- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2-7518-994/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03214-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- D. P.
- Advokatai
- Artūras Jucevičius, Algirdas Putna
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.1.6.1; 2.6.3; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.2.6.5
2023 m. gruodžio 14 d.
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei S. S.,
trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų, veikiančiam atsakovo pusėje, J. P., jos atstovui advokatui Algirdui Putnai,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui D. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje - J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo D. P. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo tėvo A. P. mirties; 2) leisti nukreipti skolų, priteistų VSDFV Vilniaus skyriaus naudai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-28 įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-03 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-12 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-01-30 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-05 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-12-22 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-12-31 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-12-16 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą į atsakovui D. P. tenkančias ¾ dalis turto, paveldėtinas po A. P. mirties. Ieškovas ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Įgyvendinant Civilinio kodekso 6.290 straipsnyje įtvirtintą socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisę, VSDFV Vilniaus skyriui iš atsakovo D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-28 įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-03 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-12 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-01-30 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-05 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-12-22 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-12-31 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-12-16 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priteistas iš viso 35 767,83 Eur dydžio žalos atlyginimas regreso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad žala, padaryta Fondo biudžetui dėl atsakovo D. P. kaltės, atlyginta nebuvo, išieškojimas pagal aukščiau minėtą teismo įsakymą ir teismo sprendimus už akių buvo perduotas vykdyti priverstine tvarka (išieškojimą vykdo antstolis Dalius Traigys ir antstolė Aurelija Puodžiukienė). Nuo priverstinio išieškojimo pradžios 2016 m. vasario mėn. iki šiol kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus naudai iš skolininko D. P. nebuvo išieškotas nei vienas euras. Antstolis Dalius Traigys informavo VSDFV Vilniaus skyrių (2023-01-02 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kreditorių teisių pažeidimo“), kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko D. P. tėvas A. P.. Skolininkui, kaip pirmos eilės įpėdiniui pagal įstatymą, atsirado teisė į tėvo palikimą, kuria jis nepasinaudojo. Testamentų registro duomenimis dėl palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) biurą kreipėsi palikėjo sutuoktinė J. P.. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas D. P. turi daug neįvykdytų prievolių ir vengia po tėvo mirties priimti palikimą, antstolio nuomone, šie skolininko veiksmai pažeidžia kreditorių interesus, todėl išieškotojas teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti ieškinį ir teismine tvarka ginti pažeistas kreditoriaus teises. Actio pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, egzistuoja visos Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atsakovo D. P. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą dėl palikimo priėmimo) – pripažinti negaliojančiu ir į atsakovui tenkančią palikimo dalį nukreipti Fondo biudžetui padarytos 35 767,83 Eur žalos sumos išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento. Nagrinėjamu atveju kreditorių VSDFV Vilniaus skyrių ir atsakovą D. P. siejančios prievolės atlyginti žalą atsiradimo momentas – socialinio draudimo išmokų nukentėjusiam nuo neteisėtų D. P. veiksmų asmeniui išmokėjimas. Kaip minėta aukščiau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-28 įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-03 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-12 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-01-30 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-05 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-12-22 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-12-31 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-12-16 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) VSDFV Vilniaus skyriui iš atsakovo D. P. buvo priteistas žalos, padarytos Fondo biudžetui, atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. iki šiol nėra įvykdęs prievolės atlyginti žalą, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyrius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Antstolis Dalius Traigys 2023-01-02 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kreditorių teisių pažeidimo“ nurodė, kad: 1) vadovaujantis bendru antstolių sąvadu, skolininko atžvilgiu yra vykdomos 33 vykdomosios bylos (2023-03-03 duomenimis – 36 vykdomosios bylos); 2) VĮ „Registrų centras“ centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui priklausančio registruoto nekilnojamojo turto nenustatyta; 3) VĮ „Regitra“ centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui priklauso registruotinos transporto priemonės, tačiau jos senos ir išregistruotos, todėl nerealizuotinos;4) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas niekur nedirba;5) Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis skolininkas išsiskyręs. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovas D. P. dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis iki (duomenys neskelbtini), t. y. per tris mėnesius nuo savo tėvo mirties, tačiau to nepadarė. Teismų praktikoje pažymėta, kad savo valios priimti palikimą neišreiškimas aktyviais veiksmais reiškia, kad asmuo netapo paveldėjimo teisinių santykių dalyviu. Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatyta palikimo priėmimo tvarka ir, per įstatymo nustatytą terminą nepriėmus palikimo, iš esmės atsisakoma galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą, todėl neatlikus jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, aiškiai išreiškiama valia sudaryti vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, kuris gali būti ginčijamas Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1038-253/2019). VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, atsakovo D. P. sudarytas vienašalis sandoris – neatlikimas veiksmų, reikalingų priimti palikimą (praleistas terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo), t. y. faktinis palikimo atsisakymas – pažeidė kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus teises ir interesus, nes atsakovas, vengdamas įsiskolinimų vykdymo ir neturėdamas turto bei būdamas nemokus, neprivalėjo sudaryti šio vienašalio sandorio. Atsakovas D. P., būdamas skolingas VSDFV Vilniaus skyriui ir skolos neatlyginęs, per Civiliniame kodekse nustatytus terminus ir nustatytą tvarką nesikreipęs dėl palikimo priėmimo, faktiškai atsisakė priimti palikimo dalį, atsiradusią po jo tėvo mirties, sudarė vienašalį neatlygintinį sandorį, kuris pažeidė kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus teises, nes tokiais veiksmais atsakovas dar labiau pablogino savo turtinę padėtį žinodamas, kad yra skolingas VSDFV Vilniaus skyriui. Jeigu atsakovas nebūtų sudaręs šio vienašalio neatlygintinio sandorio, VSDFV Vilniaus skyrius, tikėtina, būtų galėjęs nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėto turto dalį ir taip iš dalies ar visiškai patenkinti savo reikalavimus. Dėl skolininko nesąžiningumo. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Civilinio kodekso 5.13 straipsnis nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Įvertinus tai, kad skolininkas D. P. yra vienintelis A. P. (duomenys neskelbtini), todėl pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą jis galėjo paveldėti 3/4 turto kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Kadangi daugiau pirmos eilės įpėdinių nėra, tai palikėjo (duomenys neskelbtini) J. P. pagal Civilinio kodekso 5.13 straipsnį turėjo teisę paveldėti 1/4 palikėjo A. P. turto, kurį sudaro: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, atsakovas D. P., sudarydamas ginčijamą vienašalį sandorį, elgėsi nesąžiningai, nes atsiradus palikimui atsakovas turėjo realią galimybę bent iš dalies įvykdyti prievolę VSDFV Vilniaus skyriui. Atsižvelgiant į atsakovo skolos VSDFV Vilniaus skyriui dydį, taip pat įvertinus tai, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, negauna socialinio draudimo išmokų, taip pat neturi turto ir lėšų bei jo atžvilgiu priverstine tvarka iš viso yra vykdomos net 36 vykdomosios bylos (iš jų – 8 bylose išieškotojas yra VSDFV Vilniaus skyrius), darytina išvada, kad, po savo tėvo mirties nepriimdamas jam tenkančios palikimo dalies, atsakovas siekė išvengti, kad į jo paveldėto turto dalį būtų nukreiptas skolos išieškojimas. Dėl šių nesąžiningų skolininko veiksmų VSDFV Vilniaus skyrius, kaip kreditorius, prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus bent iš dalies, t. y. VSDFV Vilniaus skyrius prarado galimybę išieškoti susidariusį įsiskolinimą iš atsakovo. Dėl ieškinio senaties termino. Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį actio Pauliana pagrindu kreditorius gali pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. VSDFV Vilniaus skyrius apie atsakovo D. P. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą dėl palikimo priėmimo) – sužinojo 2023-01-02, kai VSDFV Vilniaus skyriuje buvo gauta antstolio Daliaus Traigio 2023-01-02 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kreditorių teisių pažeidimo“, todėl nebuvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šiuo metu yra užregistruotas Užimtumo tarnyboje, turi sveikatos problemų. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo nuskaitomos lėšos antstoliams. 2022-05-18 registruotu laišku išsiuntė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. 2020 m. liepos mėnesį kreipėsi į notarų biurą dėl (duomenys neskelbtini) turto surašymo testamentu (duomenys neskelbtini), bet notaras dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės testamento netvirtino.
3. Trečiasis asmuo J. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinku. Pirma, atsakovo D. P. sprendimo nepriimti palikimo po savo (duomenys neskelbtini) A. P. mirties ji niekaip neįtakojo. Sprendimą jis priėmė pats vienas, laisva valia. Motyvų, kodėl taip pasielgė, nežino. Antra, ji viena priėmė palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Civilinio kodekso 5.13 straipsnis nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal jstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kadangi atsakovas D. P. turi du nepilnamečius vaikus, notaras siūlys jiems priimti palikimą. Trečia, ieškovas prašo nukreipti skolų išieškojimą į atsakovui D. P. tenkančias ¾ dalis turto, paveldimo po A. P. mirties. Yra turto, kuris jai su mirusiuoju priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise - tai butas adresu, (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. P. dalis negalės sudaryti ¾ dalių turto. Ketvirta, atsakovas D. P. niekur nedirba, visiškai nemoka už butą, kuriame gyvena, maitinasi jos sąskaita. Visiškai neišlaiko savo nepilnamečių vaikų, kurių turi du. Mirusysis A. P. sunkiai sirgo nuo (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties. Jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini) ligą. Ji viena jį slaugė ir prižiūrėjo. Atsakovas D. P. visiškai nepadėjo. Be to, ji su vyru norėjo, kad turtas liktų (duomenys neskelbtini), tačiau dėl mirusiojo A. P. sveikatos būklės notaras atsisakė tvirtinti testamentą. Dėl šių priežasčių būtų nesąžininga ir neteisinga, jei palikimas atitektų D. P. tiek jos atžvilgiu, tiek jo vaikų atžvilgiu, nepaisant to, kad atsakovas turi nemažai kreditorių. Penkta, remiantis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.60 str. nuostatomis, įpėdinis neturi pareigos priimti palikimą, tai tik jo teisė. Iš ieškinio nėra aišku, kaip ieškovas nukreips savo išieškojimą į turtą, kurio atsakovas D. P. nepriims ir jis jam nepriklausys. Vadinasi konstatuotina, kad nėra visų Civilinio kodekso 6.66 str. 1 d. įtvirtintų actio Pauliano sąlygų, kuriomis remiasi ieškovas ( CK 6.66 str. 1 d. nustato: „Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.).
4. 2023-11-29 teismo posėdžio metu liudytoja A. Č. paaiškino, kad su J. šeima bendrauja nuo (duomenys neskelbtini), kai gavo butus (duomenys neskelbtini). D. su jos (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) J. P. sutuoktinis turėjo žemės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o J. važiuodavo savaitgaliais padėti. Jie prieš sutuoktinio mirtį, kažkur prieš 4-5 metus, vyko vasarą pas notarą surašyti bendrąjį sutuoktinių testamentą, bet sudrebėjus A. rankai, notaras netvirtino. J. sakė, kad nenori palikti turto (duomenys neskelbtini), nes jis neprisideda prie ūkio, nepadeda tėvams. J. sakė, kad po pergyvenusio sutuoktinio mirties, paliktų D. vaikams – (duomenys neskelbtini). Nebepavyko daugiau jiems pas notarą nuvykt, nes sutuoktinio sveikata pašlijo dar labiau po įvykusio gaisro sodyboje, kai jį išgelbėjo kaimynas. Gydėsi ligoninėje po gaisro.
