- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1429-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00982-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Raimonda Andrulienė, Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- L. J.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1429-730/2014
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-00982-2013-6)
NUTARTIS
2014 m. gruodžio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2013-07-24 pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 7 000 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2012-11-27 tarp jo ir atsakovo sudarytą statybos darbų sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti sutartus darbus, o ieškovas – sumokėti už tai 14 000 Lt. Visą šią sumą ieškovas atsakovui davė, nelaukęs darbų užbaigimo pagal atsakovo prašymą, nes jam reikėjo pinigų pirkti žmonai mašiną, remontuoti savo mašiną, pirkti žemės sklypą, traktorių bei remontuoti savo namą, taip pat 17 600 Lt jis davė atsakovui statybinėms medžiagoms pirkti. Darbai sutartu laiku buvo padaryti tik iš dalies, todėl ieškovo nuomone, 7000 Lt (pusę sumokėtos sumos) atsakovas turi grąžinti kaip skolą, tuo pačiu sumokėdamas 5 procentų palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2013-11-29 pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo 6000 Lt skolą , 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-11-07 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią jis paskolino atsakovui 6000 Lt. Įsipareigojimo grąžinti šią sumą atsakovas neįvykdė, buvo sutarta, kad už tą skolos sumą jis gali padaryti remonto darbų, tačiau jo nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovo J. J. priteisė 450 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui L. J.. Iš ieškovo J. J. priteisė 21,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis ant atsakovo pateikto tuščio popieriaus lapo parašė tik kad gavo 6000 Lt, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtinantį dokumentą suklastotu ar negaliojančiu, tačiau turi būti vertinama kartu su kitomis šioje byloje paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Ekspertams nenustačius spausdintinio teksto ir parašo atlikimo eiliškumo dėl to, kad šiuo metu nėra moksliškai pagrįstų ar aprobuotų metodikų rašytinių ir spausdintinių štrichų atlikimo laikui nustatyti, taip pat nesant kitų patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę, reiškia, jog nebuvo nustatytas pagrindas nesivadovauti tokiu teismui pateiktu įrodymu. Nors ieškovas tvirtino, kad paskolos ir statybos rangos reikalai tarpusavyje nebuvo susiję, o šiuos pinigus atsakovui jis paskolino, kadangi jam reikėjo pirkti automobilį, traktorių, remontuoti žmonos automobilį, esant tokiam rašytinės sutarties tekstui teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad paskolos davimas yra įrodytas. Tai, kad ieškovas yra deklaravęs šią pinigų sumą kaip paskolintą atsakovui, įrodo tik ieškovo siekį, kad taip šis pinigų perdavimas būtų traktuojamas ir, galbūt, ketinimą ateityje panaudoti šį faktą, deklaruojant pajamas ar kitur. Teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad ieškovas yra teistas už sukčiavimą, jo atžvilgiu vykdomas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo ir ne svetimų (nepažįstamų), bet kartu su juo gyvenusių ir įvairių turtinių bei gyvenimiškų reikalų turėjusių asmenų atžvilgiu. Visos kitos byloje nustatytos aplinkybės, nors ir laikytinos šalutiniais įrodymais, tačiau patvirtina teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Rašytinė paskolos sutartis sudaryta kaip numatyta CK 6.871 straipsnio nuostatose. Atsakovas šios paskolos nenuginčijo.Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų galima konstatuoti sandorio nesudarymo faktą. Vertinti paskolos sutartį kaip susiklosčiusius rangos santykius yra neteisinga. Teismas vertino tik 2013-09-10 paties atsakovo sudarytą atliktų darbų aktą, tačiau teismas nevertino atestuotų specialistų lokalinių sąmatų bei jų pastabų dėl atsakovo sudaryto atliktų darbų akto. Atsakovas patvirtino, kad neatlikęs visų darbų gavo 19 000 Lt, o ne 14 000 Lt, atsakovas pats ranka surašė rankraštį, jo sudarymo atsakovas neneigė, tačiau teismas jo nevertino. Teismas nevertino, kad ieškovo ir atsakovo pozicijos sutampa, kad nėra prieštaravimų dėl neatliktų darbų bei sumokėtų pinigų sumų. Teismas kritiškai nevertino A. M., A. P. paaiškinimų, nors jų atžvilgiu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai. Teismas neakcentavo, kad ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, jis yra teistas, jo atžvilgiu atliekami VMI tyrimai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tarp jo ir ieškovo nebuvo sudaryta paskolos sutartis. Aplinkybės, kad 6000 Lt buvo skirti ir panaudoti atliekamiems statybos darbams buvo nurodytos ir įrodytos teisminio nagrinėjimo metu. Ieškovą ir atsakovą siejo rangos santykiai. Ieškovas klaidina teismą, kad atsakovas nebaigė visų rangos darbų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagal ieškovo teigimu, sudarytas paskolos ir rangos sutartis. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus kaip neįrodytus CPK nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
Dėl skolos pagal statybos rangos sutartį.
