Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2022-10-28 · Civilinė byla Nr. 2VP-8153-517/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-07-14Vilniaus apygardos teismas
  2. 2VP-8153-517/2022Nutartis · 2022-10-28Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-01-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-28
Bylos Nr.
2VP-8153-517/2022
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00089-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Skolininkas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Suinteresuotas asmuo
Širvintų rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Ugnius Pėdnyčia, Ugnis Pėdnyčia, Ugnius Pėdnyčia Atsakymas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-8153-517/2022Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00089-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 28 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Stamulienei, dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatams Ugniui Pėdnyčiai, Miglei Jokimavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Vilmos Leskevičienės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Vilma Leskevičienė pareiškime (b.l.1) bei patvarkyme (b.l.14-15) dėl trūkumų pašalinimo vadovaudamasi LR CPK 771 str. 6 d., prašo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-245-252/2015 dieną išieškotojo naudai. Nurodė, kad 2022 m. sausio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-130-1310, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-130-1356 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-22-130-1339. Raginime įvykdyti sprendimą nurodyta, jog skolininkas per 10 d. nuo šio raginimo gavimo dienos turi investuoti į Širvintų autobusų stotį likusią 24 039,28 Eur sumą, apie įvykdymą informuoti antstolę Vilmą Leskevičienę atsiunčiant tai patvirtinančius dokumentus ir sumokėti 30,90 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėti dokumentai skolininkui įteikti 2022 m. sausio 27 d. 2022 m. vasario 4 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo advokato Ugniaus Pėdnyčios Atsakymas į raginimą, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko daugiau investicijų negu privalėjo atlikti, investicijų įvykdymas teisiškai ir objektyviai neįmanomas, nes investicijos objekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevaldo. 2022 m. vasario 24 d. gautas Širvintų rajono savivaldybės raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-245-252/2015, išduotą 2022 m. sausio 18 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykdžiusi įsipareigojimo investuoti 24 039,28 Eur sumą į Širvintų autobusų stotį, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus pagal Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-245-252/2015.

Pareiškėja antstolė Vilma Leskevičienė į teismo posėdį neatvyko apie posėdį jai pranešta tinkamai, iš jos gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą (b.l. 25-48) atsiliepimus (b.l.114-119), kuriame prašė:

