Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. S. pateikė ieškinį atsakovui J. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad su atsakovu bendrai gyveno tik labai trumpą laiko tarpą. Nuo 2015 m. atsakovas pradėjo nepagrįstai riboti ieškovės teisę bendrauti su sūnumi, neleisdamas jai susitikti su vaiku. Vaiko atžvilgiu galimai yra naudojamas psichologinis smurtas. Ieškovei neleidžiama apkabinti, myluoti savo vaiko, nusifotografuoti su juo, grasinama, kad apskritai bus neleidžiama susitikti. Atsakovas nuo 2017 m. balandžio išvyko į užsienį, vaiku nesirūpina, jo neprižiūri ir be ieškovės sutikimo vaiką perdavė auginti K. T., kuri toliau riboja ieškovės teisę auginti vaiką. Ieškovė turi visas galimybes tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo sūnų. 2017-07-19 ieškovė prašyme teismui dėl įrodymų išreikalavimo nurodė, kad 2017-07-18 atsakovas pranešė, jog vaikas yra su juo Jungtinėje Karalystėje, atsisakė nurodyti vaiko buvimo vietą bei nurodė, kad vaiko negrąžins. Todėl prašė teismo išreikalauti iš UAB „Tele2“ duomenis, siekiant nustatyti, ar minėti skambučiai buvo atlikti Lietuvos, ar kitos valstybės teritorijoje. 2017-07-24 ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išreikalauti iš antstolės D. K. kontoros informaciją apie atsakovo atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą, nurodant, kokiu teisiniu pagrindu ji yra užvesta, dėl kokio dydžio įsiskolinimo, kokio dydžio įsiskolinimas yra padengtas. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad vaikas daugiausiai laiko praleidžia A. T. namuose. Iki atsakovui išvykstant dirbti į Jungtinę Karalystę, vaikas gyveno jo ir K. T. šeimoje. Sugyventiniai bendrai augino atsakovo sūnų ir K. T. dukrą. Šeimoje vaikai atsakovą vadina tėčiu, o K. T. – mama, vienas kitą – broliu ir sese. 2017-07-17 skyriuje įvyko ieškovės, atsakovo ir vaiko susitikimas, kurio metu nustatyta, kad vaikas ieškovę vadina vardu. Stiprus emocinis ryšys vaiką sieja su tėvu. Paklausus vaiko, ar nebijo ieškovės, vaikas atsakė, kad bijo. Nustatyta, kad vaikas linkęs bendrauti, ieškovė lengvai užmezgė su vaiku kontaktą, tačiau vaikas bendravimo su motina metu dažnai siekė tėvo dėmesio. Tarp ieškovės ir vaiko yra žymiai silpnesnis emocinis ryšys negu tarp atsakovo ir vaiko. 2017-07-18, apie 13 val. atsakovas skyriaus vedėją telefonu informavo, kad su sūnumi išvyko į Jungtinę Karalystę, pas atsakovo tėvus atostogų ir apie tai informavo ieškovę. Nėra tikslinga nustatyti laikinosios vaiko gyvenamosios vietos su ieškove, nes būtina atstatyti vaiko emocinį ryšį su ieškove. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kai nenustatytos aplinkybės, kad šiuo metu vaikui yra nesaugu su tėvu, neatitiktų vaiko interesų.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad vaikas gyvena su atsakovu daugiau nei 4 metus, keisti nusistovėjusią vaiko šeimos aplinką nėra pagrindo. Tarp atsakovo ir sūnaus yra užsimezgęs stiprus emocinis ryšys, jam yra sudarytos visos sąlygos vystytis, tobulėti, tuo tarpu ieškovės ir vaiko bendravimas yra sudėtingas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas netinkamai auklėja ir prižiūri vaiką. Šiuo metu atsakovas yra išvykęs su sūnumi atostogų į Jungtinę Karalystę, pas savo tėvus. Nesutinka su ieškovės reikalavimu grąžinti vaiką, kadangi atsakovas teisėtai, dar prieš nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimą, išvyko su sūnumi atostogų pas tėvus, į Jungtinę Karalystę, apie tai pranešęs ir ieškovei, vaiko teisių apsaugos specialistams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2017-07-28 nutartimi: 1) nustatė A. K. iki sprendimo priėmimo šioje byloje gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, neuždraudžiant išvykti iš Lietuvos Respublikos; 2) priteisė iš ieškovės vaikui laikiną išlaikymą po 190,00 Eur per mėnesį, iki spendimo priėmimo šioje byloje, nustatant, kad šias lėšas atsakovas tvarkys uzufrukto teise; 3) panaikino Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-07-18 nutartį, kuria uždrausta atsakovui išvežti sūnų iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo iki sprendimo priėmimo šioje byloje; 4) įpareigojo atsakovą informuoti ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių apie sūnaus šiuo metu gyvenamąją (buvimo) vietą, nedrausti bendrauti su vaiku; 5) atmetė ieškovės prašymą dėl įpareigojimo atsakovą grąžinti sūnų šiuo metu į Lietuvos Respubliką; 6) atmetė ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš telekomunikacijų bendrovių apie atsakovo abonento prisirišimą Lietuvos Respublikos (arba ne) teritorijoje; 7) išreikalavo iš antstolės D. K. duomenis apie atsakovui užvestas vykdomąsias bylas ir įsipareigojimų dydžius. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės grindžia aplinkybe, kad atsakovas išvykęs dirbti į užsienį vaiką paliko savo sugyventinei, tokiu būdu vaiku rūpinosi svetimi žmonės, be to, atsakovas turi skolų, tikėtina, jog slapstosi nuo buvusio darbdavio. Tuo tarpu atsakovo teigimu, ieškovė nuo vienerių iki penkerių vaiko metų iš viso juo nesirūpino, nesidomėjo, vaikas nepažįsta motinos. Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodoma, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai. Vaikas nepažįsta motinos, ją vadina tetute, bijo jos, su motina bendravimas sudėtingas, ryšys beveik nutrūkęs. Šalys pripažino, kad vaiką būtina parengti betarpiškam bendravimui su ieškove. Tuo tarpu tarp tėvo ir sūnaus susiklostęs emociškai stiprus ryšys: atsakovo sugyventinę vadina mama, o jos dukrą seserimi. Vaikas pastaruosius ketverius metus gyveno su atsakovu ir jo naujai kuriama šeima. Byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su sūnumi, o aplinkybės, jog atsakovas tam tikrą laikotarpį šalių sūnų buvo palikęs savo sužadėtinės K. T. šeimoje, kurią vaikas vadina mama ir kartu gyvena pastaruosius ketverius metus, nedaro pagrindo išvadai, kad šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, juolab, kad ir ieškovė į bylą teikia duomenis, kad jos darbo vieta yra Švedijoje, o tai reiškia, jog tuo pačiu ir gyvenamoji vieta Švedijoje. Taigi, teismo vertinimu, šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu geriausiai atitiktų jo interesus, nepaisant to, jog atsakovas, kaip nurodo ieškovė, turi įsipareigojimų kreditoriams. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pastarąjį laikotarpį dirbo, o tuo pačiu ir gyveno užsienyje, todėl, teismo vertinimu, nustačius iki bylos išnagrinėjimo vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, nėra teisinio pagrindo toliau palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-07-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovui uždrausta išvežti šalių sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje be teismo leidimo iki galutinio sprendimo priėmimo šioje byloje, kadangi tokiu atveju šalys su sūnumi turėtų galimybę matytis ir bendrauti ne tik Lietuvos Respublikoje. Šia nutartimi neišsprendžiamas ginčas iš esmės, o tik sprendžiama šioje proceso stadijoje vaiko gyvenamosios vietos bei laikino išlaikymo klausimas. Nustačius šalių vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės sūnaus išlaikymui kas mėnesį priteistina po 190,00 Eur, kuriuos atsakovas tvarkys uzufrukto teise. Nustačius bylos nagrinėjimo metu vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, neapribojant tėvui galimybės su vaiku išvykti į užsienį, teismas atmetė ieškovės prašymą dėl įpareigojimo grąžinti šalių sūnų šiuo metu į Lietuvos Respubliką. Bylos nagrinėjimu metu gauti duomenys liudija, kad atsakovas su vaiku yra kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo iš telekomunikacijų bendrovių. Tuo tarpu iš antstolės išreikalautini duomenys apie atsakovui užvestas vykdomąsias bylas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė E. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-07-28 nutarties dalis, kuriose teismas nutarė: 1) nustatyti A. K. iki sprendimo priėmimo šioje byloje gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, neuždraudžiant išvykti iš Lietuvos Respublikos; 2) priteisti iš ieškovės vaikui laikiną išlaikymą po 190,00 Eur per mėnesį iki spendimo priėmimo šioje byloje, nustatant, kad šias lėšas atsakovas tvarkys uzufrukto teise; 3) panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-07-18 nutartį; 4) netenkinti ieškovės prašymo dėl įpareigojimo atsakovą grąžinti šalių sūnų šiuo metu į Lietuvos Respubliką; patenkinti ieškovės prašymą ir nustatyti A. K. iki sprendimo priėmimo šioje byloje gyvenamąją vietą su ieškove; palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-07-18 nutartį; patenkinti ieškovės prašymą dėl įpareigojimo atsakovą grąžinti A. K. šiuo metu į Lietuvos Respubliką. Nurodo, kad teismo išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu nepagrįsta. Teismas nepagrįstai rėmėsi Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos vaiko psichologinės būklės įvertinimu, nes nedalyvavo vaikų psichologas, ieškovės susitikimas su vaiku įvyko tik kartą ir labai trumpai. Teismas neįvertino, kad ieškovės bendravimą su vaiku apribojo būtent atsakovas (atsakovas jau ilgą laiką sistemingai draudžia ieškovei susitikti su vaiku, neleidžia bendrauti su vaiku, neteikia informacijos apie vaiką). Atsakovas nuo 2017 m. balandžio išvyko į užsienį, o vaiką paliko Lietuvoje, juo nesirūpina ir neprižiūri. Atsakovo sugyventinė neleido ieškovei pasiimti vaiko, o nuo liepos 7 d. slapstėsi nuo ieškovės.Teismas neįvertino, kad ieškovė deda pastangas bendrauti ir susitikti su sūnumi, tačiau atsakovas ir jo sugyventinė ieškovei to daryti neleidžia. Ieškovė sūnų paskutinį kartą matė liepos 17 d. Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Po išvykimo į Jungtinę Karalystę Vaiko teisių apsaugos skyriui atsakovas nurodė, kad neva išvyko su vaiku atostogų, tačiau jo elgesys įrodo, kad atsakovas vaiką išvežė su tikslu paslėpti vaiką nuo mamos. Be to, dvejones dėl atostogų kelia ir bloga atsakovo turtinė padėtis.Teismas neįvertino, kad ieškovė teikia išlaikymą vaikui. Ieškovė pervedinėjo pinigus į atsakovo sugyventinės banko sąskaitą. Ieškovė teikia išlaikymą vaikui ir grynais pinigais.Teismas neįvertino, kad atsakovo materialinė padėtis yra labai bloga. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo buvusios darbovietės pateikta pažyma su atsakovo charakteristika. Neaišku, ar esant tokiai situacijai atsakovas geba tinkamai prižiūrėti vaiką, patenkinti jo poreikius.Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turi nuolatinį darbą, gauna dideles pajamas, turi materialines galimybes patenkinti vaiko poreikius ir sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas. Be to, ieškovė teikia nemažą išlaikymą vaikui, todėl tikėtina, kad dar ir dėl šios priežasties atsakovas nenori sūnaus grąžinti mamai.Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaiko palikimas su atsakovu kenkia jo interesams. Atsakovas neatsižvelgia į vaiko interesus, jo siekis neleisti susitikti ieškovei su vaiku yra grindžiamas noru atkeršyti ieškovei už praeityje nenusisekusius santykius. Yra didelė tikimybė, jog prieš vaiką naudojamas psichologinis smurtas.Teismas neįvertino, kad ieškovės siekis, kuo greičiau sustiprinti ryšius su vaiku, yra realus, ir tai patvirtinta ieškovės veiksmai. Ieškovė ėmėsi visų būdų įgyvendinti teisę bendrauti su sūnumi.Atsakovas J. K., išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadą kitų į bylą pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste, tokio vertinimo pagrindu teisėtai darė išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų, kurie paneigtų išvadoje konstatuotas aplinkybes į bylą nepateikta.Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas, nes teismas neįvertino byloje reikšmingų aplinkybių, o konkrečiai – kad ieškovės bendravimą su vaiku apribojo atsakovas, ieškovė deda pastangas bendrauti ir susitikti su sūnumi, ieškovė teikia išlaikymą, atsakovo materialinė padėtis yra labai bloga, o ieškovė turi nuolatinį darbą, gauna dideles pajamas, vaiko palikimas su atsakovu kenkia jo interesams, ieškovės siekis, kuo greičiau sustiprinti ryšius su vaiku, yra realus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek aplinkybes, susijusias su esamos padėties susiklostymu, tiek – su ieškovės atliekamais veiksmais, šalių finansine padėtimi bei galimybėmis užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko raidai, vaiko interesais ir jų užtikrinimu. Tai, kad kiekvienas iš šių aspektų nėra detaliai atskleisti skundžiamoje nutartyje bei tai nėra padaryta ieškovei palankiu būdu savaime nereiškia, kad nagrinėjamas procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir/ar neteisėtas. Teismo procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti motyvus dėl pagrindinių bylos aspektų, t. y. būti pakankamu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.