- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-1453-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01603-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- K. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2164-1116/2021 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei K. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. V. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės K. B. 17 448,26 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo kildinamas iš buto nuomos teisnių santykių, t. y. iš atsakovės nesumokėtų 3 600 Eur nuomos mokesčio, 766,95 Eur komunalinių paslaugų mokesčių, 750,78 Eur delspinigių, 5 378,53 Eur kompensacijos už sugadintus baldus ir buitinę techniką, 6 952 Eur kompensacijos už sugadintą interjerą. Neturtinę 500 Eur dydžio žalą, anot ieškovės, ji patyrė dėl sukeltų psichologinių išgyvenimų, nepatogumų, reputacijos pablogėjimo ir kt.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. liepos 1 d. vienerių metų terminui sudarė patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė išnuomojo atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. balandžio 21 d. ir 29 d. pateikė atsakovei pretenzijas, kuriomis ją informavo, kad nuomininkė pažeidė nuomos sutarties sąlygas, dėl ko ieškovė patyrė turtinę žalą. Atsakovei nesutikus su pretenzijomis, ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. pranešimu nutraukė nuomos sutartį.
3. Atsakovė K. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovės bute gyveno iki 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje paskelbus karantiną, atsakovė nebelankė paskaitų, kadangi galėjo mokytis nuotoliniu būdu, todėl grįžo pas tėvus. Ieškovė apie tai buvo informuota žodžiu. Pinigai už nuomą ir komunalinius mokesčius kiekvieno mėnesio pabaigoje būdavo perduodami ieškovei grynaisiais, jos nurodytoje deglinėje Rokiškio m. Atsakovė sutinka atlyginti ieškovei 4 000 Eur, dėl kitos ieškovės reikalavimų dalies atsakovė nesutinka ir mano, kad tokiu būdu ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei L. V. iš atsakovės K. B. 5 740,97 Eur dydžio turtinę žalą, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovei L. V. iš atsakovės K. B. 453,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 408,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad šalys Sutartyje susitarė dėl 360 Eur dydžio nuomos mokesčio (sutarties 4.1 punktas), kuris mokamas iki einamojo mėnesio 5 dienos, grynais pinigais (Nuomos sutarties 4.2 punktas); nuomininkė (atsakovė) įsipareigojo pateikti nuomotojai (ieškovei) skaitliuko rodmenis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)iki einamojo mėnesio 20 dienos; komunalinius ir eksploatacinių paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį nuomininkė įsipareigojo sumokėti nuomotojai iki einamojo mėnesio 25 dienos grynais (sutarties 4.5 punktas); nuomininkui vėluojant įvykdyti bet kurį iš šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomotojai palūkanas – po 0,2 procento nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų) vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki jų įvykdymo dienos (sutarties 4.6 punktas). Nuomos sutarties terminas – iki 2020 m. liepos 1 d.
6. Įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, teismas sprendė, kad Sutartis buvo faktiškai nutraukta ir atsakovė bute negyveno nuo 2020 m. kovo mėn. pabaigos, tačiau atsakovė neįvykdė Sutartyje nustatytos pareigos perspėti ieškovę apie sutarties nutraukimą prieš du mėnesius.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės atstovo paaiškinimus, kad aplinkybę, jog atsakovė nemokėjo buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, patvirtina Sutarties priedas Nr. 3 „Nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimai“, iš kurio matyti, kad atsakovė šio priedo nėra užpildžiusi, nurodydamas, kad pati ieškovė pripažino, jog atsakovė jai yra sumokėjusi nuomos mokestį už du mėnesius (už 2019 metų liepos mėnesį ir gruodžio mėnesį), tačiau įrodymų, kad būtų užpildytas Sutarties priedas Nr. 3 už minėtus du mėnesius ieškovė nepateikė. Be to, teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad atsakovė sumokėjo buto nuomos mokesčius už 2019 metų liepos ir gruodžio mėnesius, bet nesumokėjo mokesčių už buto komunalinius mokesčius prieštarauja atsakovės pateiktiems įrodymams: atsakovės paaiškinimams, liudytojų N. M. ir A. J. parodymams, susirašinėjimo telefonu išrašui, iš kurio matyti, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 3 d. siuntė atsakovei žinutę telefonu, kurioje nurodė, kad atsakovės mama sumokėjo iš viso 420 Eur sumą, kurią sudaro ne tik 360 Eur nuomos mokesčio suma, bet ir 75 Eur komunalinių mokesčių suma.