Apelianto apeliacinio skundo motyvų esmė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje yra, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apelianto į bylą pateiktus rašytinius ir kitus byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo ieškinio įrodytumo šioje dalyje.
Apeliantas savo reikalavimą kildino iš šalių sudarytos statybos rangos sutarties. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.
Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui atlyginti jam nuostolius, padarytus atsakovui tarp šalių sudaryta rangos sutartimi nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, turėjo pareigą įrodyti, kad tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta. Civilinio proceso įstatymas nustato tam tikras įrodinėjimo taisykles, kuriomis remiantis teismas turi pagrindą pripažinti ieškinį įrodytu arba neįrodytu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus rašytinius ir kitus byloje esančius įrodymus, pažeidė nurodytas civilinio proceso įstatymo nustatytas įrodinėjimo taisykles ir principus, nesilaikė suformuotos įrodinėjimo procese kasacinio teismo praktikos. Pažymėtina, kad apelianto pateikiamas byloje pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip, tai yra, sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti įrodymai teismo ištirti bei įvertinti, pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti, kad atsakovas netinkamai atliko rangos sutartimi jam pavestus ir ieškovo (užsakovo) iš anksto apmokėtus darbus, nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, vertina ir sekančias aplinkybes, jog apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybių, jog tarp šalių buvo sudaryta tokio turinio 2012-11-07 statybos darbų sutartis, kuria ieškovas remiasi įrodinėdamas, jog buvo jis susitaręs su atsakovu dėl darbų ir jų apimties, kurių atsakovas neatliko visiškai arba atliko nepilnai. Atsakovas neigė jog su ieškovu sudarė ieškovo pateikto turinio 2012-11-07 statybos darbų sutartį, nurodydamas, kad statybos darbų sutartis buvo sudaryta su ieškovu tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto. Vertinant šios sutarties ir 2013-01-07 statybos darbų sutarties, sudarytos tarp ieškovo, jam atstovaujant J. G., turinį, šių sutarčių turinys iš esmės yra identiškas. Byloje atliktos rašysenos ekspertizės išvadose nurodyta, kad tikėtina, jog ekspertizei pateiktos 2012-11-07 rangos sutarties pirmo lapo apačioje dešinėje pusėje pasirašė ne L. J., o kitas asmuo (b. l. 69).
Iš ieškovo pateiktos 2012-11-07 statybos darbų sutarties matyti, kad paslaugų teikėjas (atsakovas) įsipareigoja pagal savininko (ieškovo) pageidavimą kokybiškai atlikti vidaus apdailą 1 ir 2 aukšte, bei lauko pusėje, namo, esančio (duomenys neskelbtini); paslaugų teikėjas (atsakovas) atlieka darbus savo jėgomis ir technika, medžiagomis aprūpina užsakovas (ieškovas) (įrengti 1 ir 2 aukštuose pakeisti 1 langą ir 1 durų, pakeisti seną elektros instaliaciją į naują, apšiltinti, paruošti ir nudažyti namo sienas, apšiltinti stogą, 2 aukšte sudėti laminatą, iškasti šulinį ir padaryti vandens įvadus, apšiltinti vidaus du kambarius, apšiltinti 2 kambarių grindis, padaryti pertvarą į rūsį, sumontuoti stoginę virš terasos (b. l. 8). Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovas neatliko beveik visų jo pateiktoje 2012-11-07 statybos darbų sutartyje nurodytų darbų (nepakeitė lango ir durų, elektros instaliacijos, neapšiltino pusantros sienos, jų neaptinkavo ir nenudažė, nesudėjo laminato, neužbaigė iškasti šulinį, nepadarė vandens įvado, nesumontavo stoginės). Ieškovas, įrodinėdamas, kad atsakovo neatliktus ar netinkamai atliktus darbus atliko kiti asmenys, į bylą pateikė 2013-09-12 statybos darbų sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „GRGC Invest“, kurioje šalys susitarė iš esmės dėl tokių pačių darbų atlikimo kaip ir su atsakovu pagal ieškovo pateiktą 2012-11-07 statybos darbų sutartį. Vertinant šios sutarties turinį, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl sutarties sudarytos su UAB „GRGC Invest“ tikrumo. Iš sutartyje nurodytų darbų apimties yra matyti, kad darbų apimtis didelė, tačiau tokios didelės apimties darbams nustatytas tik 2 savaičių terminas (b. l. 29-30). Iš viešai skelbiamų duomenų UAB „GRGC Invest“ internetinėje svetainėje matyti, kad bendrovės veikla yra laivų remonto ir statybos paslaugos, bendrovėje dirba 14 darbuotojų. Todėl abejotina, kad bendrovė, turinti 14 darbuotojų, vykdanti kitokio pobūdžio veiklą, objektyviai galėtų atlikti pakankamai didelės apimties statybos darbus. Byloje nėra atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog už šiuos darbus ieškovas UAB „GRGC Invest“ sumokėjo sutartimi numatytą statybos darbų kainą 7000 Lt. Be to, UAB „GRGC Invest“ direktorius A. L., yra J. G. brolis, kuriai atsakovas taip pat atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal su ieškovu 2013-01-07 sudarytą statybos darbų sutartį (b.l. 113).
Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokių įrodymų visumai, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovas su atsakovu buvo susitaręs dėl ieškovo nurodytų statybos darbų atlikimo, tai yra, atsakovas buvo prisiėmęs pareigą šiuos darbus atlikti, o ieškovas būtent už šių darbų atlikimą sumokėjo atsakovui ieškovo pateiktoje 2012-11-07 statybos darbų sutartyje nurodytą darbų kainą (CPK 178 straipsnis). Nesant pagrindo byloje laikyti nustatytomis nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolių, todėl atsakovas turi pareigą juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
Dėl skolos pagal paskolos sutartį.
Apelianto apeliacinio skundo motyvų esmė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje yra, jog pirmosios instancijos nepagrįstai padarė išvadą, jog jo pateikta paskolos sutartis neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų, jog neįrodyta, kad paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta.
CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita.
Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, remiantis anksčiau nurodytomis civilinio proceso įstatymo nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog byloje neįrodyta, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai dėl ieškovo įrodinėjamos 6000 Lt skolos.
Civilinėje byloje Nr. L2-2313-867/2013 esančiame ieškovo pateiktame skolos rašte (b.l. 5) nurodyta, kad J. J. paskolino L. J. 6000 Lt iki 2013-03-01, o L. J. yra parašęs „Gavau pinigus 6000 Lt“ ir pasirašęs. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovas yra nurodęs tik tai, kad gavo pinigus (6000 Lt); įsipareigojimas juos grąžinti nei šiame, nei kokiame nors kitame byloje pateiktame dokumente nėra užfiksuotas. Kaip nustatyta toje pačioje byloje, 2012 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje tarp ieškovo ir atsakovo vyko derybos ir buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui pervedė avansą. Kaip aiškina atsakovas, avansu jis ir gavo tuos 6000 Lt, už kuriuos pasirašė ant ieškovo pateikto popieriaus lapo, tuo metu neturėjusio jokių kitų įrašų. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nurodydamas, kad gavo 6000 Lt, neįsipareigojo šių pinigų grąžinti, kadangi juos ne skolinosi, o gavo avansu už darbus, kuriuos ir atliko (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.