Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1602-560/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-07-14Vilniaus apygardos teismas
  2. 2VP-8153-517/2022Nutartis · 2022-10-28Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-01-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
2S-1602-560/2022
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00089-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Suinteresuotas asmuo
UAB „Autovelda“
Skolininkas
UAB „Autovelda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1602-560/2022Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00089-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Autovelda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės V. L. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui UAB „Autovelda“, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė V. L. pareiškimu prašė skirti UAB „Autovelda“ iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-245-252/2015 dieną išieškotojo naudai.

2. Nurodė, kad 2022 m. sausio 25 d. UAB „Autovelda“ išsiųstas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-130-1310, Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-130-1356 ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-22-130-1339. Raginime įvykdyti sprendimą nurodyta, jog skolininkas per 10 d. nuo šio raginimo gavimo dienos turi investuoti į Širvintų autobusų stotį likusią 24 039,28 Eur sumą, apie įvykdymą informuoti antstolę V. L. atsiunčiant tai patvirtinančius dokumentus ir sumokėti 30,90 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėti dokumentai skolininkui įteikti 2022 m. sausio 27 d. 2022 m. vasario 4 d. gautas UAB „Autovelda“ atsakymas į raginimą, kuriame nurodoma, kad UAB „Autovelda“ atliko daugiau investicijų negu privalėjo atlikti, investicijų įvykdymas teisiškai ir objektyviai neįmanomas, nes investicijos objekto UAB „Autovelda“ nebevaldo. 2022 m. vasario 24 d. gautas Širvintų rajono savivaldybės raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-245-252/2015, išduotą 2022 m. sausio 18 d., UAB „Autovelda“ nėra įvykdžiusi įsipareigojimo investuoti 24 039,28 Eur sumą į Širvintų autobusų stotį, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus pagal Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-245-252/2015.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pagal 2006 m. gruodžio 15 d. koncesijos sutartį Nr. 1 ir pasiūlymą, kuris yra koncesijos sutarties sudėtinė dalis, UAB „Autovelda“ įsipareigojo investuoti į Širvintų autobusų stotį ne mažiau kaip 144 810,01 Eur tam, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 245-252/2015 nustatė, kad UAB „Autovelda“ į Širvintų autobusų stotį pagal savo įsipareigojimą yra investavusi 67 161,96 Lt (19 451,45 Eur), o prisiimtų įsipareigojimų nėra įvykdžiusi 432 838,04 Lt (125 358,56 Eur). Sprendimu UAB „Autovelda“ buvo įpareigota ne vėliau kaip per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos investuoti į Širvintų autobusų stotį 125 359 Eur (neįvykdytų įsipareigojimų 125 358,56 Eur sumą suapvalinant iki sveikojo skaičiaus), kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje Nr. 2A-44-180/2016, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, nustatė, kad UAB „Autovelda“ į Širvintų autobusų stotį investavo 36 815,62 Eur sumą ir nutarė nustatytą investuotiną į Širvintų autobusų stotį 125 359 Eur sumą sumažinti iki 107 994,83 Eur. Nutartimi UAB „Autovelda“ buvo įpareigota ne vėliau kaip per vienerius metus nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2016 m. spalio 26 d.) įvykdyti koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus - investuoti į Širvintų autobusų stotį 107 994,83 Eur, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Pagal vykdomąjį raštą UAB „Autovelda“ investavo į Širvintų autobusų stotį 83 955,12 Eur sumą. Pagal vykdomąjį raštą likusi neinvestuota suma į Širvintų autobusų stotį yra 24 039,27 Eur. Pagal vykdomąjį raštą UAB „Autovelda“ įpareigota ne tik investuoti 107 994,83 Eur sumą į Širvintų autobusų stotį, bet ir pasiekti, kad Širvintų autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų patvirtinimo“ (2018 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 3-440 redakcija) Širvintų autobusų stotis yra priskirta žemiausiai - ketvirtai kategorijai.

4. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) UAB „Autovelda“ atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos pareiškimą, panaikinti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, nes jis neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtintos formos turinio reikalavimų, nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodė, kad antstolė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nepateikė savo išvados, ar yra įvykdytas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. vykdomasis raštas Nr. 2-245-252/2015. Akte vietoj išvados pateikimo pareiškėja vadovavosi tik administracijos pateikta informacija. Taigi aktas neatitinka instrukcijos patvirtintos formos turinio reikalavimų, todėl naikintinas, o pareiškėjos pareiškimas paliktinas nenagrinėtu. administracija pareiškėjai pateikė informaciją ir patvirtino, kad į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą UAB „Autovelda“ investavo 307 692,64 Eur (investicijų suma viršyta 30 065,63 Eur), o į Širvintų autobusų stotį investuota 83 955,12 Eur (trūkstama investicijų suma - 24 039,28 Eur). Taigi pati administracija pripažįsta, kad faktiškai yra investuota didesnė pinigų suma. Vykdant koncesijos sutartį, UAB „Autovelda“ 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu kreipėsi į administraciją ir informavo, kad autobusų stoties modernizavimui likusi investicijų suma 27 232,28 Eur, iš kurių 3 193 Eur numatyta skirti autobusų stoties informacinės sistemos paruošimui ir sumontavimui, bei prašė kuo skubiau (per 2 savaites) pareikšti nuomonę/pasiūlymus dėl prioritetinio likusių lėšų panaudojimo būdo. Administracija nereagavo į šią iniciatyvą bendradarbiauti - niekada neatsakė į UAB „Autovelda“ kreipimąsi. Administracija nesiėmė jokių veiksmų, kurie sudarytų sąlygas UAB „Autovelda“ tinkamai vykdyti koncesijos sutartį. Administracija per visą koncesijos galiojimo laiką nepateikė duomenų, kad UAB „Autovelda“ atliktos investicijos neatitinka sutarties sąlygų. Tik formaliai neįgyvendinti II kategorijos stoties kvalifikaciniai reikalavimai nėra susiję su Širvintų autobusų stoties remontu, o net ir formaliai išleidus Administracijos nurodomas lėšas – 24 039,28 Eur - remontui, II kategorijos reikalavimai savaime nebus įgyvendinti. Taigi, II kategorijos reikalavimų įvykdymas nėra susijęs koncesijos sutarties ar teismo sprendimo pagrindu stoties remontui skirtina pinigų suma. Administracija 2006 m. gruodžio 15 d. koncesijos sutartį Nr. 1 vienašališku sprendimu, pažeisdama sutarties galiojimo termino sąlygas, nutraukė nuo 2022 m. sausio 3 d. UAB „Autovelda” koncesijos sutarties objekto - UAB „Širvintų autobusų parkas” nebevaldo. UAB „Autovelda” objektyviai ir teisiškai negali atlikti jokių veiksmų, susijusių negaliojančios koncesijos sutarties vykdymu – investuoti į koncesijos sutartimi nevaldomus objektus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi antstolės V. L. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies ir skyrė UAB „Autovelda“ vienkartinę 500 Eur dydžio baudą išieškotojos Širvintų rajono savivaldybės administracijos naudai.

6. Teismas nurodė, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0130/22/00129 duomenų matyti, jog antstolė V. L. vykdo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-245-252/2015 dėl įpareigojimo UAB „Autovelda“ investuoti likusią 24 039,28 Eur sumą į Širvintų autobusų parką, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. 2022 m. sausio 25 d. UAB „Autovelda“ išsiųstas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-130-1310, Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-130-1356 ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-22-130-1339. Raginime įvykdyti sprendimą nurodyta, jog skolininkas per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos turi investuoti į Širvintų autobusų stotį likusią 24 039,28 Eur sumą, apie įvykdymą informuoti antstolę V. L. atsiunčiant tai patvirtinančius dokumentus ir sumokėti 30,90 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėti dokumentai skolininkui įteikti 2022 m. sausio 27 d. 2022 m. vasario 4 d. gautas UAB „Autovelda“ atsakymas į raginimą, kuriame nurodoma, kad UAB „Autovelda“ atliko daugiau investicijų negu privalėjo atlikti, investicijų įvykdymas teisiškai ir objektyviai neįmanomas, nes investicijos objekto UAB „Autovelda“ nebevaldo. 2022 m. vasario 24 d. gautas Širvintų rajono savivaldybės raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-245-252/2015, išduotą 2022 m. sausio 18 d., UAB „Autovelda“ nėra įvykdžiusi įsipareigojimo investuoti 24 039,28 Eur sumą į Širvintų autobusų stotį, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. 2022 m. kovo 3 d. antstolė V. L. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

7. Vadovaudamasi 2006 m. gruodžio 15 d. sudaryta koncesijos sutartimi Nr. 1 ir pasiūlymu, UAB „Autovelda“ įsipareigojo investuoti į Širvintų autobusų stotį ne mažiau kaip 144 810,01 Eur, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 245-252/2015 nustatė, kad UAB „Autovelda“ į Širvintų autobusų stotį pagal savo įsipareigojimą yra investavusi 67 161,96 Lt (19 451,45 Eur), o prisiimtų įsipareigojimų nėra įvykdžiusi 432 838,04 Lt (125 358,56 Eur). Sprendimu UAB „Autovelda“ buvo įpareigota ne vėliau kaip per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos investuoti į Širvintų autobusų stotį 125 359 Eur, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje Nr. 2A-44-180/2016 Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimą pakeitė: įpareigojo UAB „Autovelda“ ne vėliau kaip per vienerius metus nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2016 m. spalio 26 d.) įvykdyti koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o būtent 1) investuoti 107 994,83 Eur į Širvintų autobusų stotį, kad autobusų stotis atitiktų antros kategorijos reikalavimus ir 2) investuoti į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą 277 627,01 Eur. Širvintų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą UAB „Autovelda“ investavo 307 692,64 Eur, o į Širvintų autobusų stotį investuota 83 955,12 Eur, to neginčijo ir UAB „Autovelda“. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar UAB „Autovelda“ investavus daugiau lėšų į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą (investicijų suma viršyta 30 065,63 Eur), tačiau mažiau į Širvintų autobusų stotį (trūkstama investicijų suma - 24 039,28 Eur) buvo tinkamai įvykdytas teismo sprendimas.

8. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su UAB „Autovelda“ argumentais dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėjo, kad teismų sprendimuose buvo numatytas įpareigojimas UAB „Autovelda“ ne investuoti bendrą sumą į Širvintų autobusų stotį ir transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą, o buvo tiksliai nurodyti investicijų dydžiai, kurie turi būti skirti atskirai Širvintų autobusų stočiai ir atskirai transporto priemonių įsigijimui ir mechaninių dirbtuvių modernizavimui. Teismų sprendimuose nei UAB „Autovelda“, nei Širvintų rajono savivaldybės administracijai nebuvo numatyta teisė savo nuožiūra keisti ar perskirstyti investicijų į pastatus ar transporto priemones dydžius. Teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti ir kitaip vertinti aplinkybių, kurios nustatytos ir konstatuotos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi. Pagal vykdomąjį raštą UAB „Autovelda“ įpareigota ne tik investuoti 107 994,83 Eur sumą į Širvintų autobusų stotį, bet ir pasiekti, kad Širvintų autobusų stotis atitiktų antros kategorijos reikalavimus, taigi nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas buvo tinkamai įvykdytas. Teismas sprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 2A-44-180/2016 per joje nustatytą terminą nebuvo įvykdyta, todėl yra pagrindas UAB „Autovelda“ skirti baudą. Nors UAB „Autovelda“ koncesijos sutarties objekto - UAB „Širvintų autobusų parkas“ nebevaldo, lėšas, skirtas investuoti į Širvintų autobusų stotį, galima buvo pervesti UAB „Širvintų autobusų parkas“. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo nevykdymo trukmę, taip pat tai, kad į Širvintų autobusų stotį investuota daugiau nei 15/16 dalių teismo nutartyje nurodytos sumos, kad paskyrus baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną būtų sudarytos sąlygos susikaupti neproporcingai didelei baudai, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais konstatavo, kad UAB „Autovelda“ skirtina vienkartinė 500 Eur dydžio bauda.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Suinteresuotas asmuo UAB „Autovelda“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį ir prašymą atmesti.

10. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartyje Nr.: 2A-44-180/2016 nėra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, antstolės surašytasis aktas turėjo būti perduotas sprendimą priėmusiam teismui, kad pastarasis išspręstų sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. Pats teismas paneigė CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymo tinkamumą. Teismas iš esmės pasisakė dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nors teisės pasisakyti šiuo klausimu skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo teisės. Antstolės pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu, pasiūlant antstolei kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 straipsnyje numatyta tvarka. Aktas neatitinka Instrukcijos patvirtintos formos ir turinio reikalavimų, todėl teismo negalėjo būti priimtas. Investicijų sumų perskirstymas nepaneigė investicijų tikslo ir jo įgyvendinimo. Transporto priemonių įsigijimas, tam skirta didesnė investicijų suma yra neatskiriama ir susijusi su autobusų stotimi bei pagrindiniu investicijų tikslu - valdyti ir naudoti koncesijos objektą ir teikti keleivių vežimo paslaugas. Teismas, priimdamas nutartį, turėjo ne tik išnagrinėti aplinkybes, ar sprendimas įvykdytas, bet ir patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti apeliantę - skolininkę nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Teismo sprendimo vykdymas nėra įmanomas, nes skolininkas dėl išieškotojo sprendimo yra netekęs koncesijos sutarties objekto valdymo, teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjai kreiptis dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo CPK 589 straipsnio nustatyta tvarka ar pakeitimo CPK 284 straipsnio tvarka.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti skolininkas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius - tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės - baudos teismo sprendimą neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Aktas pagal savo procesinį pobūdį savaime nesukuria teisinių pasekmių. Nors akte, kaip nurodo apeliantė, pareiškėja nepateikė savo išvados, ar vykdomasis raštas yra įvykdytas, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Apeliantė nepasinaudojo teise įstatyme nustatyta tvarka ir terminais apskųsti antstolio veiksmus.

12. Apeliantės pareiga buvo įrodyti, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, tačiau apeliantė to nepadarė. Teismo sprendime buvo numatytas įpareigojimas UAB „Autovelda“ ne investuoti bendrą sumą į Širvintų autobusų stotį ir transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą, o buvo tiksliai nurodyti investicijų dydžiai, kurie turi būti skirti atskirai Širvintų autobusų stočiai ir atskirai transporto priemonių įsigijimui ir modernizavimui. Tai, kad apeliantė savo rizika investavo daugiau lėšų į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą, tačiau mažiau į Širvintų autobusų stotį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai. Nesuprantama, kaip administracijos neatsakymas į apeliantės 2017 m. rugsėjo 25 d. kreipimąsi galėjo sąlygoti investicijoms skirtų lėšų perskirstymą. Paskutinę investiciją (3 193,00 Eur) į Širvintų autobusų stotį apeliantė atliko 2017 m. spalio 19 d., vėliau jokių pasiūlymų dėl investicijų apeliantė neteikė ir jų su administracija nederino. Koncesijos sutarties pasibaigimas neatleidžia apeliantės nuo koncesijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir po jos pabaigos, todėl įsipareigojimai, atsiradę iki koncesijos sutarties pasibaigimo, turi būti įvykdyti. Pati apeliantė pripažįsta teismo sprendimo įvykdymo tinkamumą būtent tokiu būdu - pervedant investicijoms skirtas pinigines lėšas autobusų parkui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliantė atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas skyrė apeliantei vienkartinę 500 Eur dydžio baudą išieškotojos naudai už teismo sprendimo neįvykdymą. CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau jei neatlieka, leisti juos atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

15. Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Šiuo atveju vykdomajame rašte nurodytas įpareigojimas investuoti į Širvintų autobusų stotį 107 994,83 Eur, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus nėra laikytinas susijęs tik su lėšų perdavimu, kadangi teismas nustatė įpareigojimą suinteresuotam asmeniui ne tik investuoti į Širvintų autobusų stotį konkrečią sumą pinigų, tačiau ir pasiekti neturtinį tikslą – užtikrinti, jog autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus. Taigi CPK 771 straipsnio 6 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Todėl teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu, ar skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik jis pats ar tai skolininko sąskaita gali atlikti ir kitas asmuo. Nuo šių aplinkybių nustatymo priklauso, ar taikytinos CPK 771 straipsnio 1-5 dalies, ar 6 dalyje numatytos atitinkamo sprendimo neįvykdymo pasekmės. Šiuo atveju šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimu nustatytas įpareigojimas nėra asmeninio pobūdžio ir teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką. Esant tokiai situacijai, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles. Taigi, teismo įpareigojimas investuoti į Širvintų autobusų stotį 107 994,83 Eur, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus ir investuoti į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą 277 627, 01 Eur nėra glaudžiai susijęs su skolininkės UAB „Autovelda“ asmeniu ir nėra tokio pobūdžio, kad, jei jis nevykdomas (netinkamai vykdomas), jį galėtų įvykdyti tik pati skolininkė. Nustačius, kad prievolė nėra asmeninio pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebūtų pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų pasekmių.

17. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė aplinkybės, ar įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas, todėl be pagrindo netaikė CPK 284 straipsnio, 771 straipsnio 1-5 dalies nuostatų ir nepagrįstai taikė CPK 273 straipsnio 3 dalies, 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Suinteresuoto asmens UAB „Autovelda“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Dainius Rinkevičius