paaiškinta, kad jis privalo sudaryti visas sąlygas, kad kuo skubiau būtų atkurtas emocinis ryšys tarp vaiko ir motinos. Atsakovas pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, jog netrukdys ieškovei bendrauti su vaiku. Mano, kad atsakovas nėra suinteresuotas, jog būtų atstatytas motinos ir vaiko emocinis ryšys, todėl taip kenkia vaiko interesams. Vaikas yra bendraujantis, todėl greitai galėtų užmegzti ryšį su motina ir ryšys būtų greitai atkurtas.
Byloje pateikta „C.“ parengta socialinio tyrimo ataskaita dėl vaiko A. K. gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini). Ataskaita parengta atlikus trumpą telefoninį pokalbį su J. K. 2018 m. sausio 8 d. 2018 m. sausio 12 d. apsilankius šeimos namuose ir pasikalbėjus su atsakovu bei susitikus su vaiku, kuris buvo stebimas bendraujant su tėvu.2018 m. sausio 18 d. J. K., K. T. ir A. K. apsilankius „C.“ tarnyboje C. L..Vadovaujantis įprasta „C.“ praktika, iš (duomenys neskelbtini) vaikų tarnybos, (duomenys neskelbtini) vaikų tarnybos ir nacionalinės policijos kompiuterinės sistemos gavus J. K. ir K. T. saugumo patikrinimų rezultatus, patvirtinusius, kad šeima nėra žinoma nei (duomenys neskelbtini) vaikų tarnybai, nei (duomenys neskelbtini) vaikų tarnybai, taip pat kad šioje šalyje nei J. K., nei K. T. nebuvo teisti, gavę įspėjimų ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Gavus informacijos iš (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos, kurią lanko vaikas. Ataskaitoje nurodyta, kad vaiko namų aplinka atrodo tinkama. Nėra jokių nerimą keliančių įrodymų dėl vaiko moralinio auklėjimo ir materialinės priežiūros, kalbant apie bendrą vaiko gerovę, nors šiek tiek kelia nerimą tai, kad buvo uždelsta su vaiko vietos mokykloje gavimu. Apklausiant vaiką buvo akivaizdu, kad jis jaučiasi saugus ir šeimoje juo rūpinamasi. Jis visiškai nepaminėjo E. S., K. T. vadino savo motina, o jos dukterį – savo seserimi. Ataskaitą parengusios specialistės vertinimu, vaikas turi teisę į informaciją kalbant apie jo biologinę motiną, taip pat galimybę palaikyti su ja ryšį kažkuriuo savo gyvenimo etapu, jei tai būtų saugu, tačiau atsižvelgiant į vaiko sąmoningumo stoką,šiuo metu šį klausimą reikėtų spręsti ypač jautriai. Tai būtina siekiant patenkinti jo tapatumo poreikius vaikui augant. Specialistės neįtikino, kad K. T. ir ypač J. K. būtų motyvuoti tą padaryti. Mano, kad vaikui būtų naudingiausia, jeigu bet kokie sprendimai dėl jo priežiūros ateityje būtų priimti kuo greičiau, atsižvelgiant į tai, kad bet koks teismo proceso vilkinimas didina emocinės žalos vaikams riziką.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdyje minėtą ataskaitą vertino prieštaringai. Nurodė, kad dalis ataskaitoje nurodytų faktinių aplinkybių neatitinka tikrovės. Papildomai nurodė, kad ieškovė mėgino bendrauti su vaiku, tačiau atsakovas neleisdavo. Dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pripažinimo (duomenys neskelbtini) ieškovė nesikreipė dėl kalbos barjero ir labai didelių išlaidų teisinei pagalbai. Laikino išlaikymo ieškovė vaikui nebeteikia, kadangi atsakovas nenurodė jai Lietuvoje esančių bankų sąskaitos, o į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pavedimo operacija kainuoja labai brangiai – 13 svarų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k onstatuoja:
Ieškinys atmestinas
Sprendime nurodyti suformuotos popierinės bylos lapai, kadangi rašant sprendimą, Teismų informacinė sistema Liteko negeneravo elektroninės bylos.
Byloje nustatyta, kad ieškovė, atsakovas ir vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovė ir atsakovas nėra susituokę. Ieškinio padavimo metu visų šalių gyvenamosios vietos buvo nurodytos Lietuvos Respublikoje ir deklaruotos iki šiol. Ieškovės faktinė gyvenamoji ir darbo vieta buvo ir yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo – (duomenys neskelbtini). Atsakovas į (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 m. balandžio 22 d. (1 t., b. l. 59). Ieškinio padavimo metu, šalių vaiką Lietuvos Respublikoje augino atsakovo sugyventinė K. T.. Ieškinys teisme priimtas 2017 m. liepos 17 d.Tą pačią dieną (2018-07-17 12.38 val. (1 t., b. l. 59)) atsakovas grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 18 d. 05.16 val., išvyko su sūnumi į (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 18 d. 14.21 val. teisme gautas ieškovės prašymas – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti šalių sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išvežti iš Lietuvos Respublikos iki šioje byloje sprendimo įsiteisėjimo (1 t., b. l. 40). Teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi taikė prašomą laikinąją apsaugos priemonę (1 t., b. l. 44), tačiau 2017 m. liepos 28 d. nutartimi, nustatęs laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, panaikino draudimą šalių sūnų išvežti iš Lietuvos Respublikos (1 t., b. l. 149-153). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-45-560/2017, pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį, paliko nepakeistą. Atsakovas, tiek atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su vaiku išvyko į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus atostogų. Vaikui negrįžus į Lietuvą, teismas 2017 m. spalio 24 d. kreipėsi į kompetentingą (duomenys neskelbtini) instituciją dėl atsakovo ir vaiko nurodytų gyvenamosios vietos adresu, buities sąlygų ištyrimo. 2018 m. vasario 7 d. „C.“ ataskaitoje nurodyta, kad vaikas tiek su atsakovu, tiek su jo partnere K. T. jaučiasi saugus, atsipalaidavęs, pasitikintis, linksmas. Namuose tvarka ir švara, šaldytuve ir spintelėse apstu maisto. Vaikas nuo 2018 m. sausio 19 d. turi pradėti lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą. Tarnyba nenustatė jokių nerimą keliančių aplinkybių dėl vaiko moralinio auklėjimo ir materialinės priežiūros, išskyrus tai, kad buvo uždelsta dėl vaiko ugdymo mokykloje.
Dėl bylos jurisdikcijos
Kai šalių ar vienos iš jų ir (ar) vaiko yra skirtinga pilietybė ar jų gyvenamoji vieta yra skirtingose ES valstybėse narėse, sprendžiant teismingumo klausimą taikomas ES teisinis reguliavimas – 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismingumo spręstina remiantis reglamento „Briuselis II bis“ nustatytomis taisyklėmis. Tiek CPK 785 straipsnio, tiek taikytinų reglamento „Briuselis II bis“prasme pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl pareikšo reikalavimų teismingumo yra ginčo šalių ir (arba) vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taikytino „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė, atsakovas ir vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ieškovė ir atsakovas nėra susituokę. Ieškinio padavimo metu visų šalių gyvenamosios vietos buvo nurodytos Lietuvos Respublikoje ir deklaruotos iki šiol, tačiau ieškovės faktinė gyvenamoji vieta buvo ir yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo – (duomenys neskelbtini). Ieškinio padavimo metu, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje.Be to, teismui priėmus ieškinį Širvintų rajono apylinkės teisme (šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai), visos bylos šalys pritarė Lietuvos teismų jurisdikcijai ir ji labiau atitinka vaiko interesus (Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies a punktas (vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis),b punktas). Taigi, byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – irCK) 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-49/2009).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, kadangi atsakovas faktiškai niekada neaugino šalių vaiko.Ieškovė vaiką iki vienerių metų augino viena; iki dvejų metų –pakaitomis su atsakovu, vėliau – atsakovo sugyventinė ir jos tėvai, atsakovo tėvai. Atsakovas netinkamai prižiūri šalių vaiką, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini), vaiko priežiūrą paveda svetimiems asmenims. Vaikas dėl apsinuodijimo vaistais ne kartą buvo atsidūręs ligoninėje, turi įsisenėjusių ligų. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jo sąskaitos Lietuvoje yra areštuotos. Atsakovas yra konfliktiško būdo, darbdavių charakterizuojamas neigiamai, todėl negali užtikrinti vaikui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų. Atsakovo santykis su vaiku yra grįstas asmeniniu siekiu dėl praeities nuoskaudų, nenusisekusio šeimyninio gyvenimo su ieškove ar kitų priežasčių atkeršyti ieškovei.Be to, vaikas negali būti paliktas su atsakovu, kuris sąmoningai teikia vaikui klaidinančią informacija apie jo kilmę, kitą žmogų sąmoningai nurodo kaip mamą, tikslingai neleidžia bendrauti su mama.Tuo tarpu ieškovė teikia vaikui išlaikymą, deda visas pastangas bendrauti ir susitikti su sūnumi, tačiau būtent atsakovas ir jo sugyventinė ieškovei tai daryti draudžia, vaiką slepia, siekia kuo labiau atriboti mamą nuo vaiko. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, kadangi ieškovė turi nuolatinį darbą, gauna dideles 2000 Eur dydžio mėnesines pajamas, turi galimybes patenkinti vaiko poreikius ir sudaryti tinkamas gyvenimo, vystymosi ir auklėjimo sąlygas. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį teigė, kad ieškovė, susiradusį draugą, vienerių metų sūnų paliko auginti atsakovui, teigdama, jog nori pradėti naują gyvenimą su draugu. Palikus sūnų pusantrų metų nesidomėjo juo. Per pastaruosius ketverius metus, vaiką panoro pamatyti 7-8 kartus, išlaikymui per šį laikotarpį iš viso skyrė tik 700 Eur. Per pastaruosius metus vaiko ir motinos ryšys nutrūko, vaikas nepažįsta mamos, todėl vaiko gyvenamojo vieta negali būti nustatyta su ieškove. Atsiliepime taip pat nurodė, kad teiks priešieškinį, tačiau su advokatu nutraukė atstovavimo sutartį, priešieškinio neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Byloje nustatyta, kad šalys iki vaiko gimimo gyveno (duomenys neskelbtini). Šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Lietuvoje. Pasak ieškovės, atsakovas sūnų po gimimo pamatė pirmą kartą pusės metų. Vaiką iki vienerių metų Lietuvoje augino ieškovė. Šiuo laikotarpiu atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir išlaikė ieškovę su sūnumi. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Vėlesnes vaiko auginimo aplinkybes šalys nurodo skirtingai, tačiau abi šalys pripažįsta, kad atsakovui pradėjus gyventi su K. T., kuri iš pradžių buvo vaiko auklė, vaikas augo atsakovo šeimoje, o tai yra nuo 1 metų 2 mėnesių, kurioje bendrai augo ne tik atsakovo vaikas, tačiau ir K. T. dukra. Sodros duomenimis, atsakovas Lietuvoje dirbo nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. vasario 15 d. (2 t., b. l. 74). Vaikui ūmaus apsinuodijimo metu Lietuvoje, vaiką į gydymo įstaigą lydėjo atsakovas (2 t., b. l. 166, 167). Vaikas, atsakovo prašymu, 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė atsakovas. Į ugdymo įstaigą vaikus (A. T. ir A. K.) atveždavo K. T.. Už vaiko išlaikymą mokėjo atsakovas. Vaiko pasiekimais domėjosi ir susirinkimuose dalyvavo taip pat atsakovas (2 t., b. l. 153). Rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės vaikui tik 700 Eur teiktą išlaikymą iki ieškinio padavimo dienos (1 t., 94, 95, 96; 2016-08-11, 2017-03-07; 2017-04-10). Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodoma,kad abu vaikai atsakovą vadina tėčiu, o K. T. – mama, vienas kitą – broliu ir seserimi.Išvadoje taip pat nurodoma, kad vaikai laiką praleisdavo ir K. T. motinos namuose. „C.“socialinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad vaikas ilgisi Lietuvoje likusių senelių, t. y. K. T. tėvų, kadangi atsakovo tėvai taip pat nuo 2017 m. pradžios išvykę gyventi į (duomenys neskelbtini). Paklaususvaiko apie kitus žmones, kurie su juo negyvena, tačiau jam svarbūs, jis paminėjo tetą T., dėdę G., močiutę T.. Ieškovės ir jos šeimos narių nepaminėjo. Stebint A. su atsakovu, vaikas atrodė atsipalaidavęs, pasitikintis, šypsojosi, rodė kur miega ir valgo. Vaikas atrodė atsipalaidavęs ir prie K. T. „C.“ tarnyboje.Taigi, negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovas vaiko neaugino, kadangi tiek šalių paaiškinimai, tiek pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, būtent atsakovo kasdieninį rūpestį vaiku.Aplinkybės, kad atsakovo šeimoje vaikus į mokyklą nuveždavo K. T., jog A. laiką leisdavo su K. T. dukra taip pat ir pas K. motiną, ar atsakovas nuo 2017 m. balandžio mėn. buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ieškovės argumentų, jog vaiką augino svetimi žmonės. Pažymėtina, kad vaikas visą savo sąmoningą gyvenimo dalįaugo būtent atsakovo ir K. T. šeimos aplinkoje, todėl negalima laikyti šių žmonių A. svetimais, nors atsakovo ir K. T. santykiai nėra įteisinti.
