Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. A. ieškinį atsakovams A. A. ir L. A. dėl bendrosios dalinės nuosavybės priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

CK 3.100 straipsnio 4 dalis numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Šios nuosavybės dalyviai - buvę sutuoktiniai - tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Todėl prieš priimant A. V. A. įpėdiniams turtą, būtina nustatyti ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-563/93 buvo nutraukta ieškovo B. A. ir A. V. A. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimas įregistruotas Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Nustatyta, kad nutraukiant santuoką nebuvo padalytas santuokoje įgytas turtas.

Iš byloje esančio medicininio mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. V. A. mirė.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. V. A. vardu įregistruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal byloje esančius duomenis yra 18500 Eur. Šis butas įgytas 1992-03-26, t. y. ieškovo su A. V. A. santuokos metu, pirkimo - pardavimo sutartimi, privatizuojant valstybei priklausiusį turtą.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015-12-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018-03-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą; 2018-06-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą; 2018-12-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 17–18 punktus, kt.). Nutraukiant ieškovo ir A. V. A. santuoką, minėta, santuokoje įgytas turtas nebuvo padalytas.

CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44; 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57, kt.).

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002; 2006-10-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

Kadangi byloje minėta prezumpcija nepaneigta, todėl esant šioms aplinkybėms, vertintina, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimus ir ieškinys tenkintinas – ieškovui priteistinos asmeninės nuosavybės teise ½ dalys buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų, t. y. žyminio mokesčio už ieškinį, susidarymo priežastį, t. y. tai, kad jos susidarė ne dėl atsakovų kaltės, be to, į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos, padalijus jas lygiomis dalimis kiekvienam atsakovui, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.