1) atmesti pareiškėjos pareiškimą Nr. S-22-130-3223 skirti baudą; 2) panaikinti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr.: S-22-130-3224, nes jis neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtintos formos turinio reikalavimų; 3) nutraukti vykdomąją bylą Nr.: 0130/22/00129 CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.4) vadovaujantis LR CPK 771 str. 3d. pareiškimą palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad antstolė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nepateikė savo išvados, ar yra įvykdytas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. vykdomasis raštas Nr. 2-245-252/2015. Akte vietoj išvados pateikimo pareiškėja vadovavosi tik Administracijos pateikta informacija. Taigi Aktas neatitinka Instrukcijos patvirtintos formos turinio reikalavimų, todėl naikintinas, o pareiškėjos pareiškimas paliktinas nenagrinėtu, nes Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. vykdomajame rašte Nr.: 2-245-252/2015 dėl įpareigojimo įvykdymo nėra nurodytos neįvykdymo pasekmės. Administracija pareiškėjai pateikė informaciją ir patvirtino, kad į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo 307 692,64 Eur (investicijų suma viršyta 30 065,63 Eur), o į Širvintų autobusų stotį investuota 83 955,12 Eur (trūkstama investicijų suma - 24 039,28 Eur). Taigi pati Administracija pripažįsta, kad faktiškai yra investuota didesnė pinigų suma, nei buvo įsipareigota 2006 m. gruodžio 15 koncesijos sutartimi Nr. l ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi; teismo sprendimas yra įvykdytas. Vykdant koncesijos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu kreipėsi į Administraciją ir informavo, kad autobusų stoties modernizavimui likusi investicijų suma 27232,28 Eur, iš kurių 3193 Eur numatyta skirti autobusų stoties informacinės sistemos paruošimui ir sumontavimui, bei prašė kuo skubiau (per 2 savaites) pareikšti nuomonę/pasiūlymus dėl prioritetinio likusių lėšų panaudojimo būdo. Administracija nereagavo į šią iniciatyvą bendradarbiauti - niekada neatsakė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipimąsi. Administracija nesiėmė jokių veiksmų, kurie sudarytų sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai vykdyti koncesijos sutartį. Investicijų sumų perskirstymas nepaneigia investicijų tikslo ir jo įgyvendinimo. Transporto priemonių įsigijimas, tam skirta didesnė investicijų suma yra neatskiriama ir susijusi su Autobusų stotimi bei pagrindiniu investicijų tikslu - valdyti ir naudoti koncesijos objektą ir teikti keleivių vežimo paslaugas. Administracija per visą koncesijos galiojimo laiką nepateikė duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos investicijos neatitinka sutarties sąlygų. Tik formaliai neįgyvendinti II kategorijos stoties kvalifikaciniai reikalavimai nėra susiję su Širvintų autobusų stoties remontu, o net ir formaliai išleidus Administracijos nurodomas lėšas - 24039,28 Eur - remontui, II kategorijos reikalavimai savaime nebus įgyvendinti. Taigi, II kategorijos reikalavimų įvykdymas nėra susijęs koncesijos sutarties ar teismo sprendimo pagrindu stoties remontui skirtina pinigų suma. Šių reikalavimų įgyvendinimas net nesusijęs su stoties remontu, todėl finansavimo perskirstymas ir lėšų skyrimas kitiems koncesijos objekto poreikiams (autobusų įsigijimas) atitiko teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo reikalavimus. Administracija 2006 m. gruodžio 15 d. koncesijos sutartį Nr. 1 vienašališku sprendimu, pažeisdama sutarties galiojimo termino sąlygas, nutraukė nuo 2022 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ koncesijos sutarties objekto - UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevaldo. Jau kreipimosi vykdomojo rašto dublikato gavimo metu koncesijos sutartis Administracijos sprendimu buvo nutraukta, o nuo jos nutraukimo momento UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektyviai ir teisiškai negali atlikti jokių veiksmų, susijusių negaliojančios koncesijos sutarties vykdymu – investuoti į koncesijos sutartimi nevaldomus objektus. Yra objektyvios priežastys, kurios nepriklausė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų. Administracijos neveikimas ir nebendradarbiavimas lėmė investicijoms skirtų lėšų perskirstymą, tačiau, kaip jau minėta, investicijų perskirstymas savo esme nepaneigia investicijų tikslo ir jo įgyvendinimo, o Administracija pripažįsta, kad viršyta 30065,63 Eur investicijų suma yra investicijos.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovai advokatai Ugnius Pėdnyčia, Miglė Jokimavičienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, nurodė, kad koncesijos sutartis yra nutraukta ir jie neturi jokio suinteresuotumo autobusų stotimi. Teismo sprendime pagal LR CPK 771 str. 1 d. turi būti nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Šiuo atveju nėra pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikyti baudos institutą. Šiuo atveju lėšų skyrimas ir jų panaudojimas gali būti atliekamas ir kito asmens, t.y. tai nėra asmeninės prievolės. Stotis pažymėta, kad yra trečios kategorijos, nors savivaldybė teigia, kad ketvirtos, o iki antros kategorijos, reikia, kad dispečerinė pardavinėtų bilietus. Taigi tai net nesusiję su investicijomis, tai daugiau darbo organizavimo klausimas. Tiek kiek tai susiję su autobuso stoties remonto klausimais, lėšos buvo skirtos ir remontas buvo atliktas. Bendras balansas, kas yra investuota į autobuso parką yra investuota daugiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo akcininkė, o akcijas savivaldybė perėmė sau. Vykdomasis dokumentas toks koks jis yra šiandien, toks koks jis surašytas yra neįgyvendinamas. Mano, kad nėra pagrindo taikyti LR CPK 771 str. 5,6 d. Be to antstolė nepadarė išvadų dėl vykdomojo dokumento vykdymo.