8. Iš atsakovės teisme duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad ji (atsakovė) nufotografuodavo skaitliukų parodymus ir nuotraukas išsiųsdavo ieškovei elektroniniu paštu, o ieškovė, gavusi šiuos duomenis iš atsakovės, apskaičiuodavo komunalinių mokesčių dydį ir telefonu pranešdavo atsakovei, kiek reikia mokėti. Atsakovė pinigus už buto nuomą ir komunalines paslaugas veždavo ieškovei į Radviliškį ir atiduodavo juos „Baltic Petrolum“ degalinėje, kuri yra iškart įvažiavus į Radviliškio miestą. Šiuos mokesčius atsakovė mokėdavo ieškovei kiekvieną mėnesį, tarp 14 ir 25 mėnesio dienos, iš atsakovės mamos algos. Teismo vertinimu, šie atsakovės paaiškinimai atitiko byloje liudytojais apklaustų N. M. ir A. J. parodymus. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovės, tiek minėtų liudytojų paaiškinimai apie nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimų aplinkybes yra išsamūs, detalūs ir vieni kitiems neprieštarauja. Iš atsakovės pateikto elektroninio susirašinėjimo išrašo teismas nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. siuntė ieškovei elektroniniu paštu skaitliukų rodmenis, kaip tai buvo numatyta Sutarties 4.5 punkte, pateikė teismui susirašinėjimo telefonu išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovės mama 2019 m. gruodžio mėn. perdavė ieškovei pinigus už nuomą ir komunalinius mokesčius. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog už buto nuomą ir komunalines paslaugas su ieškove atsiskaitė tinkamai, t. y. Sutartyje nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 24 d.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra sumokėjusi 720 Eur užstatą ir ieškovė šio užstato atsakovei negrąžino. Pagal Sutarties 4.3 ir 12.4 punktus buto nuomotojas užstato sumą (720 Eur) turėjo teisę pasilikti arba kaip baudą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, arba šią sumą įskaityti į žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, ieškovė pasilikdama užstatą sau ir jo neįskaitydama į žalos atlyginimą, nepagrįstai reikalauja iš atsakovės nuomos ir komunalinių mokesčių už 2020 m. balandžio ir gegužės mėn., t. y. už laiką, kai atsakovė butu faktiškai nesinaudojo.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės rašytoje 2020 m. balandžio 21 d. pretenzijoje yra nurodyti visai kiti nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių dydžiai, nei ieškinyje teismui. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė yra skolinga 3600 Eur nuomos mokestį ir 766,95 Eur komunalinių mokesčių, o pretenzijoje nurodyta 3240 Eur nuomos mokesčio suma ir 636,87 Eur komunalinių mokesčių suma. Be to, ieškovė du kartus tikslino ieškinį, mažindama įsiskolinimo sumas. Šios aplinkybės, anot teismo, rodo ieškovės pozicijos nenuoseklumą. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3600 Eur nuomos mokestį ir 766,95 Eur komunalinių paslaugų mokesčius yra nepagrįstas.
11. Pasisakydamas dėl kitų ieškovės reikalavimų, teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kokios būklės buto interjeras ir baldai buvo iki Sutarties sudarymo. Atsakovė ir liudytoja A. J. patvirtino, kad prieš pasirašant Sutartį jos atidžiai neapžiūrėjo buto. Prie Sutarties esančios nuotraukos yra darytos iš didelio atstumo, todėl nėra galimybės įvertinti, ar ieškovės vėliau teiktose fotonuotraukose užfiksuoti pažeidimai buvo Sutarties sudarymo metu. Liudytojas R. P. patvirtino, kad jis apžiūrėjo butą tiek prieš Sutarties sudarymą, tiek surašant žalos aktą, kad buto būklė skyrėsi, atsakovė paliko “nudėvėtą” butą. Šią aplinkybę iš dalies pripažįsta ir atsakovė, tačiau ji nesutinka su ieškinyje nurodytu žalos dydžiu. Atsakovės nuomone, ji galėjo padaryti ieškovės butui ne didesnę kaip 4000 Eur žalą. Atsižvelgdamas į atsakovės poziciją, teismas konstatavo, kad turtinė žala ieškovei buvo padaryta.
12. Teismas, įvertinęs fotonuotraukose (2021 m. vasario 17 d. DOK-21038) užfiksuotus daiktų sugadinimus (įbrėžimus, įskilimus, sutepimus), darė išvadą, kad tokio dydžio, kokio ieškovė reikalauja ieškinyje, žalos priteisimas sudarytų pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Teismas nurodė, kad daiktų pažeidimai nėra žymūs, jų nėra daug, nepaisant pažeidimų šie daiktai gali būti naudojami ir toliau pagal jų paskirtį, todėl šioje reikalavimų dalyje ieškinį pripažino pagrįstu ir tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei 1 000 Eur žalos atlyginimo.
13. Pasisakydamas dėl kitos reikalavimų dalies, liečiančios buto interjerą, teismas nurodė, kad fotonuotraukose yra užfiksuoti dalis pažeidimų, kurie yra nežymūs ir atsiradę dėl normalaus buto naudojimo, tačiau dalis pažeidimų yra gilūs, aiškiai matomi. Įvertinęs 2020 m. balandžio 17 d. žalos akte ir fotonuotraukose užfiksuotus pažeidimus, teismas padarė darė išvadą, kad turtinė žala, atsiradusi dėl buto interjero sugadinimo, apskaičiuotina iš lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos atėmus: 1) lubų paruošimo dažymui ir lubų dažymo darbus, kadangi lubų pažeidimai nebuvo fiksuoti žalos akte ir ieškovės neįrodyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis; 2) vonios patalpos plytelių keitimas, kadangi ieškovė neįrodė, jog būtina keisti visos vonios patalpos plyteles; 3) grindų darbai, kadangi grindų pažeidimai, atsižvelgiant į grindų dengimo medžiagą, yra atsiradę dėl natūralaus dėvėjimosi. Tokiu būdu, teismo paskaičiavimu, turtinė žala už sugadintą buto interjerą sudaro 4 740,97 Eur (6 952,00 Eur – 2 211,03 Eur).
14. Įvertinęs dėl buto interjerui ir daiktams (baldams) padarytą žalą, teismas konstatavo, kad ieškovė dėl to patyrė 5 740,97 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ir turi atlyginti atsakovė.
15. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomos neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patyrė psichologinių išgyvenimų, kad pablogėjo jos reputacija, sumažėjo jos pasitikėjimas būsimais nuomininkais, kad ji negalėjo išnuomoti būsto kitiems asmenims, kol būstas nesuremontuotas. Liudytojai R. P., N. M. ir A. J. teigė, kad atsakovės elgesys su ieškove nebuvo nepagarbus ar įžūlus. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovė vengė bendravimo, kadangi atsakovė atsakė į ieškovės pretenziją, teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Tai, kad atsakovė nepripažino padarytos žalos ir neatsiprašė ieškovės, nelaidžia jos veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė L. V. (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gegužės 1 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės 17 448,26 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantė apie nesumokėtą nuomos mokestį pateikė šiuos rašytinius įrodymus: nuomos sutartį, komunalinių mokesčių išrašus, pretenzijas, pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Atsakovė neva sumokėtą nuomos mokestį įrodinėjo tik vienu rašytiniu įrodymu – 2020 m. balandžio 29 d. atsiliepimu į 2020 m. balandžio 21 d. pretenziją, kurioje pareiškė, kad nesutinka su pretenzijoje nurodytais reikalavimais. Atsakovės poziciją palaikė teismo posėdyje liudytojais apklausti jos motina A. J. ir jos draugas N. M., kurie yra akivaizdžiai suinteresuoti atsakovės asmenine gerove dėl egzistuojančių artimų tarpusavio santykių. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
1.2. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių pakvitavimų, patvirtinančių pinigų perdavimo apeliantei faktą. Atsakovė teismo posėdžio metu ne kartą pripažino, kad tinkamai nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to gailisi. Byloje nėra rašytinių duomenų apie tai, kad atsakovė bendradarbiavo su apeliante ir tinkamai informavo ją apie nuomos sutarties nutraukimą. Teismas įrodymus vertino šališkai, atsakovės naudai.
1.3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ta aplinkybė, jog atsakovė faktiškai negyveno būste 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, savaime reiškia, jog atsakovė neturi pareigos mokėti už šiuos laikotarpius nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Toks teismo aiškinimas iš esmės pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir nuomos sutartyje numatytas sąlygas.
1.4. Teismas nepagrįstai apeliantės reikalaujamą ir rašytiniais įrodymais patvirtintą 5 378,53 Eur nuostolių sumą už sugadintus baldus sumažino iki 1000 Eur, motyvuodamas tuo, kad tai buvo ne daiktų sugadinimas, o daiktų nusidėvėjimas. Pažymi, kad daiktų nusidėvėjimo atveju, jie vis dar gali būti naudojami ateityje, o jų nusidėvėjimas yra beveik nepastebimas. Tačiau šiuo atveju didelė dalis daiktų yra visiškai nebenaudojami, kaip pavyzdžiui visiškai suniokotas ir nebeišskalbiamas čiužinys, kurio rinkos kaina yra nuo 270 Eur, ar užuolaidos, kurių rinkos kaina yra nuo 100 Eur, ir pan.
Atsiliepimas
1.5. Atsakovės teigimu, ji nuomojamame būste gyveno tik 9 mėnesius, t. y. mažiau nei metus, todėl akivaizdu, kad per tokį trumpą laikotarpį vienas asmuo negali nudėvėti grindų, kurioms įprastai suteikiama mažiausiai vienerių metų garantija, sugadinti vonios plytelių ir būsto lubų. Teismo išvada, kad tai natūralus ir savaime suprantamas procesas yra ne tik nepagrįsta eksperto ar specialisto išvada, bet laikytina nelogiška ir keliančia abejonių teismo nešališkumu.
1.6. Šiuo atveju atsakovei atsirado pareiga atlyginti dėl būsto pablogėjimo atsiradusius nuostolius arba įrodyti, kad tokie nuostoliai atsirado ne dėl jos kaltės. Kadangi tiek atsakovė, tiek teismas pripažino, kad būsto pablogėjimas atsirado būtent dėl atsakovės kaltės, tai būsto pablogėjimo faktas ir kaina yra patvirtinti ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
17. Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. V. (nuomotoja) ir atsakovė K. B. (nuomininkė) 2019 m. liepos 1 d. sudarė vienerių metų terminui patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei 44,45 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su baldais, buitine bei sanitarine įranga ir visais kitais bute esančiais įrengimais, prietaisais bei turtu, nurodytu Sutarties Priede Nr. 1 (perdavimo–priėmimo aktas su nuotraukomis) (sutarties 1.2; 3.1 p.), o atsakovė, be kita ko, įsipareigojo sumokėti ieškovei (per du kartus) iki 2019 m. birželio 30 d. 720 Eur dydžio užstatą; kas mėnesį mokėti po 360 Eur nuomos mokestį (sutarties 4.2 p.) ir komunalinius mokesčius ir kitas paslaugas, pateikdama ieškovei skaitliuko rodmenis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 20 dienos ir sumokėdama šiuos mokesčiu nuomotojui (ieškovei) iki einamojo mėnesio 25 dienos grynais (sutarties 4.5 p.). Šalys susitarė, kad nuomos mokestis ir bet kokios kitos pagal šią sutartį mokėtinos sumos turi būti sumokėtos grynais ir bus laikomos sumokėtos nuo jų perdavimo (sutarties 4.4 p.). Pagal Sutarties 12.4 p, šalis turi teisę nutraukti šią sutartį, raštu pranešusi apie tai kitai šaliai prieš du mėnesius iki sutarties nutraukimo. Jeigu nuomos terminas nėra pasibaigęs, nuomininkas nutraukdamas sutartį privalo sumokėti nuomotojui dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio (720 eurų) baudą <...>. Nuomininkė (atsakovė) įsipareigojo atlyginti žalą ir kitus nuostolius, susijusius su Sutarties pažeidimu (8.8 p., 11.1 p.). Sutarties 13.5 p. šalys numatė, kad visi su Sutartimi susiję pranešimai, prašymai, kiti dokumentai ar kitoks susirašinėjimas yra siunčiami elektroniniu paštu, jų originalus visais atvejai įteikiant pasirašytinai ar siunčiant registruotu ar kurjeriniu paštu šalių nurodytais adresais.
20. Ieškovė 2020 m. balandžio 21 d. pateikė atsakovei pretenziją, joje nurodydama, kad iki šios dienos atsakovė nesumokėjo 3 240 Eur (3 600 - 360) nuomos mokesčio; 638,87 Eur (758,91 - 122,04) komunalinių paslaugų mokesčių už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (išskyrus už 2019 m. lapkričio mėn. sumokėtus 122,04 Eur), dėl ko susidarė 3 876,87 Eur skola.
21. Šalys ir NT brokeris R. P. 2020 m. balandžio 17 d. pasirašė Žalos aktą, kuriame konstatavo buto interjero ir jame esančių daiktų pažeidimus.
22. Ieškovės užsakymu UAB „Eivilsta“ 2020 m. balandžio 27 d. parengė lokalinę sąmatą (pagal 2019m. spalio mėn. kainas), kurioje buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbai įvertinti 6 952 Eur kaina (su PVM).
23. Ieškovė 2020 m. balandžio 29 d. pateikė atsakovei dar vieną pretenziją dėl 5 378,53 Eur atlyginimo už sugadintus daiktus (buitinę techniką, baldus ir kt., iš viso 15 daiktų) ir 6 952 Eur atlyginimo už sugadintą buto interjerą (reikalingus remonto darbus).
24. Atsakovė 2020 m. balandžio 29 d. atsakyme į pirmąją (2020 m. balandžio 21 d.) ieškovės pretenziją (2020 m. balandžio 21 d.) nurodė, kad su pareikšta pretenzija nesutinka.
25. Ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. Pranešimu informavo atsakovę, kad nuo šios dienos vienašališkai Sutartį nutraukia ir pareikalavo iš atsakovės per 10 dienų sumokėti 3 960 Eur nuomos mokestį (už 11 mėn.), 773,49 Eur komunalinių mokesčių skolą, 170,50 Eur delspinigius, 5 3378,53 Eur žalą už sugadintus baldus ir 6 952 Eur žalą už sugadintą buto interjerą. Iš viso 17 234,52 Eur.
26. Ieškovė (nuomotoja) kreipėsi į teismą 2021 m. balandžio 16 d. patikslintu ieškiniu (DOK-49904), prašydama priteisti iš atsakovės (nuomininkės) 17 448,26 Eur turtinės žalos (3 600 Eur nuomos mokesčio, 766,95 Eur komunalinių paslaugų mokesčių, 750,78 Eur delspinigių, 5 378,53 Eur kompensacijos už sugadintus baldus ir buitinę techniką, 6 952 Eur kompensacijos už sugadintą interjerą) ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
27. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5 740,97 Eur (1 000 Eur kompensaciją už sugadintus baldus ir buitinę techniką ir 4 740,97 Eur kompensaciją už sugadintą buto interjerą, turtinės žalos atlyginimo, kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė.
28. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, prašydama 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti ir priteisti visą ieškiniu prašomą turtinę žalą (sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliantė neskundžia). Anot apeliantės, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
29. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Tačiau pinigų grąžinimo (šiuo atveju sumokėjimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas) faktą, priešingai nei teismo sprendimo 11 punkte nurodė teismas, pagal įrodymų naštos paskirstymo taisyklę tenka skolininkui (buto nuomininkui).
31. Kaip minėta, byloje kilo ginčas dėl buto numos ir komunalinių paslaugų mokesčių sumokėjimo fakto. Pinigų sumokėjimo faktą atsakovė įrodinėjo jai artimų liudytojų (motinos ir draugo, su kuriuo kartu gyvena) paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais – skaitliukų rodmenų, kaip viena iš Sutarties sąlygų, pateikimu ir 2019 m. gruodžio 3 d. atliktu 420 Eur dydžio mokėjimu už buto nuomą ir komunalines paslaugas, ieškovei (b. l. 52–61). Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas teisme teigė, kad atsakovė buto nuomos mokesčių, išskyrus 720 Eur užstatą, ir komunalinių paslaugų mokesčių, išskyrus už 2019 m. lapkričio mėn. sumokėtus 122,04 Eur, iš viso nemokėjo ir liko skolinga 3 600 Eur nuomos ir 766,95 Eur komunalinių paslaugų mokesčių. Minėtai aplinkybei pagrįsti ieškovė (jos atstovas) rėmėsi tam tikromis Sutarties nuostatomis ir 2020 m. balandžio 21 d. pretenzija (nutarties 20 p.).
32. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).
33. Aptartų aplinkybių kontekste pastebėtina, kad prie Sutarties yra pateiktas jos priedas Nr. 3 „Nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimai“, kitaip tariant, prievolės įvykdymą patvirtinantis dokumentas, kurio teisinė reikšmė nurodyta CK 6.65 straipsnyje.
34. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (2 dalis). Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (3 dalis).
35. Iš atsakovės 2021 m. balandžio 26 d. duotų paaiškinimų galima daryti vienos šalies paremtu aiškinimu išvadą, kad toks dokumentas nebuvo pildomas, tačiau teismas neišklausė kitos šalies (betarpiškai ieškovės) nuomonės, kodėl nebuvo laikomasi privalomo tokio sutartinio ir įstatyminio pinigų sumokėjimą patvirtinančio būdo, nes ieškovės atstovas tokių aplinkybių nepaaiškino. Kita vertus, atsakovės pateikti rašytiniai duomenys, patvirtina, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 3 d. (ar kitu panašiu laiku) gavo iš atsakovės 420 Eur, iš kurių 360 Eur buvo skirta nuomos mokesčiui, o likusi suma – komunaliniams mokesčiams. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės procesiniuose dokumentuose įrodinėjamus faktus, kad be 720 Eur užstato atsakovė daugiau nuomos mokesčių nemokėjo, be to, pačios ieškovės nurodoma atsakovės sumokėta už 2019 m. lapkričio mėn. komunalinių mokesčių suma nesutampa su aptartos 420 Eur įmokos dydžiu. Teismas šio prieštaravimo netyrė ir jo nepašalino.
36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė (buto nuomotoja) turėjo teisę pagal Sutarties 12.2 punkto nuostatas nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu atsakovė (nuomininkas) nemokėjo ginčijamų mokesčių daugiau kaip 14 dienų. Anot ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, atsakovė ginčijamų mokesčių nemokėjo beveik metus, todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl ieškovė nepasinaudojo tokia sutartine teise, o didino savo nuostolius toliau. Byloje taip pat nenustatyta, kaip šalys bendradarbiavo vėliau, kai atsakovė pateikė ieškovei skaitliukų rodmenis (b. l. 52–61) (Sutarties 13.5 punktas). Pažymėtina, kad atsakovės atstovas dar 2020 m. gruodžio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje prašė pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau teismas, remdamasis ieškovės atstovo argumentais, šį prašymą atmetė, nors, kaip matyti iš vėlesnių teismo posėdžių, bylai reikšmingų faktinių ir ieškovės atitinkamą elgesį sąlygojusių aplinkybių, kurias galėjo nurodyti pati ieškovė, jos atstovas nepaaiškino, dėl ko liko nepašalinti byloje nustatyti prieštaravimai ir neatskleista ginčijamų mokesčių sumokėjimo (nesumokėjimo) esmė. Pažymėtina, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu jos atsiradimą sąlygojo paties nukentėjusiojo netinkami veiksmai, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys). Todėl ir paminėtu teisiniu pagrindu nagrinėjamu atveju buvo svarbu aiškintis ieškovės poziciją byloje iškilusiais ginčijamais klausimais.
37. Teismas nenustatė byloje konkretaus Sutarties nutraukimo momento, todėl teismo sprendimo 9 punkte teigdamas, kad atsakovė pažeidė Sutarties reikalavimus, kuriais jai teko pareiga pranešti ieškovei apie Sutarties nutraukimą raštu prieš du mėnesius (sutarties 12.4 p.), o teismo sprendimo 14 punkte darydamas išvadą, kad ieškovė už 2020 metų balandžio ir gegužės mėnesius nepagrįstai reikalauja nuomos mokesčio, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas, nes liko neaišku, dėl kieno kaltės sutartis buvo nutraukta, kada nutraukta ir kokia sutartinė atsakomybė gali būti taikoma (ar iš viso netaikoma), ir kodėl.
38. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės reikalavimą dėl apgadintų daiktų ir priteisdamas ieškovei 1 000 Eur žalos atlyginimą, sprendimą motyvavo tuo, kad užfiksuotų daiktų sugadinimai (įbrėžiami, įskilimai, sutepimai) (jeigu ieškinys būtų tenkintas visoje 5 378,53 Eur apimtyje) sudarytų pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti (teismo sprendimo 20 punktas). Tačiau teismas nenurodė nei daiktų, nei jų apgadinimų pobūdžio, nepasiūlė atsakovei jos įrodinėjamoms aplinkybėms patvirtinti pateikti įrodymus (specialistų išvadas ar paskirti teismo ekspertizę), o žalos dydį nustatė savarankiškai, vadovaudamasis ne įrodymais, o savo subjektyvia nuomone, tuo pažeisdamas civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, ir užtikrinančias šalių rungimosi principą (CPK 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai).
39. Pasisakydamas dėl 6 952 Eur žalos atlyginimo už buto interjero sugadinimus (teismo sprendimo 20 punktas), teismas apsiribojo tik trijų pozicijų, nurodytų UAB „Eivilsta“ 2020 m. balandžio 27d. parengtoje lokalinėje sąmatoje, kurių vertė 2 211,03 Eur, išminusavimu iš prašomos priteisti 6 952 Eur nuostolių sumos, tačiau nenurodė, kodėl pripažįsta pagrįsta kitą reikalavimo dalį dėl 4 740,97 Eur ieškovei padarytų nuostolių.
40. CPK 270 straipsnis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą; argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no.4968/99, par.30, 27 September 2001).
41. Nagrinėjamu atveju minėtų teismo sprendimo dalių teismas tinkamai nemotyvavo, tuo pažeisdamas aptartas proceso teisės normas.
42. Dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo yra pagrindas daryti išvadą ir apie bylos esmės neatskleidimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir nesprendė pirmosios instancijos teismas. Teismui pačiam nagrinėjant pareikštus reikalavimus, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikštų reikalavimų teisinis ir faktinis pagrindai, atsakovo atsikirtimai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių. Be to, byloje reikalinga rinkti ir tirti naujus įrodymus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis).
43. Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.