5. 2023-11-29 trečiasis asmuo J. P. paaiškino, kad 2018 metų rugpjūčio mėnesį vyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą (duomenys neskelbtini) sudaryti sutuoktinių testamentą, bet liepus notarei pasirašyti vardą, pavardę ir parašą, (duomenys neskelbtini) sudrebėjo ranka, apsiverkė ir notarė netvirtino. Po to rudenį įvyko gaisras, vyrą išgelbėjo kaimynas ir jo sveikata dar labiau pašlijo dėl ko reikėjo gydytis (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Paaštrėjo (duomenys neskelbtini) ir vystėsi (duomenys neskelbtini). Kadangi sūnus neprisidėjo prie darbų ūkyje, prie buities, nors gyveno (duomenys neskelbtini) bute, jie nenorėjo jam palikti turto ir buvo nusprendę jo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) po abiejų mirties palikti. D. žinojo apie jų norą sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą ir todėl jo nereikėjo įtikinėti dėl palikimo atsisakymo po (duomenys neskelbtini) mirties. Ji nežinojo apie jo dideles skolas Sodrai, nes jis neleisdavo jai imti jo vardu adresuotų laiškų. Sužinojo iš šios bylos, gavus dokumentus.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas advokatas 2023-11-29 teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje neįrodyta actio Pauliana sąlyga - neturėjo sudaryti tokio vienašalio sandorio. Gerbdamas tėvų valią ir žinodamas jų norą sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą, o po to turtą paliekant (duomenys neskelbtini) (atsakovo vaikams), jis privalėjo taip elgtis, atsisakydamas tėvo palikimo po jo mirties.
7. Trečiojo asmens atstovas advokatas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad iš paaiškinimų akivaizdžiai atskleista tėvų valia, kurią žinojo atsakovas, nepriimdamas palikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių, liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio 35 767,83 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo, išieškotojas – ieškovas (antstolio pažyma, ieškinio priedas). Tarp šalių ginčo dėl išieškomų sumų pagrindo ar dydžio nėra. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis trečiajam asmeniui J. P. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje su palikėju, o palikėjui A. P. – trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai – (duomenys neskelbtini) (NTR išrašai, ieškinio priedai). Palikėjas A. P. mirė (duomenys neskelbtini), kuris turėjo vieną vaiką – D. P. (2023-06-11 DOK – 94572). Palikėjas mirė būdamas santuokoje su sutuoktine J. P.. Iš valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašo nustatyta, kad po palikėjo A. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinė J. P. (ieškinio priedas). Įstatyminis įpėdinis D. P. (duomenys neskelbtini) surašė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo (el. bylos popierinio priedo b. l. 8). Iš atsiliepimo į ieškinį ir Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimai J. P. nėra išduoti.
9. Šiuo atveju ieškovas, kaip atsakovo D. P. kreditorė, ginčija atsakovo, kaip skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana).
10. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
11. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas D. P. po savo tėvo mirties būdamas pirmos eilės įpėdiniu ir turėdamas teisę priimti palikimą, nesiėmė veiksmų dėl palikimo priėmimo. Visą palikimą priėmė trečiasis asmuo J. P. – atsakovo (duomenys neskelbtini), palikėjo A. P. (duomenys neskelbtini).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.
13. Dėl pirmosios actio Pauliana sąlygos – neabejotinos reikalavimo teisės. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, antstolio Daliaus Traigio kontoroje vykdomas išieškojimas pagal šešis vykdomuosius dokumentus ieškovo naudai iš atsakovo. Taigi, teismo sprendimai (ieškinio priedai), kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai pateikti priverstiniam vykdymui, yra priimti ir įsiteisėję iki sudarant ginčijamą sandorį. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius, turintis neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę ir šis reikalavimas yra atsiradęs prieš atsakovui sudarant ginčijamą sandorį. Ginčo dėl šios sąlygos bylos nagrinėjimo metu nekelta ir nekvestionuota.
14. Dėl antrosios sąlygos – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas ginčo sandorio metu įsiskolinimo ieškovui nebuvo padengęs. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. 2023-11-29 vykusio teismo posėdžio metu prijungti dokumentai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto bei registruotų transporto priemonių. Taigi, atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškovu, t. y. būdamas nemokus, nepriėmė palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties ir taip nebeliko realios galimybės atsakovui atsiskaityti su ieškove ir įvykdyti prievolę. Byloje nėra duomenų apie skolos ar jos dalies padengimą nuo palikimo atsisakymo iki ieškinio pateikimo teismui. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovui sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus atsakovui priklausančios tėvo turto dalies, nebeliko realios galimybės visiškai ar iš dalies atsiskaityti su ieškove.
15. Dėl trečiosios sąlygos – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Teismas pažymi, kad, nepaisant nustatyto kreditorės teisių pažeidimo, visgi ieškiniui patenkinti actio Pauliana pagrindu yra būtina nustatyti ir kitas jo taikymui būtinas sąlygas, t. y. neužtenka vienos ar kelių sąlygų egzistavimo fakto, o būtina jų visuma.
16. Ieškovas nurodo, kad egzistuoja actio Pauliana sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pažymi, kad atsakovui buvo žinoma apie įsiskolinimą kreditoriui ir jis suvokė, kad, nepriėmęs palikimo, sumažins savo galimybę įvykdyti įsipareigojimus, dėl to bus pažeistos kreditorės teisės. Teismo vertinimu, vertinant atsakovo turimas skolas kreditoriui, teigti, kad atsakovas turėjo priimti palikimą, nes privalėjo grąžinti skolą, nėra pagrindo.
17. CK 6.66 straipsnyje numatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog neegzistavo joks atsakovui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga priimti palikimą. Teismo vertinimu, atsakovas, nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, nesiekdamas pažeisti kreditorės (ieškovo) interesų ar išvengti prievolių.
18. Kaip ir minėta, pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).
19. Pažymėtina, kad įpėdinis turi teisę apsispręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Šiuo atveju atsakovas teigia, jog jis neturėjo moralinės teisės paveldėti tėvams priklausančio turto, nes žinojo, kad tėvai norėjo sudaryti bendrąjį testamentą, o po jų mirties palikti turtą atsakovo vaikams - anūkams. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gerbdamas tėvų valią, atsakovas surašė rašytinį atsisakymą notarui. Teismas, įvertinęs tapačius liudytojos ir trečiojo asmens J. P. paaiškinimus dėl sutuoktinių vykimo (duomenys neskelbtini) pas notarą sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą ir pergyvenusiam mirus, palikti turtą anūkams, sprendžia, kad atsakovui, gyvenusiam kartu su tėvais ir žinojusiam tokią jų valią, kilo moralinė pareiga, gerbiant tėvų valią dėl šeimos turtinių santykių likimo, buvo būtina nepriimti palikimo po jo tėvo mirties mamos naudai nepretenduojant į turtą.
20. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo sandoris – atsisakymas priimti palikimą – buvo neatlygintinis bei vienašalis sandoris, šioje byloje trečiojo asmens (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės, todėl jis nevertintinas.
21. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
23. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).
24. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
25. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali būti įpareigotas priimti palikėjo palikimą. Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
26. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, buvus tėvų valiai sudaryti bendrą testamentą pergyvenusio naudai, o paskui anūkams, trečiojo asmens J. P. detalūs paaiškinimai dėl sūnaus neprisidėjimo prie šeimos turto gerinimo bei liudytojos A. Č. neprieštaringi liudijimai buvus sutuoktinių norui sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą dėl turto atitekimo pergyvenusiam vienam iš jų, leidžia teismui spręsti, jog atsakovas nepriėmė savo dalies palikimo vykdydamas aiškią tėvų valią – likti turtui pergyvenusio sutuoktinio valdyme, disponavime ir naudojime (CK 5.13 straipsnis).
27. Taigi, įvertinusi konkrečias šios bylos aplinkybes, faktinę situaciją, buvusią sandorio sudarymo metu, aplinką, kurioje veikė atsakovas (šeiminių santykių srityje), teismas daro išvadą, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, t. y. priimti palikimą. Taip pat, įvertinus paminėtas aplinkybės, darytina išvada, kad skolininko nesąžiningumo taip pat nenustatyta. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kai bendru vaiko ir tėvų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo mamos, kuriai tai vienintelė gyvenamoji vieta (įskaitant jos nuosavybės teise turimą ir paveldėtą dalį), naudai ir tokiu būdu užtikrinti jai vienintelį gyvenamąjį būstą, priklausantį nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis).
28. Pažymėtina tai, kad tokia praktika, kai vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą (jo per įstatyme nustatytą terminą nepriima arba atsisako), kai vienas iš tėvų pergyvena savo sutuoktinį, nėra neįprasta. Todėl vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiūra išraiška – palikimo atsisakymas, nenustačius sąmoningo veikimo, turint aiškią ir apibrėžtą tyčią būtent išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikėtina, nulemtas kitų gyvenimiškų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą buvus nesąžiningą ginčo sandorio sudarymo metu.
29. Nors nagrinėjamu atveju palikimą priėmusio asmens – trečiojo asmens J. P. galimas teisių pažeidimas, nukreipiant išieškojimą į tą palikimo dalį, kurios atsakovas atsisakė, formaliai nėra vertintinas sprendžiant dėl reikalavimo, reiškiamo actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo (nėra vienas iš jo taikymo sąlygų), tačiau į šią aplinkybę bendrame kontekste visgi atsižvelgtina.
30. Teismas pažymi, kad dalis turto - butas, į kurį norima nukreipti išieškojimą, iki atsakovo tėvo mirties buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyta pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini). Kitas turtas- žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo palikėjo įgyti, atkūrus nuosavybę (el. bylos popierinio priedo b. l. 12-13) Šiuo atveju įvertintina tai, kad J. P. mirusio sutuoktinio palikimą priėmė dar 2022-03-23 notarui pateiktu pareiškimu ir šį turtą visą laiką iki ieškovo ieškinio teisme padavimo 2023-03-03, ir iki šiol nepertraukiamai valdė ir valdo kaip savo. Papildomai pažymėtina, kad tokio ieškovo reikalavimo tenkinimas ir išieškojimo nukreipimas į ginčo turtą (jo dalį) šiuo konkrečiu atveju, be kita ko, neatitiktų ne tik teisingumo ir sąžiningumo principų, tačiau ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, kurie yra vieni iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, suponuojantys pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, siejamus su nuosavybės apsauga.
31. Kaip nurodyta aukščiau, nesant bent vienai iš actio Pauliana sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Atsakovas teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
34. Trečiasis asmuo J. P., veikusi atsakovo pusėje, pateikė įrodymus, kad patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą teismo posėdyje (DOK – 187959). Teismo vertinimu, trečiojo asmens J. P. prašomas priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį atmetus, trečiasis asmuo turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo trečiojo asmens J. P. naudai priteistina 500,00 Eur atstovavimo išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
35. Trečiąjį asmenį, veikusį atsakovo pusėje, J. P. iki 2023-10-12 atstovavusi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta atstovė advokatė A. S. pateikė į bylą 2023-09-27 pažymą apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas 486,67 Eur sumai (DOK – 152750). Remiantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 486,67 Eur bylinėjimosi išlaidų už trečiajam asmeniui, veikusiam atsakovo pusėje, suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
36. Byloje yra susidariusių 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, kodas 191683350, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kodas 191683350, 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, kodas 191683350, 486,67 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 67ct) išlaidų už trečiajam asmeniui, veikusiam atsakovo pusėje, suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei)
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.