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Širvintų rajono savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose (b.l.49-66) ir atsiliepime (b.l.110-113) nurodė, kad pagal 2006 m. gruodžio 15 d. koncesijos sutartį Nr. 1 ir pasiūlymą, kuris yra koncesijos sutarties sudėtinė dalis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo investuoti į Širvintų autobusų stotį ne mažiau kaip 144 810,01 Eur, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-245-252/2015 nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Širvintų autobusų stotį pagal savo įsipareigojimą yra investavusi 67 161,96 Lt (19 451,45 Eur), o prisiimtų įsipareigojimų nėra įvykdžiusi 432 838,04 Lt (125 358,56 Eur). Sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota ne vėliau kaip per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos investuoti į Širvintų autobusų stotį 125 359 Eur (neįvykdytų įsipareigojimų 125 358,56 Eur sumą suapvalinant iki sveikojo skaičiaus), kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje Nr. 2A-44-180/2016, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Širvintų autobusų stotį investavo 36 815,62 Eur sumą ir nutarė nustatytą investuotiną į Širvintų autobusų stotį 125 359 Eur sumą sumažinti iki 107 994,83 Eur. Nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota ne vėliau kaip per vienerius metus nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2016 m. spalio 26 d.) įvykdyti koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus - investuoti į Širvintų autobusų stotį 107 994,83 Eur, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Pagal vykdomąjį raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo į Širvintų autobusų stotį 83 955,12 Eur sumą. Administracija patikslina, kad pagal vykdomąjį raštą likusi neinvestuota suma į Širvintų autobusų stotį yra 24 039,27 Eur. Pagal vykdomąjį raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota ne tik investuoti 107 994,83 Eur sumą į Širvintų autobusų stotį, bet ir pasiekti, kad Širvintų autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų patvirtinimo“ (2018 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 3-440 redakcija) Širvintų autobusų stotis yra priskirta žemiausiai - ketvirtai kategorijai. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į transporto priemonių įsigijimą investavo didesnę pinigų sumą, nei buvo įpareigota Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad minėta nutartis yra tinkamai įvykdyta. Nes nutartyje nurodyta investuoti ne bendrą sumą, o buvo tiksliai nurodyti investicijų dydžiai, kurie turėjo būti skirti atskirai dirbtuvėms ir autobusų stočiai. Nurodė, kad suinteresuoto asmens manymu vykdomojoje byloje Nr. 0130/22/00126, esantys įrodymai patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas yra asmeninio pobūdžio ir teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo teisiniai padariniai , t.y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką. Be to nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes padarė išvadą, kad antstolė visiškai pagrįstai ir teisėtai 2022-03-03 priėmė aktą, prieš tai nustačius i, kad skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 18 d. Panevėžio apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto nėra įvykdžiusi. Ir pareiškimu kreipėsi į teismą , prašydama skirti skolininkui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną išieškotojo naudai. Mano, kad antstolės pareiškimas turėtų būti tenkinamas.

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Širvintų rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų gautas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0130/22/00129 duomenų matyti, jog antstolė Vilma Leskevičienė vykdo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-245-252/2015, dėl įpareigojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ investuoti likusią 24 039,28 Eur sumą į Širvintų autobusų parką, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. 2022 m. sausio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-130-1310, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-130-1356 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-22-130-1339. Raginime įvykdyti sprendimą nurodyta, jog skolininkas per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos turi investuoti į Širvintų autobusų stotį likusią 24 039,28 Eur sumą, apie įvykdymą informuoti antstolę Vilmą Leskevičienę atsiunčiant tai patvirtinančius dokumentus ir sumokėti 30,90 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėti dokumentai skolininkui įteikti 2022 m. sausio 27 d. 2022 m. vasario 4 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo advokato Ugniaus Pėdnyčios Atsakymas į raginimą, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko daugiau investicijų negu privalėjo atlikti, investicijų įvykdymas teisiškai ir objektyviai neįmanomas, nes investicijos objekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevaldo. 2022 m. vasario 24 d. gautas Širvintų rajono savivaldybės raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-245-252/2015, išduotą 2022 m. sausio 18 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykdžiusi įsipareigojimo investuoti 24 039,28 Eur sumą į Širvintų autobusų stotį, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. 2022 m. kovo 3 d. antstolė Vilma Leskevičienė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Paminėtina, kad praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...>

Teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu, ar skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik jis pats ar tai skolininko sąskaita gali atlikti ir kitas asmuo. Nuo šių aplinkybių nustatymo priklauso, ar taikytinos CPK 771 straipsnio 1-5 dalies, ar 6 dalyje numatytos atitinkamo sprendimo neįvykdymo pasekmės.

