Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio (teisėjų kolegijos pirmininkas), susipažinusi su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo atliekančio direktoriaus funkcijas Romo Ostanavičiaus skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria netenkintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimas dėl P. R. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalimi, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui teikimą dėl nuteistojo P. R. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinėtu.

3. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir naujausia teismo praktika tokio pobūdžio bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-101-935/2019), konstatuoja, jog nei BVK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, nesuteikia teisės Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai ginčyti apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas teikimas dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.

4. BVK 165 straipsnio 1 dalis numato galimybę nuteistuosius, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančius kalėjimuose, atlikusius pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

5. BPK 362 straipsnyje yra nustatyta su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų (taip pat ir kalėjimo administracijos teikimų, numatytų BVK 165 straipsnio 1 dalyje) išsprendimo tvarka. Skundai dėl teismų priimtų nutarčių, kuriomis yra išsprendžiami klausimai, susiję su nuosprendžio vykdymu, yra nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 364 straipsnio 2 dalimi, nutartis dėl BPK 361–363, 365, 365¹, 365³ straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ir jų gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, juridinio asmens atstovas, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, – taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Taigi šioje normoje yra aiškiai išvardinti subjektai, kurie turi teisę skųsti konkrečiais klausimais priimtas teismų nutartis. Jokių kitų subjektų, kurie galėtų skųsti teismo nutartį dėl klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, nenumato nei BVK, nei BPK ar kiti teisės aktai.

6. Bausmių vykdymo institucijos yra nurodytos BVK IV skyriuje. Pagal BVK 21 straipsnio 1 dalį kalėjimas yra viena iš laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių pataisos įstaigų. BPK yra vartojamos sąvokos „bausmę vykdanti institucija“, „bausmę vykdančios institucijos atstovas“, „bausmę vykdančios institucijos administracija“ bei „pataisos įstaiga“, tačiau šios sąvokos nėra siejamos su teise apskųsti teismų priimamus procesinius sprendimus, taip pat nei viena iš paminėtų sąvokų nėra pavartota BPK 364 straipsnio 2 dalyje, kuris, kaip jau minėta, nustato subjektų, galinčių skųsti teismų nutartis, ratą. Šiuo atveju būtų nelogiška teigti, jog tame pačiame teisės akte tam pačiam subjektui apibrėžti būtų vartojamos skirtingos sąvokos, t. y. vienu atveju instituciją įvardinant kaip bausmę vykdančiąją, kitu – kaip juridinį asmenį ar jo atstovą.

7. Teisėjų kolegija pastebi, jog kitos valstybės institucijos ir pareigūnai – pavyzdžiui, lygtinio paleidimo komisijos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taip pat neturi teisės skųsti teismo atsisakymo tvirtinti jų sprendimus. Šie subjektai baudžiamajame procese tam tikra prasme yra subordinuoti prokurorui baudžiamosios teisenos klausimais. Tai yra, jeigu valstybės institucija ar pareigūnas mano, jog reikia skųsti teismo sprendimą, tokiu atveju gali kreiptis į prokurorą, kuris, įvertinęs poreikį gali pasinaudoti teise tokį sprendimą skųsti BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad įstatymas numato galimybę kalėjimo administracijai teikti teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, nereiškia, jog kalėjimo administracija turi teisę skųsti teismo nutartį, su kuria nesutinka. BPK 364 straipsnio 2 dalyje numatyti apskundimo teisę turintys subjektai yra vienaip ar kitaip suinteresuoti atitinkamo klausimo išsprendimu, tuo tarpu kalėjimo administracija, kurios teikimas, vadovaujantis BVK 165 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra tik papildoma sąlyga klausimo dėl asmens perkėlimo nagrinėjimui, tokio suinteresuotumo, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi. Nuteistasis, kurio suinteresuotumas bylos baigtimi šioje situacijoje yra neabejotinas, su perkėlimu nesutinka, apylinkės teismo sprendimo neperkelti jo į pataisos namus neskundė, priešingai, pageidavo bausmę ir toliau atlikinėti tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

9. Teisėjų kolegija pastebi, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. buvo gauta daugiau nei trisdešimt Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimų dėl asmenų perkėlimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui ir didžioji dalis šių teikimų buvo atmesti. Atitinkamai tokie teismo sprendimai apskųsti aukštesnės instancijos, t. y. Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas dalį pirmųjų skundų, dar nesant susiformavusios praktikos, išnagrinėjo ir priėmė atitinkamus sprendimus (baudžiamosios bylos Nr. 1S-62-870/2019, 1S-67-873/2019, 1S-85-873/2019) iš esmės nesprendžiant klausimo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo galimybės ginčyti apylinkės teismo sprendimus. Tokio tipo pataisos įstaigos skundai apygardos teisme buvo gauti pirmą kartą, praktika dėl šių skundų nagrinėjimo nebuvo susiformavusi, tačiau vėliau teismas įvertino ir anksčiau nespręstą klausimą dėl skundų priimtinumo, bei pripažino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija neturi teisės ginčyti apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas teikimas dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-101-935/2019). Būtent šia, t. y. naujausia teismo praktika teisėjų kolegija vadovavosi ir kitose bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 25 d. nutartis byloje Nr. 1S-70-898/2019) konstatuodama, jog tokio pobūdžio skundas paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo atliekančio direktoriaus funkcijas Romo Ostanavičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties palikti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.