Teismas taip pat neturi pagrindo laikyti, kad vaikas atsakovo gali būti netinkamai auklėjamas ar prižiūrimas. Minėtoje 2017 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodoma, kad A. visada buvo prižiūrėtas, švarus, tvarkingai aprengtas, apipirktas (2 t., b. l. 153). 2018 m. vasario 7 d. „C.“ ataskaitoje nurodyta, kad vaikas tiek su atsakovu, tiek su jo partnere K. T. jaučiasi saugus, atsipalaidavęs, pasitikintis, linksmas. Namuose tvarka ir švara, šaldytuve ir spintelėse apstu maisto. Vaikas nuo 2018 m. sausio 19 d. turi pradėti lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą. Tą patį patvirtino ir ši mokykla. Mokykla nėra išreiškusi susirūpinimo dėl A.. Tarnyba nenustatė jokių nerimą keliančių aplinkybių dėl vaiko moralinio auklėjimo ir materialinės priežiūros, išskyrus tai, kad buvo uždelsta dėl vaiko ugdymo mokykloje, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad uždelsta taip pat galėjo būti ir dėl vietų mokyklose trūkumo, kas yra įprasta vidinei (duomenys neskelbtini) daliai (2 t. b. l. 35-40).Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) įmonės sandėlio vadovu, uždirba apie 3000 svarų, atskaičius mokesčius. K. T. dirba namų tvarkytoja / pardavėja nekilnojamojo turto bendrovėje; jos pajamos yra 1 600 – 1700 svarų. A. užregistruotas (duomenys neskelbtini) klinikoje. K. T. išvykimas iš Lietuvos gyventi į (duomenys neskelbtini) pas atsakovą taip pat paneigia ieškovės nurodomus argumentus,dėl ypatingai neigiamo atsakovo būdo ir tai, kad K. T. ketino dėl jo būdo nuo jo pabėgti su vaikais gyventi į kitą šalį.
Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovas jai nuolatos draudė bendrauti su vaiku. Konfliktiškus šalių santykius pažymi tiek Vaiko teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje, tiek „C.“ tarnyba savo ataskaitoje, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, apie tai, kad nuo 2013 m. ieškovė būtų savarankiškai domėjusis vaiko sveikata, ugdymo pasiekimais, poreikiais, išlaikymu, bendravimo su vaiku siekiu, taip pat siekiu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teisinėmis priemonėmis su ieškove. Nuo ieškovės išvykimo į (duomenys neskelbtini), taip pat nėra jokių duomenų, apie jos siekį palaikyti ryšį su vaiku. Byloje esantys šalių susirašinėjimai, taip pat ir su K. T. atspindi tik laikotarpį nuo 2017 m. liepos mėn. Taigi, teismas neturi teisinio pagrindo daryti išvados, kad atsakovas kategoriškai draudė bendrauti motinai su vaiku, teikti vaikui išlaikymą, ir kad vaiko ir motinos ryšys susilpnėjo būtent dėl atsakovo draudimo ieškovei bendrauti su vaiku. Teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad ieškovė bijodama atsakovo keršto nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, kadangi ieškovė gyveno ir dirbo Vilniuje, vėliau (duomenys neskelbtini), ji nebuvo finansiškai priklausoma nuo atsakovo, todėl netrukdomai turėjo teisines galimybes įgyvendinti savo motinos teises.
Teismo vertinimu, vaiko ryšys yra susilpnėjęs ne tik su ieškove, tačiau ir su jos motina (A. močiute), kuri bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad A. nematė jau dvejus metus, neva dėl atsakovo kaltės. Tačiau paklausus, kodėl nelankė vaiko darželyje, teigė, jog toli gyvena ir neturi automobilio atvykimui.
K. T. ir ieškovės susirašinėjimuose ieškovei nurodoma, kad vaiko gyvenime jos nebuvo keturis metus; kad ieškovė rašydama, net nepaklausė, ko vaikui reikia (1 t., b. l. 9-16). Vaiko teisių apsaugos išvadoje nurodoma, kad abu tėvai pripažįsta, kad vaiko ir motinos ryšys nutrūkęs ir reikia jį atkurti (1 t., b. l. 161-163).Ieškovės motina bylos nagrinėjimo metu prasitarė, kad E. šiuo metu jau yra susitvarkiusi, o tai leidžia daryti išvadą, jog vis tik ieškovės aktyvaus dalyvavimo vaiko gyvenime nebuvo.
Teismas pažymi ir tai, kad šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bylos išnagrinėjimo, nustatyta ieškovės su vaiku bendravimo tvarka, tačiau šia tvarka pilnai ieškovė nepasinaudojo, nors bylos nagrinėjimo metu, atsakovo atstovas ieškovei nurodė atsakovo šeimos gyvenamąją vietą, telefono numerį, kurį atsakovė ir taip turėjo, skype adresą, kuriuo ieškovė galėtų bendrauti su vaiku (2 t., b. l. 30-31). Ieškovės teigimu, atsakovas geranoriškai šios nutarties nevykdė, ribojo galimybę bendrauti su vaiku, tačiau tokiu atveju ieškovė turėjo galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas dėl jos priverstinio vykdymo. Nesikreipimą dėl priverstinio vykdymo grindė didelėmis finansinėmis išlaidomis, nors ieškinyje tuo pačiu deklaravo puikią turtinę padėtį ir gaunamu 2 000 Eur atlyginimu. Ieškovė, taip pat nutraukė ir vaikui priteistą laikiną 190 Eur per mėnesį išlaikymo mokėjimą, kadangi šio pavedimo aptarnavimo mokestis kainavolabai brangiai – 13 Eur (2 t., b. l. 63). Ieškovė reikalavo atsakovą atsidaryti sąskaitą Lietuvos banke, nors atsakovo ir vaiko gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o šiam neatsidarius, nutraukė laikiną vaikui išlaikymo mokėjimą.
Taigi, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės dalyvavimas vaiko gyvenime ir rūpestis buvo fragmentinis, tik tuomet, kuomet ieškovei buvo patogus, o atsakovassu savo šeima pastaruosius beveik ketverius metus augino A.. Ieškovės ir vaiko ryšys nėra artimas, jog šiuo metu būtų galima nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.Tuo tarpu, iš Vaikų teisių apsaugos ir „C.“ tarnybos išvadų matyti, kad tarp vaiko ir atsakovo, susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994).
Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė būtino, reikalingumo bei aiškaus pagrindo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, prašydama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, ketina su vaiku išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau vaikas nepažįsta ieškovės sužadėtinio, su kuriuo ieškovė ketina tuoktis, (duomenys neskelbtini) nėra ir kitų vaikui artimų žmonių, kaip su atsakovu (duomenys neskelbtini) –K. T.;atsakovo tėvai, sesuo, brolis, pastarųjų vaikai, su kuriais A. bendrauja, todėl teismo vertinimunagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui.
Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovės argumentų, kadangi aptarus pirmiau byloje esančius rašytinius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, priimant sprendimą jie yra teisiškai nereikšmingi.
Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Teismas taip pat pažymi, kad negyvenantis kartu su vaiku tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.170 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Atsakovo prašymu, byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau atsakovas priešieškinio nereiškė, todėl sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2-882-984/2018, taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos atsakovui iš ieškovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Ieškovei priėmus nepalankų sprendimą, valstybei iš ieškovės priteistinos 6, 80 Eur pašto išlaidos(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Valstybei iš ieškovės E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 6, 80 Eur pašto išlaidas.
Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2- 882-984/2017, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.