Vadovaudamasi 2006 m. gruodžio 15 d. sudaryta koncesijos sutartimi Nr. 1 ir pasiūlymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo investuoti į Širvintų autobusų stotį ne mažiau kaip 144 810,01 Eur, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 245-252/2015 nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Širvintų autobusų stotį pagal savo įsipareigojimą yra investavusi 67 161,96 Lt (19 451,45 Eur), o prisiimtų įsipareigojimų nėra įvykdžiusi 432 838,04 Lt (125 358,56 Eur). Sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota ne vėliau kaip per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos investuoti į Širvintų autobusų stotį 125 359 Eur, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje Nr. 2A-44-180/2016 Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą pakeitė: įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip per vienerius metus nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2016 m. spalio 26 d.) įvykdyti koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o būtent 1) investuoti 107 994,83 Eur į Širvintų autobusų stotį, kad autobusų stotis atitiktų antros kategorijos reikalavimus ir 2) investuoti į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą 277 627,01 Eur.

Širvintų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo 307 692,64 Eur, o į Širvintų autobusų stotį investuota 83 955,12 Eur. Pažymėtina, kad to neginčijo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavus daugiau lėšų į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą (investicijų suma viršyta 30 065,63 Eur), tačiau mažiau į Širvintų autobusų stotį (trūkstama investicijų suma - 24 039,28 Eur) buvo tinkamai įvykdytas teismo sprendimas.

Teismas, įvertinęs Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 245-252/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 2A-44-180/2016, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentais dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo. Pirmiausiai pažymėtina, kad teismų sprendimuose buvo numatytas įpareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne investuoti bendrą sumą į Širvintų autobusų stotį ir transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą, o buvo tiksliai nurodyti investicijų dydžiai, kurie turi būti skirti atskirai Širvintų autobusų stočiai ir atskirai transporto priemonių įsigijimui ir mechaninių dirbtuvių modernizavimui. Teismų sprendimuose nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei Širvintų rajono savivaldybės administracijai nebuvo numatyta teisė savo nuožiūra keisti ar perskirstyti investicijų į pastatus ar transporto priemones dydžius. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia taikoma byloje dalyvavusiems asmenims, teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas saisto visus teisės subjektus, taip pat ir teismus, kurie, nagrinėdami bylas ir priimdami jose procesinius sprendimus, negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios ir priimti jam prieštaraujančių procesinių sprendimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 45 punktą). Taigi nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo kvestionuoti ir kitaip vertinti aplinkybių, kurios nustatytos ir konstatuotos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-44-180/2016.

Pagal vykdomąjį raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota ne tik investuoti 107 994,83 Eur sumą į Širvintų autobusų stotį, bet ir pasiekti, kad Širvintų autobusų stotis atitiktų antros kategorijos reikalavimus. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad Širvintų autobusų stotis atitinka trečią kategoriją ir kad pasiekti antrąją kategoriją yra daugiau darbo organizavimo klausimas ( reikalinga bilietų pardavimo kasa) vis tik iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 3-734 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų patvirtinimo“ (2018 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 3-440 redakcija) 2 priedo matyti, kad Širvintų autobusų stotis yra priskirta ketvirtai kategorijai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas dalyje dėl priskyrimo antrai kategorijai buvo tinkamai įvykdytas.

Byloje nustatyta, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimu nustatytas įpareigojimas nėra asmeninio pobūdžio ir teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką. Esant tokiai situacijai, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduotinas sprendimą priėmusiam teismui (Panevėžio apygardos teismui), o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles (CPK 771 str. 3 d.). Konstatuotina, kad teismo įpareigojimas investuoti į Širvintų autobusų stotį 107 994,83 Eur, kad autobusų stotis atitiktų antros kategorijos reikalavimus ir investuoti į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą 277 627, 01 Eur nėra glaudžiai susijęs su skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniu ir nėra tokio pobūdžio, kad, jei jis nevykdomas (netinkamai vykdomas), jį galėtų įvykdyti tik pati skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatytina, kad prievolė nėra asmeninio pobūdžio, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 2A-44-180/2016 per joje nustatytą terminą nebuvo įvykdyta, todėl yra pagrindas antstolio surašytą sprendimo neįvykdymo aktą perduoti sprendimą priėmusiam teismui (CPK 771 str. 3 d.), todėl šis antstolės Vilmos Leskevičienės pareiškimas dėl baudos skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmestinas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentai apie tai, kad nutraukus koncesijos sutartį priverstinis teismo sprendimo vykdymas yra neįgyvendintinas atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-44-180/2016 buvo priimta dar iki koncesijos sutarties nutraukimo. Teismo nutartis nėra panaikinta, išduotas vykdomasis dokumentas, todėl turi būti vykdoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Antstolės Vilmos Leskevičienės pareiškimą dėl baudos skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti.

Nutartis per 7(septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis